- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- BIK-494/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12681-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Sigita Jokimaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo M. K. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, nes nuosprendžius grindė nepatikimais, nenuosekliais ir keliančiai abejones duomenimis bei prielaidomis, įrodymus vertino neišsamiai, vertinant įrodymus padarė klaidų, nevertino įrodymų leistinumo. Nuosprendžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai pagal kurią duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nebuvo pagrįstai atsakyta į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Teismai, priėmę M. K. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pažeidė BPK normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą padarydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismai iš esmės nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, vertino tik asmenį netiesiogiai galimai kaltinančius įrodymus, teisinančių įrodymų nevertino, suformavo ydingą praktiką, visos abejones aiškindami kaltinamojo asmens nenaudai - taip esminiai pažeidė M. K. teisę į teisingą teismą. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad nuteistasis M. K. disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. M. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.