Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1424-230/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2S-1424-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00005-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
L. N.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. C.
Civilinė byla Nr. e2S-1424-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00005-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2; 3.4.5.19
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. C. dėl praleisto termino atnaujinimo ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. N. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė pripažinti, kad ji dėl F. C. ir jo motinai F. C. iki nacionalizacijos priklausiusios nuosavybės teise žemės (3,7633 ha), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti; nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C. ir jo motina F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, ganyklas ir pievas Gojaviečio miške, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos tėvui F. C. ir jo motinai F. C. (duomenys neskelbtini) ribose iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė apie 14,54 ha žemės bei 3,76 ha turėtų ganyklų ir pievų Gojaviečio miške. 1991 m. spalio 13 d. ji kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl F. C. priklausiusios žemės (12,12 ha) grąžinimo. Šio prašymo pagrindu jai 1998 m. sausio 8 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – Alytaus AVA) sprendimu Nr. 38-3314 buvo grąžinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-17806 buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 8 d. Varėnos rajono apylinkės teisme buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-75-308/2008 dėl praleistų įstatymu numatytų terminų atnaujinimo, žemės valdymo juridinio fakto nustatymo tėvo F. C. valdytai žemei nustatyti. 2008 m. sausio 8 d. teismo sprendimo pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas, kad F. C. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 2,25 ha žemės, pirktos namine pirkimo sutartimi 1940 m. balandžio mėnesį iš V. T.-L. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2008 m. vasario 15 d. ji kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl F. C. priklausiusios žemės (2,25 ha ploto) grąžinimo. Šio prašymo pagrindu jai 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-352 buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-156-(14.3.3.) buvo grąžinta 0,86 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, nors jai, kaip vienai iš penkių pretendenčių grąžinant tėvo ir jo motinos iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ir buvo grąžinta 2,42 ha žemė (duomenys neskelbtini), ji žinojo, kad jos tėvas F. C. nuosavybės teise valdė ir naudojo daugiau žemės, nei buvo grąžinta, t. y. būtent dalį pievų ir ganyklų Gojaviečio miške. Turėdama žinių, kad jai buvo grąžinta ne visa tėvui ir jo šeimai iki nacionalizacijos priklausiusi žemės dalis, 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių su prašymu pateikti visus duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. 2019 m. birželio 12 d. NŽT Varėnos skyrius rašte nurodė, kad pagal Varėnos skyriuje esančius archyvinius dokumentus buvę savininkai F. C. ir F. C. pagal (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo vienkiemiais planus (Gojaviečio miške) turėjo 12,12 ha žemės – 1,34 ha (skl. Nr. 33), 6,81 ha (skl. Nr. 32) ir 3,97 ha (skl. Nr. 70). Pagal šį dokumentą ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus 12,12 ha žemės plotui buvo parengta pažyma 5 pretendentams ir L. N. iš 12,12 ha priklausė 2,42 ha žemės, kuri buvo atkurta natūra 1998 m. sausio 8 d. ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimais. 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu NŽT Varėnos skyrius dar kartą nurodė, kad pareiškėjai žemė natūra buvo grąžinta visiškai, o jei ji, kaip pretendentė, mananti, jog jai buvo atkurtos ne visos nuosavybės teisės, pasiūlė kreiptis į Centrinį archyvą dėl papildomų nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl informacijos pateikimo į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą (toliau – LCVA). 2019 m. lapkričio 8 d. buvo gautas 2019 m. spalio 23 d. LCVA raštas dėl F. ir K. C. nuosavybės. Nors LCVA ir nurodė, kad dokumentų apie F. C. arba K. C. (duomenys neskelbtini) turėtas ganyklas ir pievas, apie turto įgijimą ir/arba perleidimą nebuvo rasta, tačiau iš pridedamų archyvinių dokumentų matyti, kad F. C. ir F. C. papildomai priklausė 3,7633 ha žemės. Pareiškėja, turėdama papildomus archyvinius duomenis, 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Varėnos NŽT skyrių. 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėja gavo NŽT Varėnos skyriaus raštą, nurodant, kad tam, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės F. C. ir jos sūnaus F. C. iki nacionalizacijos turėtas 3,76 ha ganyklas ir pievas Gojaviečio miške, pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą trukdė tai, jog NŽT Varėnos skyriui nepakako duomenų apie jos tėvo F. C. ir jo motinos F. C. valdytą nurodyto dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), be to, praleistas terminas kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apie tai, kad yra galimybė susigrąžinti nurodytą papildomą žemės plotą, ji neturėjo duomenų. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT Varėnos skyriui (buvusiai Varėnos agrarinei tarnybai) ji teikė kelis kartus (1991 m. ir 2008 m.), todėl manė, kad jai bus atkurta visa po tėvo mirties paveldėta jo ir jo šeimos naudota ir nuosavybės teise valdyta žemė. Vėliau negalėjo tvarkyti žemės susigrąžinimo reikalų dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Archyvinę medžiagą apie tėvo ir jo motinos vardu priklausiusias pievas ir ganyklas iš LCVA gavo tik 2019 m. pabaigoje, todėl objektyviai negalėjo kreiptis anksčiau.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašyme teismui detalizuotai nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėja nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo žinojo apie tai, kokį žemės plotą jos tėvas ir senelė valdė, o ji yra vienas iš galimų pretendentų į šią žemę, tai patvirtina, kad dėl nuosavybės atstatymo ji kreipėsi 1991 m. ir 2008 m. Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ji per laikotarpį nuo 2008 iki 2019 m. kreipėsi į tėvo ir senelės žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyrių kokiu nors jai patogiu būdu. Šis pareiškėjos ilgalaikis neveiklumas yra subjektyvi aplinkybė, kurią lėmė pareiškėjos pasirinkti elgesio variantai, kaip jai elgtis siekiant žemės susigrąžinimo. Terminas praleistas itin ženkliai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo objektyvių kliūčių per laikotarpį nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo pagal atstatymo įstatymą iki įstatymu nustatytų terminų (2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d.) kreiptis į atitinkamas valstybės įstaigas informacijos apie savo tėvo ir senelės iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos L. N. pareiškimo dalies dėl praleisto termino atnaujinimo netenkino, o civilinės bylos dalį dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nutraukė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1991 m. spalio 13 d. kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl F. C. priklausiusios žemės grąžinimo. Šio prašymo pagrindu 1998 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-3314 pareiškėjai buvo grąžinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-17806 buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-308/2008 buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir žemės valdymo juridinio fakto nustatymo tėvo F. C. valdytai žemei nustatyti – buvo nustatytas juridinis faktas, kad F. C., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 2,25 ha žemės, pirktos namine pirkimo sutartimi 1940 m. balandžio mėnesį iš V. T.-L. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-352 buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-156-(14.3.3.) buvo grąžinta 0,86 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo pareiškėja žinojo apie savo subjektinę teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę ir pateikti dokumentus, patvirtinančius šias teises bei giminystės ryšį su savininku, taip pat žinojo apie tai, kokias žemes jos tėvas ar senelė valdė.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pati pripažino, jog jai, kaip vienai iš penkių pretendenčių grąžinant tėvo ir jo motinos iki nacionalizacijos valdytas žemes, ji jau žinojo, kad jai buvo grąžinta ne visa tėvui ir jo šeimai iki nacionalizacijos priklausiusi žemės dalis, nes jos tėvas F. C. nuosavybės teise valdė ir naudojo daugiau žemės, t. y. 2-3 hektarus pievų ir ganyklų Gojaviečio miške. Tai leidžia daryti išvadą, kad jau nuo kreipimosi dienos 1991 m. spalio 13 d. į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl F. C. priklausiusios žemės grąžinimo pareiškėja suvokė ir jai buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad jai trūksta dokumentų nuosavybės teisių į likusį tėvo ir senelės turėtą turtą atkūrimui ir kad dar yra galimybė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu tokius dokumentus pateikti (pvz., kreiptis papildomai į archyvus, ieškant pirminių nuosavybės dokumentų, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pan.). Tačiau pareiškėja per savo atstovę tik 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi su prašymu į Varėnos NŽT skyrių, prašydama pateikti visus duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į F. C. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ir jo apylinkėse, Gojaviečio miške turėtas 2 ha ganyklų ir pievų, 2019 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi su prašymu dėl informacijos pateikimo į LCVA, iš kurio 2019 m. lapkričio 8 d. gavo 2019 m. spalio 23 d. raštą ir dokumentus dėl F. ir K. C. nuosavybės, ir į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., kai įstatyme nustatytas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokius veiksmus ji atliko nuo jos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (nuo 1991 m. spalio 13 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdama pasinaudoti šia teise, taip pat nenurodė jokių įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios kliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo jos valios, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nėra ir jokių duomenų bei įrodymų, jog per laikotarpį nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo 1991 m. spalio 13 d. iki pat 2019 m. gegužės 28 d., kuomet pareiškėja kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių norėdama gauti archyvinius duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui, o vėliau ir į teismą su pareiškimu, ji būtų ėmusi kokių nors veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, domėjusis juo, teiravusis dėl jo eigos, dokumentų pakankamumo ir pan.; taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad žemėtvarkos institucija būtų atsisakiusi pareiškėjai teikti kokią nors informaciją, su ja nebendradarbiavusi, neteisėtai neveikusi ir pan. Tokiu būdu duomenų ir įrodymų, kad tiek dar nesuėjus įstatyme numatytam dokumentų pateikimo terminui, tiek ir vėliau, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki pat 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėja iš tikrųjų ėmėsi veiksmų trūkstamiems dokumentams gauti, nėra – į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi tik 2020 m. sausio 3 d., t. y. ženkliai (beveik 17 metų) praleidus įstatyme nustatytą terminą.

9. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens NŽT argumentu, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai nenustato pareigos valstybės institucijoms, kurios įgaliotos spręsti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, ieškoti galimų pretendentų į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kad asmenys, kurie pagal atkūrimo įstatymo 2 straipsnį turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, savo teisių įgyvendinimu turi rūpintis patys arba per teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus. Pareiškėja dar 1991 m. spalio 13 d. tapusi pretendente atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ne NŽT, turėjo pareigą Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu iki 2003 m. gruodžio 31 d. įgaliotai institucijai pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

10. Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pažymėjo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusių savininkų F. C. ir F. C. žemės valdymo nuosavybės teise nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, t. y. nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgiant į tai, šią civilinės bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja L. N. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Visą laiką, kai pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises dėl kitų žemės sklypų, iš Varėnos rajono žemėtvarkos institucijos pareiškėja negavo jokių pranešimų, kad tėvo F. C. ir (ar) jo motinos F. C. vardu buvo ir kitų žemės sklypų.

1.2. Nors pareiškėja žinojo apie savo teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę ir pateikti dokumentus bendrąja prasme, tačiau konkrečios informacijos būtent apie prašomą atkurti žemės kiekį Gojaviečio miške ji neturėjo ir ilgą laiką manė, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

Šalies argumentai

1.3. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos instituciją, vyko į Varėnos žemėtvarkos skyrių pas specialistus ir skyriaus vadovą, teiraudamasi, ar būtų galimybė susigrąžinti galimai turėtą žemės kiekį, tačiau pareiškėjai visada buvo atsakoma, kad ji jau susigrąžino žemę, kad nėra jokių žemės valdymą patvirtinančių archyvinių dokumentų, kad reikia pirmiausia sutvarkyti žemės grąžinimą pagal anksčiau priimtus sprendimus, o po to bus galima kreiptis ir dėl kitos žemės. Pareiškėjos elgesys nebuvo pasyvus, tačiau iš žemėtvarkos institucijos ji visada gaudavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kur kreiptis ir ką daryti.

1.4. Pareiškėjos veiksmai dėl žemės grąžinimo 2019 m. suaktyvėjo ir ji kreipėsi teisinės pagalbos dėl to, kad sužinojo iš (duomenys neskelbtini) gyventojų, kad jiems buvo grąžinta nuosavybė Gojaviečio miške, jų turėtas miškas ir ganyklos. Būtent naujai sužinotos aplinkybės ir lėmė, kad joms paaiškėjus buvo atlikti aktyvūs veiksmai susigrąžinti žemę. Galutinai buvo nuspręsta kreiptis į teismą tik gavus archyvinius dokumentus iš LCVA, patvirtinančius žemės valdymo nuosavybės teise faktą.

1.5. Kreipusis teisinės pagalbos, pareiškėja visą laiką aktyviai reagavo į bet kokius pranešimus iš NŽT, ieškojo archyvinių dokumentų, kol galiausiai kreipėsi į teismą. Matyti, kad tik po ilgų susirašinėjimų su NŽT Varėnos skyriumi ir pačios iniciatyva gautos LCVA archyvinės medžiagos apie tėvo ir jo motinos vardu buvusią žemę (pievas ir ganyklas), pareiškėja buvo informuota, kad gali kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir į skyrių dėl nuosavybės teisės atkūrimo, taigi šia teise pasinaudojo.

1.6. Sprendžiant klausimą dėl nurodytų priežasčių laikymo svarbiomis, pagal analogiją taikytini ir civilinėje teisėje nustatyti principai, t. y. turėtų būti atsižvelgiama į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus.

1.7. Pareiškėjos amžius, sveikatos būklė, bendras suvokimas ir susiklostę objektyvios aplinkybės, archyvinių dokumentų nebuvimas ir lėmė tai, kad tik 2019 m. pareiškėja pradėjo ieškoti šios konkrečios žemės, siekdama ją susigrąžinti.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja nurodė, kad nežiūrint į tai, jog jai buvo grąžinta visa žemė, bet ji žinojusi, kad jos tėvas turėjo dar apie 2 ar 3 ha pievos ir pradėjusi jos ieškoti. Tačiau ji nenurodė, kodėl žinodama apie tėvo turėtą papildomą žemės plotą, ji jos pradėjo ieškoti tik 2019 metais, pareiškėja tik nurodo, kad negalėjo tvarkyti žemės reikalų dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau konkrečiai jų pareiškime nenurodo.

2.2. Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ji per laikotarpį nuo 2008 iki 2019 kreipėsi į tėvo ir senelės žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyrių kokiu nors jai patogiu būdu. Šis pareiškėjos ilgalaikis neveiklumas yra subjektyvi aplinkybė, kurią lėmė pareiškėjos pasirinkti elgesio variantai, kaip jai elgtis siekiant žemės susigrąžinimo.

2.3. Terminas praleistas itin ženkliai (net 19 metų).

2.4. Pagal suformuotą teismų praktiką asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, išsilavinimo lygis, amžius, sveikatos būklė, nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos L. N. pareiškimas dėl praleisto termino atkurti nuosavybės teises ir pateikti dokumentus, patvirtinančius šias teises bei giminystės ryšį su savininku, atnaujinimo, o bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminų atnaujinimo

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja L. N. 1991 m. spalio 13 d. kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl F. C. priklausiusios žemės grąžinimo. Šio prašymo pagrindu 1998 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-3314 pareiškėjai buvo grąžinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-17806 buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini).

16. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-308/2008 tenkino pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir žemės valdymo juridinio fakto nustatymo tėvo F. C. valdytai žemei nustatyti – buvo nustatytas juridinis faktas, kad F. C., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 2,25 ha žemės, pirktos namine pirkimo sutartimi 1940 m. balandžio mėnesį iš V. T.-L. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-352 buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-156-(14.3.3.) buvo grąžinta 0,86 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėja L. N. 2020 m. sausio 3 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė pripažinti, kad ji dėl F. C. ir jo motinai F. C. iki nacionalizacijos priklausiusios nuosavybės teise žemės (3,7633 ha), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti; nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C. ir jo motina F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, ganyklas ir pievas Gojaviečio miške, esančias (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimo dalį dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja, žinodama, jog, grąžinant jai tėvo ir jo motinos iki nacionalizacijos valdytas žemes, ji žinojo, kad buvo grąžinta ne visa tėvui ir jo šeimai iki nacionalizacijos priklausiusi žemės dalis, nes jos tėvas F. C. valdė ir naudojo daugiau žemės, tačiau į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kreipėsi 2020 m. sausio 3 d., kai įstatyme nustatytas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., t. y. ženkliai praleidusi įstatyme nustatytą terminą, ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.

19. Apeliantė (pareiškėja) L. N. atskirajame skunde teigia, kad, nors ji ir žinojo apie savo teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę ir pateikti dokumentus, tačiau konkrečios informacijos apie prašomą atkurti žemės kiekį Gojaviečio miške ji neturėjo ir manė, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Be to, per visą tą laiką, kai pareiškėjai buvo atkuriamos nuosavybės teisės dėl kitų žemės sklypų, ji iš Varėnos rajono žemėtvarkos institucijos negavo jokių pranešimų, kad tėvo F. C. ir (ar) jo motinos F. C. vardu buvo ir kitų žemės sklypų.

20. Pažymėtina, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja L. N. 1991 m. spalio 13 d. Varėnos rajono agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl F. C. ir F. C. priklausiusios žemės (12,12 ha) grąžinimo. Šio prašymo pagrindu pareiškėjai, kaip vienai iš penkių pretendentų, 1998 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-3314 buvo grąžinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-17806 buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja 2008 m. vasario 15 d. pateikė dar vieną prašymą grąžinti F. C. priklausiusią žemę (2,25 ha) ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-352 jai buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. 3S-156-(14.3.3.) buvo grąžinta 0,86 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini). Taigi tiek pagal 1991 m. spalio 13 d. prašymą, tiek pagal 2008 m. vasario 15 d. prašymą pareiškėjai L. N. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos visiškai. Šią aplinkybę patvirtina tiek 2019 m. birželio 12 d., tiek 2019 m. rugpjūčio 7 d., tiek 2019 m. gruodžio 2 d. NŽT Varėnos skyriaus raštai, kuriuose nurodyta, kad pretendentei L. N. nuosavybės teisės į žemę pagal jos pateiktus prašymus buvo atkurtos visiškai.

23. Pareiškėja L. N., atkūrus jai nuosavybės teises į žemę pagal 1991 m. spalio 13 d. ir 2008 m. vasario 15 d. prašymus, jokių kitų prašymų (nurodant kitos žemės, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises, dydį, buvimo vietą ir kitas aplinkybes) įstatymo nustatytais terminais (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) neteikė, nors, kaip pati nurodė tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu, žinojo, jog faktiškai jos tėvui F. C. ir jo motinai F. C. priklausė ir daugiau žemės, t. y. 3,76 ha ganyklų ir pievų Gojaviečio miške. Pareiškėja taip pat ir jokia kita forma neišreiškė savo valios, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės ne tik į 1991 m. spalio 13 d. prašyme nurodytą 12,12 ha žemę, bet ir į 3,76 ha ganyklų ir pievų Gojaviečio miške (pvz., neteikė 1991 m. spalio 13 d. prašymo papildymo (patikslinimo) ir pan.). Taigi pareiškėjos valia atkurti nuosavybės teises nebuvo išreikšta, o kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010; 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; kt.).

24. Pažymėtina, kad NŽT Varėnos skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. rašte pareiškėjai L. N. nurodė, jog tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į F. C. ir jos sūnaus F. C. iki nacionalizacijos turėtas 3,76 ha ganyklas ir pievas Gojaviečio miške, pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atstatymo, t. y. tiek prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo termino, tiek nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati pareiškėja L. N. savo pareiškime dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė (žinojo ir suprato), jog terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra praleistas, t. y. pareiškime nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (3,7633 ha) trukdė tai, jog NŽT Varėnos skyriui nepakako duomenų apie F. C. ir jo motinos F. C. valdytą nurodyto dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), be to, praleistas terminas kreiptis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pareiškimo 3 lapas 4 pastraipa). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja L. N., 2007 metais siekdama atkurti nuosavybės teises į F. C. ir F. C. priklausiusią 2,25 ha žemės ir kreipdamasi su pareiškimu į Varėnos rajono apylinkės teismą, prašė atnaujinti ne tik terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, bet ir terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo pateiktas, pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo išreikšta, o pareiškėja raštais ne kartą buvo informuota ir suprato, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti atnaujinimo.

25. Specialioji teisėjų kolegija, formuodama praktiką, išaiškino, jog reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015).

26. Kaip jau minėta, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos buvusio savininko valdytą turtą, iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje pažymėjo, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, tai yra kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (iš jų 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

27. Pareiškėja L. N. pareiškime prašo teismo atnaujinti F. C. ir jo motinai F. C. iki nacionalizacijos priklausiusios nuosavybės teise žemės (3,7633 ha), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą; nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C. ir jo motina F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, ganyklas ir pievas Gojaviečio miške, esančias (duomenys neskelbtini).

28. Kaip jau nustatyta, pareiškėja L. N. prašymo atkurti nuosavybės teises į jos tėvui F. C. ir jo motinai F. C. priklausiusius 3,76 ha ganyklų ir pievų Gojaviečio miške nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai per Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nei pati, nei per atstovą) nepateikė ir savo valios atkurti nuosavybės teises neišreiškė. Vertinant tai, kad pareiškėja nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisės į minėtą turtą atkūrimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nagrinėjimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių. Šie reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o tokį pareiškimą priėmęs – civilinę bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

29. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-212/2019).

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymų nuostatas, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinė byla pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė