Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-556-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto banko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4448-828/2018 pagal pareiškėjos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto banko“, skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja reikalauja panaikinti antstolio 2018 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. sausio 29 d. antstolio patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų paskirstymo patikslinimo panaikinimo. Nurodo, kad panaikintas 2018 m. sausio 29 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtas ir turėjo būti paliktas galioti, kadangi jame nurodytas išieškotų lėšų paskirstymas yra pagrįstas. Išieškotojas iš išieškotų lėšų privalo grąžinti valstybės turėtas skolininko palikimo priėmimo (būtinąsias turto administravimo) išlaidas, kurios sudaro 295,02 Eur.Pabrėžė, jog valstybė, vykdydama savo pareigas, patyrė būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas, o, kadangi valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, valstybės patiriamos būtinosios išlaidos turi būti išskaičiuojamos iš lėšų, gautų už parduotą turtą.Antstolis S. R. 2018 m. kovo 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad vykdymo proceso metu išieškotų lėšų nepakako padengti visai skolai, o valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto banko“, lėšų nebuvo paskirta. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atlyginti valstybei su palikimo priėmimu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.Nurodė, kad pareiškėjos reikalaujamos grąžinti išlaidos (295,02 Eur) yra išlaidos, patirtos dėl palikimo priėmimo, jo įforminimo bei administravimo iki jo pardavimo varžytinėse. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėja, įstatyme numatyta, kad, nesant įpėdinių ar jiems nepriėmus palikimo, palikimas pereina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1, 2 dalys), nenumatant jokių išlygų apie galimų palikimo priėmimo, jo administravimo išlaidų (ne)atlyginimą. Kituose teisės aktuose taip pat nenumatyta, kad valstybė, priėmusi palikimą, patyrusi dėl to išlaidų, turėtų teisę į jų atlyginimą iš išieškotų sumų.Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 47 punkte nustatyta, kad visos valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos valstybės turto valdytojo lėšomis. Taigi nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo atlyginti valstybės turėtų palikimo priėmimo, jo įforminimo bei administravimo išlaidų iš antstolio išieškotų lėšų, kaip to vykdomojoje byloje prašo pareiškėja, nėra pagrindo, ką papildomai patvirtina ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-538/2018).Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju netaikytina ir pareiškėjo nurodyta įstatymo nuostata apie valstybės, priėmusios palikimą, atsakomybės už palikėjo skolas ribojimą (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), kadangi išlaidos, susijusios su palikimo priėmimu, jo įforminimu, administravimu, buvo ne palikėjo prievolės, tačiau palikimą priėmusio asmens, šiuo atveju valstybės, prievolės. Taigi pagrindų naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nustatyta nebuvo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti bei panaikinti antstolio S. R. 2018 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-376-826/2018, konstatuota, jog Taisyklių 47 punkto nuostatos susijusios su valstybės paveldėto turto įtraukimo į apskaitą išlaidų apmokėjimu ir negali pakeisti CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytos valstybės atsakomybės pagal palikėjo skolas ribų. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, valstybė, vykdydama savo pareigas, patyrė būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas. Taigi paskirstant lėšas, gautas realizavus turtą, kurį paveldėjo valstybė, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo. Todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Dėl to antstolis, skirstydamas iš parduoto turto gautas lėšas, privalėjo atsižvelgti į valstybės turėtas palikimo priėmimo išlaidas.Atsiliepimu išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, nes jis nepagrįstas, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktos išlaidos nėra mirusiojo savininko (palikėjo) išlaidos. Tai yra pareiškėjos išlaidos, patirtos vykdant įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, dėl ko antstolis neturi pareigos šių išlaidų padengti. Be to, pareiškėjos prašomas atlyginti išlaidas privalo apmokėti ji pati ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Taisyklių 47 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis S. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 28 notaro biuro vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. G., kuriam 2015 m. lapkričio 13 d. mirus, jo turtą, kuris buvo įkeistas, paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto banko“ (vykdomosios bylos 11,128, 131, 132, 133, 136 lapai). Įkeistas turtas parduotas varžytynėse už 9 246 Eur (vykdomosios bylos 265, 269, 286, 287 – 289 lapai). Antstolis 2018 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė gautus už turtą 9 246 Eur: 8 501,77 Eur išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimui“, 744,23 Eur vykdymo išlaidų antstolio kontorai (vykdomosios bylos 310, 312 lapai). VĮ „Turto bankas” prašė iš išieškotų lėšų grąžinti valstybės patirtas parduoto iš varžytynių turto 295,02 Eur administravimo išlaidas, todėl antstolis S. R. 2018 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino 2018 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervesti į VĮ „Turto banko“ sąskaitą nurodytas turto administravimo išlaidas (295,02 Eur) (vykdomosios bylos Nr. 311 lapas). UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinkant su tokiu antstolio patvarkymu, 2018 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2018 m. sausio 29 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų paskirstymo patikslinimo ir VĮ „Turto bankui“ nepaskirtos išlaidos už iš varžytynių parduoto turto administravimą (vykdomosios bylos 218 lapas). Nesutikdama su tokiu procesiniu sprendimu pareiškėja padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nei antstolio S. R. 2018 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi tenkintas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat pareiškėjos atskirąjį skundą, sprendžia, jog pareiškėjos turėtų palikimo administravimo išlaidų visiškai pagrįstai nebuvo nutarta padengti iš išieškotos sumos.Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, antstoliui realizavus skolininkui valstybei priklausantį ir hipoteka kreditoriui įkeistą turtą, įstatymai nesuteikia antstoliui teisės iš hipotekos kreditoriui priklausančių kreditorinio įsiskolinimo padengimo lėšų atlyginti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nustatyta tvarka su palikimo perėjimo valstybei įforminimu susijusias išlaidas, tuo labiau, kad tam skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai (Taisyklių 47 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428- 695/2015; Nr. 3K-3-446-687/2016).Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas, jog 295,02 Eur pareiškėjos išlaidos yra patirtos vykdant įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, nes tai išlaidos, patirtos dėl palikimo priėmimo, jo įforminimo bei administravimo iki jo pardavimo varžytynėse. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nei CK 5.62 straipsnio, nei Taisyklių nuostatos neįtvirtina, jog valstybė, priėmusi palikimą ir patyrusi dėl to išlaidų, turėtų teisę į jų atlyginimą. Priešingai, Taisyklių 47 punkte numatyta, kad visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis.Taigi, atsižvelgiant į nutarties 16 – 18 punktuose išdėstytas aplinkybes spręstina, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą nėra teisinio pagrindo atlyginti valstybės turėtų palikimo priėmimo, jo įforminimo bei administravimo išlaidų, dėl ko pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, jog teisinio vertinimo dėl pareiškėjai jos turėtų administravimo išlaidų neatlyginimo nekeičia ir CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl atsakomybės už palikėjo skolas ribojimo, kadangi šiuo atveju pareiškėjos išlaidos nėra palikėjo skolos ir tokių išlaidų iki palikėjo mirties nebuvo. Kitaip vertinti susidariusios situacijos nesudaro pagrindo ir atskirajame skunde nurodoma Klaipėdos apygardos teismo praktika. Pabrėžtina, jog CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl ko nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nėra saistomas nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje padarytų išvadų.Atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės (CPK 753, 754 straipsniai) ir materialinės (CK 5.62 straipsnis) teisės nuostatas, dėl ko padarė pagrįstą išvadą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kartu su atskiruoju skundu VĮ „Turto bankas“ pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria iš dalies grindžia pateiktą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nurodytą įrodymą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, kadangi viešai skelbiami duomenys teismui yra prieinami (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.