Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Susitarimo 2 p. nurodyta, jog pirkėjas iki 2028-12-31 įsipareigoja nupirkti iš pardavėjos turtą, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis sudaroma per 12 (dvylika) mėnesių po pardavėjos nuosavybės teisių į turtą įregistravimo registre dienos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2028-12-31. To paties Susitarimo 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina šalių susitarimu yra 15 000 Eur, o Susitarimo 5 punkte numatyta, kad pardavėja patvirtina, jog pirkėjas notaro akivaizdoje grynaisiais pinigais sumokėjo 15 000 Eur prieš Susitarimo patvirtinimą. Susitarimo 9 punkte šalys susitarė ir patvirtino, kad bet kuriai iš šalių mirus arba šalį pripažinus neveiksnia ar ribotai veiksnia, šalių teises ir įsipareigojimus pagal Susitarimą perima jų teisių perėmėjai.

4. Sužinojęs, kad I. K. mirė, nedelsiant kreipėsi į jos įpėdinį, atsakovą M. K., tačiau šis ignoravo jam siunčiamus pranešimus. Ieškovas nurodė, kad kitų M. K. kontaktų, telefono, ar el. pašto jis neturi. Nepavykus susisiekti su atsakovu, ieškovas kreipėsi į teismą dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1374-1014/2023 atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą ieškovui pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusios I. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nurodė, kad 2023-02-28 kreipėsi į Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarę dėl kreditorinio pareiškimo. Ieškovas yra mirusios I. K. kreditorius, kurios vienintelis įpėdinis yra atsakovas M. K..

7. Palikimą priėmę asmenys drauge paveldi ne tik palikėjo turtą, tačiau ir jo prievoles ar įsipareigojimus. Todėl remiantis sudaryta Sutartimi, ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę į žemės sklypą (-us) iki 0,1200 ha ploto Vilniaus mieste, į kurį (-iuos) bus atkurtos nuosavybės teisės Č. U.. Sutarties sąlygos numato Pardavėjai atkurti turtą ir jį perduoti pirkėjui iki 2028-12-31. Pardavėja, neįvykdžiusi įsipareigojimų kreditoriui, mirė. Ieškovas teigė, kad Vilniaus miesto skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis vyko 2024-03-24, į kurį buvo kviečiamas ir Č. U. įpėdinis. Susitarimo sudarymo metu vienintelė Č. U. įpėdinė buvo I. K., todėl ji turėjo teisę rinktis už Č. U. žemės sklypą, taip kaip nurodyta Susitarimo 1 punkte. I. K. aktyviai siekė įgyvendinti Susitarimą, tokia buvo jos valia. Tam, kad susitarimas būtų įvykdytas tinkamai, I. K. buvo davusi įgaliojimą, kuriame S. U. buvo pavesta atstovauti I. K. interesams ir atlikti visus reikiamus veiksmus, atkuriant Č. U. vardu nuosavybės teises į žemės sklypą (-us) Vilniaus mieste bei parduodant juos ieškovui.

8. Susitarimo 13 p. šalys susitarė, jeigu nustatytu terminu pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl Pardavėjos kaltės, Pardavėja privalo per 10 (dešimt) kalendorinių dienų gražinti pirkėjui įmokos dalį, sumokėtą už parduodamą žemės sklypą (Susitarimo 5 punktas) bei sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą, taip pat atlyginti pirkėjui visas su advokato paslaugomis susijusias išlaidas. Jeigu Pardavėja vėluoja mokėti Pirkėjui aukščiau nurodytą baudą ir/ar grąžinti įmoką ir/ar atlyginti advokato samdymo išlaidas per nustatytą terminą, jis Pirkėjo reikalavimu privalės mokėti 0,02 % nesumokėtos (negrąžintos) sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas neįgyvendino įsipareigojimų, kurie kilo jam iš Susitarimo, priėmus po I. K. mirties jos palikimą, ieškovo manymu, jis turi teisinį pagrindą reikalauti, kad atsakovas grąžintų sumokėtą 15 000 Eur sumą, sumokėtų 15 000 Eur baudą, 0,02% nesumokėtos/negrąžintos sumos dydžio delspinigius bei atlygintų ieškovo patirtus nuostolius.

9. Atsakovas, kaip I. K. įpėdinis turėjo teisę dalyvauti NŽT rengiamame susirinkime 2024-02-23, tačiau dėl neveikimo neatėjo į susirinkimą, o už jį to padaryti negalėjo ir ieškovas, kuris siekė įgyvendinti visus įsipareigojimus bei teises, kilusias iš susitarimo, patyrė dėl to nuostolius. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių, viršijusių sulygtą netesybų sumą atlyginimo, nes ieškovas dėl atsakovo neveikimo nedalyvavo NŽT rengiamame susirinkime 2024-02-23 ir atitinkamai nepasirinko pagal susitarimą sulygto 0,1200 ha ploto žemės sklypo arba jo dalies Vilniaus mieste. Teigė, kad apskaičiuojant nuostolius yra aktualus siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024-01-08 įsakymu Nr. 2VĮ 1-(15.2.1 E) sąrašas (pridedamas) bei 2025-04-18 NŽT raštas, kuriame išdėstyta, kuriuos žemės sklypus ar jų dalis pasirinko į NŽT rengiamus susirinkimus atvykę piliečiai (kuriems buvo pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste) įskaitant posėdžio dieną, kuomet Č. U. įpėdinis (atsakovas) galėjo rinktis žemės sklypą (jo dalį). Iš 2024-01-08 sklypų sąrašo sąlyginai atėmus 2025-04-18 rašte nurodytus sklypus, ieškovas pasirinko sklypą (jo dalį) į kurį būtų nukreipęs savo reikalavimą (pasirinkimą) susirinkimo, kuriame negalėjo dalyvauti dėl atsakovo kaltės (neveikimo), metu. Tuo atveju jei ieškovas, vykdydamas Susitarimą, būtų dalyvavęs NŽT susirinkime, jis iš siūlomų pasirinkti žemės sklypų sąrašo būtų pasirinkęs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (0,1200 ha) (toliau – Žemės sklypo dalis). Pagal Nekilojamojo turto vertinimo ataskaitą (pridedama) Žemės sklypo dalies vertė yra 180 000 Eur. Nuostolių dydį ieškovas nurodė kaip skirtumą tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės. Kadangi žemės sklypo dalies vertė yra 180 000 Eur, o pagal preliminariąją sutartį ieškovas turėjo teisę į šį turtą, todėl šia suma įvertino ieškovo patirtų nuostolių dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišgirdo bei nesuprato ieškovo argumento dėl susitarimo vykdymo tolesnio negalimumo iki susitarime nurodyto termino pabaigos (o ir faktinės aplinkybės bus pasikeitusios apeliacinio skundo nagrinėjimo metu). Todėl šias abejones galima pašalinti tik žodinio proceso metu – žodiniais šalių (ieškovo) paaiškinimais. Dėl šios priežasties yra būtina suteikti galimybę apeliantui pašalinti bet kokias abejonės dėl pareikšto ieškinio (ir priimto sprendimo) žodžiu.

16. Apelianto nuomone, atsakovas elgiasi nesąžiningai (priėmęs palikimą ir žinodamas apie susitarimą, vengia jį vykdyti). Apeliantas mano, kad jis pateikė įrodymus, jog dėl atsakovo neveikimo ieškovas patyrė ne tik tiesioginę 15 000 Eur žalą, bet ir papildomus 4 253,66 Eur nuostolius dėl konsultacijų, atstovavimo ir teisinės pagalbos.

17. Apelianto įsitikinimu jis įrodė, kad būtent atsakovo pasyvūs veiksmai nulėmė, kad pagrindinė sutartis nėra ir niekada nebus sudaryta. Atsakovas nesirūpina net teisminiu procesu. Apeliantui nėra suvokiama, kokius dar įrodymus, patvirtinančius atsakovo pasyvumą, jis turi pateikti, kad teismas juos laikytų tinkamais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-10 sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis, sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas.

21. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

22. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad 2020-11-03 susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas, kad pardavėja ne vėliau kaip iki 2028-12-31 parduos pirkėjui žemės sklypą (-us) iki 0,1200 ha ploto Vilniaus mieste, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės Č. U., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – ne vėliau kaip iki 2028-12-31 (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 pastraipoje teisingai nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai įvykdyti (iki 2028-12-31) dar nėra suėjęs. Tad atsakovas turi laiko prievolėms, kylančioms iš preliminariosios sutarties, įvykdyti. Atsakovas ne tik turi laiko šioms prievolėms įvykdyti, bet ir turi atitinkamas galimybes. Nors ieškovas tvirtina, kad 2024-02-02 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955ž1/24 nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus mieste baigtas ir daugiau laisvos žemės, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste nebėra, šią aplinkybę paneigia pirmosios instancijos sprendime nurodytas ir įvertintas rašytinis įrodymas (patikslinto ieškinio (DOK-81463) priedas 2024-04-19 NZT K. atsakymas.pdf) – 2025-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. 1SD-45961-(15.2.48Mr) nurodyta, kad mirusiojo Č. U. įpėdinės I. K. įpėdinis M. K. bus kviečiamas atvykti į skyrių į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame galės pasirinkti konkretų naują žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai Vilniaus mieste. Nors nauji žemės sklypai dėl pasibaigusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso Vilniaus mieste nebus projektuojami, tačiau nuosavybės teisės galės būti atkurtos, perduodant nuosavybėn iki paminėto proceso pabaigos suprojektuotą žemės sklypą. Šią išvadą patvirtina 2023-01-27 sąrašas Nr. 49VĮ-79 (14.49.2E.) piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog už apeliaciniame skunde paminėto preliminariosios sutarties 11 punkto nuostatų (pardavėjos įsipareigojimas per įmanomai trumpiausią laiką pasirašyti atstovavimo sutartį su šalių susitarimu pasirinkta advokatų kontora, kuri turėtų padėti vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūrą) nevykdymą nėra numatytos neigiamos pasekmės. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarusios, su kokia advokatų kontora turėjo būti pasirašyta atstovavimo sutartis.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už preliminariosios sutarties neįgyvendinimą, nes nėra suėjęs jos įvykdymo terminas ir sutartis gali būti įvykdyta iki 2028-12-31, sutartis nėra nei nutraukta, nei nuginčyta ar ginčijama (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti sumokėtą pagal susitarimą avansą ir nuostolių atlyginimą. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai paminėto pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nepaneigia.

27. Apeliacinis teismas taip pat atmeta apelianto (ieškovo) prašymą nagrinėti bylą žodiniame posėdyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingi faktai byloje nustatyti ir nėra poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. 2026-02-02 (DOK-4110) prašyme dėl žodinio nagrinėjimo nėra nurodytas žodinio nagrinėjimo tikslas (ko siekiama, skiriant žodinį nagrinėjimą). Visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti raštu kartu su apeliaciniu skundu.

28. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.