- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-152-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00758-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- B. E. R.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. E. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. E. R. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė T. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 33,9 dešimtinių (37,03 ha) žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su A. D. valdė 62 dešimtinių (67,73 ha) žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą B. E. R. pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 44,24 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Nurodė, kad jos senelė T. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 33,9 dešimtinių (37,03 ha) žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su A. D. valdė 62 dešimtinių (67,73 ha) žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
4. Nurodė, kad specialioji teisėjų kolegija nuosekliai formuoja praktiką, kad reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teismingas administraciniam teismui, o reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis Nr. T-90/2015).
5. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t .y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) sprendimas nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76/2013).
6. Teismas nurodė, jog reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teismingas ne bendrosios kompetencijos Utenos apylinkės teismui, o administraciniam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams ir kol šis reikalavimas administracinės teisenos tvarka nebus patenkintas, kiti reikalavimai (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti) nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja B. E. R. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
8. Nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti jos pareiškimą nevertino ir netyrė nurodytų aplinkybių, nutartis nemotyvuota. Teismo nurodoma specialiųjų teisėjų kolegijos nutartys nėra tapačios jos nurodytoms aplinkybėms. Teismas pateiktą pareiškimą vertino formaliai, neužtikrino jai teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismą.
9. Teismas atmesdamas pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, teismo išvados padarytos neištyrus ir neįvertinus pareiškime nurodytų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių viseto. Pareiškime prašo jos atžvilgiu pradėtą nuosavybės atkūrimo procesą tęsti, bet ne pradėti. Tai patvirtina pareiškime išdėstytos aplinkybės bei jos 2018-11-03 prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę, kuriame ji prašo atkurti nuosavybės teisę į likusią neatkurtą 40,49 dešimtinių žemės plotą. Iš archyvų gauti dokumentai rodo, kad žemės jos močiutė T. D. turėjo daugiau nei yra grąžinta, todėl ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti atnaujinimo, tačiau teismas neišsiaiškinęs bylos esmės, šį jos pareiškimą nepagrįstai atmetė.
10. Pažymi, jog prašymą grąžinti žemę kompetentingoms institucijoms pateikė dar 1991-10-23, todėl teismui kilus abejonių ar pareiškėja prašo pradėti atkūrimo procesą ar jį tęsti, t. y. dėl pareiškimo turinio ir dalyko, galėjo nustatyti pareiškimo trūkumams šalinti.
11. Nurodo, kad jos atžvilgiu pradėtas nuosavybės atkūrimo procesas už žemės grąžinimą atsakingose institucijose negali būti baigtas, nesikreipus į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir papildomų dokumentų pateikimo. NŽT nurodė pareiškėjai, kad ji turi kreiptis į teismą dėl terminų dokumentams pateikti atnaujinimo, o NŽT jos pateiktų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti nepakanka. Todėl, gavusi papildomus archyvinius dokumentus ir kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 33,9 dešimtinių (37,03 ha) žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su A. D. valdė 62 dešimtinių (67,73 ha) žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini) bei prašė atnaujinti įstatymo praleistą terminą pateikti NŽT trūkstamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį 44,24 ha žemės plotą. Mano, kad jos pareiškimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
12. Nesutinka su teismo argumentu, jog jos reikalavimai teismingi skirtingiems teismams. Įstatymų leidėjas specialiojo įstatymo normoje nustatė tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis bendrosios kompetencijos teismai gali išnagrinėti ir administracinių teismų kompetencijai priskirtiną klausimą. Teismas nepagrįstai nurodė jai kreiptis į administracinį teismą dėl terminų atnaujinimo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo, nes toks prašymas jau buvo pateiktas 1991-10-23 ir dar kartą jo teikti nebereikia. Be to, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, terminų atnaujinimas prašymui atkurti nuosavybės teises apskritai tampa beprasmišku.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskirasis skundas atmestinas, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto įstatymo 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Specialioji teisėjų kolegija, formuodama praktiką, išaiškino, jog reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015).
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė T. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 33,9 dešimtinių (37,03 ha) žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su A. D. valdė 62 dešimtinių (67,73 ha) žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
18. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos buvusio savininko valdytą turtą, iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje pažymėjo, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, tai yra kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (iš jų 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).
19. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nėra pateikusi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. D. turtą. Nors pareiškėja ir nurodo, kad 1991 m. spalio 23 d. jos pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į L. D. žemę turėtų būti laikomas tinkamu prašymu atkurti nuosavybės teises ir į T. D. iki nacionalizacijos valdytą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1991 m. spalio 23 d. pareiškėja B. L. R. Ignalinos rajono Ignalinos apylinkės agrarinės reformos tarybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 15 ha L. D. turėtą žemę (b. l. 59-60). Taigi, šiuo prašymu buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į konkretaus savininko, t. y. D. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo prašoma atkurti nuosavybės teises ir į T. D. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdytą 33,9 dešimtinių (37,03 ha) žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su A. D. valdytą 62 dešimtinių (67,73 ha) žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini).
20. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja prašymo atkurti nuosavybės teises į T. D. ir A. D. turtą, nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai per Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė.
21. Vertinant tai, kad pareiškėja nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisės į T. D. ir A. D. turtą atkūrimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nagrinėjimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių. Šie reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
22. Atskirojo skundo argumentai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos elgesiu ir galimai padarytomis klaidomis nuosavybės atkūrimo procese, nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.