Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. L. paskirtas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri šiuo nuosprendžiu buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) M. L. paskirta bausme – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo – ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 7 d. 15.12 val. iki 2022 m. gegužės 8 d. 13.56 val. (1 para) ir nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. birželio 23 d. bei pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones –, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti –, 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės – 960 Eur – išieškojimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2022 m. gegužės 7 d., apie 15.12 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. L. vairavo D. K. priklausantį lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo proceso dalyviai nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, M. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas M. L. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad M. L. buvo paskirta per griežta bausmė ir ji turėtų būti keičiama į švelnesnę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar M. L. bausmė už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta teisingai, ar subendrinta bausmė yra pagrįsta ir ar neturėtų būti švelninama. Be to, apeliaciniame skunde yra išdėstytas prašymas panaikinti M. L. paskirtą 960 Eur baudą. Visų pirma, pažymėtina, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės – 960 Eur – išieškojimas, kurią jis skunde įvardija kaip baudą. Taigi apeliacinės instancijos teismas būtent ir pasisakys dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo.

Dėl nuteistajam M. L. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo

8. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – M. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.1. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino M. L. asmenybės. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog M. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas recidyvistas, daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, 2017 metais du kartus teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 124-148). Jis yra 41 kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už vairavimą neturint teisės vairuoti ir kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 104-121). Aptariamos nusikalstamos veikos padarymo ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu M. L. patvirtino, kad nėra sumokėjęs jam už nusižengimus paskirtų baudų, tą patį rodo ir pažyma apie asmens finansinę būseną (t. 1, b. l. 122-123). Aptartos aplinkybės, susijusios su M. L. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti socialinių / šeiminių sunkumų bei kitų suvaržymų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. M. L. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

10.2. M. L. nurodė, kad verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla, yra (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės, kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus ir paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad M. L. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kadangi švelnesnių bausmių skyrimas jam iki šiol nepadarė reikiamo poveikio, nuteistasis yra ne kartą buvęs nubaustas ir laisvės atėmimo bausmėmis bei jas atlikęs, taip pat laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant, šią nusikalstamą veiką padarė kitos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeisdamas teismo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Visa tai rodo, kad nors aptariamas nusikaltimas ir nesunkus, už jį asmenims paprastai neskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, bet M. L. atveju nebėra pagrindo tikėtis, kad kokia nors švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų užtikrinti baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimą. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastaroji nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o greičiau M. L. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus M. L. daro ganėtinai sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, o bausmės dydį, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, parinko tik nedaug didesnį negu vidurkis, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintas dar trečdaliu.

10.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde M. L. nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimą ir būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. L. švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi proporcingumo principo ir bendrindamas bausmes, t. y., vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, teismas subendrino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su M. L. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – ir paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. pirmosios instancijos teismas pridėjo mažiausią galimą dalį, nes pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis), o terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik nuo 3 (trijų) mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas pažymi, jog vis dėlto, bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, kadangi bausmės turėjo būti subendrintos, ne vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, o vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nes M. L. 2022 m. gegužės 7 d. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kadangi, pritaikius BK 64 straipsnio nuostatas, M. L. bausmė nepasikeistų, nes jis pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dar nėra pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už skundo ribų, šio rašymo apsirikimo nekoreguoja.

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti / sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą / per švelnią ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš M. L. (BK 72 straipsnio taikymas)

12. Viena iš M. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės – 960 Eur – išieškojimas, kurios paskyrimo pagrįstumu ir proporcingumu nuteistasis abejojama. M. L. prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti apskritai. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje, skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne nuteistajam, o D. K., tačiau duomenų, kad jis būtų žinojęs, jog šį automobilį vairuos neblaivus M. L., ir būtų davęs tam leidimą, byloje nėra (iš liudytojo D. K. parodymų protokolo nustatyta, kad jo draugas D. dirba (duomenys neskelbtini), tvarko (duomenys neskelbtini), todėl 2022 m. gegužės 6 d. pas jį į kiemą nuvarė savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėdamasis automobilį kartu su D. savaitgalį paremontuoti. Automobilį paliko draugo namo kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pastarajam perdavė automobilio raktelius, o kas vyko po to D. K. nežinoma (t. 1, b. l. 47-50)). Taigi, vadovaudamasis aptartais duomenimis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė ne konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš M. L. išieškoti šio automobilio vertę.

13. Apygardos teismas pažymi, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277; 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. aptartos nuostatos buvo perkeltos į atskirą 281¹ straipsnį (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929). Šiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat buvo siekiama išvengti eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Tokia situacija, kai transporto priemonė nebūtų konfiskuojama ar nebūtų išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, neužtikrintų prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos.

14. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo būti pakankamai protingas, atsargus ir rūpestingas, kad, prieš vairuodamas transporto priemonę, įsitikintų, ar yra tinkamos būklės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams. Taigi nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad M. L. veika buvo neatsargi, kadangi, vairuodamas neblaivus, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis. Apygardos teismas pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, M. L. anksčiau buvo teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, jam nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimu, būtų visiškai nepasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai ir asmuo ne visiškai pajustų savo neteisėtos veikos padarinių naštą. Papildomai pažymėtina, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nėra didelė (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 960 Eur (t. 1, b. l. 38)), be to, byloje nėra duomenų apie itin sudėtingą M. L. finansinę padėtį, kurie objektyviai patvirtintų, kad jis niekaip negalės sumokėti nurodytos transporto priemonės vertės (M. L. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, vykdantis (duomenys neskelbtini) veiklą (t. 1, b. l. 150-151)). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog asmens šeiminės, darbinio pobūdžio aplinkybės, materialinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, ar neišieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

15. Nuteistasis M. L. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir jokioms transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas. Apygardos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, nusikalstamą veiką padariusio asmens pageidavimus tenkinančios bausmės ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. L. visiškai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – neišieškoti nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančią sumą M. L. galės sumokėti ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš M. L. atitinka proporcingumo principą. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad geriausiai proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitinka visos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje nurodytos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 960 Eur – išieškojimas iš M. L., t. y. nesama pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą atmesti.