Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1239-343/2021 pagal ieškovų R. K. ir Y. K. (Y. K.) ieškinį dėl pajaus rinkos vertės priteisimo atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. K. ir Y. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo lygiomis dalimis jų turimo atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo pajaus rinkos vertę, kuri būtų nustatyta šioje byloje paskyrus teismo ekspertizę; preliminari ieškinio kaina – 100 000 Eur. Be to, ieškovai prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi netenkino prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, paskyrė verslo ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui M. K., ekspertui uždavė klausimą, kokia buvo mirusiosios I. K. turėtų atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo pajų rinkos vertė jos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), nustatė terminą ieškovams R. K. ir Y. K. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 6 500 Eur užstatą už ekspertizę, civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta verslo ekspertizė.

3. Kadangi atsakymą, kokia yra ginčo pajaus rinkos vertė, gali pateikti tik specialių žinių turintis asmuo, teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas byloje skirti ekspertizę, kuri padėtų operatyviai, tinkamai ir teisingai išspręsti tarp bylos šalių kilusį ginčą dėl pajaus rinkos vertės.

4. Ieškovai prašė ekspertu paskirti teismo ekspertą M. K., pateikė jo sutikimą. Atsakovas šiai kandidatūrai neprieštaravo, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, teismas nusprendė ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui M. K..

5. Ieškovai pateikė tokius klausimus:1) kokia buvo atsakovo, kaip juridinio asmens, rinkos vertė (duomenys neskelbtini); 2) kokia buvo mirusiosios I. K. turėtų atsakovo pajų rinkos vertė jos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad klausimas, kokia buvo atsakovo, kaip juridinio asmens, rinkos vertė (duomenys neskelbtini), išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, teismas ekspertui uždavė tik vieną klausimą, kokia buvo mirusiosios I. K. turėtų atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo pajų rinkos vertė jos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)

6. Paskyręs ekspertizę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas bylą sustabdė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir leisti atsakovui pateikti prašymus, susijusius su jau paskirta ekspertize, įskaitant ir prašymą dėl eksperto kandidatūros. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. Skundžiama nutartis, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, yra nemotyvuota. Vien tai, kad byloje paskirta ekspertizė, nėra pakankamas motyvas stabdyti bylą, kadangi ekspertizės skyrimo atveju bylą stabdyti nėra privaloma.

7.2. Skundžiama nutartimi sustabdęs bylą, teismas užkirto kelią atsakovui pareikšti prašymą dėl eksperto kandidatūros, nors pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį klausimą dėl ekspertizės skyrimo teismas privalo išnagrinėti atsižvelgdamas į visų šalių nuomones.

7.3. Teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, teismas konstatavo, kad atsakovas prašymus, susijusius su ekspertizės skyrimu, galėjo pareikšti anksčiau. Toks teismo elgesys laikytinas teismo spaudimu vienai iš šalių, kadangi prašymų teikimas teismui nėra ribojamas, gali būti draudžiamas tik piktnaudžiavimo atveju. Atsakovo atstovas procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, jis tiesiog neturėjo galimybės klausimo dėl eksperto kandidatūros apsvarstyti su savo klientu dėl jo atostogų. Atsisakydamas sudaryti galimybę atsakovui pareikšti nuomonę dėl eksperto kandidatūros, teismas pažeidė rungtyniškumo principą.

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl nutarties dalies, kuria skirta ekspertizė, apskundimo galimybės

11. Skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo paskirta ekspertizė, nurodytas ją atliksiantis teismo ekspertas, suformuluotas ekspertui užduodamas klausimas, ieškovams nustatytas įpareigojimas sumokėti avansą už ekspertizės atlikimą ir sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl ekspertizės paskyrimo.

12. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad, neišklausęs atsakovo pozicijos dėl eksperto kandidatūros, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą.

13. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

14. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Be to, teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ji negali būti apeliacijos objektas. Dėl to jau ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/2016, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-715-302/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2019, 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-516/2021).

15. Konstatavus, kad nutarties dalis dėl teismo ekspertizės paskyrimo (parenkant eksperto kandidatūrą) negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliantui išaiškintina, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų, bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra, galės būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Dėl nutarties dalies, kuria byla sustabdyta, (ne)teisėtumo

17. Remiantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

18. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria sustabdyta byla, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią jam / jo atstovui pasisakyti dėl eksperto kandidatūros ir nepagrįstai, vadovaudamasis šiuo fakultatyviuoju bylos stabdymo pagrindu, nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, sustabdė bylą iki bus atlikta ekspertizė.

20. Įvertinus atskirojo skundo motyvus, darytina išvada, kad atskirojo skundo faktinis pagrindas iš esmės yra susijęs ne su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla buvo sustabdyta, o su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl eksperto kandidatūros parinkimo, tačiau, kaip jau minėta, ši nutarties dalis negali būti apeliacijos objektas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo ir motyvuojamoje nutarties dalyje nurodęs, kad byla stabdoma būtent dėl skiriamos ekspertizės iki tol, kol ši bus atlikta, teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų gavimo reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, lyginant su proceso operatyvumu.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, siekdamas paneigti bylos sustabdymo būtinybę, t. y. kad byla pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama toliau, nepriklausomai nuo to, jog yra paskirta ekspertizė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1239-343/2021 paskirta ekspertizė ir parinkta eksperto kandidatūra, nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, palikti nepakeistą.