Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas, e2-706-435/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: e2-706-435/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00899-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė (pirm.)
Ieškovas: UAB Mano Būstas Kaunas
Atsakovas: B. S.
Trečiasis asmuo: V. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-706-435/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00899-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.1.7.1.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1. (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei, Jurgitai Radauskaitei, Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ atstovei advokato padėjėjai D. B.,

atsakovo B. S. atstovei advokato padėjėjai A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui B. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. S. (toliau – atsakovas) 5 913,37 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (133,00 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 60,00 Eur už teisines paslaugas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė du pareiškimus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kurie buvo priimti ir bylos dalis dėl nurodytų reikalavimų nutraukta (2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis ir 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Ginčo namas) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė veikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787, 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6, 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2929, 2006 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties, sudarytos su Kauno miesto savivaldybės administracija, Nr. 53-10-11 pagrindu. 2019 m. gegužės 29 d. buvo baigtas UAB ,,Namų priežiūros centras“ veiklos atskyrimas, kurio pagrindu dalis turto, teisių ir pareigų, susijusių su paslaugų teigimu Kauno regione, buvo perduotos naujai įsteigtai bendrovei UAB ,,Šilainių būstas“, kuri nuo 2019 m. birželio 1 d. perėmė daugiabučių namų administravimo paslaugų teikimą Kauno regione. UAB „Kauno centro būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šilainių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano būstas Kaunas“ pavadinimu.

2.1. Atsakovas yra pastogės, esančios Ginčo name (patalpai nesuteiktas pilnas adresas) (toliau – Palėpė), 18/100 dalių savininkas. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas, atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis) – kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo.

2.2. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, priėmus ieškovės ieškinio dalių atsisakymą, sudaro 5 417,70 Eur.

2.3. Ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą atsakovui priklauso 18/100 Palėpės, todėl ieškovė laiko, kad atsakovui priklausė 47,32 kv. m. Palėpės (262,88 kv. m. ploto (bendras palėpės plotas pagal išrašą) / 100 × 18 (atsakovui priklausanti dalis). Atitinkamai yra skaičiuojama ir kitiems bendrasavininkams nuosavybes teise priklausanti patalpos dalis (B. S. priklauso 18/100 patalpos dalis; B. ir V. S. – 38/100 patalpos dalis, Ž. V. – 13/100 patalpos dalis; L. N. – 9/100 patalpos dalis). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė rėmėsi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis. Ginčo name buvo atlikti stogo ir fasado remonto darbai, bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Namo stogas, sienos, bendrieji inžineriniai tinklai yra pastato bendrosios konstrukcijos, už kurias atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi prievolę prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo, išsaugojimo, atnaujinimo bei būtinųjų pagerinimo atlikimo. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Atsakovui mokesčiai už bendrąsias komunalines paslaugas apskaičiuoti taikant tarifus:

a) Administravimo mokesčio tarifas yra 0,0550 Eur;

b) Daugiabučio namo techninės priežiūros mokesčio tarifas yra 0,0400 Eur;

c) Paveldosauginės ekspertizės projekto apmokėjimo tarifas yra 0,3515 Eur;

d) Stogo ir fasadų darbų (1) etapo tarifas yra 4,6452 Eur;

e) Stogo ir fasadų darbų (2) etapo tarifas yra 2,1877 Eur;

f) Stogo ir fasadų projektavimo darbų tarifas yra 0,4100 Eur;

g) Stogo ir fasadų darbų (3) etapo tarifas yra 0,8986 Eur;

h) Stogo ir fasadų darbų (4) etapo tarifas yra 2,7123 Eur;

i) Projektavimo darbų tarifas yra 2,4605 Eur.

2.4. Atsisakydama dalies ieškinio reikalavimų ieškovė pateikė perskaičiavimus, atsižvelgiant į buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenis, nuo 2019 m. spalio mėn. išrašytose sąskaitose ieškovė atsakovui priklausančia Palėpės dalimi laikė 32,86 kv. m. plotą, atitinkamai perskaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat patikslino skaičiavimus, atliktus už 2019 m. rugsėjo mėn.

3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog bendra atliktų stogo keitimo ir fasado atnaujinimo darbų suma – 200 206,91 Eur su PVM, šią sumą patvirtina atliktų darbų aktai; 2020 m. balandžio 29 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas. Savivaldybės skiriamos lėšos sudaro 39 635,00 Eur su PVM sumą, atitinkamai gyventojams tenkanti suma sudaro 160 571,91 Eur su PVM. 1 kv. m. tenkanti suma – 127,49 Eur (padalinus gyventojams tenkančią sumą iš 1 259,45 kv. m. namo ploto (sudėjus visų patalpų plotus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre). Stogo ir fasadų darbai (1) ir darbai (2) atlikti 2019 m. liepos ir 2019 m. rugpjūčio mėn. t. y. iki plotų perskaičiavimo 2019 m. rugsėjo 10 d., dėl to mokestis už (1) ir (2) etapo darbus skaičiuotas 47,32 kv. m. plotui.

3.1. Sąskaitoje nurodomas „Priskaitymas pastogės už 2019-07 (perkelta iš 8 buto sąskaitos)“ (127,27 Eur suma) buvo įrašytas, nes 2019 m. liepos mėnesio PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), klaidingai priskaičiuoti mokesčiai už atsakovui priklausančias palėpės patalpas, todėl 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje buvo atliktas perskaičiavimas ir mokesčiai išskirstyti į atskiras sąskaitas (atliekant minusavimą iš 2019 m. liepos mėn. PVM sąskaitos faktūros už adresą (duomenys neskelbtini) ir priskaičiuojant 127,27 Eur sumą 2019 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje už Palėpės patalpas).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė elgėsi atsakingai ir sąžiningai, skaičiavo mokesčius pagal Registrų centro duomenis, o bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Palėpės kvadratūra pasikeitė, mokesčius atsakovui geranoriškai perskaičiavo. Atsakovas sąmoningai su kitais bendraturčiais vengia susitvarkyti duomenis viešajame registre ir bando šią pareigą permesti ieškovei. Dėl atsakovo atstovės argumentų, kad yra pateikiamos klastojamos sąskaitos, ieškovės atstovė nurodė, jog sąskaitos yra ištrauktos iš ieškovės sistemos archyvo atliekant minimalius informacinius pakeitimus, tačiau duomenys ir mokėtinos sumos nesikeitė, ieškovė jokių duomenų neklastoja.

II. Atsakovo atsikirtimai

5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkybės, kad ieškovė teikia Ginčo namui administravimo paslaugas neginčijo. Nurodė, kad Ginčo name atsakovui ir V. S. priklauso butas, 18/100 dalių Palėpės, todėl ieškinys teikiamas iš dalies netinkamai šaliai. Ieškovė ieškinyje nėra nurodžiusi faktinio ieškinio pagrindo, todėl ieškinys neturėjo būti teismo priimtas. Pagal ieškovės nurodymus, yra aiškūs 78/100 dalių Palėpės savininkai, iš ieškinio nėra aišku, kaip ieškovė skirsto mokesčius už likusią Palėpės dalį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, turi būti apskaičiuojama proporcija – visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Atsakovas Ginčo name neturi nekilnojamojo turto, kuris turėtų naudingojo ploto.

5.1. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 (toliau – Įsakymas) 149.6. punktą, naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Palėpė, pagal Įsakymo 153.2 punktą yra pagalbinis plotas, jį sudaro negyvenamojo pastato visos patalpos, išskyrus tas, kurios įskaitomos į pagrindinį plotą (koridoriai, tambūrai, sanitarinių mazgų ir inžinerinių tinklų bei įrengimų patalpos (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos) ir kt.; taip pat sodo namo patalpos, esančios rūsiuose (pusrūsiuose), garažų, ūkio patalpų, pristatytų prie sodo namo ir turinčių ryšį su juo, plotas. Atitinkamai, tam, kad pastogė turėtų naudingąjį plotą, ji turi būti apšiltinta, neapšiltintos patalpos pagal Įsakymą nėra laikomos turinčiomis naudingojo ploto. Palėpė yra neapšiltinta, joje nėra sudėtų nei šiltinimo medžiagų, neapšiltintas nei stogas, nei grindys, patalpoje nėra išvedžiota šildymo sistema, tad ji nėra patalpa, atitinkanti reikalavimus, keliamus pagalbinėms patalpoms, turinčioms naudingojo ploto. Ginčo namo stogas yra dvišlaitis, nuožulnus. Pagal Įsakymą naudinguoju plotu laikomos tik tos patalpos dalys (jei pati patalpa yra šildoma), kurių sienų aukštis yra daugiau nei 1,6 m, tuo tarpu ta dalis, kuri yra mažesnė, į skaičiavimus nepatenka (Įsakymo 147.2.3. punktas). Į Palėpę nėra laiptų, kurie leistų į ją patekti ir ja naudotis.

5.2. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis dirbtinai skaidant bylas ir reikalaujant atitinkamų bylinėjimosi išlaidų už kiekvieną bylą, t. y. trijose bylose tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, teikia identiškus ieškinius pakeičiant tik skolos sumą, nurodant, kad prašo priteisti bylinėjimosi ir kitas išlaidas už kiekvieną bylą atskirai. Atsakovas prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti paieškos registre išlaidomis, nes byloje nėra tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šios išlaidos yra dirbtinės dėl to, kad kitose bylose ieškovė prašė priteisti išlaidas už tuos pačius išrašus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pabrėžė, kad ieškovė teikia teismui suklastotas sąskaitas, nes naujai pateiktos sąskaitos neva išrašytos ieškovės, tačiau ieškovė, kaip juridinis asmuo, atsirado tik 2019 m., todėl akivaizdu, kad 2018 m. ieškovė negalėjo jokių sąskaitų išrašyti. Be to, ieškovė klastoja sąskaitas pateikdama jas su nauju atsakovo adresu. Iki 2019 m. vidurio atsakovas jokių sąskaitų negavo, o gavęs 2019 m. sąskaitas su jomis nesutiko ir ieškovei siuntė užklausimus dėl pateikiamų sąskaitų, tačiau atsakymų nesulaukė. Pradžioje ieškovės pateiktose sąskaitose nebuvo nurodyto jų pristatymo adreso, vėliau pateiktose sąskaitose jau atsirado adresas, tai atsakovas laiko dokumentų klastojimu. Atsakovas taip pat pateikė naują jam, kaip buto savininkui, išrašytą sąskaitą, į kurią yra įrašytas perskaičiavimas už stogo ir fasado remonto darbus, tai akivaizdu, kad ieškovė reikalavimų dalies ne atsisakė, o tas sumas paskirstė kitiems bendraturčiams. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad balsuojant už namo renovaciją buvo nurodyta, kad bus skaičiuojama pagal naudingą plotą, be to, pateiktas protokolas taip pat patvirtina, kad sumos buvo skaičiuojamos 600 kv. m. bendram plotui. Atsakovas moka mokesčius už renovaciją už butą, nes taip buvo tartasi nuo pat pradžių – skaičiuojama gyvenamajam plotui. Sąskaitos atsakovui buvo pradėtos teikti tik 2019 m. vidury, atsakovas gavęs sąskaitas iš karto informavo, kad su jomis nesutinka. Atsakovo atstovė taip pat posėdžio metu nurodė, kad ieškovė dvigubai apmokestina už tas pačias patalpas ir taip piktnaudžiauja procesu, siekia jį vilkinti, dėl to pareiškė prašymą skirti ieškovei baudą. Ieškovė elgiasi nesąžiningai dar ir todėl, kad fiktyviai atsisakė ieškinio dalies, nes atsisakiusi reikalavimo tas sumas pridėjo kitiems namo bendraturčiams į naujai išrašomas sąskaitas, taigi vis tiek apmokestina dvigubai, nes skaičiuoja skolą ir 10 buto savininkei, ir tą pačią sumą paskirsto kitiems namo gyventojams. Atsakovo skaičiavimais įsiskolinimas turi būti sumažintas bent 1 857,71 Eur suma.

Šalies argumentai

7. Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, prašymas teisėjos protokoline nutartimi buvo priimtas. Atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovė, pateikdama savo 2021 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimus, pridėjo sąskaitas, kurios neva buvo pateiktos atsakovui, tačiau šios sąskaitos nesutampa su ieškovės teiktomis anksčiau sąskaitomis, todėl atsakovas laiko, kad sąskaitos yra suklastotos. Ieškovė, teikdama suklastotus rašytinius įrodymus, piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, vilkina bylos nagrinėjimą, kelia žalą atsakovui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovas prašo ieškovei skirti 5 000,00 Eur baudą. 2021 m. gruodžio 3 d. prašyme atsakovas dar kartą nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja, nes atsisakytos ieškinio dalies pareikalavimo iš kitų namo bendraturčių išrašydama didesnes naujas sąskaitas.

II. III. Trečiojo asmens pozicija

8. Trečiasis asmuo V. S. (toliau – trečiasis asmuo) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, byloje palaiko atsakovo poziciją. Atsiliepime nurodė, jog palėpė yra iš dalies užimta 10 buto, sąskaitų už palėpę nebuvo gauta iki 2019 m., balsavime dėl namo renovacijos dalyvavo tik butų savininkai, o ne palėpės, kur buvo paaiškinta, kad apmokėjimas bus skaičiuojamas gyventojams pagal gyvenamąjį plotą.

1.1. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepime trečiasis asmuo išdėstė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui V. S. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui 2015 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 18/100 dalių palėpės patalpos, esančio (duomenys neskelbtini); 38/100 dalys šios Palėpės 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotos atsakovo ir trečiojo asmens vardu. Ieškovė 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. A-2929 pagrindu buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Pagal ieškovės teismui pateiktą Ginčo namo objektų rodiklių lentelę, bendras Ginčo namo plotas – 1 259,45 kv. m. (dokumento DOK-109715 priedas). Bylos nagrinėjimo metu aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis Ginčo namo bendras plotas – 1 433,15 kv. m., naudingas plotas – 659,71 kv. m., gyvenamasis plotas – 478,94 kv. m., rūsių (pusrūsių) plotas – 122,81 kv. m., pagrindinis plotas – 583,06 kv. m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

10. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė atsakovui išrašė sąskaitą (Serija MBKG200000149221), iš kurios nustatyta, kad ieškovė skaičiuoja atsakovui mokesčius už 47,32 kv. m. plotą, sąskaitoje nurodyta mokėtina suma – 5 913,37 Eur (dokumento DOK-109715 priedas). Iš ieškovės parengtos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. atsakovas ieškovei nemokėjo jokių įmokų, už suteiktas paslaugas ieškovė iki 2020 m. gruodžio mėn. priskaičiavo 5 913,37 Eur įsiskolinimą. Teismui buvo pateiktos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) ieškovės atsakovui išrašytos sąskaitos (dokumento DOK-109715 priedai).

Žemesnės instancijos teismas

11. Sąskaitų pagrįstumui įrodyti ieškovė teismui pateikė Kaupiamųjų lėšų ataskaitą (nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn.) (dokumento DOK-109715 priedas); Ginčo namo fasado ir stogo keitimo darbai buvo atliekami 2019 m. kovo 6 d. Ilgalaikės rangos sutarties Nr. Ž-SUT-19-102, sudarytos su UAB „Audomaras“, pagrindu ir perduodami dalimis darbų perdavimo priėmimo aktais (dokumento DOK-65757 priedai). Stogo ir fasado remonto darbų savomis lėšomis siūlymui atsakovas B. S., kaip Ginčo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, sutiko užpildydamas balsavimo biuletenį 2019 m. gegužės 6 d. raštu (dokumento DOK-107677 priedas); už paveldėsauginę ekspertizę ieškovei buvo išrašyta 365,85 Eur dydžio sąskaita faktūra, 2019 m. sausio 10 d. surašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 58 (dokumento DOK-109715 priedas); už projektavimo darbus ieškovei 2019 m. sausio 30 d. išrašyta 3 098,79 Eur sąskaita (dokumento DOK-165364 priedas). Bylinėjimosi išlaidų (už išrašų iš registrų gavimą) pagrįstumui įrodyti ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos sutartis (dokumento DOK-109715 priedas).

12. Valstybės įmonės Registrų centro rašte nurodoma, kad Palėpė, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suformuotas 2004 m. sausio 19 d. kadastro duomenimis (bendras plotas 262,88 kv. m.) ir nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2009 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis 10 butui buvo įregistruotas kapitalinis remontas, prie buto prijungta palėpės patalpa, esanti virš buto, 2005 m. sausio 12 d. buvo užfiksuoti nauji Palėpės kadastro duomenys, tačiau prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. 2019 m. liepos 11 d. matininko buvo sudaryta kadastro duomenų byla, o 2019 m. rugsėjo 10 d. savininkas surašė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu butui Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 80 kv. m. palėpės patalpų (dokumento DOK-107677 priedas).

13. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Buto ir kitų patalpų savininkas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytoje normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14. Kasacinis teismas, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo taip pat ir tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, 24 punktas).

15. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, 26 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika svarbi tuo aspektu, kad Ginčo name esanti Palėpė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra atskirai įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, Palėpės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis pirkimo – pardavimo sutartimis, taip pat įvertinus tai, kad dalis Palėpės priklauso asmeniui, kuris Ginčo name nuosavybės teise nevaldo jokių gyvenamųjų ar administracinių patalpų, negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje ir taikoma, kai kalbama apie rūsio patalpas. Palėpė yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris, jos savininko noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstas atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Be kita ko, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Palėpės patalpa gali būti šildoma iš centralizuotų sistemų, ten yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, yra galimybė naudoti gamtines dujas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad Palėpė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas. Sprendžiant kilusį ginčą neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodyti argumentai, kad į Palėpės patalpas nėra galimybės patekti, jis Palėpės patalpomis nesinaudoja, Palėpės patalpos nėra apšiltintos. Atsakovas Palėpės patalpas įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigydamas nekilnojamąjį turtą neabejotinai turėjo jį apžiūrėti ir numatyti šio nekilnojamojo turto objekto naudojimosi galimybes ir kliūtis, o tokių argumentų dėstymas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą vertinamas kaip atsakovo gynybinė pozicija. Papildomai pažymėtina, jog į bendro ploto sumą yra įskaičiuojamas ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas, o šios patalpos taip pat neturi naudingojo ploto. Tiek pastarųjų patalpų ploto, tiek Palėpės ploto neįtraukus į bendro ploto sumą, teismo nuomone, būtų pažeistas Sprendimo 13 punkte nurodytas proporcingumo principas, o tokių patalpų savininkui nepagrįstai nekiltų pareiga prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, remonto, išsaugojimo, bendrų konstrukcijų priežiūros.

17. Pažymėtina, kad daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma priimti sprendimai atsakovui yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6–7 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas). Daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą, kurio atsakovas neskundė CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, ieškovė vykdo Ginčo namo administratorės pareigas, atsakovas administratorės veiksmų taip pat nekvestionavo, šiuos klausimus iškėlė tik kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, bendrai pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, administravimą atsakovas neginčija. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad atsakovas jam, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, išrašomose sąskaitose nurodomų sumų, tarifų, teiktų paslaugų neginčija, sąskaitas apmoka, vadinasi laiko, kad sąskaitose pateikti skaičiavimai, tame tarpe ir tarifai (kurie skaičiuojami pagal proporciją tarp bendro ploto ir patalpų savininkui priklausančios patalpos ploto), yra teisingi.

18. Ieškovės paaiškinimais ir į bylą pateiktu Rodiklių sąrašu nustatyta, kad į bendrą plotą ieškovė priskaičiuoja Ginčo name registruotų dešimties butų – gyvenamųjų patalpų – plotus, kurių bendra suma pagal ieškovės pateiktą lentelę yra 662,09 kv. m., taip pat adresu (duomenys neskelbtini) registruotų negyvenamųjų patalpų bendrą plotą (392,32 kv. m.) bei įregistruotų Palėpės dalių plotus, kurių suma pagal ieškovės lentelę – 205,04 kv. m., bendra nurodytų plotų suma – 1 259,45 kv. m. Kad plotai, nurodyti ieškovės lentelėje, neatitinka Registrų centre nurodytų patalpų plotų, atsakovas neįrodinėjo, kitokių duomenų nepateikė. Šiuo metu aktualiame Nekilnojamojo turto registro išraše bendras Ginčo namo plotas nurodomas 1 433,15 kv. m. Iš esmės šiuo metu aktualiais oficialiais duomenimis, ieškovės Rodiklių sąraše nurodytieji butų plotai nėra pasikeitę, išskyrus nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir apie 80 kv. m. padidėjusį šio buto plotą bei 2,14 kv. m. didesnį buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą aktualiame išraše (95,95 kv. m.) lyginant su ieškovės lentelėje nurodytu buto plotu (93,81 kv. m.). Kada ir dėl kokių priežasčių pastarojo buto plotas pakito, byloje nebuvo nagrinėta, atsakovo atstovė posėdžio metu tik užsiminė, kad yra kelių kvadratinių metrų neatitikimas, tačiau jokių su tuo susijusių klausimų ieškovės atstovei neuždavė, duomenų neprašė patikslinti, papildomų duomenų iš ieškovės nereikalavo, iš esmės jokiais kitais įrodymais bendro ploto galutinės sumos nepaneigė. Tuo tarpu ieškovės pozicija ir pateikti duomenys bei rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į Sprendimo 13–15 punktuose išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus bei šiuo metu aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismo vertinimu, skolos dydį apskaičiuojant pagal atsakovui priklausančios Palėpės dalies ploto ir visų name esančių butų plotų, negyvenamųjų patalpų ploto ir registruotos Palėpės dalių plotų sumos santykį, yra pagrįsta ir ieškovė nepažeidė CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties atsakovo deklaratyvios abejonės dėl netinkamo mokesčių skaičiavimo nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl atsakovui tenkančios pareigos proporcingai atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų dalies išlaikymo išlaidas.

19. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus aplinkybei, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. rugsėjo 10 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas kapitalinis remontas butui Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymus, kuriuos teismas priėmė ir bylos dalį nutraukė. Taigi 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo išviešinti duomenys apie tai, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo (užimta Palėpės dalis). Ieškovė, prieš tai atsakovui skaičiavusi sąskaitas pagal jam priklausančius 47,32 kv. m. Palėpės ploto, atliko perskaičiavimus pagal išaiškėjusią faktinę situaciją ir nuo nurodytos datos atsakovui mokesčius skaičiuoja proporcingai sumažintam Palėpės dalies plotui. Kaip nurodo ieškovė, dabar atsakovui priskiriama 32,86 kv. m. Palėpės ploto.

20. Dalyje teismui ieškovės pateiktų sąskaitų buvo nurodoma, jog skaičiuojamos palūkanomis už pradelstą mokėjimą. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šiuo atveju ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, iš pateiktų sąskaitų nėra aišku, nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, taip pat kur konkretus palūkanų dydis buvo nustatytas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jam teiktose sąskaitose nurodyto dydžio palūkanas atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas sprendžia, jog būtina patikrinti sąskaitose, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, nurodytų sumų teisingumą, kadangi atsakovas ginčija ieškinio sumą, tačiau savo tikslių paskaičiavimų teismui nepateikė, tik nurodė, kad ieškiniu nepagrįstai reikalaujama daugiau nei tūkstančio aštuonių šimtų eurų, iš pateiktos bendros atsakovo skaičiavimo lentelės nėra aišku, kaip galutinės sumos apskaičiuojamos.

13.1. 2018 m. spalio mėn. sąskaitoje nurodoma, kad už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,0331 Eur), taip pat tos pačios sumos į sąskaitą įrašytos dar kartą nurodant, kad tai perskaičiavimas už 09 mėn. Kodėl ta pati suma sąskaitoje nurodyta du kartus, ieškovės atstovė nepaaiškino. Ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodoma, kad 2018 m. spalio mėn. periodo pradžiai likutis buvo 0,00 Eur, taigi laikytina, kad arba atsakovas anksčiau išrašytą sąskaitą buvo apmokėjęs, arba jokie mokesčiai už ankstesnį mėnesį jam nebuvo priskaičiuoti. Įvertinus nurodytą laikytina, jog jokiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nepagrįstas sumos padvigubinimas yra nepagrįstas, todėl pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą pagrįsta mokėtina suma kartu su PVM (2,15 Eur + 1,56 Eur + 21 proc.) teismas laiko 4,49 Eur.

13.2. 2018 m. lapkričio sąskaitoje už administravimą paskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,0331 Eur), bendrai sumai priskaičiuotas PVM, mokėtina pagrįsta suma teismas laiko 4,49 Eur.

13.3. 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitoje už administravimą paskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,0331 Eur), priskaičiuotas PVM, teismo vertinimu mokėtina pagrįsta suma – 4,49 Eur. Taip pat į sąskaitą įrašytos palūkanos už pradelstą mokėjimą – 0,04 Eur. Atsižvelgiant į Sprendimo 20 punkte išdėstytas aplinkybes ir teismo išvadas, nurodyta suma į sąskaitą įrašyta be teisinio pagrindo, šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo nebuvo, todėl ši suma ieškovei iš atsakovo nepriteisiama.

13.4. 2019 m. sausio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,331 Eur), už paveldėsauginę ekspertizę projektui – 13,75 Eur (47,32 kv. m. × 0,2906 Eur). Nuo bendros sumos paskaičiuotas PVM. Iš teismui pateiktos 2019 m. sausio mėn. sąskaitos faktūros už nurodytos ekspertizės atlikimą matyti, kad už paslaugą nurodyta sumokėti 365,85 Eur sumą, įskaitant visus privalomus mokesčius, todėl darytina išvada, kad PVM suma jau buvo įskaičiuota į šią sumą. Ieškovės paskaičiuotas tarifas 0,2906 yra neteisingas, turėtų būti 0,2905 (365,85 Eur / 1 259,45), tačiau galutinė suapvalinta suma nuo to nepasikeičia – 13,75 Eur. PVM sąskaitoje dar kartą priskaičiuotas nepagrįstai. Taip pat nepagrįstas reikalavimas priteisti 0,06 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą (Sprendimo 20 punktas). Įvertinus išdėstytą, pagrįsta mokėtina suma teismas laiko 18,24 Eur ((2,15 Eur + 1,56 Eur) + 21 proc. + 13,75 Eur).

13.5. Už 2019 m. vasario–liepos mėn. jokie mokesčiai nebuvo skaičiuojami. 2019 m. vasario mėn. sąskaitoje atsakovui priskaičiuotos 0,07 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. kovo mėn. sąskaitoje – 0,17 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2021 m. balandžio mėn. sąskaitoje – 0,17 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. gegužės mėn. sąskaitoje – 0,17 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. birželio mėn. sąskaitoje – 0,17 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą, 2019 m. liepos mėn. sąskaitoje – 0,17 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą. Atsižvelgiant į Sprendimo 20 punkte nurodytą motyvaciją ir teismo išvadas, šios išvardintos ir 2019 m. vasario–liepos mėn. sąskaitose nurodytos palūkanos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos.

13.6. 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje už administravimą paskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,0331 Eur), už stogo ir fasadų darbų (1) etapą priskaičiuota 219,81 Eur (47,32 kv. m. × 4,6452 Eur), už stogo ir fasado darbų (2) etapą priskaičiuota 103,52 Eur (47,32 kv. m. × 2,1877 Eur), už stogo ir fasadų projektavimo darbus priskaičiuota 19,40 Eur (47,32 kv. m. × 0,4101 Eur). Dėl priskaitymo pastogės už 2019 m. liepos mėn. (perkeltas iš (duomenys neskelbtini) buto sąskaitos) ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad per klaidą mokesčiai už Palėpę buvo įrašyti į (duomenys neskelbtini) buto sąskaitą, pastebėjus šią klaidą nurodyta suma iš buto sąskaitos buvo minusuota ir perkelta į sąskaitą, išrašomą už Palėpę, ši suma ieškovės skolų valdymo ataskaitoje nurodyta prie kitų darbų, tačiau kokie tai darbai, kada jie buvo atlikti ieškovė nepaaiškino, rašytinių įrodymų šios sumos pagrindimui nepateikė, todėl nėra priteisiama ieškovei iš atsakovo. Kitos sąskaitoje nurodytos sumos paskaičiuotos teisingai, ieškovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais šios sumos ((2,15 Eur + 1,56 Eur) + 21 proc. + 219,81 Eur + 103,52 Eur + 19,40 Eur) yra pagrįstos, todėl turėtų būti priteisiamos ieškovei iš atsakovo, mokėtina pagrįsta suma teismas laiko 347,22 Eur.

13.7. 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitoje priskaičiuota 2,15 Eur (47,32 kv. m. × 0,0455 Eur) plius PVM už administravimą (ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 0,56 Eur sumos), 1,56 Eur (47,32 kv. m. × 0,0331 Eur) plius PVM už techninę priežiūrą (ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 0,40 Eur sumos), 3,24 Eur (47,32 kv. m. × 0,0685 Eur) plius PVM už betonavimo darbus po vamzdyno remonto (ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 0,83 Eur), už karšto vandens magist. vamzd. keitimą 62,45 Eur (47,32 kv. m. ×1,3197 Eur) (ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 40,08 Eur), už šildymo ir kv. sistemos remontą 33,93 Eur (47,32 kv. m. × 0,7170 Eur) plius PVM (ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 8,78 Eur), už stogo ir fasadų darbų (1) etapą priskaičiuota 219,81 Eur (47,32 kv. m. × 4,6452 Eur), už stogo ir fasado darbų (2) etapą priskaičiuota 103,52 Eur (47,32 kv. m. × 2,1877 Eur), už stogo ir fasadų projektavimo darbus priskaičiuota 19,40 Eur (47,32 kv. m. × 0,4100 Eur). Teismo vertinimu ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti visą priskaičiuotą sumą už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus bei šių darbų projektavimą, kadangi darbai atlikti iki pasikeičiant faktiniam Palėpės plotui (iki išviešinant nurodytus duomenis viešajame registre), už darbus mokėjimai tik buvo išdėstyti 6 arba 12 mėnesių, todėl 342,73 Eur suma (219,81 Eur + 103,52 Eur + 19,40 Eur), pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (Sprendimo 11 punktas) turėtų būti priteisiama ieškovei iš atsakovo. Taip pat ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiamos sumos, likusios išminusavus ieškovės atsisakytų reikalavimų sumas: 2,04 Eur administravimo mokesčio (2,15 Eur + 21 proc. – 0,56 Eur), 1,48 Eur mokesčio už techninę priežiūrą (1,56 Eur + 21 proc. – 0,40 Eur), 3,09 Eur už betonavimo darbus (3,24 Eur + 21 proc. – 0,83 Eur), 22,37 Eur už karšto vandens magist. vamzd. keitimą (62,45 Eur – 40,08 Eur), 32,28 Eur už šildymo ir kv. sistemos remontą (33,93 Eur + 21 proc. – 8,78 Eur). Iš viso pagal šią sąskaitą – 403,99 Eur.

13.8. 2019 m. spalio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, perskaičiavus plotą mokėtina suma 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už karšto vandens magist. vamzd. keitimą priskaičiuota 62,45 Eur, mokėtina – 43,37 Eur (32,86 kv. m. × 1,3197 Eur), už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus bei projektavimo darbus mokėtina 342,73 Eur (219,81 Eur + 103,52 Eur + 19,40 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur). Bendra mokėtina suma – 418,76 Eur.

13.9. 2019 m. lapkričio mėn. už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, perskaičiavus plotą mokėtina suma 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už grindų atstatymą priskaičiuota 17,64 Eur, mokėtina suma 14,82 Eur (32,86 Eur × 0,3728 Eur + 21 proc.), už karšto vandens magist. vamzd. keitimą priskaičiuota 62,46 Eur, mokėtina – 43,37 Eur (32,86 kv. m. × 1,3199 Eur), už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus bei projektavimo darbus mokėtina 342,73 Eur (219,81 Eur + 103,52 Eur + 19,40 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur). Projektavimo darbai (minus buvo 2019-07), priskaičiuota 96,22 Eur plius PVM, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodžiusi, kad tarifas už šiuos darbus – 2,0334 Eur. Į bylą ieškovė pateikė jai 2019 m. sausio 30 d. išrašytą 3 098,79 Eur sąskaitą (dokumento DOK-165364 priedas) (be PVM – 2 560,98 Eur, tarifas paskaičiuojamas 2 560,98 Eur / 1 259,45 kv. m). Atlikus perskaičiavimą, atsakovo mokėtina suma – 80,85 Eur (32,86 kv. m. × 2,0334 Eur + 21 proc.). Bendra atsakovo mokėtina suma už 2019 m. lapkričio mėn. – 514,43 Eur.

13.10. 2019 m. gruodžio mėn. už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, perskaičiavus plotą mokėtina suma 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už nuotekų ir šalto vandens stovų keitimo darbus priskaičiuota 33,08 Eur plius PVM, mokėtina 27,80 Eur (32,86 kv. m. × 0,6991 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus bei projektavimo darbus mokėtina 342,75 Eur (219,81 Eur + 103,52 Eur + 19,42 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur). Bendra suma – 403,21 Eur.

13.11. 2020 m. sausio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, perskaičiavus plotą mokėtina suma 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus mokėtina 323,33 Eur (219,81 Eur + 103,52 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur), iš viso – 355,99 Eur. Tokios pačios sumos mokėtinos ir pagal 2020 m. vasario ir kovo mėn. sąskaitas (355,99 Eur + 355,99 Eur).

13.12. 2020 m. balandžio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, mokėtina 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus mokėtina 323,33 Eur (219,81 Eur + 103,52 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur), už stogo ir fasadų darbų (4) etapą priskaičiuota 128,34 Eur, mokėtina 89,12 Eur (32,86 kv. m. × 2,7122 Eur). Iš viso – 445,11 Eur. Tokios pat sumos (445,11 Eur + 445,11 Eur) mokėtinos ir pagal 2020 m. gegužės ir birželio mėn. sąskaitas.

13.13. 2020 m. liepos mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, mokėtina 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (2) etapą mokėtina 103,52 Eur, už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 45,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur), už stogo ir fasadų darbų (4) etapą priskaičiuota 128,34 Eur, mokėtina 89,12 Eur (32,86 kv. m. × 2,7122 Eur). Bendra suma – 225,30 Eur.

13.14. 2020 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, mokėtina 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 42,52 Eur, mokėtina 29,53 Eur (32,86 kv. m. × 0,8986 Eur), už stogo ir fasadų darbų (4) etapą priskaičiuota 128,34 Eur, mokėtina 89,12 Eur (32,86 kv. m. × 2,7122 Eur). Bendra suma – 121,78 Eur.

13.15. 2020 m. rugsėjo mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, mokėtina 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą priskaičiuota 12,37 Eur, mokėtina 8,59 Eur (32,86 kv. m. × 0,2614 Eur), už stogo ir fasadų darbų (4) etapą priskaičiuota 128,34 Eur, mokėtina 89,12 Eur (32,86 kv. m. × 2,7122 Eur).

13.16. 2020 m. spalio mėn. sąskaitoje už administravimą priskaičiuota 2,15 Eur plius PVM, mokėtina 1,81 Eur (32,86 kv. m. × 0,0455 Eur + 21 proc.), už techninę priežiūrą priskaičiuota 1,56 Eur plius PVM, atlikus perskaičiavimą mokėtina suma 1,32 Eur (32,86 kv. m. × 0,0331 Eur + 21 proc.), už stogo ir fasadų darbų (4) etapą priskaičiuota 128,34 Eur, mokėtina 89,12 Eur (32,86 kv. m. × 2,7122 Eur), bendrai – 92,25 Eur, tokia pati suma (92,25 Eur) mokėtina ir pagal 2020 m. lapkričio mėn. sąskaitą.

22. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Įvertinus Sprendime išdėstytus motyvus, teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, ieškinio reikalavimų dalis, pagrįsta rašytiniais įrodymais, tenkintina, t. y., ieškovei iš atsakovo priteistinas 5 054,20 Eur įsiskolinimas (Sprendimo 21 punkto papunkčiuose nurodytų mokėtinų pagrįstų mokesčių suma).

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis). Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 054,20 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos ieškovei paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

25. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

26. Pažymėtina tai, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už ieškovės teikiamas paslaugas. Vien tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip ieškovės netinkamas procesinis elgesys. Tiek ieškovė, iš karto su ieškiniu nepateikdama visų rašytinių įrodymų ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti, tiek atsakovas, kiekvieno posėdžio metu vis keldamas naujus nesutikimo su ieškiniu motyvus ir atsikirtimus, kurių paneigimui reikalingi papildomi rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu vengė greito ir ekonomiško bylos išsprendimo. Tačiau tokie abiejų šalių veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį prisiteisti įsiskolinimą už teikiamas paslaugas, tuo tarpu atsakovo lūkestis – sumažinti mokėtinos skolos sumą, šių tikslų vedinos šalys naudojosi joms proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, teikė papildomus prašymus.

27. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad ieškovė klastoja sąskaitas faktūras. Atlikus išsamų sąskaitų faktūrų bei jose nurodytų mokesčių dydžiui pagrįsti ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų turinio vertinimą matyti, kad sąskaitos yra išrašomos už realias ieškovės suteiktas administravimo paslaugas, atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškove kyla iš įstatymo, todėl atsakovo argumentus dėl klastojamų sąskaitų teismas laiko deklaratyviais. Be kita ko, ieškovės atstovė teismui paaiškino, kad sąskaitos teismui yra pateikiamos iš ieškovės sistemos, pats atsakovas gautų sąskaitų pateikti nesirengė, nurodė, jog jų neišsaugojo, nors kaip patvirtino atsakovo atstovė posėdžio metu, atsakovas nuo 2019 m. vidurio sąskaitas už ieškovės suteiktas paslaugas gaudavo. Taip pat pažymėtina, kad sąskaitas teismui pateikė jas išrašęs asmuo, todėl visiškai nėra aišku, kaip turintis teisę sąskaitą išrašyti asmuo gali ją suklastoti. Duomenų, paneigiančių sąskaitose nurodytus duomenis (mokesčių, tarifų dydžius ir pan.) atsakovas teismui neteikė, todėl atsakovo argumentai dėl suklastotų sąskaitų atmestini kaip nepagrįsti.

28. Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas ieškovei, todėl atsakovo prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

30. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 180,00 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, 90,00 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, 90,00 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengiamajame teismo posėdyje, 180,00 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. birželio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, 90,00 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. balandžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje. Taip pat teismui pateikti įrodymai apie 60,00 Eur išlaidas už ieškinio parengimą. Nurodytos ieškovės prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, bendrą posėdžių, vykusių byloje, trukmę, laikytinos pagrįstomis.

31. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: už atsiliepimo parengimą – 200,00 Eur, už atstovavimą – du mokėjimai po 40,00 Eur, už atstovavimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui – trys mokėjimai po 80,00 Eur (dokumentų DOK-107677, DOK–152022 ir DOK-4775 priedai). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (520,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, laikytinos pagrįstomis.

32. Patenkinus 93 proc. (5 054,20 Eur × 100 proc. / 5 417,70 Eur) ieškinio reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovo priteisiamos 641,700 Eur (690,00 Eur × 93 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisiamos 36,40 Eur (520,00 Eur × 7 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą (641,70 Eur – 36,40 Eur) ieškovei iš atsakovo priteisiamos 605,30 Eur bylinėjimosi išlaidos.

33. Atsakovas ginčija reikalavimą priteisti ieškovei jos turėtas išlaidas už išrašus iš registrų, nurodo, kad ieškovė siekia pasipelnyti, elgiasi nesąžiningai, nes kiekvienoje byloje nurodo patirianti šias išlaidas, nors visus duomenis ieškovė jau turi ir tuos pačius išrašus turėtų naudoti visose bylose. Tokius atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

34. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Būtent tokiomis išlaidomis ir laikomos ieškovės turėtos išlaidas už išrašų iš registrų gavimą. Ieškovė į bylą pateikė ieškovės 2006 m. liepos 12 d. pasirašytą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-758/06, kurios pagrindu ieškovė gauna duomenis apie nekilnojamojo turto objektus, už šių duomenų gavimą ieškovė privalo mokėti nustatytus ir viešai skelbiamus įkainius. Taip pat į bylą pateikta 2008 m. vasario 16 d. ieškovės pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis Nr. 29grt-s-1034, kurios pagrindu ieškovė gauna duomenis iš registro apie asmenis, už duomenų išrašus ieškovė privalo atsiskaityti pagal nustatytus įkainius. Atsakovo nurodomi argumentai, kad ieškovė visus duomenis turi ir jai nėra būtina kiekvieną kartą reikalauti naujų registrų išrašų, laikytini deklaratyviais. Pažymėtina, kad tiek nekilnojamojo turto objektų duomenys, tiek asmens duomenys gali bet kada pasikeisti, asmuo gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitu adresu, gali pakeisti vardą, pavardę, gali būti miręs, taip pat keičiasi ir nekilnojamojo turto objekto savybės, plotas, paskirtis ir pan. Ieškovė, kiekvieną kartą kreipiantis į teismą, turi vadovautis bylos nagrinėjimo metu aktualiais duomenimis, todėl tokių duomenų gavimas įstatymų nustatytu būdu pagal teisėtai sudarytas sutartis negali būti laikomas nesąžiningais asmens veiksmais ar siekiu pasipelnyti. Atkreiptinas dėmesys, kad šias išlaidas ieškovė yra faktiškai patyrusi, todėl šios sumos atgavimas iš bylą pralaimėjusios šalies niekaip nedidina ieškovės pelno.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos, ieškovės patirtos už duomenų iš registrų gavimą, paskaičiuotos proporcingai patenkintai ieškinio daliai, t. y. 4,14 Eur (2,64 Eur + 1,81 Eur; 4,45 Eur × 93 proc.).

36. Ieškovė už galutinius ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 122,00 Eur žyminio mokesčio, už pradinių ieškinių reikalavimus yra sumokėjusi 133,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų jai nebuvo grąžinta žyminio mokesčio dalis, kaip tai numato CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostata. Įvertinus išdėstytą, ieškovei grąžinama 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimus, kurių bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė – 8,25 Eur (133,00 Eur – 122,00 Eur; 11,00 Eur × 75 proc.). Ieškovei iš atsakovo priteisiama žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 113,46 Eur (122,00 Eur × 93 proc.).

37. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu byloje dalyvaujantys asmenys, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, turi atlyginti valstybės bylos nagrinėjimo eigoje patirtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Valstybė šioje byloje turėjo 11,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį (11,58 Eur × 7 proc.) – 0,81 Eur, iš ieškovės nepriteisiama, kadangi nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažesnis už minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteisiamos 10,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270 straipsniais,

nuspredžia :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 054,20 Eur (penkių tūkstančių penkiasdešimt keturių eurų 20 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 054,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 609,44 Eur (šešių šimtų devynių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,77 Eur (dešimties eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Atmesti atsakovo B. S. prašymą dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ už piktnaudžiavimą skyrimo.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, jos 2021 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu per Elektroninių paslaugų portalą sumokėto žyminio mokesčio dalį – 8,25 Eur (aštuonis eurus 25 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė