Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

a) Administravimo mokesčio tarifas yra 0,0550 Eur;

b) Daugiabučio namo techninės priežiūros mokesčio tarifas yra 0,0400 Eur;

c) Paveldosauginės ekspertizės projekto apmokėjimo tarifas yra 0,3515 Eur;

d) Stogo ir fasadų darbų (1) etapo tarifas yra 4,6452 Eur;

e) Stogo ir fasadų darbų (2) etapo tarifas yra 2,1877 Eur;

f) Stogo ir fasadų projektavimo darbų tarifas yra 0,4100 Eur;

g) Stogo ir fasadų darbų (3) etapo tarifas yra 0,8986 Eur;

h) Stogo ir fasadų darbų (4) etapo tarifas yra 2,7123 Eur;

i) Paveldosauginės ekspertizės tarifas yra 0,3515 Eur;

j) Projektavimo darbų tarifas yra 2,4605 Eur.

4.4. Atsisakydama dalies ieškinio reikalavimų ieškovė pateikė perskaičiavimus, atsižvelgiant į buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenis, nuo 2019 m. spalio mėn. išrašytose sąskaitose ieškovė atsakovams priklausančia Palėpės dalimi laikė 69,37 kv. m. plotą, atitinkamai perskaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.. taip pat patikslino skaičiavimus, atliktus už 2019 m. rugsėjo mėn.

5.1. Sąskaitoje nurodomas „Priskaitymas pastogės už 2019-07 (perkelta iš 8 buto sąskaitos)“ (268,69 Eur suma) buvo įrašytas, nes 2019 m. liepos mėnesio PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), klaidingai priskaičiuoti mokesčiai už atsakovams priklausančias palėpės patalpas, todėl 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje buvo atliktas perskaičiavimas ir mokesčiai išskirstyti į atskiras sąskaitas (atliekant minusavimą iš 2019 m. liepos mėn. PVM sąskaitos faktūros už adresą (duomenys neskelbtini) ir priskaičiuojant 268,69 Eur sumą 2019 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje už Palėpės patalpas).

8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė pabrėžė, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka, ieškovės skaičiavimai yra neteisingi, mokesčiai turi būti perskaičiuojami už visą įsiskolinimo laiką, nes byloje esantis Registrų centro raštas patvirtina, kad kažkas buvo keičiama, kadastriniai matavimai atlikti dar 2005 m. Ieškovė sąskaitų atsakovams už palėpės administravimą neišrašydavo ir nesiųsdavo, tai matyti iš pačių sąskaitų, nes ten nurodytas adresas neegzistuoja, ten nėra pašto dėžutės. Pažymėjo, kad atsakovai yra palėpės savininkai anksčiau nei 2018 m., iki tol jokių mokesčių jiems nebuvo skaičiuota, todėl jie ir neieškojo, gal jiems bus išrašytos kažkokios naujos sąskaitos. Administratorius turėjo matyti, kad dalis palėpės yra užimta, nes tik administratorius į Palėpę ir gali patekti, nes ten yra šilumos vamzdžių sistemos, administratorius turi tikslintis duomenis prieš pateikdamas sąskaitas. Reikalavimai dėl palūkanų ar delspinigių yra nepagrįsti, šiam reikalavimui turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Atsakovų atstovė taip pat posėdžio metu nurodė, kad ieškovė dvigubai apmokestina už tas pačias patalpas, nes galimai ieškovė išrašė sąskaitas už didesnę nei faktiškai atsakovams priklauso Palėpę, o tuo pačiu apmokestindama ir Ginčo name esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio ploto buvo prijungtas apie 80 kv. m. bendros palėpės plotas. Atsakovai laiko, kad 80 kv. m. jau buvo prijungti prie 10 buto, kai buvo atliekami bet kurie stogo ir fasado remonto darbai. Atsakovams taip pat nėra aišku, kaip ieškovė nustato konkrečių tarifų dydį. Atsakovų skaičiavimais įsiskolinimas turi būti sumažintas bent 3 460,72 Eur suma, neįskaitant apie 2 Eur delspinigių ar palūkanų. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atsakovai nesutinka su paskaičiavimais iš esmės, ieškovė nepagrindė savo reikalavimo, paskaičiavimai yra neteisingi. Nors bendrai pareigos mokėti mokesčius atsakovai neginčija, tačiau savo paskaičiavimų, kokią sumą mokesčių atsakovai sutiktų mokėti, teismui nepateikė.

9. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui 2015 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 18/100 dalių palėpės patalpos, esančio (duomenys neskelbtini); 38/100 dalys šios Palėpės 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotos atsakovų vardu. Ieškovė 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. A-2929 pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Pagal ieškovės teismui pateiktą Ginčo namo objektų rodiklių lentelę, bendras Ginčo namo plotas – 1 259,45 kv. m. (dokumento DOK-109475 priedas). Bylos nagrinėjimo metu aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis Ginčo namo bendras plotas – 1 433,15 kv. m., naudingas plotas – 659,71 kv. m., gyvenamasis plotas – 478,94 kv. m., rūsių (pusrūsių) plotas – 122,81 kv. m., pagrindinis plotas – 583,06 kv. m. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

10. 2020 m. liepos 31 d. ieškovė atsakovams išrašė sąskaitą (Serija (duomenys neskelbtini)), iš kurios nustatyta, kad ieškovė skaičiuoja atsakovams mokesčius už 99,89 kv. m. plotą, sąskaitoje nurodyta mokėtina suma – 11 245,61 Eur (dokumento DOK-113461 priedas). Iš ieškovės parengtos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. atsakovai ieškovei nemokėjo jokių įmokų, už suteiktas paslaugas ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio mėn. priskaičiavo 11 245,61 Eur įsiskolinimą, vėliau nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. – dar 1 173,80 Eur įsiskolinimą. Teismui buvo pateiktos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) ieškovės atsakovams išrašytos sąskaitos (dokumento DOK-28143 priedai, dokumento DOK-104923 priedas).

14. Atsakovai teismui pateikė savo lentelę su ieškovės priskaičiuotomis ir atitinkamai atsakovų atstovės perskaičiuotomis galutinėmis sumomis, pačių skaičiavimų atsakovai teismui nepateikė (dokumento DOK-105984 priedas).

15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Buto ir kitų patalpų savininkas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytoje normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

16. Kasacinis teismas, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo taip pat ir tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, 24 punktas).

17. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, 26 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika svarbi tuo aspektu, kad Ginčo name esanti Palėpė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, Palėpės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis pirkimo – pardavimo sutartimis, taip pat įvertinus tai, kad dalis Palėpės priklauso asmeniui, kuris Ginčo name nuosavybės teise nevaldo jokių gyvenamųjų ar administracinių patalpų, negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje ir taikoma, kai kalbama apie rūsio patalpas. Palėpė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Palėpės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, ten yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, yra galimybė naudoti gamtines dujas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad Palėpė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Taigi atsakovų argumentai, kad į bendro ploto skaičiavimą, jei į jį įtraukiamas Palėpės plotas, turi būti įtrauktos ir rūsio patalpos, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys kasacinio teismo išaiškinimų. Taip pat sprendžiant kilusį ginčą neturi teisinės reikšmės atsakovų nurodyti argumentai, kad į Palėpės patalpas nėra galimybės patekti, jie Palėpės patalpomis nesinaudoja, Palėpės patalpos nėra apšiltintos. Atsakovai Palėpės patalpas įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigydami nekilnojamąjį turtą neabejotinai turėjo jį apžiūrėti ir numatyti šio nekilnojamojo turto objekto naudojimosi galimybes ir kliūtis, o tokių argumentų dėstymas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą vertinamas kaip atsakovų gynybinė pozicija. Papildomai pažymėtina, jog į bendro ploto sumą yra įskaičiuojamas ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas, o šios patalpos taip pat neturi naudingojo ploto. Tiek pastarųjų patalpų ploto, tiek Palėpės ploto neįtraukus į bendro ploto sumą, teisme nuomone, būtų pažeistas Sprendimo 15 punkte nurodytas proporcingumo principas, o tokių patalpų savininkui nepagrįstai nekiltų pareiga prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, remonto, išsaugojimo, bendrų konstrukcijų priežiūros.

20. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog jiems nebuvo teikiamos sąskaitos, o aplinkybę, kad sąskaitų negaudavo, atsakovų nuomone, patvirtina ir tai, kad ant sąskaitų buvo rašomas adresas, kuris neegzistuoja, Palėpė neturi atskiros pašto dėžutės, atsakovai apie jiems skaičiuojamus mokesčius nieko nežinojo, todėl ir sąskaitų neapmokėdavo. Šiuos atsakovų argumentus paneigia jų pačių atsiliepime į ieškinį (dokumentas Nr. DOK-140360) dėstomi motyvai, kad dar 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovai kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu yra išrašytos sąskaitos, jei pagal balsavimo biuletenius buvo numatyta, kad darbų apmokėjimas skaičiuojamas pagal gyvenamąjį plotą, tačiau ieškovė į atsakovų paklausimus nereagavo. Atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, bando pasipelnyti iš atsakovų, skaičiuoja dvigubus mokesčius, tačiau anksčiau išdėstytos aplinkybės anaiptol neleidžia ir atsakovų pozicijos ir elgesio vertinti kaip sąžiningo.

21. Ieškovės paaiškinimais ir į bylą pateiktu Rodiklių sąrašu nustatyta, kad į bendrą plotą ieškovė priskaičiuoja Ginčo name registruotų dešimties butų – gyvenamųjų patalpų – plotus, kurių bendra suma pagal ieškovės pateiktą lentelę yra 662,09 kv. m., taip pat adresu (duomenys neskelbtini) registruotų negyvenamųjų patalpų bendrą plotą (392,32 kv. m.) bei įregistruotų Palėpės dalių plotus, kurių suma pagal ieškovės lentelę – 205,04 kv. m., bendra nurodytų plotų suma – 1 259,45 kv. m. Kad plotai, nurodyti ieškovės lentelėje, neatitinka Registrų centre nurodytų patalpų plotų, atsakovai neįrodinėjo, kitokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, jog atsakovai į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, tačiau šis išrašas yra ne Ginčo namo ((duomenys neskelbtini)), tačiau nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl jame nurodyti duomenys niekaip nesusiję su nagrinėjama byla ir nėra vertinami. Atsakovai į bylą taip pat pateikė 2003 m. rugsėjo 18 d. Ginčo pastato dalių apskaičiavimo projektą, kuriame nurodoma, kad bendras plotas – 1 450,60 kv. m., teisiškai įregistruotas – 1 053,94 kv. m. Nurodyti plotai yra pakankamai artimi ieškovės nurodomam plotui. Šiuo metu aktualiame Nekilnojamojo turto registro išraše bendras Ginčo namo plotas nurodomas 1 433,15 kv. m. Iš esmės šiuo metu aktualiais oficialiais duomenimis, ieškovės Rodiklių sąraše nurodytieji butų plotai nėra pasikeitę, išskyrus nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir apie 80 kv. m. padidėjusį šio buto plotą bei 2,14 kv. m. didesnį buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą aktualiame išraše (95,95 kv. m.) lyginant su ieškovės lentelėje nurodytu buto plotu (93,81 kv. m.). Kada ir dėl kokių priežasčių pastarojo buto plotas pakito, byloje nebuvo nagrinėta, dėl šio neatitikimo atsakovai pretenzijų nereiškė, papildomų duomenų iš ieškovės nereikalavo, iš esmės jokiais kitais įrodymais bendro ploto galutinės sumos nepaneigė, tiesiog bendrai argumentavo, kad atsakovams nėra suprantama, iš kur ieškovė yra paėmusi konkrečius skaičius (patalpų plotus), kad bendras plotas yra ieškovės išgalvotas skaičius, pritaikytas konkrečiu atveju, kad reikalavimas atrodytų pagrįstas. Tokius atsakovų argumentus teismas laiko deklaratyviais. Tuo tarpu ieškovės pozicija ir pateikti duomenys bei rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į Sprendimo 15–17 punktuose išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus bei šiuo metu aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismo vertinimu, skolos dydį apskaičiuojant pagal atsakovams priklausančios Palėpės dalies ploto ir visų name esančių butų plotų, negyvenamųjų patalpų ploto ir registruotos Palėpės dalių plotų sumos santykį, yra pagrįsta ir ieškovė nepažeidė CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties atsakovų deklaratyvios abejonės dėl netinkamo mokesčių skaičiavimo nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl atsakovams tenkančios pareigos proporcingai atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų dalies išlaikymo išlaidas.

22. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus aplinkybei, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. rugsėjo 10 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas kapitalinis remontas butui Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymus, kuriuos teismas priėmė ir bylos dalį nutraukė. Taigi 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo išviešinti duomenys apie tai, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo (užimta Palėpės dalis). Ieškovė, prieš tai atsakovams skaičiavusi sąskaitas pagal jiems priklausančius 99,89 kv. m. Palėpės ploto, atliko perskaičiavimus pagal išaiškėjusią faktinę situaciją ir nuo nurodytos datos atsakovams mokesčius skaičiuoja proporcingai sumažintam Palėpės dalies plotui. Kaip nurodo ieškovė, dabar atsakovams priskiriama 69,37 kv. m. Palėpės ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre Palėpės bendras plotas nepasikeitė, jis ir toliau nurodomas 262,88 kv. m., o atsakovams priklauso 38/100 dalys nurodyto ploto, tačiau nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka buvo paaiškinta, kad nepagrįstai buvo užimta didesnė Palėpės dalis, nei faktiškai priklausė (duomenys neskelbtini) buto savininkui. Kita vertus, teismui duomenų, kad atsakovai ar kiti Palėpės dalių savininkai ginčija dokumentų, kurių pagrindu įregistruotas buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas ir atitinkamai apie 80 kv. m. Palėpės ploto priskirta šiam butui, teisėtumą, nebuvo pateikta Šiuo atveju ieškovė geranoriškai, nors ir nesant oficialių duomenų apie pakitusį atsakovams priklausančios Palėpės dalies plotą, dalį mokesčių atsakovams sumažino ir galimai perkėlė šią naštą padidėjusio buto savininkui. Atsakovai šiuo atveju ginčija tik ieškovės atliktus perskaičiavimus, nurodo, kad mokesčių suma atsakovams turėjo sumažėti žymiai daugiau, nei savo pareiškimuose dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nurodė ieškovė.

23. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai kėlė abejones dėl ieškovės 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. liepos mėn. sąskaitose įrašytų palūkanų bei delspinigių. Ieškovės atstovė, paklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, jog taip buvo išspręstas buhalterinis klausimas, nes prieš tai išrašytose sąskaitose nebuvo nurodomas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), todėl jo trūkumas buvo padengiamas į sąskaitą įrašant, kad atsakovai turi mokėti palūkanas arba delspinigius. Tuo tarpu atsakovų atstovė prašė teismo reikalavimui priteisti delspinigius taikyti ieškinio senatį ir šį ieškovės reikalavimą atmesti. Pažymėtina, jog ieškovės į bylą teiktose sąskaitose, kuriose nebuvo išskirtas PVM mokesčio tarifas (anksčiau į bylą pateiktos), buvo nurodoma delspinigių suma (2019 m. sausio mėn. sąskaitoje – 0,12 Eur, 2019 m. vasario mėn. sąskaitoje – 0,15 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 0,35 Eur, 2019 m. balandžio mėn. sąskaitoje – 0,34 Eur, 2019 m. gegužės mėn. sąskaitoje – 0,35 Eur, 2019 m. birželio sąskaitoje – 0,34 Eur), tik 2019 m. liepos mėn. sąskaitoje buvo nurodoma 0,35 Eur palūkanos ir 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitoje 0,08 Eur palūkanos. Vėliau teismui pateiktose sąskaitose, kur buvo išskirtas PVM tarifas, visose (iš esmės tose pačiose) sąskaitose buvo nurodoma, kad visos anksčiau minėtos sumos (tiek nurodomos kaip palūkanos, tiek kaip delspinigiai) – tapo palūkanomis už pradelstą mokėjimą. Tiek ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl nurodytų sumų įrašymo į sąskaitas aplinkybių, tiek skirtingų sąskaitų (nors jos turėtų būti tokios pačios) teismui pateikimas teismo vertinami kritiškai. Tik atsakovų atstovei išdėsčius prašymą taikyti senaties terminą delspinigių reikalavimui teismui buvo pateiktos pataisytos sąskaitos jose nurodant, jog reikalaujama ne delspinigių, bet palūkanų. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, taip pat kur konkretus palūkanų dydis buvo nustatytas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų jiems teiktose sąskaitose nurodyto dydžio palūkanas (ar delspinigius) atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

16.3. 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitoje už administravimą paskaičiuota 4,54 Eur (99,89 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 3,31 Eur (99,89 kv. m. × 0,0331 Eur), priskaičiuotas PVM, teismo vertinimu mokėtina pagrįsta suma – 9,49 Eur. Taip pat į sąskaitą įrašytos palūkanos už pradelstą mokėjimą – 0,08 Eur. Atsižvelgiant į Sprendimo 23 punkte išdėstytas aplinkybes ir teismo išvadas, nurodyta suma į sąskaitą įrašyta be teisinio pagrindo, šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo nebuvo, todėl ši suma ieškovei iš atsakovų nepriteisiama.

16.4. 2019 m. sausio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 4,54 Eur (99,89 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 3,31 Eur (99,89 kv. m. × 0,331 Eur), už paveldėsauginę ekspertizę projektui – 29,02 Eur (99,89 kv. m. × 0,2905 Eur). Nuo bendros sumos paskaičiuotas PVM. Iš teismui pateiktos 2019 m. sausio mėn. sąskaitos faktūros už nurodytos ekspertizės atlikimą matyti, kad už paslaugą nurodyta sumokėti 365,85 Eur sumą, įskaitant visus privalomus mokesčius, todėl darytina išvada, kad PVM suma jau buvo įskaičiuota į šią sumą. Ieškovės paskaičiuotas tarifas 0,2905 yra teisingas (365,85 Eur / 1 259,45), tačiau PVM atsakovams teiktoje sąskaitoje dar kartą priskaičiuotas nepagrįstai. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti 0,12 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą (Sprendimo 23 punktas). Įvertinus išdėstytą, pagrįsta mokėtina suma teismas laiko 38,51 Eur ((4,54 Eur +3,31 Eur) + 21 proc. + 29,02 Eur).

16.5. Už 2019 m. vasario–liepos mėn. jokie mokesčiai nebuvo skaičiuojami, ieškovės atstovė nurodė, kad keitėsi namo administratorius, todėl galimai sąskaitos nebuvo išrašomos. 2019 m. vasario mėn. sąskaitoje atsakovams priskaičiuotos 0,15 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. kovo mėn. sąskaitoje – 0,35 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2021 m. balandžio mėn. sąskaitoje – 0,34 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. gegužės mėn. sąskaitoje – 0,35 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. birželio mėn. sąskaitoje – 0,34 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. liepos mėn. sąskaitoje – 0,35 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą. Atsižvelgiant į Sprendimo 23 punkte nurodytą motyvaciją ir teismo išvadas, šios išvardintos ir 2019 m. vasario–liepos mėn. sąskaitose nurodytos palūkanos ieškovei iš atsakovų nepriteisiamos.

16.6. 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje už administravimą paskaičiuota 4,54 Eur (99,89 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 3,31 Eur (99,89 kv. m. × 0,0331 Eur), už stogo ir fasadų darbų (1) etapą priskaičiuota 464,01 Eur (99,89 kv. m. × 4,6452 Eur), už stogo ir fasado darbų (2) etapą priskaičiuota 218,53 Eur (99,89 kv. m. ×2,1877 Eur), už stogo ir fasadų projektavimo darbus priskaičiuota 40,96 Eur (99,89 kv. m. × 0,4101 Eur). Dėl priskaitymo pastogės už 2019 m. liepos mėn. (perkeltas iš 8 buto sąskaitos) ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad per klaidą mokesčiai už Palėpę buvo įrašyti į atsakovų buto sąskaitą, pastebėjus šią klaidą nurodyta suma iš buto sąskaitos buvo minusuota ir perkelta į sąskaitą, išrašomą už Palėpę, ši suma ieškovės skolų valdymo ataskaitoje nurodyta prie kitų darbų, tačiau kokie tai darbai, kada jie buvo atlikti ieškovė nepaaiškino, rašytinių įrodymų šios sumos pagrindimui nepateikė, todėl nėra priteisiama ieškovei iš atsakovų. Kitos sąskaitoje nurodytos sumos paskaičiuotos teisingai, ieškovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais (Sprendimo 13 punktas) šios sumos ((4,54 Eur + 3,31 Eur) + 21 proc. + 464,01 Eur + 218,53 Eur + 40,96 Eur) yra pagrįstos, todėl turėtų būti priteisiamos ieškovei iš atsakovų, mokėtina pagrįsta suma teismas laiko 732,99 Eur.

32. Atsakovai ginčija reikalavimą priteisti ieškovei jos turėtas išlaidas už išrašus iš registrų, nurodo, kad ieškovė siekia pasipelnyti, elgiasi nesąžiningai, nes kiekvienoje byloje nurodo patirianti šias išlaidas, nors visus duomenis ieškovė jau turi ir tuos pačius išrašus turėtų naudoti visose bylose. Tokius atsakovų argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.