Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-19-856/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-06
Bylos Nr.: 2A-19-856/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07659-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: V. Š., R. L.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“

Kategorijos

2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-19-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07659-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-772/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ ieškinį atsakovams R. L. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, individuali įmonė „Romantas“, akcinė bendrovė „Lytagra“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transtira“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. Š. ir R. L. 2 315,58 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 1 443,81 Eur sumokėta akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lytagra“ ir 871,77 Eur už ieškovo sunkvežimio ir priekabos remontą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 77-82 b. l.).

Nurodė, jog pagal 2013-04-12 sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB „Lytagra“, ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui parvežti iš Belgijos į Lietuvą 2 traktorius. Pagal sudarytos sutarties 3 p. ieškovė įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo krovinio perdavimo vežėjui iki jo atidavimo krovinio savininkui. Krovinys buvo gabenamas ieškovės sunkvežimiu pagal užsakymą DFDS Seaways Baltic GmbH keltu „Victoria Seaways“, krovininiame denyje. 2013-04-23 kelto krovininiame denyje kilo gaisras. Reiso metu kelte buvo ieškovės transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2655, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba FAUMONVILLE STBZ-3VA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis ir buvo gabenti du traktoriai trečiajam asmeniui AB ,,Lytagra“. Šios transporto priemonės ir traktoriai nukentėjo nuo gaisro. Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokole specialisto išvados skiltyje konstatavo, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje. Vilkikas - autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Romantas“. Klaipėdos apskrities VPK JUPP tyrėjas, išnagrinėjęs medžiagą dėl gaisro, nustatė, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iš to kilusios pasekmės atsirado dėl lengvojo automobilio KIA SOUL elektros instaliacijos gedimo, lėmusio šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą. Dėl gaisro trečiajam asmeniui AB „Lytagra“ buvo padaryta 1 443,81 Eur žala, o ieškovės sunkvežimiui ir priekabai – 871,77 Eur žala. Trečiasis asmuo AB „Lytagra“ pareiškė ieškovei pretenziją, pateikė žalos įvertinimo sąmatą ir pareikalavo sumokėti žalą. Ieškovė 2013-09-30 pavedimu žalą atlygino, todėl pagal CK 6.280 str. 1 d. į padariusį žalą asmenį įgijo regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Transtira“ manydama, kad dėl žalos atsiradimo kaltas vežėjas, pareiškė pretenziją trečiajam asmeniui IĮ ,,Romantas“ dėl žalos atlyginimo, po ko pastarajam žalos neatlyginus, kreipėsi ieškiniu į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kuris 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį IĮ ,,Romantas“ atžvilgiu atmetė nenustačius, kad trečiasis asmuo IĮ ,,Romantas“ būtų įsipareigojęs paruošti krovinį pervežimui ar būtų gavęs iš krovinio siuntėjo atitinkamus nurodymus (instrukcijas) dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų, įvertinus tai, kad gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti vykdydamas savo, kaip vežėjo, pareigas. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo, kaip apdairus ir rūpestingas vežėjas, galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekiant išvengti žalos dėl galimų paslėptų krovinio trūkumų, t. y. atjungti vežamo automobilio akumuliatorių, o to nepadaręs, pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Taigi, ieškovės manymu, minėtoje civilinėje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2015 m. gegužės 28 d. priėmus nutartį, konstatuota, kad vežamo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė bei pervežimo paslaugos užsakovė buvo R. L., kuri perduodama automobilį vežimui, nereikalavo vežėjo ar jį atstovaujančio vairuotojo atjungti automobilio akumuliatorių ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su automobilio paruošimu transportavimui, todėl šiuo atveju elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, ko pasėkoje kilo gaisras ir buvo padaryta žala, dėl ko ji laikytina atsakinga už padarytą žalą. Kadangi V. Š. pripažįsta, kad jis yra automobilio Kia Soul, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir užsakė minėto automobilio pervežimo paslaugas, jie abu yra solidariai atsakingi už padarytą ieškovei žalą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. L. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ji nėra ir nebuvo lengvojo automobilio KIA SOUL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. V. Š., duodamas parodymus, patvirtino, jog 2013 metų balandžio mėnesį Anglijos aukcione, pasinaudodamas R. L. turimu leidimu dalyvauti automobilių išpardavimo aukcionuose, pirko jos vardu sau automobilį KIA SOUL, kurį pagal jo užsakymą į Lietuvą turėjo parvežti UAB „Dolvera“. Minėtos transporto priemonės vežėja UAB „Dolvera“ pripažino savo kaltę dėl netinkamai parvežtos jam priklausančios transporto priemonės KIA SOUL, ši bendrovė atlygino jam žalą dėl netektos transporto priemonės, sumokėdama 1 370 Eur. Atsakovė nesitarė dėl pirmiau minėtos transporto priemonės įsigijimo, šio daikto pirkimui nesirinko, kainos už jį nesiūlė ir jo nepirko, taigi, atsakovė R. L. transporto priemonės KIA SOUL pirkimo - pardavimo sutarties 2013-04-17 nesudarė ir ji nėra minėtos transporto priemonės pirkėja. Šią transporto priemonę išsirinko atsakovas V. Š., jis nusprendė šį automobilį įsigyti sau, pasiūlė už jį kainą, už kurią šį daiktą įsigijo bei už jį sumokėjo, taigi, transporto priemonės KIA SOUL pirkimo - pardavimo sutartį 2013-04-17 sudarė V. Š. (I t., 59-64, 101-102 b. l.).

Kadangi atsakovė R. L. nepirko pirmiau minėto automobilio, tai ji negalėjo užsakyti bei neužsakė šio automobilio parvežimo pas vežėjus UAB „Dolvera“ ir/ar IĮ ,,Romantas“. Ieškovė jokių įrodymų, kad atsakovė R. L. būtų pateikusi tokį užsakymą UAB „Dolvera“, IĮ „Romantas“ ir/ar kitam asmeniui, nepateikė.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog 2013 m. balandžio mėn. Anglijoje, aukcione, įsigijo automobilį KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, norėdamas jį parsivežti į Lietuvą, sudarė susitarimą su UAB „Dolvera“ direktoriumi - vadybininku D. J.. 2015 m. buvo pradėtos nagrinėti civilinės bylos dėl žalos priteisimo 2013-04-23 kilusio gaisro metu ir jam tik tada tapo žinoma, kad UAB „Dolvera“ ne pati, kaip buvo sutarta, atliko jo nupirkto automobilio KIA SOUL parvežimą, o šią paslaugą be jo žinios ir sutikimo perleido IĮ „Romantas“. Vėliau jo pasamdytas automobilio vežėja UAB „Dolvera“ atlygino jam 1 370 svarus pirkto ir gaisro metu apgadinto automobilio kainą, kas patvirtina, jog tuo metu vežėjai UAB „Dolvera“ ir IĮ „Romantas“ prisiėmė atsakomybę ir pripažino kaltę dėl kilusių gaisro metu padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime į ieškinį IĮ „Romantas“ prašė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo spręsti teismo nuožiūra, nurodė, jog šiuo atveju teismas turėtų remtis ieškovo ieškinyje nurodytais įsiteisėjusiuose 2014 m. spalio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime bei 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytais motyvais bei argumentais. Pažymėjo, kad IĮ „Romantas“ pervežant įvairiems klientams priklausančias transporto priemones, 2013-04-23 kelte „Victoria Seaways“ kilusio gaisro metu taipogi buvo apgadintas ir įmonei priklausantis turtas ir tuo padaryta žala (II t., 31-32 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškinio reikalavimą atsakovei R. L. atmetė; priteisė ieškovei UAB ,,Transtira“ iš atsakovo V. Š. 1 861,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 861,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,00 Eur žyminį mokestį bei 600,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, likusioje dalyje ieškinio reikalavimą atsakovui V. Š. atmetė; iš atsakovo V. Š. priteisė: į valstybės biudžetą 18,14 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą bei liudytojui (specialistui) A. Č. 25,00 Eur išlaidų atlyginimui už vykimą į teismo posėdį (III t., 118-135 b. l.).

Teismas nurodė, jog Kėdainių rajono apylinkės teisme 2014-10-17 priimtas ir įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje tarp ieškovės ir atsakovo IĮ ,,Romantas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. L., minėtoje byloje duoti liudytojų parodymai ir kai kurie kiti teisiniai faktai pripažintini prejudiciniais faktais, nereikalaujančiais pakartotinės jų analizės. Teismas pažymėjo, jog ieškovė reiškia ieškinio reikalavimą dviem atsakovams, nors įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimu nustatyta, kad Kia Soul, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiniu pirkėju buvo atsakovas V. Š., o ne atsakovė R. L., todėl pagal ieškovės ieškinio reikalavimą nagrinėjamoje byloje teismas sprendė tik dėl atsakovo V. Š. civilinės atsakomybės, o ieškovės reikalavimą atsakovei R. L. atmetė. Be to, teismas pastebėjo, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje ir šioje byloje pakanka įrodymų ir dėl trečiojo asmens IĮ ,,Romantas“ atsakomybės V. Š., vertinant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius dėl lengvojo automobilio parvežimo iš Jungtinės Karalystės, taigi, atsakovui V. Š. atlyginus ieškovei padarytą žalą, šiam atsakovui išlieka teisė reikšti ir regresinį ieškinį IĮ ,,Romantas“.

Ginčo atveju teismas padarė išvadą, kad atsakovui V. Š. taikytina civilinė atsakomybė ne pagal CK 6.270 str. (be kaltės), o bendrais pagrindais, esant kaltei pagal CK 6.263 straipsnį. Tokią išvadą grindė tuo, jog lengvasis automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, gali būti naudojamas tiek aktyviai jį vairuojant, tiek pasyviai jį eksploatuojant, ir vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai dėl netvarkingos automobilio elektros instaliacijos gali užsidegti elektros laidai ir kilti gaisras. Teismas byloje laikė nustatytu ir įrodytu, kad atsakovas V. Š. pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kuomet jis aukcione, veikdamas atsakovės R. L. vardu, įsigijo sugadintą lengvąjį automobilį, kuris po to buvo perduotas vežėjui trečiajam asmeniui IĮ ,,Romantas“ pargabenimui į Lietuvos Respubliką. Pirma, atsakovas V. Š. teisiniame ginče veikė kaip verslininkas, kuriam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kai esant akivaizdžiai netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas. Antra, teismas sutiko ir su atsakovo V. Š. atsikirtimais, kad apie gręsiantį tokio automobilio eksploatacijos pavojų žinojo ir vežėjas, tai yra trečiasis asmuo IĮ ,,Romantas“, kuris šiame teisiniame santykyje taip pat veikė kaip profesionalas.

Teismas konstatavo, jog atsakovas V. Š. nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jam priklausantis lengvasis automobilis, kuris tuo metu negalėjo būti eksploatuojamas, nekėlė pavojaus materialine prasme tretiesiems asmenims, tai yra ieškovei ir AB ,,Lytagra“, ką patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, pvz. rašytinis paaiškinimas dėl aukcione nupirkto lengvojo automobilio transportavimo, bet ir kiti įrodymai. Nurodė, jog ginčo atveju ieškovė reikalauja, kad atsakovai jai padarytą žalą atlygintų ne natūra, o išmokėdami piniginę kompensaciją, todėl svarbu nustatyti žalos piniginę išraišką, t. y. nuostolius, ir laikė pakankamu ieškovės pateiktą įrodymą, kad jai ūkio būdu remontuojant nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, ji patyrė 1 084,88 Eur remonto išlaidų, ką įrodo ieškovės pateiktos dvi sąmatos ir mokėjimo pagal jas dokumentai.

Dėl trečiojo asmens AB ,,Lytagra“ ieškovei pateiktos pretenzijos ir sąmatos 1 443,81 Eur sumai teismas laikė, kad nukentėjęs trečiasis asmuo irgi patyrė tiesioginių išlaidų, tačiau jos apskaičiuotinos tik įvertinus trečiojo asmens faktines išlaidas, ir tokią išvadą teismas darė įvertinęs ne tik tai, kad trečiojo asmens darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, suremontavo sugadintą transporto priemonę (traktorių), bet ir dėl to, kad trečiasis asmuo nėra patyręs remonto metu ir išlaidų dėl PVM. Tokiu būdu pripažino, kad pagrįstomis trečiojo asmens AB ,,Lytagra“ išlaidomis laikytinas naujų medžiagų įsigijimas ir jų panaudojimas keičiant sugadintos transporto priemonės detales, dėl ko ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisė išlaidas, kurių dydis yra 776,18 Eur (atitikmuo - 2 680,00 Lt). Tai, kad ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui daugiau, nei pastarasis faktiškai patyrė išlaidų, laikė nepagrįstu AB ,,Lytagra“ praturtėjimu kito asmens sąskaita.

Teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, laikė nustatytu pakankamą atsakovo V. Š. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Tokią išvadą teismas darė įvertindamas ginčo atveju visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teisėtus pažeidėjo ir nukentėjusiojo interesus bei tai, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslais nereikalaujama, jog atsakingo asmens veiksmai būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Pažymėjo, kad norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka įrodyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nurodė, jog nors atsakovų atstovai kėlė byloje klausimą dėl netiesioginės trečiojo asmens IĮ ,,Romantas“ atsakomybės ieškovei, tačiau pažymėjo, jog tai yra ne šios bylos dalykas.

Teismas nurodė, jog atsakovas V. Š., kaip profesionalus verslininkas nuolat iš Vakarų Europos gabendamas su trečiųjų asmenų transporto priemonėmis sugadintus lengvuosius automobilius, kuriuose nėra atjungti akumuliatoriai, kartu su šiais asmenimis turėjo pagrindą suvokti, kad jam gali kilti atsakomybė ne tik prieš trečiuosius asmenis, bet ir prieš patį vežėją, jeigu jie nėra tinkamai įforminę tarpusavio teisinių santykių.

Automobilio valdymas ginčo atveju turi būti suprantamas taip, kaip jį apibrėžia CK 4.22 str. 1 dalis, t. y. kaip faktinis daikto turėjimas. Faktine prasme valdytojas yra tas asmuo, kuris faktiškai valdo ir naudoja transporto priemonę, ir dažniausiai teisinis bei faktinis valdymas sutampa, tačiau nagrinėjamos bylos atveju atsakovui V. Š. priklausantį automobilį vežė trečiasis asmuo, kuris nebuvo jo savininkas. Teismas pastebėjo, kad valdymo teisė į transporto priemonę pereina nuo jo perdavimo momento, todėl trečiąjį asmenį IĮ ,,Romantas“ laikė teisėtu automobilio valdytoju atsakovo V. Š. atžvilgiu, tačiau atsakingu dėl ieškovės turtui padarytos žalos laikė V. Š.. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos ypatumas yra tas, jog nors atsakovas tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje įsigytos transporto priemonės valdymą buvo perdavęs trečiojo asmens IĮ ,,Romantas“ darbuotojui, tačiau tai nereiškia, kad esant tokiai situacijai, jis negalėjo daryti įtakos tinkamam sugadinto automobilio pargabenimui į Lietuvą, nes kaip nurodė pats atsakovas V. Š., jis ir anksčiau buvo pažįstamas su IĮ ,,Romantas“ vadybininku ir derino su juo visas su automobilio pargabenimu į Lietuvą susijusias sąlygas, todėl laikė, kad jis savo iniciatyva darė įtaką trečiajam asmeniui, gabenančiam į Lietuvą V. Š. priklausančią transporto priemonę.

Atskirai pastebėjo, kad atsakovas V. Š. nuolat gabena Vakarų Europoje įsigytus sugadintus automobilius į Lietuvą, todėl laikė, jog atsižvelgiant į jo gyvenimišką ir profesinę patirtį, atsakovui buvo žinomos visos su tokių automobilių pargabenimu susijusios sąlygos. Be to, atsakovas V. Š. aiškiai suvokė, kad vežėjas nėra jam perduotos transporto priemonės savininkas, o tik valdytojas, nors pastarasis, gabendamas sugadintą automobilį, valdė ir variklio užvedimo raktelius bei automobilio pirkimo dokumentus. Taipogi atsakovas pripažino, kad sugadinto automobilio netvarkingos elektros instaliacijos faktas buvo akivaizdus. Pabrėžė, kad transporto priemonių perdavimo sutarties formos įstatymai nenustato, iš ko seka, kad tokią sutartį galima sudaryti ir žodžiu.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog kelte gaisras kilo dėl automobilio KIA SOUL elektros gedimo, lėmusio šio automobilio variklio užsiliepsnojimą, kuris peraugo į gaisrą, todėl ir šis pagal įstatymus preziumuojamas faktas (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimas), kuris liko nepaneigtas bendra tvarka, irgi leido teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje juo remtis aptartoms aplinkybės nustatyti.

Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimus atsakovui V. Š. tenkina iš dalies, dėl to proporcingai patenkintai ieškinio daliai (80,37 procentai) ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisė 61,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ieškovės ieškinys atsakovės R. L. atžvilgiu ir atmestas, tačiau teismas iš ieškovės atsakovei šių išlaidų nepriteisė, nurodydamas, jog pačios atsakovės veiksmai irgi turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes dėl sugadinto lengvojo automobilio Kia Soul pirkimo ir jo parvežimo į Lietuvą, ginčo šalys teisinius santykius įformino netinkamai. Kitas atsakovas V. Š. irgi dėl bylinėjimosi teisme patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi teismas tik iš dalies tenkino ieškovės ieškinį nurodyto atsakovo atžvilgiu, tai ir jam iš ieškovės nepriteisė bylinėjimosi išlaidų dalies (19,63 procentų). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į atsakovo V. Š. atsakomybės ieškovei aspektą, kadangi pastaroji pakartotinai turėjo kreiptis į teismą su atskiru ieškinio reikalavimu atsakovams. Teismas iš dalies tenkino liudytojo (specialisto) V. Č. prašymą dėl jo atvykimo į teismo posėdį patirtų išlaidų atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovės UAB „Transtira“ ieškinys jo atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (III t., 148-156 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais, nereikalaujančiais pakartotinės jų analizės, Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje duotus liudytojų parodymus ir kai kuriuos kitus teisinius faktus, kadangi atsakovas V. Š. minėtoje civilinėje byloje nedalyvavo, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje; skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykai, byloje nebuvo tirtos ir nustatytos konkrečios DFDS Seaways priklausančio kelto „Victoria Seaways“ reguliaraus reiso 2013-04-23 metu kilusio gaisro priežastys; minėtoje byloje teismas atmetė prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu; minėtoje byloje ginčas buvo sprendžiamas ne tarp tų pačių šalių, todėl neturi reikšmės, kokie įrodymai buvo vertinami minėtoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, pažeidė CPK normas bei atsakovo teises dalyvauti tiriant įrodymus bei pateikti savo atsikirtimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas posėdyje netyrė civilinėje byloje esančių įrodymų, taip pat ir gautos medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nors sprendime šiais įrodymais remiasi, mano, jog tai yra CPK 250 str. 2 d. pažeidimas.

19.2. Atsakovui priklausantis automobilis buvo gabentas IĮ „Romantas“ pagal Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį - CMR 0142116, tiek siuntėjas, tiek vežėjas bei gavėjas yra IĮ „Romantas“. Automobilis KIA SOUL buvo išoriškai pažeistas, su akivaizdžiu išoriniu defektu po autoįvykio, ir akivaizdžiai matėsi automobilio elektros instaliacijos pažeidimas, todėl tokį automobilį siųsdamas, pats pasikraudamas, priimdamas vežti, šiuo konkrečiu atveju siuntėjas ir vežėjas IĮ „Romantas“ atitinkamai jį turėjo paruošti pervežimui. Tai, kad automobilis buvo su išoriniais, matomais, defektais, pripažino teisme apklaustas liudytoju pervežimą vykdęs IĮ „Romantas“ vairuotojas K. M.. Pagal esamas aplinkybes yra pagrindas teigti, kad galimai trečiasis asmuo IĮ „Romantas“ neįvykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad galimai yra vežėjo atsakomybė ir nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad nupirktą automobilį KIA SOUL nebuvo draudžiama gabenti autotransporto priemonėmis pagal jam suteiktą kategoriją.

19.3. Apžiūros protokole 2013-04-23 specialisto išvadoje (apžiūros protokole neatlikus jokio tyrimo) nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl minėto automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Apžiūros metu buvo paimti elektros instaliacijos laidų fragmentai, tačiau laidų tyrimas nebuvo paskirtas, todėl gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Specialistas buvo nurodęs tik labiausiai tikėtiną priežastį. Neatmestina tai, kad gaisro kilimo priežastis galėjo būti ir kituose automobiliuose, kurie sudegė visiškai, iš jų nepaimti jokie įrodymai, neatlikti jokie tyrimai, pasirinktas automobilis KIA SOUL, kuris nebuvo visiškai sudegęs. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Č. nurodė, kad kelte daryta tik vizuali apžiūra, konkrečios gaisro priežasties pasakyti negalėjo, iš ko akivaizdu, kad teismas pasirėmė tikėtina išvada, padaryta apžiūros protokole. Neatkreiptas dėmesys į tai, kad jei gaisras kilo nuo KIA SOUL automobilio, tai kodėl jis visiškai nesudegė, o viršutinėje platformoje buvęs automobilis neidentifikuojamas, nes sudegęs visiškai, taip pat visiškai sudegė ant šalia stovėjusio vilkiko viršutinėje platformoje buvęs automobilis Opel Zafira.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Teismas, priteisdamas ieškovo patirtas sunkvežimio ir priekabos remonto išlaidas, viršijo ieškovo reikalavimą, kuris patikslintame ieškinyje buvo 871,77 Eur, o teismas sprendimu priteisė 1084,88 Eur remonto išlaidų. Teismas viršijo ieškovės ieškinio reikalavimą 213,11 Eur, kas šiuo atveju yra neteisėta, nes tai nėra byla, kurioje teismas gali nukrypti nuo ieškinio reikalavimų.

19.5. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovei priteisė 600 Eur, tačiau skliausteliuose nurodė šešis šimtus dvidešimt eurų, priteisė 18,14 Eur, tačiau skliausteliuose nurodė, kad aštuoniolika eurų 17 ct.

19.6. Pirmos instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų tenkinimą procentais. Apeliantui advokato atstovavimo išlaidos nepriteistos todėl, kad ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu, tačiau kodėl atsakovui nepriteisiamos patirtos išlaidos, nėra aišku.

Ieškovė UAB „Transtira“ atsiliepimu į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jai iš apelianto atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas (III t., 163-168 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog teismas ne visa apimtimi rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis kitoje byloje, o rėmėsi visuma teisinių ir prejudicinių faktų, tiek surinktų šioje byloje, tiek nurodytų paminėtoje byloje, ir kurių bylos dalyviai leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra teisinio pagrindo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo ar Kauno apygardos teismo 2015-05-28 nutarties laikyti ratio decidendi, kadangi skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratione materiae. Visiškai nesvarbu, pas kokį vežėją buvo užsakytas pervežimas, svarbu tai, kad atsakovas V. Š. pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. kai aukcione veikdamas kito asmens, R. L., vardu įsigijo sugadintą lengvąjį automobilį, veikė kaip verslininkas, kuriam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kuomet esant akivaizdžiai netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas, perdavė vežėjui pargabenimui į Lietuvos Respubliką, nesiimdamas jokių saugumo priemonių. Negalima sutikti su apeliantu, kad šis faktas nebuvo išsamiai ištirtas - byloje buvo apklaustas specialistas A. Č., kuris patvirtino išvadą, kad kelte gaisras kilo dėl automobilio KIA SOUL elektros gedimo, lėmusio šio automobilio variklio užsiliepsnojimą, ir nurodė, kad tiksliai ir neabejotinai nustatė gaisro židinį pagal turimą metodiką.Atsakovė R. L. atsiliepimu į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą prašo apelianto skundą tenkinti (III t., 172-177 b. l.).Nurodo, jog teismas suabsoliutino V. Š., kaip automobilio KIA SOUL savininko, kuris verčiasi automobilių prekyba, pareigas šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai neskirdamas reikiamo dėmesio vežėjo UAB „Dolvera“ bei jos agento IĮ „Romantas“ pareigų pobūdžiui bei apimčiai, ir nuo to priklausančiai vežėjų civilinei atsakomybei kilti bei to reikšmei šioje civilinėje byloje, ypač atsižvelgiant į tai, kad IĮ „Romantas“ paaiškino, jog eilę metų specializuojasi pervežti būtent daužtus automobilius, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma arba turėjo būti žinoma saugus tokių automobilių gabenimas. Teismui konstatavus, kad didesnio šaltinio pavojaus valdytoju buvo vežėjas (ar jo agentas), kaip teisingai nurodė V. Š., atsakovu prieš trečiuosius asmenis laikytinas vežėjas, o ne V. Š.. Kaip teisingai atkreipė dėmesį V. Š., kelte degė ne vienas automobilis, o eilė automobilių, o kai kurie iš jų sudegė visiškai ir jie neidentifikuojami, tačiau įrodymų tyrimo išsamumui iš jų nepaimta, todėl neatmestina reali galimybė, jog nebūtinai automobilis KIA SOUL buvo gaisro šaltinis.Trečiasis asmuo IĮ „Romantas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra, priteisti trečiajam asmeniui iš apelianto 300 Eur už advokato teisinę pagalbą (III t., 179-181 b. l.).Nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad teismas IĮ „Romantas“ nutartimi įtraukė trečiuoju asmeniu, negalinčiu veikti prieš atsakovą, mano, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, priims pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2013-04-12 sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB „Lytagra“, ieškovė UAB „Transtira“ įsipareigojo trečiajam asmeniui parvežti iš Belgijos į Lietuvą du traktorius. Pagal sudarytos sutarties 3 p. ieškovė įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo krovinio perdavimo vežėjui iki jo atidavimo krovinio savininkui. Krovinys buvo gabenamas ieškovės sunkvežimiu pagal užsakymą DFDS Seaways Baltic GmbH keltu „Victoria Seaways“, krovininiame denyje. 2013-04-23 kelto krovininiame denyje kilo gaisras. Reiso metu kelte buvo ieškovės transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2655, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba FAUMONVILLE STBZ-3VA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis ir buvo gabenti du traktoriai trečiajam asmeniui AB ,,Lytagra“. Šios transporto priemonės ir traktoriai nukentėjo nuo gaisro. Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokole specialisto išvados skiltyje konstatavo, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalyje dėl 735,83 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui IĮ „Romantas“ atmetė (I t. 30–36 b. l.). Teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo IĮ „Romantas“ įsipareigojimo paruošti krovinį (automobilį KIA SOUL) pervežimui ir negavus krovinio siuntėjo atitinkamų nurodymų (instrukcijų) dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas IĮ „Romantas“, kaip apdairus ir rūpestingas vežėjas, galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekdamas išvengti žalos dėl galimų paslėptų krovinio trūkumų, t. y. atjungti automobilio akumuliatorių, o to nepadaręs, pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Kėdainių rajono apylinkės teismas nenustatė atsakovo IĮ „Romantas“ neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti žalą. Teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje laikė nustatytu faktu tai, kad 2013-04-23 gaisras kelte „Victoria Seaways“ kilo dėl automobilio KIA SOUL (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t. y. šio automobilio defekto. Ieškovė, nesutikdama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Transtira“ apeliacinį skundą atmetė, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui V. Š., priteisdamas iš jo 1 861,06 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Ieškinio reikalavimą atsakovei R. L. teismas atmetė. Atsakovas V. Š., nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje duotus liudytojų parodymus ir kai kuriuos kitus teisinius faktus, kadangi atsakovas V. Š. minėtoje civilinėje byloje nedalyvavo, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi prejudicinės galios; skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykai, byloje nebuvo tirtos ir nustatytos konkrečios DFDS Seaways priklausančio kelto „Victoria Seaways“ reguliaraus reiso 2013-04-23 metu kilusio gaisro priežastys; minėtoje byloje teismas atmetė prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu; minėtoje byloje ginčas buvo sprendžiamas ne tarp tų pačių šalių, todėl neturi reikšmės, kokie įrodymai buvo vertinami minėtoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).

Kaip jau minėta, Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014, kurioje teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, ieškovė buvo UAB „Transtira“, atsakovas - IĮ „Romantas“, tretieji asmenys - AB „Lytagra“, R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra UAB „Transtira“, atsakovas – V. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - IĮ „Romantas“, AB „Lytagra“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis ginčas yra kilęs dėl tų pačių faktinių aplinkybių kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014, tačiau tik kitam atsakovui V. Š.. Atsakovas V. Š. nurodo, kad jis nedalyvavo Kėdainių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kad jo teismas neįtraukė trečiuoju asmeniu į civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-247-673/2014 duomenų matyti, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo priėmimo, 2015 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas trečiojo asmens R. L. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame R. L. nurodė, jog tikrasis sudegusio automobilio KIA SOUL savininkas yra V. Š.. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą R. L. pateikė liudytojo V. Š. parodymus, duotus notarei N. M., kuriuose V. Š. pripažino, jog pasinaudodamas R. L. leidimu jis dalyvavo automobilių išpardavimo aukcione ir jos vardu nupirko automobilį KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 44–45 b. l.). V. Š. 2015-03-06 Kauno apygardos teismui pateikė prašymą įtraukti jį byloje trečiuoju asmeniu, nurodydamas, jog šį prašymą jis teikia pavėluotai, nes apie bylą sužinojo tik 2015 m. kovo mėnesį. Kauno apygardos teismas 2015-03-09 nutartimi V. Š. prašymą atmetė, nurodydamas, jog pagal CPK nuostatas tretieji asmenys gali įstoti į bylos nagrinėjimą iki baigiamųjų kalbų pradžios, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nenumatytas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu atmetė vien todėl, kad V. Š. jį pateikė pavėluotai. Pažymėtina, kad atsakovas V. Š. nuo pat automobilio įsigijimo 2013-04-17 aukcione COPART UK žinojo, kad automobilio KIA SOUL savininkas yra ne R. L., bet jis – V. Š., tačiau šias aplinkybes nurodė tik Kauno apygardos teismui tuo metu, kai civilinė byla dėl žalos atlyginimo jau buvo išnagrinėta Kėdainių rajono apylinkės teisme. Todėl tokie atsakovo V. Š. veiksmai laikytini pasyviais, neatsakingais ir klaidinančiais teismą.

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad skiriasi šių bylų nagrinėjimo dalykai, kad byloje nebuvo tirtos ir nustatytos konkrečios DFDS Seaways priklausančio kelto „Victoria Seaways“ reguliaraus reiso 2013-04-23 metu kilusio gaisro priežastys. Tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek Kėdainių rajono apylinkės teismo byloje ieškovė UAB „Transtira“ reiškė reikalavimą atlyginti gaisro metu padarytą žalą: 1443,81 Eur, sumokėtų akcinei bendrovei „Lytagra“, ir 871,77 Eur už UAB „Transtira“ sunkvežimio ir priekabos remontą, taigi, ir ieškinio dalykas, ir aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), iš dalies ir įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje buvo tokie patys, kaip ir Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad teismas laiko nustatytu faktą, jog 2013-04-23 gaisras kelte „Victoria Seaways“ kilo dėl automobilio KIA SOUL elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t. y. šio automobilio defekto (sprendimo 5 lapas, 34 b. l.), taigi, pakartotinai šios faktinės aplinkybės nustatinėti pirmosios instancijos teismas neturėjo.

Pažymėtina, kad pats apeliantas cituoja teismo sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad šią bylą nagrinėjančiam teismui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vien formaliai remtis nurodytais procesiniais sprendimais, todėl dalis šių teisinių argumentų atmestini. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne visa apimtimi rėmėsi Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o rėmėsi visuma teisinių ir prejudicinių faktų, tiek surinktų šioje byloje, tiek nurodytų paminėtoje byloje, ir kurių bylos dalyviai leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas nurodė, kad teismui nėra teisinio pagrindo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2015-05-28 nutarties laikyti ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), kadangi skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratione materiae (klausimas). Sutiktina su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-901/2016, kuriuo buvo nustatyta, jog automobilio KIA SOUL pirkėjas ir savininkas yra atsakovas V. Š.. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, pripažintina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne visa apimtimi aplinkybių, nustatytų Kėdainių rajono apylinkės teismo.

Apeliaciniame skunde atsakovas V. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, pažeidė CPK normas bei atsakovo teises dalyvauti tiriant įrodymus bei pateikti savo atsikirtimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, pažeidė civilinio proceso kodekso normas, tačiau konkrečiai nenurodė, kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Be to, teisėjų kolegija nenustatė ir atsakovo V. Š. teisių pažeidimo pastarajam dalyvaujant įrodymų tyrime bei teikiant atsikirtimus.

Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad pagal esamas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog galimai trečiasis asmuo IĮ „Romantas“ neįvykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad galimai yra vežėjo atsakomybė ir nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo V. Š. atsikirtimais, kad apie gręsiantį automobilio eksploatacijos pavojų žinojo ir vežėjas, t. y. trečiasis asmuo IĮ „Romantas“, kuris šiame teisiniame santykyje taip pat veikė kaip profesionalas, tačiau konstatavo, kad atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens IĮ „Romantas“ santykių vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl to nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas atskirai pažymėjo, kad nepaneigia atsakovo galimybės dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą ir reikšti ieškinį trečiajam asmeniui pagal CK 6.280 straipsnio (regreso teisė į žalos padariusį asmenį) nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo bei apelianto argumentais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, nes specialistas buvo nurodęs tik labiausiai tikėtiną priežastį, gaisro kilimo priežastis galėjo būti ir kituose automobiliuose.

Klaipėdos apskrities VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys, tai pat medžiagoje Nr. 30-AT-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, esančio 2013 m. balandžio 23-24 d. apžiūros protokolo specialisto išvados skiltyje pateikta PAGD prie VRM gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto A. Č. išvada, jog pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje (I t., 109–115 b. l., II t. 86–87 b. l.). Išvadoje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl minėto automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo nustatyta tik tikėtina gaisro kilimo priežastis, nors gaisro kilimo priežastis galėjo būti ir kituose automobiliuose, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius pamąstymus, teismui nepateikė. Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl kilusio gaisro priežasčių, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kad gaisro židinio zona buvo ne atsakovui priklausančio automobilio KIA SOUL variklio skyriuje, bet kituose automobiliuose, tačiau, kaip jau minėta, tokie įrodymai teismui nepateikti. Pastebėtina ir tai, kad šiomis aplinkybėmis atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, jų teismui nenurodė, pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo. CPK 312 straipsnyje reglamentuota, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas detaliau šio apelianto argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniu faktu, kad 2013-04-23 gaisras kelte „Victoria Seaways“ kilo dėl automobilio KIA SOUL (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t. y. šio automobilio defekto.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, išsprendė ginčą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jis neprivalo jų išsamiai kartoti, o gali tiesiog jiems pritarti. Todėl, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritarus, netikslinga kartoti.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, priteisdamas ieškovo patirtas sunkvežimio ir priekabos remonto išlaidas, teismas viršijo ieškovo reikalavimą, kuris patikslintame ieškinyje buvo 871,77 Eur, o teismas sprendimu priteisė 1084,88 Eur remonto išlaidų. Vadovaudamasi CPK 276 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija ištaiso šį rašymo apsirikimą, nurodydama, kad iš atsakovo V. Š. priteisiama 871,77 Eur suma už UAB „Transtira“ sunkvežimio ir priekabos remontą, iš viso ieškovui priteisiama 1647,95 Eur suma (871,77 Eur + 776,18 Eur). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 71,16 procentų, todėl atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė UAB „Transtira“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75,86 Eur žyminį mokestį bei 600 Eur atstovavimo išlaidas. Ieškinio reikalavimus patenkinus 71,16 procentų, ieškovei iš atsakovo V. Š. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 49,42 Eur žyminio mokesčio (nuo 69,46 Eur) ir 426,96 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 476,38 Eur. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus nuo 2528,69 Eur iki 2315,58 Eur, todėl jai grąžintinas permokėtas žyminis mokestis – 6,40 Eur.Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (28,84 procentai). Atsakovas V. Š. patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (28,84 procentai), atsakovui V. Š. priteisiamos 201,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus ieškovės UAB „Transtira“ ir atsakovo V. Š. bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei UAB „Transtira“ iš atsakovo V. Š. priteisiamos 274,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (476,38 Eur – 201,88 Eur = 274,50 Eur).Ištaisytinos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos, nurodant, kad iš atsakovo V. Š. priteisiamos 18,14 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą.Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo priteisti iš ieškovės UAB „Transtira“ bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 56 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur atstovavimo išlaidos, ieškovė UAB „Transtira“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovo V. Š. priteisti 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, trečiasis asmuo IĮ „Romantas“ prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 300 Eur už advokato teisinę pagalbą, šalys pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šalių bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, yra adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.Iš esmės atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui bei jo pusėje esančiam trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų IĮ „Romantas“ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), ieškovei UAB „Transtira“ iš atsakovo V. Š. priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti, tačiau jis keistinas bei tikslintinas anksčiau išdėstytu pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2.1. punktą, išdėstant jį sekančiai:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transtira“, juridinio asmens kodas 122282884, iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1647,95 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt septyni eurai 95 ct) nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1647,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274,50 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį sekančiai:

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,14 Eur (aštuoniolika eurų 14 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Likusiose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“, juridinio asmens kodas 122282884, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos permokėtą 6,40 Eur (šeši eurai 40 ct) žyminį mokestį (2015-09-16 sumokėta 75,86 Eur).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ iš atsakovo V. Š. 600 Eur (šeši šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė