Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ir atsakovų B. S. bei V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-394-435/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškinį atsakovams B. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Apeliantų manymu, šie įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, todėl prašo prijungti juos prie bylos.

17. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir ieškovei. Ieškovė prašo neprijungti šių įrodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

18. Pateikta 2021 m. birželio 30 d. sąskaita nesusijusi su nagrinėjamu ginčo laikotarpiu. 2021 m. birželio 30 d. sąskaitos butams Nr. 6, 8, palėpei, esantiems name (duomenys neskelbtini), nepatenka į nagrinėjamoje byloje paskaičiuotos skolos ginčo laikotarpį, atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas kitoje byloje, sąskaitos už 2018 m. spalio, lapkričio, 2019 m. sausio, lapkričio mėnesius yra išrašytos kitam mokėtojui (skiriasi mokėtojo kodas – nagrinėjamu atveju mokėtojo kodas yra (duomenys neskelbtini), o sąskaitos pateiktos mokėtojo kodui (duomenys neskelbtini)), todėl šie dokumentai, kaip tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu ginču ir kuriuos apeliantai turėjo pateikti galimybę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prie šios bylos neprijungtini (CPK 314 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliuoja į 2018 m. gegužės 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, sprendžia, kad šio dokumento su priedais prijungimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl jis yra priimtinas.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Name yra 10 butų, negyvenamoji patalpa Nr. 11 ir palėpė, kurios bendras plotas 262,88 kv. m.

22. Nekilnojamojo turto registre minėta palėpė įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 38/100 dalys palėpės nuosavybės teise priklauso atsakovams B. S. ir V. S., 18/100 dalys – B. S., 13/100 dalys – Ž. V., 9/100 dalys – L. N.. Pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto duomenis, ginčo name esančio buto Nr. 10 plotas padidėjo palėpės dalimi, sudarančia 80,34 kv. m.

23. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis (nutarties 20 punktas), realiai bendras palėpės plotas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. yra mažesnis ir siekia 182,54 kv. m (262,88 kv. m - 80,34 kv. m), nors Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ankstesnį palėpės likę nepasikeitę. Tai reiškia, kad atlikus perskaičiavimą pagal savininkams nuosavybės teise priklausančias palėpės dalis, atsakovams šiuo metu priklauso 69,37 kv. m (262,88 kv. m – 80,34 kv. m = 182,54 kv. m ×38 / 100) palėpės ploto.

24. Ieškovė nurodo, kad atsakovai moka privalomus mokesčius už jiems priklausantį 6 butą, tačiau nemoka mokesčių už namo administratoriaus suteiktas paslaugas administruojant 38/100 dalis palėpės, dėl to už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai susidarė 11 373,14 Eur skola. Anot ieškovės, atsakovai nemoka mokesčių ne tik už bendro naudojimo patalpų administravimą, bet ir už atliktus ginčo namo (duomenys neskelbtini) stogo ir fasado remonto darbus.

25. Atsakovų nuomone, ieškovė nepateikė į bylą oficialių duomenų, kuriais remiantis ji skaičiuoja mokesčius, o tiesiog nurodo, kad visi mokesčiai yra skaičiuojami pagal VĮ Registrų centro išviešintą informaciją. Esant patalpų plotų neatitikimui, skaičiavimuose esanti klaida lemia neteisingą proporcijų ir atitinkamo turimo turto dalies santykio nustatymą.

26. Bylos duomenimis, ieškovė teikdavo atsakovams sąskaitas už jiems priklausančius 99,89 kv. m, palėpės ploto, kai bendras palėpės plotas sudarė 262,88 kv. m, o atsakovams tenkanti dalis – 38/100 dalis palėpės ploto. Pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registre duomenis, kai ginčo namo buto Nr. 10 plotas padidėjo palėpės užimta 80,34 kv. m dalimi, ieškovė atliko mokesčio perskaičiavimus pagal paaiškėjusią faktinę padėtį ir nuo 2019 m. spalio 1 d. atsakovams skaičiuoja mokesčius proporcingai sumažintam palėpės dalies plotui, t. y. už 69,37 kv. m (262,88 kv. m – 80,34 kv. m = 182,54 kv. m ×38 / 100) palėpės ploto.

27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

28. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.

29. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

30. Vadovaujantis minėtu teisiniu ginčo santykių reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, nepriklausomai nuo to, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti palėpė yra negyvenama ir atsakovai ja nesinaudoja, tačiau jie privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir jų remonto proporcingai ne tik turimo buto, bet ir turimos palėpės daliai.

31. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Audomaras“ atliko stogo ir fasado remonto darbus name (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre bendras namo (duomenys neskelbtini) plotas yra įregistruotas 1433,15 kv. m, ieškovės skaičiavimais – bendras namo plotas yra 1259,45 kv. m., darbų sąmatinė vertė – 200 206,91 Eur su PVM, savivaldybės skirtos lėšos – 39 635 Eur su PVM, gyventojams tenkanti suma – 160 571,91 Eur su PVM, 1 kv. m plotui tenkanti suma – 127,49 kv. m. Šiuo atveju atsakovams paskaičiuota mokėti už savo palėpės dalį – iki 2019 m. rugsėjo 10 d. – už 99,89 kv. m, o nuo 2019 m. spalio 1 d. – už 69,37 kv. m palėpės plotą.

32. Apeliantai nurodo, jog jiems nebuvo teikiamos sąskaitos, o aplinkybę, kad jie sąskaitų negaudavo, atsakovų nuomone, patvirtina aplinkybė, kad ant sąskaitų buvo rašomas adresas, kuris neegzistuoja. Taigi, pasak atsakovų, apie paskaičiuotus mokesčius jie nieko nežinojo, todėl ir sąskaitų neapmokėdavo.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams priklausančios palėpės daliai yra suteiktas mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktos sąskaitos su tokiu pačiu mokėtojo kodu už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai. Sąskaitose taip pat nurodyta, kad ją galima apmokėti prisijungus prie savitarnos portalo www.kaunocentrobustas.lt, atsakovams suteiktas ID numeris ir slaptažodis.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtus atsakovų argumentus paneigia jų pačių atsiliepime į ieškinį (Nr. DOK-140360) nurodyta aplinkybė, kad dar 2019 m. rugsėjo 24 d. jie kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu yra išrašytos sąskaitos, jei pagal balsavimo biuletenius buvo numatyta, kad darbų apmokėjimas skaičiuojamas pagal gyvenamąjį plotą. Be to, apeliantų argumentus paneigia ir kita ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, t. y. kad atsakovai naudojasi internetine bankininkyste ir jungdamiesi prie savitarnos portalo, kuris yra nurodomas sąskaitoje, bei mokėdami mokesčius už butą Nr. 6, turėjo matyti ir mokesčius už palėpę.

35. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad jie negauna sąskaitų apmokėjimui už palėpę.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. įvyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo raštu balsuojama dėl namo fasado ir stogo remonto darbų. Protokole nurodyta, kad buvo išdalinta 12 balsavimo biuletenių, balsų skaičiavimo komisijai grąžinti 8 biuleteniai, negrąžinti 4 biuleteniai. Iš pridėtų balsavimo raštu biuletenių matyti, jog atsakovai nei kaip 6 buto savininkai, nei kaip palėpės savininkai susirinkime nedalyvavo ir raštu nebalsavo. Butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė nutarimą dėl namo (duomenys neskelbtini) fasado ir stogo remonto darbų.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš namo (duomenys neskelbtini) gyventojų L. N. turi du butus šiame name – Nr. 1 ir Nr. 9, bei dalį palėpės. Iš komisijai grąžintų biuletenių matyti, jog ji balsavo susirinkime ne tik, kaip butų Nr. 1 ir Nr. 9 savininkė, bet ir kaip palėpės dalies savininkė (3 balsavimo biuleteniai). Atsakovai šiuo atveju nepateikė įrodymų, kiek balsavimo biuletenių jie gavo, nes, kaip matyti iš prieš tai nustatytų aplinkybių, palėpės savininkams taip pat buvo išduoti balsavimo biuleteniai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinio skundo argumentai apie jų turimų balsų skaičių ir jų esminę įtaką sprendimų priėmimui, kai atsakovai tokiame balsavime nedalyvavo ir visuotini namo savininkų susirinkimo nutarimų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, yra deklaratyvūs ir neturintys jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

39. Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovams išrašytas sąskaitas ir jose pateiktus paskaičiavimus, nurodytus teismo sprendimo 24.1, 24.3, 24.5, 24.6, 24,9 punktuose.

40. Teismas, vertindamas 2018 m. spalio mėn. sąskaitą, sprendimo 24.1 punkte nurodė, jog už administravimą priskaičiuota 4,54 Eur (99,89 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 3,31 Eur (99,89 kv. m. × 0,0331 Eur), tos pačios sumos į sąskaitą įrašytos dar kartą, nurodant, kad tai perskaičiavimas už 09 mėn. Teismas laikė, jog jokiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nepagrįstas sumos padvigubinimas yra nepagrįstas, todėl pagal 2018 m. spalio mėn. sąskaitą pagrįsta mokėtina suma kartu su PVM (4,54 Eur + 3,31 Eur + 21 proc.) yra 9,49 Eur.

41. Apeliantė 1 skunde nurodo, jog savo rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad atsakovams adresuotoje PVM sąskaitoje faktūroje už 2018 m. spalio mėnesį buvo įtrauktas priskaitymas už 2018 m. rugsėjo mėnesį suteiktas paslaugas, kadangi 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovams sąskaita už suteiktas paslaugas nebuvo išrašyta. Tai reiškia, kad viena sąskaita buvo pateikta už du mėnesius, o atsakovai nepateikė duomenų, jog už 2018 m. rugsėjo mėnesio paslaugas būtų atsiskaitę.

42. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Visų pirma, apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovams nebuvo išrašyta sąskaita už 2018 m. rugsėjo mėnesį. Antra, ieškiniu prašomos priteisti skolos periodas būtų ne nuo 2018 m. spalio mėnesio, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Trečia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pačios ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. spalio mėn. periodo pradžiai likutis buvo 0,00 Eur, kas reiškia, kad arba atsakovai anksčiau išrašytą sąskaitą buvo apmokėję, arba jokie mokesčiai už ankstesnį mėnesį jiems nebuvo priskaičiuoti.

43. Teismas, vertindamas 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitą ir 2019 m. vasario – liepos mėnesiais išrašytas sąskaitas priskaičiuotų palūkanų dalyse, sprendimo 24.3 ir 24.5 punktuose nurodė, kad palūkanų sumos į sąskaitas įrašytos be teisinio pagrindo, šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo nebuvo, todėl šios sumos ieškovei iš atsakovų nepriteistinos.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, t. y. kad ieškovės teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose PVM yra neišskirtas, vėliau buvo pakoreguotos.

45. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtų ieškovės argumentų aiškiai pasisakė sprendimo 23 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme iškėlė abejones dėl ieškovės už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. išrašytose sąskaitose nurodytų palūkanų bei delspinigių. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog taip buvo išspręstas buhalterinis klausimas, nes prieš tai išrašytose sąskaitose nebuvo nurodomas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), todėl šis trūkumas buvo taisomas, į sąskaitą įrašant, kad atsakovai turi mokėti palūkanas arba delspinigius. Teismas nustatė, jog ieškovės į bylą teiktose sąskaitose, kuriose nebuvo išskirtas PVM mokesčio tarifas, buvo nurodoma tokia delspinigių suma: 2019 m. sausio mėn. sąskaitoje – 0,12 Eur, 2019 m. vasario mėn. sąskaitoje – 0,15 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 0,35 Eur, 2019 m. balandžio mėn. sąskaitoje – 0,34 Eur, 2019 m. gegužės mėn. sąskaitoje – 0,35 Eur, 2019 m. birželio sąskaitoje – 0,34 Eur. 2019 m. liepos mėn. sąskaitoje nurodomos 0,35 Eur palūkanos, o 2018 m. gruodžio mėn. sąskaitoje – 0,08 Eur palūkanos. Vėliau teismui pateiktose sąskaitose, kur buvo išskirtas PVM tarifas, visose (iš esmės tose pačiose) sąskaitose buvo nurodoma, kad visos anksčiau minėtos sumos (tiek nurodomos kaip palūkanos, tiek kaip delspinigiai) – tapo palūkanomis už pradelstą mokėjimą.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prieštaringas ieškovės paaiškinimų ir skirtingų įrodymų (skirtingų sąskaitų) teikimas teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovų jiems teiktose sąskaitose nurodyto dydžio palūkanas (ar delspinigius) yra nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, toks ieškovės elgesys nesuderinamas su gero administravimo principais, tuo labiau, kad ir patiems atsakovams, atsižvelgiant į ieškovės prieštaringą ir nenuoseklų elgesį, kai buvo bandoma ieškinį grįsti skirtingais teisės aiškinimo būdais (netesybomis, palūkanomis, savo sistemos ypatybėmis apskaičiuojant (nurodant) PVM), atsakovams buvo apsunkintos galimybės paruoši savo poziciją dėl ieškinio (ne)pagrįstumo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nes iš pateiktų sąskaitų neaišku nei kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos, nei už kokį laikotarpį, nei kur jos buvo nustatytos.

47. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo 24.6, 24.9 punktuose nurodytais paskaičiavimais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

48. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą, sprendimo 24.6 punkte nurodė, kad mokėtina pagrįsta suma yra 732,99 Eur (4,54 Eur + 3,31 Eur) + 21 proc. + 464,01 Eur + 218,53 Eur + 40,96 Eur), o kita 268,69 Eur suma, teismo vertinimu, yra nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kokie darbai ir kada jie buvo atlikti.

49. Iš byloje esančios 2019 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitos matyti, kad šį mėnesį už administravimą paskaičiuota 4,54 Eur (99,89 kv. m. × 0,0455 Eur), už techninę priežiūrą – 3,31 Eur (99,89 kv. m. × 0,0331 Eur), priskaitymas pastogės už 2009 m. liepą (perkeltas iš 8 buto sąskaitos 268,69 Eur (1,00 × 268,69 Eur be PVM), už stogo ir fasadų darbų (1) etapą priskaičiuota 464,01 Eur (99,89 kv. m. × 4,6452 Eur), už stogo ir fasado darbų (2) etapą priskaičiuota 218,53 Eur (99,89 kv. m. ×2,1877 Eur), už stogo ir fasadų projektavimo darbus priskaičiuota 40,96 Eur (99,89 kv. m. × 0,4101 Eur).

50. Pačioje sąskaitoje nėra nurodyta, ką reiškia „priskaitymas pastogės už 2009 m. liepą (perkeltas iš 8 buto sąskaitos 268,69 Eur“. Ieškovės 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-109475) nurodyta, kad butui (duomenys neskelbtini), klaidingai priskaičiuoti mokesčiai už atsakovams priklausančias palėpės patalpas, atsižvelgiant į tai, buvo atliktas perskaičiavimas ir mokesčiai išskirti į atskiras sąskaitas (atimant iš sąskaitos už adresą (duomenys neskelbtini) ir pridedant prie atsakovų sąskaitos už palėpės patalpas.

51. Iš prie ieškinio pridėtos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad 268,69 Eur suma nurodyta kaip kiti darbai. Ieškovė apeliaciniame skunde paaiškina, jog kiti darbai – tai priskaityta paveldosauginė ekspertizė projektui: tarifas – 0,3515 × 99,89 kv. m = 35,11 Eur plius PVM. Tačiau paveldosauginė ekspertizė projektui atsakovams buvo priskaičiuota ir įrašyta į 2019 m. sausio mėnesio sąskaitą ir joje buvo įrašyta ne 35,11 Eur, o 29,02 Eur plius PVM.

52. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kokie kiti darbai ir kada jie buvo atlikti, todėl teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 268,89 Eur priteisimo atmetė.

53. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019 m. lapkričio mėn. sąskaitą, sprendimo 24.9 punkte perskaičiavo ieškovės išrašytą sąskaitą už teisingą palėpės plotą – 69,37 kv. m (sąskaitoje paskaičiuota už 99,89 kv. m) ir nurodė, kad atsakovams mokėtinos sumos yra 3,82 Eur plius PVM už administravimą, už techninę priežiūrą 2,78 Eur, už grindų atstatymą mokėtina suma 31,30 Eur, už karšto vandens magist. vamzd. keitimą 91,56 Eur, už stogo ir fasadų darbų (1) ir (2) etapus bei projektavimo darbus 723,50 Eur (218,53 Eur + 464,01 Eur + 40,96 Eur), už stogo ir fasadų darbų (3) etapą 62,34 Eur. Teismas nepriteisė priskaičiuotos 203,12 Eur plius PVM sumos už projektavimo darbus (minus buvo 2019-07), nes teismui nebuvo aišku, kokie tai darbai, kada jie buvo atlikti, taip pat tokio dydžio išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

54. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodytas projektavimo darbų paskaičiavimas: „Projektavimo darbai (minus buvo 2019-07): projektavimo darbų tarifas yra 2,4605, atitinkamai: 2,4605 × 99,89 kv. m = 245,78 Eur su PVM (2019 m. lapkričio mėnesio PVM sąskaita faktūra)“. Projektavimo darbų kaina gyventojui buvo išdėstyta per 6 mėnesius, šios aplinkybės atsispindi ir 2019 m rugpjūčio sąskaitoje.

55. Ieškovės minimuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-108475) pažymėta, kad mokestis už stogo ir fasadų remonto darbus yra aktuojamas per kelis mėnesius, todėl teismui pridėtose PVM sąskaitose faktūrose sumos yra pateiktos pagal atliktų darbų aktus bei paskirstytos per 12 mėn., išskirstant atliktus remonto darbus: stogo ir fasadų darbai (1), išsimokėjimas per 12 mėn. iki 2020 m. birželio 30 d.; stogo ir fasadų darbai (2), išsimokėjimas per 12 mėn. iki 2020 m. liepos 31 d.; stogo ir fasadų darbai (3), išsimokėjimas per 12 mėn. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.; stogo ir fasadų darbai (4), išsimokėjimas per 12 mėn. iki 2021 m. kovo 31 d. Priskaitymai už stogo ir fasadų darbus (1) pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. liepos mėnesio, priskaitymai už stogo ir fasadų darbus (2) pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio.

56. Iš apeliantės minėtos 2019 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitos matyti, kad atsakovams buvo priskaičiuoti stogo ir fasadų projektavimo darbai (išsimokėjimas per 6 mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir nurodyta suma yra 40,96 Eur be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio mėnesio sąskaitoje teismas laikė pagrįsta stogo ir fasadų projektavimo darbų (išsimokėjimas per 6 mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) sumą – 40,96 Eur be PVM, dėl to nėra ginčo, tačiau ieškovė niekaip nepagrindė šioje sąskaitoje nurodytos projektavimo darbų 203,12 Eur sumos. Tai yra rašytiniuose paaiškinimuose kalbama apie kitus projektavimo darbus, kurių suma yra 245,78 Eur, ir šios sumos sumokėjimas atsakovams išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 40,96 Eur be PVM (245,78 Eur / 6 mėn.).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes galutiniam teismo sprendimui įtakos jie neturi. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinius skundus atmesti, atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikę ieškovė ir atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas B. S. už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą advokatei sumokėjo 200 Eur, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės (CPK 93 str.).

61. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ (j. a. k. 305174520) 200 Eur (du šimtus eurų) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.