- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2-1097-640/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.29Paskola
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ (toliau-UAB) atstovui advokato padėjėjui H. S.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje G. Ž. atstovui advokatui R. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žvilgnis iš arčiau ir partneriai“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės V. S. ieškovės UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ naudai 318 582 Eur skolos, 89 110 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys, dublikas grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 2 d. G. Ž. (toliau – cedentas arba trečiasis asmuo) ir V. S. (toliau – atsakovė) sudarė paskolos sutartį Nr. 2007 04 02/007 (toliau – Paskolos sutartis). Paskolos dalyką sudarė 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur). Visos paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. balandžio 1 d. 2009 m. sausio 2 d. buvo sudarytas priedas prie Paskolos sutarties. Paskolos sutarties priedo 2.2 p. buvo pakeistas Paskolos sutarties punktas 3.4, t. y. nustatytos 2,5 proc. metinės palūkanos nuo visos neapmokėtos paskolos, kurios apmokomos paskolos grąžinimo dieną, kartu su paskolos suma. Paskolos sutarties priedo 2.1 punkte nurodyta, kad G. Ž. V. S. suteikė 1 100 000 Lt paskolą, t. y. pasirašydama Paskolos sutarties priedą atsakovė patvirtino, kad paskolos dalyką gavo.
2.2. 2019 m. birželio 25 d. G. Ž. ir UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2019/06/25-VS, kuria ieškovei perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ir jos priedą, be kita ko, 398 222 Eur reikalavimo teisę, susidarančią iš 318 582 Eur skolos ir 79 640 Eur palūkanų. Atsakovei 2019 m. birželio 25 d. raštu buvo tinkamai pranešta apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. 2019 m. birželio 25 d. raštu buvo pareikalauta skolą sumokėti. Atsakovė į raštą neatsakė ir iki šio ieškinio pateikimo dienos skolos negrąžino. Nuo 2019 m. birželio 25 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos papildomai prisiskaičiavo 9 470 Eur palūkanų. Taigi, atsakovė viso skolinga 407 692 Eur.
2.3. Nurodė, kad rašytinis šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi paskolų sumomis yra Paskolos sutarties priedo 2.2 punkte. Šalys sutarė, kad 2,5 proc. palūkanos skaičiuosis nuo visos neapmokėtos paskolos dalyko sumos, t. y. nuo 318 582 Eur; ieškovė palūkanas sumokės kartu su paskolos dalyku, t. y. iki 2017 m. balandžio 1 d. Taigi, cedento, atitinkamai ir ieškovės reikalavimo teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 2 d. atsirado 2017 m. balandžio 1 d., todėl sutrumpintas senaties terminas visai prisiskaičiavusiai palūkanų sumai (89 110 Eur) nėra praleistas.
2.4. Dublike nurodė, kad tarp cedento ir atsakovės Paskolos sutartimi ir Paskolos sutarties priedu buvo sulygti paskolos teisiniai santykiai. Įstatymas nedraudžia Paskolos sutartyje numatyti, kad paskolos dalykas perduodamas tiesiogiai atsakovės kreditoriams, „kurie atliks rangos darbus, tieks medžiagas ir įrenginius ar atliks kitus darbus statomame name ant žemės sklypo <...> (duomenys neskelbtini) <...>“. Būtent tai atsakovės ir cedento sutarta Paskolos sutarties 3.5 punkte. Kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas (Paskolos sutarties priedas) patvirtina, kad cedentas atsakovės kreditoriams už atsakovę įvykdė atitinkamas pinigines prievoles pagal Paskolos sutarties 3.5 punktą, t. y. laikėsi savo pareigos pagal Paskolos sutarties 2.1 p. 2009 m. Paskolos sutarties priedas patvirtina, kad cedento pareiga suteikti atsakovei 1 100 000 Lt (318 582 Eur) paskolą yra įvykdyta tinkamai.
2.5. Iš Paskolos sutarties atsakovė gavo asmeninės naudos – įregistravo namą (duomenys neskelbtini) savo asmeninės nuosavybės teise, kurio statyba rūpinosi. Taigi, atlikusi disponavimo Paskolos dalyku veiksmus, atsakovė Paskolos dalyką priėmė ir įgijo pareigą Paskolos dalyką grąžinti.
Atsiliepimas
2.6. Savo atsiliepime atsakovė tik deklaratyviai nurodo jos sugalvotą versiją, kad atsakovė vedė su cedentu bendrą ūkį. Nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu tarp atsakovės ir cedento nebuvo bendro ūkio. Taip pat tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paskolos sutarties priedo turinys – fiksavimas, kad cedentas jau paskolino paskolos dalyką atsakovei, negali būti suprantamas niekaip kitaip, nei jau susiklosčiusius paskolos teisinių santykių egzistavimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovės procesinė idėja, paremta tariamo ar apsimestinio sandorio įrodinėjimu, yra draudžiama, kadangi ji patvirtino savo skolą 2009 m. Paskolos sutarties priedu ir buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį tinkamu būdu.
Šalies argumentai
3. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepimas į ieškinį, triplikas grindžiami žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė nesutiko su ieškinyje išdėstytomis Paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nes tikrovėje nėra sudariusi paskolos sutarties nei su ieškove, nei su G. Ž. ir jokių pinigų Paskolos sutarties pagrindu iš G. Ž. gavusi nėra. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2002 m. gyveno kartu su G. Ž. ir vedė bendrą ūkį: bendrai augino ir auklėjo nepilnamečius vaikus, taip pat vykdė namo, skirto G. Ž., atsakovės ir jų nepilnamečių vaikų bendram gyvenimui, statybas. Natūralu, kad vykstant minėto namo statyboms G. Ž. ir atsakovė mokėjo pinigus statytojui bei medžiagų tiekėjams už suteiktas prekes ir paslaugas, tačiau būtų klaidinga šiuos tretiesiems asmenims atliktus mokėjimus laikyti paskola atsakovei.
4.2. Pažymėjo, kad Paskolos sutarties 2.1 p. nurodyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui iki 1 100 000 Lt paskolą, t. y. paskolos sutartyje nurodyta ne konkreti, bet maksimali paskolos suma, kurią paskolos davėjas gali suteikti paskolos gavėjui. Tačiau nei Paskolos sutartyje, nei kitame dokumente nėra užfiksuoti duomenys apie atliktus mokėjimus Paskolos sutarties pagrindu, t. y. nėra aiški tiksli suteiktos paskolos suma. Trūksta duomenų, kad paskolos davėjas sumokėjo visą (maksimalią) Paskolos sutartyje nurodytą sumą, t. y. 1 100 000 Lt. Šiuo atveju, ieškovui kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti ieškiniu reikalaujamos priteisti paskolos sumos ir palūkanų dydį.
4.3. Ieškovės teismui pateiktoje Paskolos sutartyje lėšų perdavimo faktas ne tik nebuvo patvirtintas, bet Paskolos sutartyje yra nurodyta, kad lėšos bus pervedamos tik pagal atskirus paskolos gavėjo pareikalavimus (prašymus). Be to, paskolos sumą paskolos davėjas įsipareigojo mokėti ne tiesiogiai paskolos gavėjui, bet bankiniais mokėjimo pavedimais arba grynaisiais pinigais tretiesiems asmenims, t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems namo statybos darbus. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškinyje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą pagal Paskolos sutarties 3.5 p.
4.4. Ieškovė, kaip kreditorius, nepateikė jokių įrodymų dėl esminės paskolos sutarties su atsakove sąlygos egzistavimo, t. y. paskolos dalyko (pinigų) perdavimo fakto.
4.5. Atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl 2019 m. birželio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/06/25-VS, sudarytos tarp G. Ž. ir UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai”, galiojimo. Atkreipė dėmesį, kad tiek iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, tiek ir Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu G. Ž. neturėjo reikalavimo teisės, kylančios iš Paskolos sutarties, nes tikrovėje paskola atsakovei nebuvo suteikta. Atsakovės nuomone, G. Ž., siekdamas išvengti laikino nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminiame tyrime, Paskolos sutartimi tik simuliavo sandorio sudarymą, formaliai atliekant sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nebuvo siekiama paskolos prigimtį atitinkančių tikslų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina faktinių aplinkybių visuma, t. y. Paskolos sutartyje numatytas tik maksimalus paskolos dydis, nenustatytas pirmojo mokėjimo terminas, nėra jokių duomenų apie Paskolos sutarties pagrindu atliktus mokėjimus, paskolos savalaikį deklaravimą, taip pat nėra nurodyta jokių paskolos užtikrinimo priemonių. Tai, kad pradinis kreditorius G. Ž. perleido naujajam kreditoriui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai” reikalavimo teisę, kylančią iš tariamai sudarytos Paskolos sutarties, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.
4.6. Nurodė, kad ieškovė (kartu su trečiuoju asmeniu G. Ž.), siekdama įrodyti, kad atsakovės kreditoriams už atsakovę įvykdė atitinkamas pinigines prievoles ir paskolos dalyką panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai, privalo pagrįsti paskolos dalyko perdavimo faktą (paskolos gavėjui arba tretiesiems asmenims). Jeigu ieškovė teigia, kad paskolos dalykas išimtinai buvo panaudotas gyvenamojo namo statybai mokant tiesiogiai atsakovės kreditoriams, tai privalo teismui pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovės su kreditoriais sudarytas pinigines prievoles, kurias už atsakovę teigia įvykdęs G. Ž., bei kartu pateikti duomenis apie išimtinai atsakovės naudai ir vardu perduotą paskolos dalyką tretiesiems asmenims (rangovams, statytojams) už atsakovę. Ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų apie paskolos dalyko perdavimą (neįrodžius paskolos dalyko perdavimo fakto) turi būti laikoma, kad ieškovė tinkamai neįvykdė procesinės pareigos bei nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklės, kad iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė rūpinosi namo statyba absoliučiai nereiškia, jog Paskolos sutartis yra įvykdyta.
4.7. Atkreipė dėmesį į tai, jog G. Ž. tuo pat metu vykdė panašias pinigines prievoles daugeliui trečiųjų asmenų (rangovams, statytojams, paslaugų tiekėjams), todėl būtina įrodyti, kad paskolos dalykas buvo panaudotas tik atsakovės naudai, nes G. Ž. 2007 – 2008 metais organizavo kelių namų statybas, t. y. tuo pat metu, greta atsakovei priklausančio namo buvo statomas kitas gyvenamasis namas G. Ž. tėvui – V. Ž.. Būtent V. Ž. buvo projektavimo sąlygų užsakovas visiems 5 statiniams, įskaitant ir aptariamą namą, sklype (duomenys neskelbtini) vėliau statomuose objektuose (registruotuose V. Ž. ir atsakovės vardu) dirbo tie patys rangovai. Be to, namas atsakovės asmeninės nuosavybės teise buvo registruotas G. Ž. iniciatyva, visas registravimo procesas vyko atsakovei visiškai nedalyvaujant, nes tuo rūpinosi to pačio trečiojo asmens kontroliuojama bendrovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė (kartu su trečiuoju asmeniu) privalo pagrįsti, jog paskola buvo reali ir paskolos dalykas buvo panaudotas būtent atsakovei priklausančio gyvenamojo namo statybai, o ne panašiems (analogiškiems) objektams statyti/paslaugoms įsigyti.
4.8. Atsakovės vertinimu, G. Ž. neturėjo teisės perleisti kreditoriui UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai” iš Paskolos sutarties kylančio reikalavimo, nes dėl paskolos davėjo ir paskolos gavėjo ypatingų tarpusavio santykių (ankstesnio bendro ūkio vedimo, bendro gyvenimo, kartu auginamų nepilnamečių vaikų, šeimos nariams skirto gyvenamųjų namų komplekso statybų organizavimo, tarpusavio nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolių) pirminio kreditoriaus G. Ž. asmuo turėjo atsakovei (skolininkei) esminę reikšmę, todėl reikalavimas be skolininko sutikimo negalėjo būti perleistas UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“. Reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė atsakovės teises ir pareigas, nes atsakovė su paskolos davėju yra sudariusi nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais nustatymo tvarką, todėl atsakovę su G. Ž. sieja ypatingas ryšys ne tik dėl ypatingo tarpusavio asmeninių santykių statuso, bet ir tarpusavio piniginių prievolių, atsiradusių iš įstatyminės pareigos išlaikyti bendrus nepilnamečius vaikus. Šiuo metu, tarp G. Ž. ir atsakovės inicijuojamas teisminis ginčas (teisminė mediacija) dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo bei naujos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė faktiškai yra G. Ž. bendrovės UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ veiklos perėmėjas, o ieškinys ir kiti prieš atsakovę inicijuojami procesai atitinka dar 2002 metais paties G. Ž. (kaip tuometinio UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ direktoriaus) suformuluotą principą „Dažnai skolininką reikia iš pradžių prispausti, kad atsirastų noras grąžinti pinigus, o paskui – padėti, kad sugebėtų tai padaryti. Šiame versle būtina turėti daug informacijos“, nes ši ginčijamos skolos byla inicijuota po to, kai atsakovei buvo nepriimtinos kai kurios G. Ž. keliamos sąlygos kitame tarpusavio ginče, todėl yra pagrindo manyti, kad ginčijamos skolos procesas šioje byloje vertintinas kaip spaudimo priemonė kitiems tikslams pasiekti.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo G. Ž. su ieškiniu sutiko, prašė patenkinti ieškovo UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškinį pilna apimtimi.
6. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. Nurodė, kad atsakovės ginčas dėl atsakovės ir cedento tariamo bendro ūkio, turtinių ir asmeninių neturtinių santykių, namo finansavimo prieš cedentą keliamas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 782 str.). Ginčas dėl minėtų aplinkybių turi būti keliamas pagal Cedento gyvenamąją vietą (CPK 787 str. 1 p.), todėl nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Vadinasi, atsakovės keliamas ginčas tarp atsakovės ir cedento negali būti išspręstas nagrinėjant ieškovo reikalavimus prieš atsakovę.
6.2. Nurodė, kad atsakovė byloje kelia ginčą prieš cedentą žinodama, kad cedentas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Cedento nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, nes cedentas jau seniai išvyko iš Lietuvos ir kuria savo nuolatinį interesų centrą ne Lietuvoje, o išvykimą oficialiai deklaravo 2014 m. gegužės 30 d. Cedentas nuolatos reziduoja Jungtiniuose Arabų Emyratuose (toliau – JAE) ir dirba JAE turėdamas darbo vizą. Aplinkybę, kad cedentas gyvena JAE patvirtina ne tik faktas, kad teismo išsiųsti dokumentai cedentui buvo įteikti būtent JAE, bet ir JAE išrašytos sąskaitos cedentui už komunalines paslaugas. Skirtingai nei siekia parodyti atsakovė, cedentas nedirba Lietuvoje ir Lietuvos nelaiko savo interesų centru apsprendžiant gyvenamąją vietą. Atsakovės informacija dėl cedento darbo vietos Lietuvos Respublikoje yra visiškai klaidinga ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovo sūnūs – A. Ž. ir A. Ž. cedentui yra labai svarbūs, tačiau A. Ž. ir A. Ž. gyvenamoji vieta Lietuvoje su atsakove neturi reikšmės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes visi kiti cedento vaikai gyvena ne Lietuvoje. Cedentas taip pat neturi turto Lietuvoje ir neplanuoja turėti. Tai aiškiai pagrindžia, kad cedentas neturi ekonominio ryšio su Lietuvos Respublika. Taip pat cedentas nėra susietas rašytine sutartimi dėl ginčų su ieškovu ar ginčų su atsakove teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Be to, Lietuvos Respublikos teismai neturi išimtinės kompetencijos dėl atsakovės keliamo ginčo prieš cedentą, susijusio su atsakovės ir cedento tariamo bendro ūkio, turtinių ir asmeninių neturtinių santykių, namo finansavimo. Taigi, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kelti ir nagrinėti ginčą prieš cedentą Lietuvos Respublikos teismuose. Vadinasi, cedento atžvilgiu negali būti priimtas Lietuvos Respublikos teismų procesinis sprendimas.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė teigdama, kad cedentas su atsakove tariamai vedė bendrą ūkį ar kad Paskola galėjo būti neva susijusi su kitais cedento ir atsakovės asmeniniais turininiais ar neturtiniai santykiais, negu Paskolos sutartis, atsakovė pateikė teismui akivaizdžiai neteisingą informaciją. Pažymėjo, kad paskola atsakovei buvo suteikta iš cedento asmeniškai uždirbtų ir asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsakovė nepateikė jokio samprotavimo ar įrodymo, kuriuo galėtų būti grindžiama, kad paskolos dalykas – pinigai – nebuvo asmenine cedento nuosavybe. Dar daugiau, atsakovė, sudarydama Paskolos sutartį, raštu patvirtino, kad nuosavybės teisės į paskolos pinigus neturi, nes tuos pinigus tik gaus savo nuosavybėn iš cedento. Taip pat 2007-01-02 Sutartis dėl nepilnamečių vaikų (A. Ž.) materialinio išlaikymo ir 2008-02-05 Sutartis dėl nepilnamečių vaikų (A. Ž.) materialinio išlaikymo įrodo, kad iki ir po Paskolos sutarties sudarymo cedentas ir atsakovė yra nesusituokę, gyvena skyriumi ir bendro ūkio neveda. Atsakovė, inicijavusi išlaikymo sutarčių sudarymą, pati du kartus raštu patvirtino, kad neveda bendro ūkio su cedentu. Be to, nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-19-565/2012 laikė, kad 2007-03-26 cedentas asmeniškai įgijo prievoles Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Jokio bendro ūkio minėtoje byloje nustatyta nebuvo. Atsakovei buvo žinoma apie šią bylą tiek asmeniškai, tiek iš viešos erdvės, tačiau nei vienoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovė neteikė pasiūlymų dėl jos įtraukimo į bylą tais pagrindais, kurie nurodyti atsakovės 2020-10-26 atsiliepime į ieškinį, 2020-11-09 atsiliepime į ieškovo prašymus, 2020-11-27 atsiliepime į ieškovo prašymus. Pažymėjo, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta vieną savaitę po 2007-03-26 laidavimo sutarties sudarymo. Visos šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad jokio bendro ūkio nebuvo. Atsakovės asmeninis turtas visada buvo atskiras nuo cedento turto, o cedento asmeninis turtas – nuo atsakovės.
6.4. Paskolos sutartis ir Paskolos sutarties priedas patvirtina, kad tarp atsakovės ir cedento buvo susiklostę išimtinai paskolos teisiniai santykiai. Net tuo atveju, jei laikyti, kad cedentas paskolos dalyką sumokėjo už atsakovę, ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Aplinkybė, kad Paskolos dalykas bus perduotas tretiesiems asmenims, o tarp atsakovės ir cedento susiklostys būtent paskolos teisiniai santykiai nurodyta pačioje Paskolos sutartyje, kurią atsakovė pasirašė. Paskolos sutarties sudarymą ir tikrumą patvirtina ne tik atsakovės parašas ant Paskolos sutarties, bet ir atsakovės rašytinis patvirtinimas Paskolos sutarties priede (pakvitavimas pagal CK 6.65 str. ir CK 6.107 str. 2 d.), kad cedentas savo prievolę – perduoti Paskolos dalyką – įvykdė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
7. Byloje nustatyta, jog tarp G. Ž. ir V. S. 2007 m. balandžio 2 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 2007 04 02/007 (toliau-Paskolos sutartis). Paskolos sutarties 2.1. punkte yra apibrėžta, jog paskolos davėjas (šiuo atveju G. Ž.) suteikia Paskolos gavėjui (atsakovei) beprocentinę iki 1100000 Lt paskolą. Visos paskolos grąžinimo terminas yra 2017 m. balandžio 1 d. Paskolos 3.5. punkte nurodyta, jog paskola gavėjui yra suteikiama pasirašius šią sutartį pagal Paskolos gavėjo žodinius ar rašytinius prašymus sumokant bankiniais mokėjimo pavedimais, arba grynaisiais pinigais Paskolos gavėjo nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie atliks rangos darbus, tieks medžiagas ir įrenginius ar atliks kitus darbus statomame name ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Paskolos gavėjui. Mokėjimo pavedimai iš paskolos davėjo sąskaitos banke ir bus laikomi paskolos suteikimo momentu ir faktu.
8. 2009 m. sausio 2 d. tarp G. Ž. ir atsakovės buvo sudarytas priedas prie paskolos sutarties Nr. 2007 04 02/2007, pagal kurio 2.2 punktą, nurodyta, jog keičiamas Paskolos sutarties 3.4. punktas, kuris numatė, jog mokamos palūkanos yra nulis procentų, ir nurodoma, jog nustatomos 2,5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos neapmokėtos paskolos, apmokant jas paskolos grąžinimo dieną pridedant jas prie bendros paskolos sumos. Minėto susitarimo 2.1. punkte nurodyta, jog pagal tarp šalių paskolos sutartį 2007 04 02/2007, pasirašytą 2007 balandžio 2 dieną, Paskolos davėjas yra suteikęs paskolos gavėjui beprocentinę 1100000 Lt paskolą pervedant pinigus rangovams, tiekėjams ir kitiems subjektams.
9. Iš nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog atsakovės vardu 2008 m. gegužės 13 d. yra registruotos nuosavybės teisės į turtą – gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuri 2019 m. birželio 25 d. sudarytos tarp ieškovės ir G. Ž. (toliau - tretysis asmuo, cedentas), matyti, jog ieškovė perėmė visas reikalavimo teises bei papildomas teises, įskaitant teisę į palūkanas, netesybas, į atsakovę, kylančias iš 2007 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties bei 2009 m. sausio 12 d. jos priedo – 318582 Eur paskolos sumos ir 79640 Eur palūkanų (sutarties 1.1. punktas). Ieškovė 2019 m. birželio 25 d. pranešimu informavo atsakovę apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje ir bylos jo atžvilgiu teismingumo LR teismams
11. Byloje iš šalių paaiškinimų bei procesinių dokumentų nustatyta, jog atsakovę ir G. Ž. sieja bendri vaikai, t. y. jie turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovė taip pat nurodo, jog ją ir trečiąjį asmenį G. Ž. siejo bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas. Tretysis asmuo neigia tokias aplinkybes, taip pat nurodo, jog šioje byloje negali būti pasisakoma dėl bendro ūkio su atsakove vedimo bei negali būti nagrinėjami jokie reikalavimai jo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atsakovės prašymu įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. Ž., nes ieškovė iš jo įsigijo reikalavimo teises į atsakovę, kuri ginčija paskolos sutarties sudarymą ir paskolos suteikimą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese pagrindžia atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).
14. Byloje kilęs ginčas tarp naujojo kreditoriaus ir skolininko. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia aplinkybėmis, kuriomis ginčija tiek pradinio reikalavimo pagrįstumą, tiek reikalavimo teisės perleidimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kaip naujasis kreditorius, yra saistoma pradinio kreditoriaus G. Ž. ir atsakovės sutarties sąlygų, nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės ir G. Ž. tarpusavio santykiais, t. y. paskolos sutarties sudarymo, jos suteikimo ir panaudojimo aplinkybėmis. Nagrinėjimo dalyku byloje turi būti pačios paskolos ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo bei galiojimo teisėtumas. Be to, pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. Teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos G. Ž. teisėms ir pareigoms, nes nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę, ir sprendime turės būti pasisakyta tiek dėl pradinio, tiek dėl naujojo kreditoriaus reikalavimo teisėtumo ir galiojimo. Tokiu būdu G. Ž. buvo įtrauktas į bylą kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (CPK 47 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Tretysis asmuo nurodo, jog jis nesutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu ir nesutinka su atsakovės keliamu ginču prieš cedentą teismingumu LR teismams. Cedentas taip pat nesutinka su ieškovės ginču prieš cedentą išsprendimu LR teisme. Nurodo, jog yra Jungtinių Arabų Emyratų rezidentas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei turto, nei interesų. Tretysis asmuo nurodo, jog teismingumo taisyklių nesilaikymas pažeidžia ginčo (dėl konkrečių aplinkybių) šalių teisę į teisminę gynybą tam ginčui jurisdikciją turinčiame teisme.
16. Teismas nurodo, jog į bylą tretysis asmuo buvo įtrauktas ir apie ją tinkamai informuotas dar pasirengimo stadijoje. Procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti ir jis tinkamai atstovaujamas procese per savo atstovą advokatą.
17. Trečiojo asmens nurodomos teismingumo taisyklės (CPK 30 straipsnis) apsprendžia reikalavimus keliamus atsakovui, tačiau tretysis asmuo nėra atsakovas šioje byloje ir jam nėra keliami jokie materialiniai reikalavimai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja atvejus, kuomet yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimas, kai pažeidžiamos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, todėl nagrinėjamu atveju ši norma nėra taikytina.
18. Be to, CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado ar turi būti įvykdyta Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra reikalavimo teisė, kylanti iš paskolos sutarties, t. y. prievolės, kuri atsirado Lietuvoje.
19. Trečiojo asmens nurodoma teismų praktika – Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1744-450/2020 nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės, t. y. minėtoje byloje atsakovas buvo užsienio juridinis asmuo ir ginčo dalykas nebuvo susijęs su Lietuvos Respublika. Taip pat negali būti remiamasi šioje byloje trečiojo asmens paminėta kasacinio teismo 2019 m. liepos 17 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-255-1075/2019 pateiktais išaiškinimais, nes kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą esant arbitražiniam susitarimui, aiškinimo ir taikymo, kas šioje byloje nėra sprendžiama.
Žemesnės instancijos teismas
20. Tretysis asmuo nurodo, jog teismai neturi išimtinės kompetencijos dėl atsakovės keliamo ginčo prieš trečiąjį asmenį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jokių materialinių reikalavimų atsakovė nėra pareiškusi byloje nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, o tik ginčija paskolos sudarymą ir paskolos suteikimo faktą. Trečiojo asmens argumentai dėl teismingumo yra prieštaringi, nes trečiojo asmens teigimu, atsakovės keliamo ginčo prieš jį išsprendimas nėra teismingas LR teismas, tačiau jis nepasisako, jog ieškovė yra netinkamai pareiškusi ieškinį atsakovės atžvilgiu. Tuo atveju, jei vertinant paskolos sudarymo ir paskolos suteikimo aplinkybes, toks ginčas nėra teismingas LR teismams, tai ir ieškovė neturėtų teisės reikšti tokio ieškinio LR teisme.
21. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, yra tinkamai įtrauktas į bylą ir tinkamai nustatyta jo procesinė padėtis; byla teisminga LR teismui, o trečiojo asmens teisės nepažeistos, nes jis tinkamai buvo informuotas apie procesą ir jame dalyvavo su advokato pagalba.
Dėl paskolos suteikimo ir pinigų perdavimo
22. Atsakovė ginčija ieškovės reikalavimo teisę, nurodydama, jog jokios Paskolos sutarties su G. Ž. ji nesudarė ir pinigų negavo, o parašus ant paskolos sutarties bei jos priedo teksto padėjo paprašyta G. Ž., kuomet vyko ikiteisminis tyrimas. Atsakovės teigimu, G. Ž., siekdamas išvengti laikino nuosavybės teisių apribojimo aptariamam gyvenamajam namui ikiteisminiame tyrime, Paskolos sutartimi ir Priedu tik simuliavo sandorio sudarymą, formaliai atliekant sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nebuvo siekiama paskolos prigimtį atitinkančių tikslų.
23. Teismų praktikoje nurodoma, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., šeimos, bendro ūkio, verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir kt. todėl kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
24. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinis teismas yra suformavęs įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose, kuri nurodo, jog kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
25. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 57 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą.).
27. Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
28. Analizuojant Paskolos sutarties turinį matyti, jog 2.1 p. nurodyta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui iki 1100000 Lt (litų) paskolą, t. y. paskolos sutartyje nurodyta ne konkreti, bet maksimali paskolos suma, kurią paskolos davėjas gali suteikti paskolos gavėjui. Minėtos Paskolos sutarties 3.5. punkte nurodyta, jog paskola gavėjui yra suteikiama pasirašius šią sutartį pagal Paskolos gavėjo žodinius ar rašytinius prašymus sumokant bankiniais mokėjimo pavedimais, arba grynaisiais pinigais Paskolos gavėjo nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie atliks rangos darbus, tieks medžiagas ir įrenginius ar atliks kitus darbus statomame name ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Paskolos gavėjui. Mokėjimo pavedimai iš paskolos davėjo sąskaitos banke ir bus laikomi paskolos suteikimo momentu ir faktu. Tačiau nei Paskolos sutartyje, nei kitame dokumente nėra užfiksuoti duomenys apie atliktus mokėjimus Paskolos sutarties pagrindu už atsakovę, t. y. nėra aiški tiksli suteiktos paskolos suma.
29. Ieškovė nurodo, jog būtent 2009 m. sausio 2 d. tarp G. Ž. ir atsakovės sudarytas priedas prie paskolos sutarties Nr.2007 04 02/2007, pagal kurio 2.1. punktą nurodyta, jog pagal tarp šalių paskolos sutartį 2007 04 02/2007, pasirašytą 2007 balandžio 2 dieną, Paskolos davėjas yra suteikęs paskolos gavėjui beprocentinę 1100000 Lt paskolą pervedant pinigus rangovams, tiekėjams ir kitiems subjektams, patvirtina paskolos atsakovei suteikimo faktą.
30. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes nėra konkrečiai nurodyta ir atsakovės patvirtinta, kad tokią paskolą ji gavo, ar už ją mokėjo paskolos davėjas. Todėl darytina išvada, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog paskolos davėjas sumokėjo visą (maksimalią) Paskolos sutartyje nurodytą sumą, t. y. 1100000 Lt (litų) už atsakovę kad minėti pinigai buvo mokami pagal Paskolos sutartį. Šiuo atveju, ieškovei kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti ieškiniu reikalaujamos priteisti paskolos sumos ir palūkanų dydį (CK 6.870 str. 1 d.) ir vien tik remtis reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir joje numatytomis sąlygomis nepakanka. Taip pat vien tai, jog nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, minimas Paskolos sutartyje, yra registruotas atsakovės vardu ir nėra jokių pretenzijų iš rangovų pusės dėl jo statybos, nesudaro pagrindo teigti, jog realiai paskola buvo suteikta atsakovei.
31. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nepateikė duomenų ir neįrodė, jog turėjo pati asmeninių lėšų gyvenamajam namui, nurodytam Paskolos sutartyje, pastatyti, be to, duodama paaiškinimus pripažino, jog tretysis asmuo įdėjo savo lėšas į gyvenamo namo statybą, taip pat VMI buvo deklaruotos paskolos lėšoms namui statyti pagrįsti, todėl paskolos suteikimo faktas yra įrodytas. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau aukščiau minėta byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų tai, jog tretysis asmuo realiai atliko ir darė mokėjimus už atsakovę pagal Paskolos sutartį. Tokiu būdu konstatuotina, jog paskolos suteikimo faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, darytina išvada, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
32. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė rūpinosi namo statyba ir aptariamas namas įregistruotas kaip jos asmeninė nuosavybė nepagrindžia, jog Paskolos sutartis yra įvykdyta, kaip ir atsakovės nurodytas aplinkybės, jog dalį lėšų už gyvenamo namo statybą apmokėjo tretysis asmuo, nes atsakovės teigimu, būtent tai buvo daroma gyvenant kartu su trečiuoju asmeniu kaip šeima ir vedant bendrą ūkį. Nors šioje byloje nėra nagrinėtinos atsakovės ir trečiojo asmens bendro ūkio vedimo aplinkybės, tačiau vertinant šalių paskolinius santykius būtina įvertinti ir atsižvelgti į tai, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę tam tikri artimi santykiai, ką patvirtina bendrų vaikų turėjimas. Todėl šiuo atveju vertinant, ar paskolos santykiai tikrai buvo susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, būtina atsižvelgti, jog ieškovės ir trečiojo asmens nurodomos paskolos sudarymo ir pinigų pervedimo faktą patvirtinančios aplinkybės prieštarauja įprastiems paskoliniams santykiams būdingai tvarkai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo ir jo atstovas turėjo ir turi ilgalaikę verslo patirtį. Pažymėtina, jog Paskolos sutartimi buvo aptarta, jog bus suteikta net 1100000 Lt paskola; Paskolos sutartyje numatytas tik maksimalus paskolos dydis, nenustatytas pirmojo mokėjimo terminas, nėra jokių duomenų apie Paskolos sutarties pagrindu atliktus mokėjimus už atsakovę, paskolos savalaikį deklaravimą, taip pat nėra nurodyta jokių paskolos užtikrinimo priemonių; Priede taip pat nėra duomenų apie konkrečius mokėjimus už atsakovę ir atsakovės patvirtinimo, kad ji būtent paskolą (o ne kitos paskirties lėšas) realiai gavo; nebuvo duomenų apie atsakovės finansinę padėtį ir galėjimą vykdyti tokius skolinius įsipareigojimus ir tretysis asmuo jų netikrino.
33. Atsakovės teigimu, G. Ž., siekdamas išvengti laikino nuosavybės teisių apribojimo aptariamam gyvenamajam namui ikiteisminiame tyrime, Paskolos sutartimi ir Priedu tik simuliavo sandorio sudarymą, formaliai atliekant sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nebuvo siekiama paskolos prigimtį atitinkančių tikslų. Tai, jog buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas tretysis asmuo neneigė. Atsakovė grįsdama savo argumentus dėl paskolos nesudarymo ir bendro gyvenimo su trečiuoju asmeniu teigė, jog būtent kaip bendrai sukurtą šeimos turtą (gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) G. Ž. ir atsakovė kartu pristatė visuomenei žurnale „Laima“ 2009 metų rugpjūčio numeryje Nr.8 (191), bendromis nuotraukomis iliustruotoje publikacijoje „Ežeras ateina į svečius“. Nėra duomenų, jog straipsnyje nurodytų aplinkybių bei išdėstytų faktų tretysis asmuo nepripažino, juos neigė ar kitaip ginčijo. Ieškovė ir tretysis asmuo nurodo, jog minėti duomenys negali būti vertinami byloje kaip įrodymai, tačiau tokie argumentai atmestini. Remiantis CPK 177 straipsnio 2-5 dalimis faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. baigtinio sąrašo, kas yra laikytina įrodymais, nenustatyta. Todėl byloje ir spaudos publikacijos gali būti įrodymais. Be to, įrodymais byloje ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, duoti bylą nagrinėjant teismo posėdyje (CPK 186 straipsnis).
34. Vertinant ieškovės pareikštus reikalavimus pagal reikalavimo perleidimo sutartį, atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra įrodymų, jog pats tretysis asmuo būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl paskolos grąžinimo, nors terminas paskolai grąžinti suėjo 2017 m. balandžio 1 d. ir trečiojo asmens teigimu, jam tokia suma yra itin didelė. Rašytinių įrodymų, jog tretysis asmuo reikalavo grąžinti skolą nėra ir tik 2019 m. birželio 25 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Paminėtina, jog pats tretysis asmuo pripažino, jog reikalavimo perleidimo sutartį sudarė su neatsitiktine skolų išieškojimo įmone. Be to, tarp atsakovės ir trečiojo asmens yra kilęs kitas ginčas (teisminė mediacija) dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo bei naujos bendravimo tvarkos nustatymo.
35. Tokiu būdu įvertinus aukščiau minėtų aplinkybių visumą, labiau tikėtini yra atsakovės nurodyti argumentai, jog Paskolos sutartis buvo surašyta ne siekiant įteisinti paskolos teisinius santykius, o galimai siekiant kitų tikslų, todėl galima daryti išvadą, jog paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo ir byloje nėra įrodyta paskolos suteikimo faktas ir Paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties
36. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Kita vertus, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
37. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius.
38. Byloje nustačius, jog Paskolos sutartis sudaryta nebuvo, darytina išvada, jog dėl to tretysis asmuo negalėjo perduoti ieškovei neegzistuojančios (tariamos) reikalavimo teisės, kylančios iš nesudarytos Paskolos sutarties, t. y. sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.
39. Tai, kad pradinis kreditorius G. Ž. perleido naujajam kreditoriui UAB “Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai” reikalavimo teisę, kylančią iš tariamai sudarytos Paskolos sutarties, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus. Vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja.
41. Atsakovės argumentai, jog reikalavimo perleidimo sandoris, sudarytas be jos sutikimo, pažeidžia jos teises, nes kreditoriaus asmuo atsakovei turi esminę reikšmę, nagrinėjamu atveju neanalizuojamas ir nevertinamas kaip teisiškai neaktualus, nes konstatavus, jog Paskolos sutartis nebuvo sudaryta, reikalavimo teisių perleidimo sutartis iš viso negalėjo būti sudaroma.
42. Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius ( cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo ( cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003, kt.).
43. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė, kuri nurodyta kaip 2019 m. birželio 25 d. ieškovės ir trečiojo asmens cesijos sutarties dalykas, kildinama iš 2007 m. balandžio 2 d. Paskolos sutarties Nr. 2007 04 02/007 ir 2009 m. sausio 2 d. priedo prie Paskolos sutarties, pasirašyto tarp G. Ž. ir atsakovės. Taigi reikalavimo perleidimo pagrindas – pradinį kreditorių ir atsakovę siejantys paskolos teisiniai santykiai. Todėl šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovės – naujojo kreditoriaus reikalavimų atsakovei, reikia įvertinti trečiojo asmens ir atsakovės Paskolos sutarties sandorio pagrindu atsiradusias prievoles.
44. Kaip aukščiau pasisakyta sprendime dėl Paskolos sutarties sudarymo ir paskolos suteikimo atsakovei, yra nustatyta ir konstatuota, jog paskola atsakovei pagal Paskolos sutartį nebuvo suteikta ir paskoliniai santykiai tarp atsakovės trečiojo asmens nesusiklostė. Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovė nėra skolinga pagal Paskolos sutartį. Tai reiškia, kad 2019 m. birželio 25 d. d. cesijos sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę, kurios jis neturėjo.
45. Tokiu būdu pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, jog 2019 m. birželio 25 d. sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės 318582 Eur paskolos sumos ir 79640 Eur palūkanų, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis).
Dėl negaliojančios reikalavimo teisės perleidimo teisinių padarinių
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva ( ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris (jo dalis), kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008, ir kt.). Teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindžia cesijos pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios ją perleidęs trečiasis asmuo neturėjo, todėl vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, teismas ex officio pripažįsta 2019 m. birželio 25 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Niekinio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu ieškovė negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės 318582 Eur paskolos sumos ir 79640 Eur palūkanų sumos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Konstatavus, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia 2019 m. birželio 25 d. sutartyje nurodyta reikalavimo teise, kuri yra niekinė, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
48. Atsakovei priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje – 4174,50 Eur, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingomis bei atitinkančiomis rekomendacijas dėl maksimalių civilinėse bylose priteistinų išlaidų dydžių (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Žvilgnis iš arčiau ir partneriai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4174,50 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.