- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-281-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00265-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. K., Y. K.
- Atsakovas
- Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir Y. K. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui dėl pajaus priteisimo pagal rinkos vertę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. K. ir Y. K. (toliau abu kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė iš atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo (toliau – ir kooperatyvas arba atsakovas) priteisti ieškovams: 1) lygiomis dalimis ieškovų turimą atsakovo pajų pagal rinkos vertę, kuri sudaro 137 000 Eur sumą, t. y. kiekvienam ieškovui po 68 500 Eur pajaus; 2) 5 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki atsakovo prievolės visiško įvykdymo; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovo R. K. motina ir ieškovo Y. K. sutuoktinė I. K. buvo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo narė bei ilgametė darbuotoja. I. K. (duomenys neskelbtini) mirus, jos visą turtą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovai. Be kitų paveldėto turto vienetų, ieškovai lygiomis dalimis paveldėjo I. K. turėtą 6 000 Eur dydžio atsakovo pajų.
3. Po I. K. mirties atsakovas jos turto paveldėtojams – ieškovams iš pradžių mokėjo dividendus už paveldėtą atsakovo pajų. Tačiau atsakovas atsisakė išmokėti ieškovams dividendus už 2019 metus, nurodęs, kad ieškovai nėra tapę atsakovo nariais, todėl dividendai jiems nepriklauso. Atsakovas ieškovams pasiūlė arba paveldėtą pajų parduoti kitiems atsakovo nariams už pajaus nominalią vertę – 6 000 Eur, arba su jais atsiskaityti atsakovui išmokant ieškovams pajaus nominalios vertės sumą t. y. 6 000 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisako su ieškovais atsiskaityti pagal mirusiosios I. K. turėto atsakovo pajaus, kurį paveldėjo ieškovai, tikrąją rinkos vertę.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodė, kad pagal atsakovo įstatuose nustatytą atsiskaitymo su buvusiu kooperatyvo nariu ar mirusio nario įpėdiniu tvarką yra grąžinamas už pajų įneštas pajinis įnašas bei išmokami dividendai, jei buvo priimtas kooperatyvo narių susirinkimo sprendimas dividendus mokėti. Remiantis atsakovo įstatais, jokia kita išmoka buvusiems kooperatyvo nariams ar mirusių narių įpėdiniams nepriklauso. Ieškovų nuomone, tokia atsakovo įstatuose nustatyta atsiskaitymo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintam reglamentavimui, pagal kurį nėra numatyta išlygų dėl kooperatyvo nariui priskirtos kooperatyvo turto dalies išmokėjimo galimybės tik priklausomai nuo to, ar kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu tokia turto dalis buvo ar nebuvo nariams priskirta. Pasak ieškovų, KBĮ įtvirtintu reguliavimu imperatyviai nustatyta, kad kooperatyvo nariui priskirta kooperatyvo turto dalis visuomet turi būti išmokama piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis.
5. Ieškovų teigimu, jiems paveldėjus buvusios kooperatyvo narės turėtą atsakovo pajų, atsakovas atsisakė juos priimti į kooperatyvo narius. Esant tokiai aplinkybei, atsakovas turi su ieškovais už jų paveldėtą pajų atsiskaityti pagal pajaus rinkos vertę, buvusią kooperatyvo narės I. K. mirties dieną. Remiantis atliktos ekspertizės akto duomenimis, tą dieną ieškovų paveldėto pajaus rinkos vertė buvo 137 000 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad po kooperatyvo narės I. K. mirties per nustatytą vienerių metų terminą nebuvo priimtas atsakovo sprendimas dėl ieškovų priėmimo į kooperatyvo narius. Ieškovai atsisakė atsiimti jiems grąžinamą 6 000 Eur vertės pajinį įnašą, todėl atsakovo valdybos 2019 m. kovo 13 d. nutarimu jis buvo deponuotas.
7. Atsakovo aiškinimu, išskyrus pajinio įnašo vertės išmokėjimą, ieškovams kitokios išmokos nepriklauso, nes iki kooperatyvo narės I. K. mirties atsakovo narių susirinkimuose pagal atsakovo įstatų (toliau – Įstatai) 5.4.3, 6.3 ir 6.7 punktus nebuvo priimta sprendimų dėl kokios nors kooperatyvo turto dalies priskyrimo kooperatyvo nariams. Atsakovo vertinimu, KBĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos apie pareigą išmokėti kooperatyvo nariams jiems priskirto turto piniginį ekvivalentą rinkos verte (jomis remdamiesi ieškovai grindžia reikalavimą atsiskaityti su jais už paveldėtą pajų pagal jo rinkos vertę) reiškia ne ką kita, o tik konkretaus turto, jeigu jis buvo priskirtas kooperatyvo nariams, rinkos vertės piniginio ekvivalento išmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovų R. K. ir Y. K. ieškinį atmetė.
9. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui iš kiekvieno ieškovo po 547,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Teismas nustatė, kad mirus kooperatyvo narei I. K., per vienerių metų terminą nebuvo priimtas kooperatyvo sprendimas dėl jos turėtą atsakovo pajų paveldėjusių ieškovų priėmimo į kooperatyvo narius. Vadovaujantis Įstatų 5.4.3, 6.3 ir 6.7 punktais nebuvo priimta kooperatyvo narių susirinkimo sprendimų dėl kokios nors kooperatyvo turto dalies priskyrimo kooperatyvo nariams, todėl, teismo vertinimu, ieškovams nepriklauso kitos išmokos, išskyrus įneštą pajinį įnašą ir dividendus, jeigu buvo priimtas atsakovo sprendimas mokėti dividendus.
11. Teismas akcentavo, kad nors ieškovai reikalavimą vietoje pajinio įnašo jiems išmokėti pajaus rinkos vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą grindžia KBĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintu reglamentavimu (ieškovų nuomone, šis reglamentavimas reiškia, kad narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui visais atvejais turi būti priskirta kooperatyvo turto dalis, kuri prilyginama jo pajaus rinkos vertei), tačiau ieškovų aiškinimas yra nepagrįstas, nes KBĮ normos nenumato kooperatyvo turto privalomo priskyrimo kooperatyvo nariui. KBĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui turi būti atlyginama ne tik pajinio įnašo vertė, bet ir kooperatyvo narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios priskirto turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, ieškovai supranta kaip privalomą imperatyvą, jo nesiedami su tame pačiame KBĮ straipsnyje numatytu reikalavimu, kad tokia kooperatyvo turto dalis turi būti priskirta būtent visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu.
12. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, kad paveldėję mirusios atsakovo narės pajų, ieškovai įgijo turtines teises gauti atsiskaitymą už paveldėtą pajų pagal pajaus rinkos vertę. Teismas nurodė, kad ieškovai sutapatina dvi skirtingas sąvokas, t. y. nariams priskirto kooperatyvo turto rinkos vertės ir pajaus rinkos vertės sąvokas, taip pat pažymėjo, kad paveldėję pajų ieškovai gali jį parduoti kooperatyvo nariams už pasiūlytą rinkos kainą.
13. Apibendrindamas sprendime išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą narystę kooperatyve paliekančiam asmeniui grąžinamas jo pajinis įnašas ir išmokama už atitinkamus finansinius metus skirstomo grynojo pelno dalis, proporcinga turimo pajaus dydžiui (dividendai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovai R. K. ir Y. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad mirusiosios I. K. turtą kooperatyve sudarė ne 6 000 Eur įnašas į kooperatyvą, bet 6 000 Eur pajus, kaip vertybinis popierius. Remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvada, šis vertybinis popierius I. K. mirties dieną buvo įvertintas 137 000 Eur. Pagal tokį teismo sprendimą įteisinamas mirusiosios I. K. turto už 131 000 Eur nusavinimas atsakovo naudai, leidžiama atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita.
15.2. Teismo išvados sprendime yra prieštaringos. Viena vertus, sprendime nurodoma, kad mirusiosios I. K. pajinis įnašas jau yra deponuotas, tačiau ieškovai atsisako jį pasiimti. Kita vertus, sprendime rašoma, kad ieškovai neva gali pajų kažkam parduoti, nors teismas ir nurodė, kad po to, kai mirė kooperatyvo narė I. K., jos įpėdinių prašymas priimti juos į atsakovo narius nebuvo patenkintas. Šiuo metu ieškovai nebeturi atsakovo pajaus, kaip nuosavybės vertybinio popieriaus, tačiau turi kreditoriaus teisę reikalauti, jog su jais būtų tinkamai atsiskaityta pagal paveldėto pajaus rinkos vertę.
15.3. Teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad kooperatyvo nariui priklausiusio pajaus vertės padidėjimas priklauso ne kooperatyvui, bet nariui. Teismo nusprendimas, kad mirusiosios I. K. turėtas pajus padidėjusia 131 000 Eur verte priklauso atsakovui ir likusiems jo nariams, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
17.1. Atsakovo sprendimas atsisakyti ieškovams išmokėti kooperatyvo turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis atitinka KBĮ 10 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, Įstatų 6.3., 4.3.3. punktuose įtvirtintas nuostatas. Įstatuose įtvirtintas kooperatyvo nuosavo kapitalo (išskyrus už pajus įneštus įnašus) nedalomumas, todėl pasibaigus I. K. narystei kooperatyve, negalėjo būti priimtas atsakovo sprendimas ieškovams išmokėti kooperatyvo turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, nes toks sprendimas prieštarautų nurodytoms KBĮ ir Įstatų nuostatoms.
17.2. Turtą atsakovas yra įgijęs KBĮ nustatyta tvarka, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
19. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. K., kuri buvo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo narė ir turėjo 6 000 Eur dydžio pajų kooperatyve, jos turtą, įskaitant nurodyto dydžio pajų, lygiomis dalimis paveldėjo ieškovai – I. K. sutuoktinis Y. K. ir sūnus R. K..
20. Ieškovai, įgyvendindami savo teises į paveldėtą turtą, siekia gauti piniginę išmoką pagal palikėjos turėto pajaus rinkos kainą, kurios dydis atitiktų kooperatyvo nariui priskirtą kooperatyvo turto dalį, lygią jo pajaus vertei. Ieškovų teigimu, tokią teisę jie turi pagal KBĮ įtvirtintas kooperatyvų veiklos teisinio reglamentavimo nuostatas (KBĮ 10 straipsnio 5 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas su ieškovų pateiktu teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymą su asmenimis, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė (šiuo atveju – su mirusio nario įpėdiniais), aiškinimu nesutiko ir ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad KBĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatą apie tai, jog paliekančiam narystę kooperatyve nariui turi būti atlyginama ne tik jo pajaus vertė, bet ir kooperatyvo narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios priskirto turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, ir kurią ieškovai traktuoja kaip privalomą imperatyvą, būtina sieti su tos pačios normos reikalavimu, kad tokia kooperatyvo turto dalis nariams turi būti priskirta visuotinio narių susirinkimo sprendimu.
22. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai teigia, kad teismo pateiktas KBĮ normų aiškinimas, kuriuo remiantis atsisakyta ieškovams atlyginti buvusiai kooperatyvo narei pagal turėtą pajaus dydį priskirtiną turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, ne tik įtvirtina kooperatinės bendrovės teisę nepagrįstai praturtėti, bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Taigi, byloje svarstytina dėl atsiskaitymo su asmens, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė jam mirus, įpėdiniais sąlygas ir tvarką reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
23. Apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas neatsiejamai susijęs su ginčo situacijoje taikytino specialiojo teisės akto – KBĮ normų aiškinimu. Apeliaciniame skunde apeliantai, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant išaiškinti, ar KBĮ normos, apibrėžiančios kooperatinės bendrovės kapitalo sudėties teisinio reguliavimo ypatumus, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šio apeliantų prašymo.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
24. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui, teisėjų kolegijai) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia teisme nagrinėjamoje byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 19 punktas).
25. Apeliantai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar KBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas ta apimtimi, kiek jis suteikia teisę pačiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) nuspręsti savo kapitalą laikyti nedalomu ir tuo pagrindu neišmokėti išstojančiam kooperatyvo nariui jam priklausančios pajų rinkos vertės, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad nuosavybė neliečiama. Apeliantų manymu, KBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia kooperatyvui priimti sprendimą savo kapitalą laikyti nedalomu, o tokiu būdu – iš esmės nusavinti išstojančiųjų kooperatyvo narių turtą ir jį padalinti liekantiems kooperatyvo nariams, kas nesuderinama su pirmiau nurodyta konstitucine nuostata.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas panašiais argumentais grindžiamas apeliantų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl netenkino prašymo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokios išvados padarymui.
27. KBĮ nustatyta atsiskaitymo su pajininku tvarka. Dėl KBĮ 12 straipsnio 1 dalies normos apie kooperatinės bendrovės kapitalo teisinio režimo (pavyzdžiui, kapitalo nedalomumo) nustatymą, tuo aspektu, kiek tai susiję su atsiskaitymo su buvusiu pajininku tvarka, aiškinimo ir taikymo jau yra sprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriam nekilo abejonių dėl šios KBĮ 12 straipsnio normos atitikties Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui. Kasacinis teismas nurodė, jog KBĮ nereglamentuojama, kokiais atvejais nuosavas kapitalas yra nedalomas ar priskiriamas kooperatinės bendrovės nariams. Remdamasis KBĮ 5 straipsnio nuostatomis, kasacinis teismas padarė išvadą, kad kooperatinės bendrovės narių valia bendrovės kapitalą (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) laikyti nedalomu ar priskirtu (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams, įtvirtinama kooperatinės bendrovės įstatuose. Iš kooperatinės bendrovės išstojančiam ar pašalintam nariui bendrovės turto dalis turi būti išmokama tik tuo atveju, jeigu tokia nario teisė yra nustatyta įstatuose, t. y. jei pagal kooperatinės bendrovės įstatus nuosavas kapitalas yra dalomas, taigi – priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012). Išspręsdamas ginčą dėl kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos pareigos išmokėti nariui priskirtą turto dalį jo pašalinimo iš sąjungos narių atveju, kasacinis teismas nurodė, kad „Sąjungos įstatų 5.1, 3.13 punktuose įtvirtintas sprendimas nedalyti nuosavo kapitalo (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) ir atitinkamai nepriskirti jo Sąjungos nariams, atitinka Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas“ (žr. aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį).
28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsiskaitymo su buvusiu kooperatyvo pajininku (ar jo įpėdiniais, kaip šios bylos atveju) tvarkos klausimų išsprendimui aktualios teisės normos, įskaitant ir dėl kooperatinės bendrovės kapitalo dalomumo ar nedalomumo nustatymo, yra aiškiai apibrėžtos, teismų praktikoje dėl šių normų taikymo jau pasisakyta, nekeliant abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai. Nagrinėjant šią bylą, teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl KBĮ 12 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, todėl apeliantų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarkos
29. Kaip nurodyta aukščiau, atsiskaitymo su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos KBĮ ir kooperatinės bendrovės įstatuose. KBĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 9 straipsnyje apibrėžti atvejai, kuomet asmens narystė kooperatinėje bendrovėje laikoma pasibaigusia, vienas jų – fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario mirtis (KBĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Atsiskaitymo su mirusio pajininko įpėdiniais tvarka numatyta KBĮ 10 straipsnio 6 dalyje. Joje nurodyta, kad mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams <···>, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
31. Taigi, nurodyta norma nustatoma, kad mirusio pajininko įpėdiniui, kuris nėra kooperatinės bendrovės narys, gali būti: 1) grąžinamas už pajų įneštas pajinis įnašas; 2) atlyginama nariui priskirta turto dalis; 3) KBĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis išmokama apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas.
32. Analogiška atsiskaitymo su mirusio kooperatyvo nario įpėdiniais tvarka nustatyta ir atsakovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo įstatuose. Įstatų 4.3.3 papunktyje nurodyta, kad mirusio kooperatyvo nario fizinio asmens įpėdiniams ar turto paveldėtojams, pripažinto neveiksniu nario globėjams, jeigu jie nėra kooperatyvo nariai ir per metus nuo turto paveldėjimo teisių įgijimo dienos nėra priimti į kooperatyvo narius įstatuose nustatyta tvarka, už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis (jei toks turtas buvo priskirtas) atlyginama ir už finansinius metus skirstomo grynojo pelno dalis, proporcinga turimo pajaus dydžiui (dividendas), išmokama tokia pat tvarka, kaip ir išstojusiam bei pašalintam iš kooperatyvo nariui (Įstatų 4.3.2 papunktis) (3 t., b. l. 47).
33. Pagal duomenis byloje atsakovo valdyba netenkino ieškovo R. K. prašymo priimti jį į kooperatyvo narius. Ieškovai, nebūdami kooperatinės bendrovės (atsakovo) nariais, neturi teisės pretenduoti į apyvartai proporcingą išmoką ir (ar) dividendus, kadangi tokia teisė įstatymu įtvirtinta tik kooperatinės bendrovės nariams (KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po I. K. mirties jos turto paveldėtojams atsakovas išmokėjo dividendus už 2017 ir 2018 metus (atitinkamai – 849,10 Eur ir 1 018,52 Eur).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neturi teisės ir į kooperatyvo nariui galimos priskirti turto dalies atlyginimą. Pirmiau aptarta teisės norma, nustatanti atsiskaitymo su mirusio kooperatyvo nario įpėdiniais (KBĮ 10 straipsnio 6 dalis) tvarką, yra blanketinė. Sprendžiant dėl atsiskaitymo su buvusio kooperatyvo nario įpėdiniais, ji nukreipia į KBĮ 10 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė <···>, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti: 1) už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą; 2) atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis; 3) išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas.
35. Iš aptartų normų matyti, kad buvęs kooperatyvo narys (ar jo įpėdiniai) į kooperatyvo turto dalies piniginį ekvivalentą rinkos kainomis gali pretenduoti tik tuomet, kai iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios kooperatyvo narių susirinkime buvo priimtas sprendimas nariams priskirti kooperatyvo turto dalį.
36. KBĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams.
37. Kaip jau nurodyta, KBĮ nereglamentuoja, kokiais atvejais nuosavas kapitalas yra nedalomas, o kokiais – gali būti priskiriamas kooperatinės bendrovės nariams. Ginčui aktualios redakcijos KBĮ 5 straipsnio 3 dalies 11 punkte buvo nurodyta, kad kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatyta pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka, o 13 punkte – kad įstatuose turi būti nustatyta kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos bei tvarka. Pirmiau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 suformuluota išvada, kad kooperatinės bendrovės steigėjų (jos steigimo atveju) ar narių (įstatų keitimo atveju) valia bendrovės kapitalą (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) laikyti nedalomu ar priskirtu (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams įtvirtinama kooperatinės bendrovės įstatuose.
38. Atitinkamais ataskaitiniais metais atsakovo naujai sukurto turto priskyrimo kooperatyvo nariams klausimų sprendimas buvo pavestas kooperatyvo narių susirinkimui (Įstatų 5.4.2 ir 5.4.8 papunkčiai, 3 t., b. l. 49). Įstatų dalyje dėl kooperatyvo kapitalo iš esmės atkartotos pirmiau nurodytos KBĮ 12 straipsnio nuostatos (žr. nutarties 36 punktą), be kita ko, pažymint, kad kooperatyvo nuosavas kapitalas nereglamentuojamas (Įstatų 6.1, 6.3 ir 6.6 punktai) (3 t., b. l. 53). Atsakovo įstatuose numatytas tik vienas atvejis, kuomet turi būti sprendžiama dėl kooperatyvo turto dalies priskyrimo pajininkams, t. y. kooperatyvą likvidavus. Įstatų 8.2.4 papunktyje nurodyta, kad kooperatyvą likvidavus ir atsiskaičius su kreditoriais, likusį turtą, praėjus 6 mėnesiams nuo likvidavimo paskelbimo dienos, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka likvidacinė komisija (likvidatorius) padalija kooperatyvo nariams, atsižvelgdamas į jų pajų dydį (3 t., b. l. 55).
39. Vadinasi ne tik KBĮ normos, bet ir atsakovo Įstatai nenustatė privalomo kooperatinės bendrovės turto dalies padalijimo (priskyrimo) jos nariams, o tokio sprendimo priėmimo diskrecijos teisė priklauso kooperatinės bendrovės narių susirinkimui.
40. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad iki I. K. mirties Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo narių susirinkimuose nebuvo priimta sprendimų dėl kooperatyvo turto ar jo dalies priskyrimo kooperatyvo nariams. Vadinasi, nesant įstatyme nurodytoms sąlygoms kooperatyvo turto dalies piniginio ekvivalento išmokėjimui (nesant kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu išreikštos valios nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti nariams), pasibaigus I. K. narystei kooperatyve ieškovai turi teisę reikalauti išmokos už palikėjos turėtą pajų, kurio dydis lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei (KBĮ 13 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju sudarančiai 6 000 Eur sumą.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų aiškinimu, kad nustatant buvusiems kooperatyvo nariams ar jų įpėdiniams grąžintino pajinio įnašo vertę, turi būti išmokėtas pajaus rinkos kainą atitinkantis ekvivalentas pinigais. Kaip jau nurodyta pirmiau, įstatyme numatytas tik vienas galimas piniginio ekvivalento rinkos kainomis išmokėjimo atvejis – kai visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas priima sprendimą dėl kooperatyvo turto ar atitinkamos jo dalies priskyrimo nariams. Kitais atvejais sprendžiant dėl už pajų įnešto pajinio įnašo grąžinimo (atsiskaitymo už pajų) toks išmokėjimas netaikomas. Tokios nuostatos laikomasi jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012, kurioje išaiškinta, kad tik tokiu atveju, kai kooperatinės bendrovės įstatuose yra numatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams ir yra priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas (arba jis pagal įstatymą ir įstatus turėjo būti priimtas), asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis.
42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas akcentavo, jog sprendžiant dėl pareigos išmokėti kooperatinės bendrovės nariui priskirtą turto dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005, pateikti išaiškinimai (jais vadovaujasi apeliantai apeliaciniame skunde), netaikomi, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išstojusiam iš žemės ūkio bendrovės nariui grąžintino pajaus vertės, o KBĮ nuostatos buvo taikomos pagal analogiją, nesant Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatytos pajaus vertės apskaičiavimo tvarkos.
43. Atmestini ir tie skundo argumentai, kuriais remiantis teigiama, kad teismui nusprendus dėl ieškovų paveldėto pajaus dydžio tik pagal įneštų pajinių įnašų vertę, sudaromos sąlygos atsakovui nepagrįstai praturtėti, nes palikėjos įnešto pajaus sukurta pridėtinė vertė lieka kooperatyve. Pripažinus, kad pagal KBĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalis, 12 straipsnio 1 dalį, Įstatų 4.3.2 ir 4.3.3 papunkčius atsakovas neturėjo pareigos išmokėti mirusio nario įpėdiniams – ieškovams turto dalies piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, laikytina, kad turtą atsakovas įgijo KBĮ nustatyta tvarka, todėl ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos (CK 6.242 straipsnis) netaikomos.
44. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad paliekant kooperatinės bendrovės narių susirinkimui teisę savo nuožiūra spręsti dėl bendrovės turto (ar jo dalies) priskyrimo nariams, pažeidžiami kooperatinės bendrovės narių interesai ir paneigiamas tokios bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, statusas.
45. Pagal teisinį reguliavimą kooperatinė bendrovė yra specifinė verslo organizavimo forma. KBĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja valdant kooperatinę bendrovę. Taigi, kooperacija yra tam tikra darbo organizavimo ir bendradarbiavimo forma, kai bendradarbiaujančių asmenų tikslai pasiekiami per bendrų veiklų ir išteklių sutelkimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Todėl dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Išskirtinis kooperatyvo bruožas – tiesioginė nauda visiems kooperatyvo nariams, kurie yra aktyviai įsitraukę į kooperatyvo veiklą kaip gamintojai, pirkėjai, pardavėjai ar kooperatyvo teikiamų paslaugų vartotojai.
46. Atsakovo pagrindinis veiklos tikslas taip pat nebuvo orientuotas išimtinai į bendrovės narių turtinių interesų tenkinimą. Kooperatyvo įstatuose pagrindinis kooperatyvo veiklos tikslas apibrėžtas kaip paslaugų teikimas kooperatyvo nariams ir kitiems vartotojams, jų ekonominių, ūkinių bei socialinių poreikių tenkinimas (Įstatų 2.1 punktas, 3 t., b. l. 41). Būtų neteisinga teigti, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį nėra nustatyta pareiga bendrovės narių susirinkimui visais atvejais priskirti kooperatyvo turtą (ar jo dalį) nariams, pažeidžia kooperatyvo narių interesus. Kooperatyvo narius vienija ne vien tik ekonominiai interesai – pelno gavimas; naudą jiems teikia pats dalyvavimas kooperatyvo veikloje. Be to, ekonominių interesų tenkinimas negali būti siejamas išimtinai su atitinkamos kooperatyvo turto dalies nariams (pajininkams) priskyrimu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino KBĮ normas, reguliuojančias atsiskaitymo su buvusiu pajininku (jo įpėdiniais) tvarką, rėmėsi ginčui aktualia teismų praktika ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovų reikalavimai stokoja ir teisinio, ir faktinio pagrindimo. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
48. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Papildomas sprendimas priimtas po ieškovų pateikto apeliacinio skundo dėl teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą, todėl savaime aišku, kad nurodytuose šalių procesiniuose dokumentuose negalėjo būti pasisakyta dėl papildomo teismo sprendimo. Skundas dėl teismo papildomo sprendimo atskirai nėra paduotas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
49. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui iš apeliantų (ieškovų) priteisiamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 016,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro išlaidos parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (600 Eur) bei išlaidos parengiant prašymą pirmosios instancijos teismui dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo (240 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų nesusijusios su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, priteisia atsakovui 726 Eur (600 Eur + 21 proc. PVM) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. po 363 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti apeliantų (ieškovų) R. K. ir Y. K. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui, juridinio asmens kodas 161387573, iš ieškovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 363 Eur (po tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.