Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas ir atsakovo B. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-706-435/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas ieškinį atsakovui B. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 913,37 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė du pareiškimus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kurie buvo priimti ir bylos dalis dėl nurodytų reikalavimų nutraukta 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ir 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra pastogės, esančios name (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (toliau – ir palėpė), 18/100 dalių savininkas. Atsakovo skola už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, priėmus ieškovės ieškinio dalių atsisakymą, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. sudaro 5 417,70 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo name buvo atlikti stogo ir fasado remonto darbai, todėl bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Atsisakydama dalies ieškinio reikalavimų ieškovė pateikė perskaičiavimus, atsižvelgiant į buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 10) atliktus kadastrinių matavimų duomenis. Ieškovė laikė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovui priklauso 32,86 kv. m. palėpės plotas, o ne 47,32 kv. m., atitinkamai ir perskaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat patikslino skaičiavimus, atliktus už 2019 m. rugsėjo mėn.

3. A. B. S. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad name atsakovui ir trečiajam asmeniui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 6), jiems taip pat priklauso dalis palėpės, todėl ieškinys teikiamas iš dalies netinkamai šaliai. Ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi faktinio ieškinio pagrindo, todėl ieškinys neturėjo būti teismo priimtas. Ieškovė nėra pateikusi jokio išsamaus skolos paskaičiavimo, nėra pateikusi nė vieno jos veiklą įforminančio dokumento. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja skolą už turimą palėpės dalį, kuri neturi jokio naudingo ploto. Atsakovas teigė, kad ieškovė teikia teismui suklastotas sąskaitas. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, atsirado tik 2019 m., todėl savo vardu ieškovė atsakovui sąskaitų 2018 m. net negalėjo išrašyti. Pažymėjo ir tai, kad jis iš ieškovės jokių sąskaitų iki 2019 m. vidurio negavo, o gavęs su jomis nesutiko, ieškovei siuntė užklausimus, tačiau atsakymų nesulaukė. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir todėl, kad, balsuojant už namo renovaciją, buvo nurodyta, kad bus skaičiuojama pagal naudingą plotą, be to, pateiktas protokolas taip pat patvirtina, kad sumos buvo skaičiuojamos 600 kv. m. bendram plotui. Atsakovas moka mokesčius už renovaciją už butą, nes buvo tartasi, kad bus skaičiuojama pagal turimą gyvenamąjį plotą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, ieškovė dvigubai apmokestina už tas pačias patalpas ir taip piktnaudžiauja procesu, siekia jį vilkinti, todėl atsakovas prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą. Atsakovo skaičiavimais, įsiskolinimas turi būti sumažintas bent 1 857,71 Eur suma.

4. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog palėpė yra iš dalies užimta buto Nr. 10 , sąskaitų už palėpę nebuvo gauta iki 2019 m., balsavime dėl namo renovacijos dalyvavo tik butų savininkai, o ne palėpės, kur buvo paaiškinta, kad apmokėjimas bus skaičiuojamas gyventojams pagal gyvenamąjį plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 5 054,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo (5 054,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 609,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 10,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetė atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesu. Grąžino ieškovei jos 2021 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 8,25 Eur.

6. Teismas nustatė, kad atsakovui 2015 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 18/100 dalys palėpės, esančio name; 38/100 dalys palėpės 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotos atsakovo ir trečiojo asmens vardu. Ieškovė yra ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų administratorė. Pagal ieškovės teismui pateiktą ginčo namo objektų rodiklių lentelę, bendras ginčo namo plotas – 1 259,45 kv. m. Teismas iš aktualių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų nustatė, kad ginčo namo bendras plotas – 1 433,15 kv. m., naudingas plotas – 659,71 kv. m., gyvenamasis plotas – 478,94 kv. m., rūsių (pusrūsių) plotas – 122,81 kv. m., pagrindinis plotas – 583,06 kv. m.

7. Teismas iš 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovės atsakovui išrašytos sąskaitos (serija MBKG200000149221) nustatė, kad ieškovė skaičiuoja atsakovui mokesčius už 47,32 kv. m palėpės plotą. Sąskaitoje nurodyta mokėtina suma – 5 913,37 Eur. Iš ieškovės parengtos skolų valdymo ataskaitos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. atsakovas ieškovei nemokėjo jokių įmokų, už suteiktas paslaugas ieškovė iki 2020 m. gruodžio mėn. priskaičiavo 5 913,37 Eur įsiskolinimą. Teismui ieškovė pateikė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) atsakovui išrašytas sąskaitas, o jų pagrįstumui įrodyti pateikė kitus dokumentus.

8. VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad palėpė, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suformuotas 2004 m. sausio 19 d. kadastro duomenimis (bendras plotas 262,88 kv. m) ir nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, butui Nr. 10 buvo įregistruotas kapitalinis remontas, prie buto prijungta palėpės patalpa, esanti virš buto, 2005 m. sausio 12 d. buvo užfiksuoti nauji palėpės kadastro duomenys, tačiau prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. 2019 m. liepos 11 d. matininko buvo sudaryta kadastro duomenų byla, o 2019 m. rugsėjo 10 d. savininkas surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu butui Nr. 10 įregistruota 80 kv. m palėpės patalpų.

9. Teismas konstatavo, kad ginčo name esanti palėpė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad palėpės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, ten yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, yra galimybė naudoti gamtines dujas. Taigi, teismas darė išvadą, kad palėpė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Sprendžiant kilusį ginčą, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodyti argumentai, kad į palėpės patalpas nėra galimybės patekti, kad jis palėpės patalpomis nesinaudoja, kad palėpės patalpos nėra apšiltintos. Atsakovas palėpės patalpas įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigydamas nekilnojamąjį turtą neabejotinai turėjo jį apžiūrėti ir numatyti šio nekilnojamojo turto objekto naudojimosi galimybes ir kliūtis.

10. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai atsakovui yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas. Daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą, kurio atsakovas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė vykdo ginčo namo administratorės pareigas, atsakovas administratorės veiksmų taip pat nekvestionavo, šiuos klausimus iškėlė tik kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas jam, kaip buto Nr. 6 savininkui, išrašomose sąskaitose nurodomų sumų, tarifų, teiktų paslaugų neginčija, sąskaitas apmoka, vadinasi laiko, kad sąskaitose pateikti skaičiavimai, tame tarpe ir tarifai yra teisingi. Teismas vertino, kad ieškovė skolos dydį pagrįstai apskaičiavo pagal atsakovui priklausančios palėpės dalies ploto ir visų name esančių butų plotų, negyvenamųjų patalpų ploto ir registruotos palėpės dalių plotų sumos santykį. Dėl nurodytos priežasties, teismas vertino, kad atsakovo deklaratyvios abejonės dėl netinkamo mokesčių skaičiavimo nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl atsakovui tenkančios pareigos proporcingai atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų dalies išlaikymo išlaidas.

11. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus aplinkybei, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. rugsėjo 10 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas kapitalinis remontas butui Nr. 10, ieškovė pateikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymus, kuriuos teismas priėmė ir bylos dalį nutraukė. Taigi, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo išviešinti duomenys apie tai, kad buto Nr. 10 plotas padidėjo (užimta palėpės dalis). Ieškovė, prieš tai atsakovui skaičiavusi sąskaitas pagal jam priklausantį 47,32 kv. m palėpės plotą, atliko perskaičiavimus pagal išaiškėjusią faktinę situaciją ir nuo nurodytos datos atsakovui mokesčius paskaičiavo proporcingai sumažintam palėpės dalies plotui, t. y. 32,86 kv. m.

12. Teismas nustatė, kad dalyje teismui ieškovės pateiktų sąskaitų buvo nurodoma, jog skaičiuojamos palūkanomis už pradelstą mokėjimą. Tačiau ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, taip pat kur konkretus palūkanų dydis buvo nustatytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jam teiktose sąskaitose nurodyto dydžio palūkanas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

13. Teismas patikrino sąskaitose, kurių pagrindu ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, nurodytų sumų teisingumą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5 054,20 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 054,20 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas, spręsdamas dėl baudos ieškovei skyrimo, konstatavo, kad sąskaitos yra išrašomos už realias ieškovės suteiktas administravimo paslaugas, atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškove kyla iš įstatymo, todėl atsakovo argumentus dėl klastojamų sąskaitų teismas laikė deklaratyviais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, netenkino atsakovo prašymo dėl baudos ieškovei paskyrimo.

15. Patenkinus 93 proc. (5 054,20 Eur × 100 proc. / 5 417,70 Eur) ieškinio reikalavimų, atitinkamai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 641,70 Eur (690 Eur × 93 proc.) bylinėjimosi išlaidas, ir proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisė 36,40 Eur (520 Eur × 7 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atlikus įskaitymą (641,70 Eur – 36,40 Eur), ieškovei iš atsakovo priteisė 605,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už išrašus iš registrų. Minėtas išlaidas teismas laikė būtinomis. Teismas pažymėjo, kad šias išlaidas ieškovė yra faktiškai patyrusi, todėl šios sumos atgavimas iš bylą pralaimėjusios šalies niekaip nedidina ieškovės pelno. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas išlaidas už duomenų iš registrų gavimą, paskaičiuotas proporcingai patenkintai ieškinio daliai, t. y. 4,14 Eur (2,64 Eur + 1,81 Eur; 4,45 Eur × 93 proc.).

17. Teismas nustatė, kad ieškovė už galutinius ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 122 Eur žyminį mokestį, už pradinių ieškinių reikalavimus yra sumokėjusi 133 Eur žyminį mokestį. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jai nebuvo grąžinta žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei teismas grąžino 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimus, kurių bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė – 8,25 Eur ((133 Eur – 122 Eur) × 75 proc.). Ieškovei iš atsakovo teismas priteisė žyminio mokesčio dalį, proporcingą patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 113,46 Eur (122 Eur × 93 proc.).

18. Teismas valstybei iš ieškovės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisė, nes nustatė, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažesnis už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo teismas priteisė 10,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. priimtą sprendimą dėl atmestos ieškinio dalies ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą pagrįsta mokėtina suma kartu su PVM yra 4,49 Eur. Pažymi, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad „Atsakovų PVM sąskaitoje faktūroje už 2018 m. spalio mėnesio paslaugas atliktas priskaitymas už 2018 m. rugsėjo mėnesio suteiktas paslaugas, kadangi 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovams sąskaita už suteiktas paslaugas nebuvo išrašyta“. Taigi, sąskaita buvo pateikta už du mėnesius. Atsakovai nepateikė duomenų, kad už 2018 m. rugsėjo mėnesio paslaugas būtų atsiskaitę.

19.2. Teismas neatsižvelgė į pateiktus ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad ieškovės teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros už skolos laikotarpį yra pateiktos neišskiriant PVM t. y., iš sistemos buvo trauktos sąskaitos tokio tipo, jog mokesčių suma nurodoma iškart su PVM (dėl šios priežasties atsirado delspinigių ir palūkanų neatitikimas). Ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras už skolos laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kuriose mokesčių suma nurodyta be PVM, išskiriant PVM apmokestintas ir neapmokestintas sumas. Pažymėjo, kad ieškovė skaičiavo atsakovui palūkanas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 ir 6.261 straipsniais.

19.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje atliktu nurodytų sumų pagrįstumo įvertinimu. Ieškovė buvo paaiškinusi, kas sudaro skolos suvestinėje skiltyje „kiti darbai“. Be to, buvo paaiškinusi ir tai, kas sudaro minėtoje sąskaitoje nurodytą 127,27 Eur sumą.

19.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuota priteistina ieškovei iš atsakovo suma – 5 054,20 Eur įsiskolinimu. Atlikus matematinius veiksmus pagal pirmosios instancijos teismo nurodytus paskaičiavimus pagal kiekvieną sąskaitą, bendra skolos suma sudaro 5 143,42 Eur, o ne 5 054,20 Eur. Ieškovės nuomone, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas padarė techninę skaičiavimo klaidą, keičiasi ir priteistina bylinėjimosi išlaidu suma. Ieškinio reikalavimu patenkinimas tampa 95 procentai (5 143,42 Eur x 100 proc. / 5 417,70 Eur). Tokiu būdu atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistinos 655,50 Eur (690 Eur x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

20. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas nepasisakė, ar teisėtai atsisakyta ieškinio reikalavimo dalis vėl priskaičiuota gyventojams (tame tarpe ir atsakovui) bei nepripažindamas ieškovės pateiktų dokumentų suklastotais, netinkamai vertino tiek teisinę situaciją, tiek teisės normas, taip padarydamas teisės pažeidimus, leido ieškovei piktnaudžiauti savo procesine padėtimi ir teismo procesu iš esmės.

20.2. Teismas nepasisakė dėl atsakovo vertinimo, kad atlikdama perskaičiavimus, ieškovė specialiai juos atliko nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. ir pervertina tik tas dalis, kurios yra įvardintos sąskaitose kaip Stogo ir fasadų darbai (3) bei Stogo ir fasadų darbai (4). Atsakovas mano, kad toks perskaičiavimas pagal darbus (3) ir (4) yra atliekamas dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės skirta kompensacija yra išskaičiuota išimtinai Stogo ir fasadų darbai (3) darbams padengti. Jei kompensacijos suma būtų išdalinta proporcingai visoms sąskaitoms (visiems darbams) atsakovui tenkanti mokėtina suma būtų ženkliai mažesnė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimu metu atsakovas kėlė klausimą dėl kompensacijos panaudojimo, tačiau nei teismo nagrinėjimo metu, nei priimant ginčijamą teismo sprendimą apie kompensacijos panaudojimą teismas nepasisakė, nors tai turi esminės reikšmės bylos apimčiai.

20.3. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl to, ar atsakovas buvo specialiai suklaidintas, ir ar tokia ieškovės praktika teisėta. Pažymi, kad iš byloje pateiktų protokolų matyti, kad iki dabartinio ginčo, būsto administratorius taikė apmokestinimo praktiką, pagal kurią, lėšos buvo išskaidomos tik gyvenamąją plotą turintiems asmenims. Vadovaudamasis tuo, atsakovas ir pritarė namo renovacijai. Todėl ieškovė, tinkamai neinformavusi atsakovo apie jam kilsiančią prievolę, taip jį suklaidino. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė veiksmų išreikalauti atsakovo prašomus duomenis. Atsakovui nagrinėjamu atveju įrodžius ieškovės neatitikimus skaičiavimuose, teikiant įrodymus apie skirtingus tarifus, netinkamai nurodomą namo plotą, teismas į juos visiškai neatsižvelgė.

20.4. Atsakovas nesutinka ir su teismo išvada, kad esant plotų neatitikimui, o ieškovei nepateikus duomenų, dėl kurių ji nesiremia VĮ Registrų centras duomenimis, nėra pažeistos teisės aktų nuostatos, kadangi skaičiavimuose esanti klaida lemia neteisingą proporcijos paskaičiavimą ir atitinkamą turimo turto dalies santykio nustatymą. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad pateiktos sąskaitos yra išrašytos neegzistavusio juridinio asmens, tai, kad atsakovas nėra gavęs sąskaitų. Atsakovo vertinimu, teismas neišsamiai įvertinęs šias bylos aplinkybes, nepasisakydamas dėl tokių ieškovės veiksmų teisėtumo, priėmė neteisėtą sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 metų spalio 1 d. iki 2019 metų birželio 30 d.

20.5. Atsakovo nuomone, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad jam 2015 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijus 18/100 dalis palėpės patalpos bei 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 38/100 dalis palėpės patalpos, jis įsigijo ne atitinkamai 47,31 kv. m ir 99,89 kv. m palėpės, o 32,86 kv. m ir 69,36 kv. m palėpės dalis. Šias aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina tai, kad butas Nr. 10 2009 metų vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis jau buvo įsiregistravęs kapitalinį remontą bei prisijungęs 80,34 kv. m. palėpės prie savo buto. Tad likęs dalintinas tarp savininkų palėpės plotas buvo ne 262,88 kv. m, o tik 182,54 kv. m. Todėl ieškovės prašymas, pagal kurį apskaičiuotos mokėtinos sumos ne nuo faktiškai turimo turto, yra neteisingas ir neteisėtas. Šie duomenys yra ir buvo žinomi ieškovei, todėl ieškovė turėjo matyti, kad dalis palėpės yra aklinai užtverta ir priskirtina nebe palėpei, o apačioje esančiam butui. Ploto apskaičiavimas svarbus ir dėl to, kad nuo to priklauso atsakovui tenkanti mokėtina suma. Atsakovas yra į bylą pateikęs perskaičiavimą visų ieškovės pateiktų sąskaitų, skaičiavimus atliekant pagal realiai atsakovui turimą plotą. Atsakovo nuomone, yra susidaręs ne mažesnis kaip 1 843,51 Eur dydžio neatitikimas. Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovu, kad perskaičiavimas turi būti atliktas nuo pat pradžių, bei nusprendė, kad perskaičiavimas atliktas už darbų atlikimo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. nuo tada, kada savininkas surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, yra teisingas.

20.6. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė pateikė balsavimo biuletenius su netinkamai suformuluotu tekstu, t. y. balsavimo biuletenyje buvo nurodyta, kad apmokestinamas tik gyvenamasis plotas, tuo tarpu palėpė nėra gyvenama ir žmonės už jos apmokestinimą nebalsavo. Be to, pačiame biuletenyje nėra jokios informacijos kaip yra gaunama 127,49 Eur suma už kvadratinį metrą. Ieškovė turėjo aiškiai atskirti tvarkas ir plotus, pagal kuriuos ji skaičiuoja administravimo išlaidas ir pagal kuriuos duomenis išskirsto sumas už renovavimą, tačiau ieškovė ne tik to neatliko, bet dar ir teismas, pateisinęs ieškovės veiklą, priėmė sprendimą, kuriame iš esmės pasisakė, kad ieškovė tokių įrodymų, paskaičiavimų, pagrindimų, pateikti neprivalo, o įrodinėjimo našta neteisėtai perkeliama atsakovui, kuris yra vartotojas. Toks teismo neveikimas, neužtikrino atsakovo kaip vartotojo (silpnesniosios šalies) teisių gynimo.

20.7. Teismui neišreikalavus duomenų apie tai, nuo kada yra apskaičiuojamas buto Nr. 10 plotas, įskaitant palėpę, šiuo metu lemia ir tolimesnį atsakovo ir kitų ginčo namo bendraturčių teisių pažeidimus, kadangi ieškovė ir toliau siekia įteisinti dvigubo apmokėjimo situaciją ir perskaičiuotas lėšas pakartotinai išskirsto namo gyventojams.

20.8. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad prie būtinųjų išlaidų yra priskirtinos ieškovės turėtos išlaidos už išrašų iš registrų gavimą. Pažymi, kad ieškovė prieš teismo posėdį turėjo visus atsakovo duomenis, ieškovei buvo žinoma, kad asmenys nėra mirę, išsikraustę, pakeitę vardą, pavardę, kaip nurodoma teismo sprendimo motyvuose, kadangi tuo metu vyko bylos nagrinėjimas. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė, užsakydama duomenis tris kartus apie tuos pačius asmenis, bylai esant teisme, elgėsi apdairiai ir, kad iš tokio elgesio kylančios išlaidos yra būtinos. Atitinkamai, ieškinio dalies atsisakymas, leido ieškovei sutaupyti atsakovo sąskaita, kadangi teismas, dalindamas bylinėjimosi išlaidas, į šią (atsisakytų reikalavimų) dalį neatsižvelgė ir sprendė, kad byloje patenkinti 93 proc. reikalavimų, vietoj 85 proc., kurie būtų patenkinti, ieškovei neatsisakius dalies ieškinio.

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Ieškovė nepagrįstai nesutiko su teismo išvada, kad pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą pagrįsta mokėtina suma kartu su PVM (2,15 Eur + 56 Eur + 21 proc.) laikytina 4,49 Eur, kadangi atsakovai nepateikė duomenų, kad už 2018 m. rugsėjo mėnesio paslaugas būtų atsiskaitę. Atsakovo nuomone, tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi pačioje ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodoma, kad likutis už praėjusį mėnesį yra 0,00 Eur, todėl būtent ieškovei teko pareiga įrodyti kokias sumas jai turi mokėti atsakovas.

21.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitos vertinimo. Nors ieškovė nurodė, kad teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros už skolos laikotarpį yra pateiktos neišskiriant PVM. t. y. iškarto su PVM, tačiau ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras už skolos laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kuriose mokesčių suma nurodo be PVM, išskiriant PVM apmokestintas ir neapmokestintas sumas, o tai ar kitose sąskaitose mokėjimai yra su klaidomis ir jei taip, tai su kokiomis, ieškovė duomenų nepateikė. Be to, sąskaitose nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nurodomos palūkanos, tuo tarpu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn. nurodomi delspinigiai, o 2019 m. liepos mėn. vėl palūkanos. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovė šiuos mokesčius skaičiuoja neteisėtai, be teisinio pagrindo, o ir senatis minėtiems mokėjimams yra suėjusi.

21.3. Dėl priskaitymo pastogės už 2019 m. liepos mėn. (perkeltas iš 8 buto sąskaitos) atsakovas sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė tinkamai nepaaiškino kokie tai darbai, kada jie buvo atlikti. Iš ieškovės paaiškinimų susidarė įspūdis, kad ginčijamą sumą ji perkėlė iš 8 buto, tačiau pagal tokį paaiškinimą 8 butui mokėti reikia kitus mokesčius nei palėpės savininkui, tad su tuo sutikti negalima.

22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neatsisakė savo reikalavimo, o jį pateikė apmokėti vėliau, t. y. atsisakytą reikalavimo dalį išdalino visiems butams, tame tarpe ir atsakovo (apelianto). Pažymi, kad, pvz.: 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje yra atlikti perskaičiavimai ir atitinkamai minusavimas pastogės savininkams patikslinus pastogės plotus. Tokiu būdu perskaičiavimai buvo atlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne po sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą atsakovui ir trečiajam asmeniui priklauso 38/100 dalys palėpės; atsakovui – 18/100 dalys; Ž. V. – 13/100 dalys; L. N. – 9/100 dalys). Sudėjus nuosavybės teise asmenims priklausančias pastogės dalis gaunasi 78/100. Likusi pastogės dalis, t. y. 22/100, yra bendroji dalinė nuosavybė, kuri priklauso visiems namo gyventojams, dėl ko ir buvo atlikti perskaičiavimai visiems gyventojams patikslinus pastogės plotus. Todėl ieškovė netaiko dvigubo apmokestinimo gyventojams.

22.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė klastoja dokumentus, sąskaitas. Pažymi, kad sąskaitos yra išimtos iš ieškovės sistemos archyvo, atliekant minimalius informacinius pakeitimus, tačiau duomenys ir mokėtinos sumos nesikeitė. Pažymi, kad įmonė reorganizuota buvo prijungimo būdu ir pakeistas pavadinimas į UAB Mano būstas Kaunas, todėl nereikėjo niekam perduoti įmonėje tvarkomų buhalterinių dokumentų. Ieškinio pateikimo metu buvo sąskaitos išimtos iš archyvo, tad kitoks įmonės pavadinimas ir negalėjo būti formuojamas.

22.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo vertinimo, kad atlikdama paskaičiavimus ieškovė specialiai atliko nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. ir pervertino tik tas dalis, kurios yra įvardintos kaip Stogo ir fasadų darbai (3) bei Stogo ir fasadų darbai (4). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 19 punkte aiškiai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus aplinkybei, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. rugsėjo 10 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas kapitalinis remontas butui Nr. 10, ieškovė pateikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymus, kuriuos teismas priėmė ir bylos dalį nutraukė. Taigi, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo išviešinti duomenys apie tai, kad buto Nr. 10 plotas padidėjo (užimta palėpės dalis). Ieškovė, prieš tai atsakovui skaičiavusi sąskaitas pagal jam priklausantį 47,32 kv. m palėpės plotą, atliko perskaičiavimus pagal išaiškėjusią faktinę situaciją ir nuo nurodytos datos atsakovui mokesčius paskaičiavo ir skaičiuoja proporcingai sumažintam palėpės dalies plotui, t. y. 32,86 kv. m. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre palėpės bendras plotas nepasikeitė, jis ir toliau nurodomas 262,88 kv. m, o atsakovui tenkantis plotas 18/100. Atsakovams mokesčiai už bendrąsias komunalines paslaugas buvo apskaičiuoti proporcingai atsakovams priklausančios patalpos plotui.

22.4. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė sąmoningai pateikė balsavimo biuletenius su netinkamai suformuluotu tekstu. Ieškovė pažymi, kad biuletenio tekstas buvo aiškus. Be to, pažymėjo, kad daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai atsakovui yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas.

22.5. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su išrašų apie nekilnojamojo turto objektų duomenis, tiek asmens duomenis gavimu. Ieškovė sutinka su teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir išvadomis šiuo klausimu.

22.6. Ieškovė pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022 turi prejudicinę galią ir šioje byloje, kadangi minėtoje byloje buvo išspręstas klausimas dėl to pačio laikotarpio, t. y. dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. priteisimo, dėl to pačio objekto – adreso, šalių ir visos kitos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo

24. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-394-435/2021 pagal ieškovės UAB Mano būstas Kaunas (šioje byloje taip pat ieškovė) ieškinį atsakovams B. S. (šioje byloje taip pat atsakovas) ir V. S. (šioje byloje trečiasis asmuo) dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, minėtose civilinėse bylose dalyvavo, o nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Be to, minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiami, o nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiami klausimai dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo už tą patį ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat dėl to paties objekto, t. y. name esančios palėpės. Esminis skirtumas tarp civilinių bylų yra tas, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-394-435/2021 ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022 buvo pareikšti ieškovės reikalavimai atsakovams dėl skolos priteisimo kaip 38/100 dalies palėpės bendrasavininkams. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui kaip palėpės 18/100 dalies savininkui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-394-435/2021 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022 pagal ieškovės UAB Mano būstas Kaunas ieškinį atsakovams B. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis vadovautis kaip prejudiciniais faktais, nagrinėdama šią civilinę bylą.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Audomaras“ name atliko stogo ir fasado remonto darbus. Ginčo name yra 10 butų, negyvenamoji patalpa Nr. 11 ir palėpė, kurios bendras registruotas plotas yra 262,88 kv. m. Iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre minėta palėpė įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus numeris 4400-0304-9010:9615. 38/100 dalys palėpės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui, 18/100 dalys – atsakovui, 13/100 dalys – Ž. V., o 9/100 dalys – L. N.. Šios aplinkybės yra nustatytos ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022.

27. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovas, būdamas palėpės 18/100 dalies savininkas, nemoka mokesčių už jos, kaip namo administratorės, suteiktas paslaugas. Be to, kaip teigė ieškovė, atsakovas nemoka mokesčių ne tik už bendro naudojimo patalpų administravimą, bet ir už atliktus namo stogo ir fasado remonto darbus. Dėl to, ieškovės skaičiavimais, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. šiuo metu yra susidariusi skola. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad jos atliktais skaičiavimais, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, atsakovui priklausanti 18/100 dalis palėpės sudarė 47,32 kv. m. Atitinkamai pagal atsakovui priklausančią palėpės dalį ieškovė ir skaičiavo atsakovui priklausančius mokėti mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, nustatė, kad 2009 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis butui Nr. 10 buvo įregistruotas kapitalinis remontas, prie buto prijungta palėpės patalpa, esanti virš buto, 2005 m. sausio 12 d. buvo užfiksuoti nauji palėpės kadastro duomenys, tačiau prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta kadastro duomenų byla, o 2019 m. rugsėjo 10 d. savininkas surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu butui Nr. 10 buvo įregistruota 80 kv. m palėpės patalpų. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo yra nurodžiusi, kad, paaiškėjus šioms aplinkybėms, ji perskaičiavo atsakovui priklausančią palėpės ploto dalį. Ieškovės skaičiavimais, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, atsakovui tenkanti 18/100 dalis palėpės sudaro ne 47,32 kv. m, o 32,86 kv. m. Atsižvelgdama į tai, ieškovė perskaičiavo atsakovo ieškinyje nurodytą skolą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat patikslino skaičiavimus, atliktus už 2019 m. rugsėjo mėn. Ieškovė nurodė, kad atsakovo skola ieškovei bylos nagrinėjimo metu sudarė 5 417,70 Eur. Atsakovas su ieškovės ieškiniu, pareikštu jo atžvilgiu, nesutiko, prašė jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 5 054,20 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys, t. y. ieškovė ir atsakovas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, be to, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas prašo ieškovės ieškinį atmesti visiškai, daro išvadą, kad apeliantas nesutinka su ieškovės ieškiniu ir jam, kaip palėpės bendrasavininkui, pirmosios instancijos teismo konstatuota pareiga mokėti ieškovei mokesčius už suteiktas paslaugas, taip pat mokėti mokesčius už atliktus namo stogo ir fasado remonto darbus.

29. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalys). Taikant šią taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

30. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė teikia namo, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis palėpės, butų ir kitų patalpų savininkų administravimo paslaugas. Todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą. Tuo tarpu atsakovas, kaip palėpės dalies bendraturtis, turi pareigą padengti administratorės patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovas, kaip palėpės dalies bendrasavininkas, turi pareigą padengti administratorės patirtas išlaidas yra išaiškinta ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės elgesį, sprendžiant klausimą dėl renovacijos, t. y. į ieškovės pateiktus balsavimo biuletenius ir juose suformuotą tekstą. Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo argumentus, kad jis neva nebūtų sutikęs su stogo keitimo ir fasado atnaujinimo darbais, jei būtų žinojęs, kad jam būtų skaičiuojami mokesčiai ir už palėpės plotą, o balsavimo metu atsakovo raštu duotas sutikimas turi būti vertinamas tik kaip buto Nr. 6 savininko sutikimas, kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamai situacijai.

32. Kaip minėta nutarties 29 punkte, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namo savininkai yra priėmę sprendimą dėl namo stogo ir fasado remonto darbų, kurio atsakovas neskundė CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovo nurodyti namo stogo keitimo ir fasado atnaujinimo darbai buvo atlikti, paslaugos suteiktos, dėl to, kaip minėta nutarties 26 punkte, ginčo tarp šalių nėra. Daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai, kurie yra nenuginčyti, atsakovui yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6–7 dalys). Be to, ieškovė, kaip ne kartą jau ir minėta, nagrinėjamu atveju vykdo namo administratorės pareigas, o atsakovas bendrai pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą neginčija. Šios nustatytos aplinkybės bei anksčiau nutartyje nurodyti teisiniai argumentai dėl atsakovo, kaip palėpės dalies bendraturčio, turtinės prievolės taip pat lemia jo pareigą prisidėti atlyginant administratorės turėtas išlaidas, patirtas teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, o šiuo konkrečiu atveju, – mokant mokesčius už atliktus stogo ir fasado remonto darbus.

34. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas dar ir todėl kad ji, skaičiuodama mokesčius, vadovavosi netinkamu namo plotu. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

35. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre bendras namo (duomenys neskelbtini), plotas yra įregistruotas 1 433,15 kv. m. Ieškovės paaiškinimais ir į bylą pateiktu Rodiklių sąrašu nustatyta, kad į bendrą plotą ieškovė priskaičiuoja name registruotų 10 butų – gyvenamųjų patalpų – plotus, kurių bendra suma pagal ieškovės pateiktą lentelę yra 662,09 kv. m, taip pat adresu (duomenys neskelbtini) registruotų negyvenamųjų patalpų bendrą plotą (392,32 kv. m) bei įregistruotų palėpės dalių plotus, kurių suma pagal ieškovės lentelę – 205,04 kv. m, bendra nurodytų plotų suma – 1 259,45 kv. m. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra pateikęs 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Teisėjų kolegija iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, priešingai nei teigia atsakovas, neturi pagrindo daryti išvados, kad ginčo laikotarpiu ieškovė skaičiavo atsakovui, kaip palėpės dalies savininkui, mokesčius, vadovaudamasi netinkamai paskaičiuotu namo plotu. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų pateikęs įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktus namo ploto paskaičiavimus. Be to, atsakovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde, kad ieškovė, skaičiuodama mokesčius, turėjo atsižvelgti į tai, kad namo plotas yra 1 261,46 kv. m, o ne 1 259,45 kv. m, atitinkamai ir skaičiuoti jam priklausančius mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti ir išvadą, kaip teigia atsakovas, kad ieškovė netinkamai, pažeisdama CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, jam skaičiavo priklausančius mokėti mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas jam, kaip buto Nr. 6 savininkui, išrašomose sąskaitose nurodomų sumų, tarifų, teiktų paslaugų neginčija, sąskaitas apmoka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios aplinkybės, be kita ko, taip pat patvirtina, kad atsakovas laiko, jog sąskaitose pateikti skaičiavimai, tame tarpe ir tarifai (kurie taip pat skaičiuojami pagal proporciją tarp bendro ploto ir patalpų savininkui priklausančios patalpos ploto), yra teisingi.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo iškelto klausimo dėl ieškovės reikalavimo atsisakymo teisėtumo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė, atsisakiusi dalies reikalavimo, šias sumas vėliau pateikė apmokėti tiek atsakovui, tiek kitiems butams.

37. Išaiškintina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų ribų, priimdamas sprendimą vertino ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų ginčo laikotarpiu pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, neturėjo jokio pagrindo vertinti ieškovės vėlesnių nei ginčo laikotarpiu išrašytų sąskaitų teisėtumą ir (ar) pagrįstumą.

39. Atmestini ir atsakovo argumentai, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kad ieškovė klastoja byloje dokumentus, įrodymus. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovo argumento išsamiai pasisakė ginčijamo sprendimo 27 punkte. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja. Tik papildomai pažymi, kad atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovė, kaip nurodo, klastojo įrodymus, nepateikė ir apeliaciniame procese.

40. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės atliktų perskaičiavimų tik už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. pagrįstumo ir ieškovės atliktų perskaičiavimo tik dėl tų dalių, kurios yra nurodytos kaip stogo ir fasadų darbai (3) bei stogo ir fasadų darbai (4).

41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 19 punkte nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. rugsėjo 10 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas kapitalinis remontas butui Nr. 10, ieškovė pateikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymus priėmė ir bylos dalį nutraukė. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo išviešinti duomenys apie tai, kad butui Nr. 10 plotas padidėjo (užimta palėpės dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prieš tai atsakovui skaičiavusi sąskaitas pagal jam priklausančią palėpės ploto dalį, t. y. 47,32 kv. m, atliko perskaičiavimus pagal išaiškėjusią faktinę situaciją ir nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovui mokesčius perskaičiavo ir skaičiuoja sumažintai palėpės ploto daliai, t. y. 32,86 kv. m. Be to, ieškovė patikslino ir atsakovo mokėtiną sumą už 2019 m. rugsėjo mėn., perskaičiuodama skolos sumą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d.

42. Taigi, iš byloje esančių ieškovės pareiškimų dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo nustatyta, kad juose yra aiškiai nurodyta, kodėl ieškovė atsisakė ieškinio dalies reikalavimų, taip pat tai, dėl kokių priežasčių ieškovė perskaičiavo atsakovui priklausančius mokėti mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus paaiškinimus laikė pagrįstais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir atliktu įrodymų vertinimu sutinka. Darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai atsakovui mokėtinus mokesčius pagal išrašytas sąskaitas perskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. nuo tada, kada buvo išviešinti duomenys apie buto Nr. 10 ploto padidėjimą užimta palėpės dalimi.

43. Be to, ieškovė tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodžiusi, kad darbai, kurie: 1) sąskaitose nurodyti kaip stogo ir fasadų darbai (3), kurie į sąskaitas yra įtraukti nuo 2019 m. spalio mėn., 2) sąskaitose nurodyti kaip stogo ir fasado darbai (4), kurie į sąskaitas yra įtraukti nuo 2020 m. balandžio mėn.; buvo atlikti po buto Nr. 10 ploto pasikeitimo išviešinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai sąskaitose nurodytus mokėjimus už minėtus darbus perskaičiavo atsižvelgdama į atsakovui tenkančią mažesnę palėpės ploto dalį, t. y. 32,86 kv. m. Tuo tarpu visi kiti darbai, kurie sąskaitose nurodyti kaip stogo ir fasadų darbai (1) ir stogo ir fasadų darbai (2) buvo atlikti iki buto Nr. 10 ploto pasikeitimo išviešinimo ir atitinkamai palėpės dalių perskaičiavimo. Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, nuodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ieškovė pagrįstai perskaičiavo tik tuos darbus, kurie sąskaitose nurodyti kaip stogo ir fasadų darbai (3) ir stogo ir fasadų darbai (4).

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jo nuomone, toks ieškovės pasirinktas perskaičiavimas pagal stogo ir fasado darbus (3) ir stogo ir fasado darbus (4) buvo atliktas tik dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės skirta kompensacija yra išskaičiuota išimtinai stogo ir fasadų darbai (3) darbams padengti. Tačiau šių argumentų atsakovas apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia. Todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

45. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, sąskaitose pateiktus paskaičiavimus, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimo ir padarytomis išvadomis ginčijamo sprendimo 21.1, 21.3, 21.5 ir 21.6 punktuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus apeliantės argumentus, sprendžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra iš dalies pagrįsti.

46. Nustatyta, kad ginčijamo sprendimo 21.1 punkte pirmosios instancijos teismas vertino 2018 m. spalio mėn. nurodytos ir prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad už administravimą yra priskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m x 0,0455 Eur), o už daugiabučio namo techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m x 0,0331 Eur). Be to, nustatyta ir tai, kad minėtoje sąskaitoje tos pačios sumos, t. y. 2,15 Eur ir 1,56 Eur, yra nurodytos du kartus. Ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. spalio mėn. periodo pradžiai atsakovo likutis buvo 0,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais sumos padvigubinimas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą pagrįsta mokėtina suma kartu su PVM sudaro 4,49 Eur (2,15 Eur + 1,56 Eur + 21 proc.), o ne 8,98 Eur.

47. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas anksčiau minėtą 2018 m. spalio mėn. sąskaitą, neatsižvelgė į jos pateiktus rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovų sąskaitoje už 2018 m. spalio mėn. paslaugas atliktas priskaitymas už 2018 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas, kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovui sąskaita už suteiktas paslaugas nebuvo išrašyta. Taigi, sąskaita buvo pateikta už du mėnesius. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

48. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje yra nurodyta, jog 2018 m. spalio mėn. periodo pradžiai atsakovo likutis yra 0,00 Eur. Ši aplinkybė, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia arba tai, kad atsakovas anksčiau išrašytą sąskaitą buvo apmokėjęs, arba tai, kad jokie mokesčiai už ankstesnį mėnesį atsakovui nebuvo paskaičiuoti. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė dėl kokių priežasčių atsakovui nebuvo išrašyta sąskaita už 2018 m. rugsėjo mėn. Nepaisant to, kad iš esmės analogiškai buvo įvertinta ir ieškovės išrašyta sąskaita atsakovams už 2018 m. spalio mėn., nagrinėjant Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-217-413/2022.

49. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė sąskaitose nurodytų ir paskaičiuotų palūkanų (ginčijamo sprendimo 21.3 ir 21.5 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nes iš pateiktų sąskaitų neaišku nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, nei kur jos buvo nustatytos, yra visiškai pagrįsta.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimo 21.3 ir 21.5 punktuose pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės 2018 m. gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. liepos mėn. nurodytų, priskaičiuotų ir prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąskaitose nurodyta ir prašoma palūkanų suma įrašyta be jokio teisinio pagrindo ir (ar) šalių susitarimo. Be to, pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, taip pat kur konkretus palūkanų dydis buvo nustatytas.

51. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad palūkanos atsakovui buvo paskaičiuotos vadovaujantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, kurie numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytų argumentų nepakanka padaryti priešingą išvadą, nei tą, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde taip ir nepateikė jokio paskaičiavimo, kurį būtų galima įvertinti ir patikrinti paskaičiuotų ir prašomų priteisti palūkanų pagrįstumą.

52. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodžiusi, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už skolos laikotarpį yra pateiktos neišskiriant PVM, t. y. iš sistemos buvo trauktos sąskaitos tokio tipo, jog mokesčių suma nurodoma iškart su PVM (dėl šių priežasčių atsirado delspinigių ir palūkanų neatitikimas). Ieškovė pažymėjo, kad vėliau teismui pateikė kitas sąskaitas, kuriose suma nurodoma be PVM, išskiriant PVM apmokestintas ir neapmokestintas sumas.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn. sąskaitose nurodyta, kad atsakovui paskaičiuotos palūkanos, o nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn. – delspinigiai, o 2019 m. liepos mėn. – vėl palūkanos. Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. kartus su rašytiniais paaiškinimais pateikė pakoreguotas sąskaitas už tą patį laikotarpį. Visose sąskaitose jau yra nurodyta, kad atsakovui yra paskaičiuotos palūkanos, o ne delspinigiai.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prieštaringas paaiškinimų ir skirtingų įrodymų (skirtingų sąskaitų) teikimas taip pat leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jiems teiktose sąskaitose nurodyto dydžio palūkanas (ar delspinigius) yra nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, kas yra pažymėta ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-217-413/2022, toks ieškovės elgesys nesuderinamas su gero administravimo principais. Neabejotina, kad ir pačiam atsakovui, atsižvelgiant į ieškovės prieštaringą ir nenuoseklų elgesį, kai buvo bandoma ieškinį grįsti skirtingais teisės aiškinimo būdais (netesybomis, palūkanomis, savo sistemos ypatybėmis apskaičiuojant (nurodant) PVM), buvo apsunkintos galimybės paruoši savo poziciją dėl ieškinio (ne)pagrįstumo.

55. Apeliantė nesutinka ir su ginčijamo sprendimo 21.6 punktu. Ieškovė teigia, kad visos 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje nurodytos sumos yra pagrįstos, todėl turi būti priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

56. Nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovui 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą 514,60 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš nurodytos sąskaitos 347,22 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė minėtoje sąskaitoje skiltyje „priskaitymas pastogės už 2019-07 (perkeltas iš 8 buto sąskaitos)“ nurodytos ir prašomos iš atsakovo priteisti 127,27 Eur sumos.

57. Pažymėtina, kad pačioje 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje nėra nurodyta, ką reiškia „priskaitymas pastogės už 2019-07 (perkeltas iš 8 buto sąskaitos)“. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad per klaidą mokesčiai už palėpę buvo įrašyti į buto Nr. 8 sąskaitą. Pastebėjus šią klaidą, buvo atliktas perskaičiavimas ir mokesčiai iš buto Nr. 8 sąskaitos buvo perkelti į 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą. Iš kartu su ieškiniu pateiktos skolų valdymo ataskaitos nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje nurodyta 127,27 Eur suma yra priskirta prie kitų darbų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kokie tai darbai, kada jie buvo atlikti.

58. Ieškovė apeliaciniame skunde paaiškina, jog ieškovės skiltyje kiti darbai yra priskaityta: 1) paveldosaugos ekspertizė projektui (atsakovams tenkanti dalis – 16,64 Eur su PVM); 2) projektavimo darbai (atsakovams tenkanti dalis 116,43 Eur su PVM); 3) priskaitymas pastogės už 2019-07 (perkelta iš 8 buto sąskaitos) – 127,27 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovams mokėtina suma už paveldosaugos ekspertizę buvo pateikta 2019 m. sausio mėn. sąskaitoje, o už projektavimo darbus – 2019 m. lapkričio mėn. sąskaitoje. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat ir nepaaiškino, kas sudaro 127,27 Eur sumą, išskyrus tai, kad ši suma per klaidą buvo įrašyta kito asmens sąskaitoje.

59. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje nurodytos 127,27 Eur sumos pagrįstumą.

60. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko matematinius veiksmus, todėl nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 5 054,20 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 5 143,42 Eur (ginčijamo sprendimo 22 punktas). Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad: 1) iš 2018 m. spalio mėn. sąskaitos ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 4,49 Eur; 2) iš 2018 m. lapkričio mėn. – 4,49 Eur; 3) iš 2018 m. gruodžio mėn. – 4,49 Eur; 4) iš 2019 m. sausio mėn. – 18,24 Eur; 5) 2019 m. rugpjūčio mėn. – 347,22 Eur; 6) 2019 m. rugsėjo mėn. – 403,99 Eur; 7) 2019 m. spalio mėn. – 418,76 Eur; 8) 2019 m. lapkričio mėn. – 514,43 Eur; 9) 2019 m. gruodžio mėn. – 403,21 Eur; 10) 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėn. – po 355,99 Eur; 11) 2020 m. balandžio mėn., gegužės ir birželio mėn. – po 445,11 Eur; 12) 2020 m. liepos mėn. – 225,30 Eur; 13) 2020 m. rugpjūčio mėn. – 121,78 Eur; 14) 2020 m. rugsėjo mėn. – 89,12 Eur; 15) 2020 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. – po 92,25 Eur. Iš viso, sudėjus anksčiau nurodytas sumas, išeina 5 143,32 Eur ((4,49 Eur + 4,49 Eur + 4,49 Eur + 18,24 Eur + 347,22 Eur + 403,99 Eur + 418,76 Eur + 514,43 Eur + 403,21 Eur + 355,99 Eur + 355,99 Eur + 355,99 Eur + 445,11 Eur + 445,11 Eur + 445,11 Eur + 225,30 Eur + 121,78 Eur + 89,12 Eur + 92,25 Eur + 92,25 Eur) = 5 143,32 Eur), o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta 5 054,20 Eur suma ir ne ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta 5 143,42 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsta 2019 m. sausio mėn. suma laikė 18,34 Eur. Tuo tarpu iš sprendimo 21.4 punkto nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįsta suma laiko 18,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė apeliaciniame skunde iš dalies neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jai priteisti iš atsakovo 5 143,42 Eur.

Dėl kitų argumentų

62. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

64. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 690 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už pareikštus ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti ir sumokėjo 122 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovė patyrė ir prašė priteisti iš atsakovo 4,45 išlaidas už duomenų iš registrų gavimą. Iš viso, – 816,45 Eur (690 Eur + 122 Eur + 4,45 Eur). Atsakovas prašė priteisti 520 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai ne teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės turėtas išlaidas už išrašus iš registrų priskyrė prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2006 m. liepos 12 d. pasirašytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį ir 2008 m. vasario 16 d. asmens duomenų teikimo sutartį. Ieškovė minėtų sutarčių pagrindu gauna duomenis iš registrų apie asmenis. Ieškovė už gautus duomenis privalo atsiskaityti pagal nustatytus įkainius. Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo argumentus, kad ieškovė neprivalėjo kreiptis į registrus, nes visus duomenis apie jį turėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai nurodė, kad tiek nekilnojamojo turto objektų duomenys, tiek asmens duomenys gali bet kada pasikeisti. Tuo tarpu ieškovė, kiekvieną kartą prieš kreipiantis į teismą, turi vadovautis bylos nagrinėjimo metu aktualiais duomenimis. Tokių duomenų gavimas teisės aktų nustatyta tvarka pagal sudarytas sutartis negali būti laikomas nesąžiningais asmens veiksmais.

66. Taigi, ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 816,45 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 520 Eur. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiamas 5 054,20 Eur įsiskolinimas. Atitinkamai, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad buvo patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistas 5 143,32 Eur įsiskolinimas (žr. šios nutarties 61 punktą). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad buvo patenkinta ne 93 proc., o 95 proc. ieškinio reikalavimų (5 143,32 Eur x 100 proc. / 5 417,70 Eur). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 775,63 Eur (816,45 Eur x 95 proc.), o atsakovui – 26 Eur (520 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 749,63 Eur (775,63 Eur – 26 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida skirstant bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese taip pat ištaisytina. Atitinkamai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, teisėjų kolegija perskaičiuoja valstybei iš atsakovo priteisiamas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir sprendžia, valstybei iš atsakovo priteisti 11 Eur (11,58 Eur x 95 proc.).

Dėl proceso baigties

67. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė ieškovei iš atsakovo priteistiną skolos sumą, dėl ko neteisingai paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 5 143,32 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir 749,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat patikslintina rezoliucinė sprendimo dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo priteisimo.

68. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteisiamos, Tuo tarpu pagal ieškovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nusprendė patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, nes ieškovė turėjo teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu ištaisyti padarytą aiškią aritmetinę klaidą vadovaudamasi CPK 276 straipsniu, tačiau to nepadarė, o pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir kitus argumentus dėl, jos nuomone, priimtos sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Ieškovės nurodyti argumentai teisėjų kolegijos buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese taip pat neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinės dalies pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą pastraipą, jas išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 143,32 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 32 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 749,63 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.