Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. B., V. Š., adv. A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

priteisti iš atsakovo 28 577,14 Eur žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

konstatuoti faktą, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 28 d., t. y.: 1) direktoriaus įsakymų, patvarkymų ir kt. personalo dokumentų; 2) darbuotojų darbo sutarčių su visais jų papildymais ir pakeitimais; 3) darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių; 4) darbo užmokesčio žiniaraščių; 5) darbuotojų kortelių; 6) darbo apmokėjimo sistemą nustatančių vidaus teisės aktų; 7) avansinių apyskaitų; 8) kasos dokumentų (pajamų, išlaidų orderių); 9) pirkimo - pardavimo sąskaitų faktūrų; 10) apskaitos registrų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio 1 d.;

konstatuoti faktą, kad atsakovas vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neformino: 1) inventorizacijos aktų ir su inventorizacija susijusių dokumentų; 2) apskaitos politikos (nenustatė vidaus kontrolės priemonių ir neužtikrino jų taikymo); 3) dokumentų, turto priėmimo, perdavimo aktų;

priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 1 500,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. iki (duomenys neskelbtini) ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcininkas priėmė sprendimą dėl atsakovo atleidimo iš pareigų. Ieškovės atstovas telefonu ne kartą bendravo su atsakovu ir įpareigojo atsakovą perduoti įmonės dokumentus, turtą bei antspaudą naujajam įmonės vadovui R. B., tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė ir nevykdo. Atsakovas nėra perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kurio likutinė vertė yra 28 577,14 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo atsakovo žinioje įmonės vadovavimu laikotarpiu, visas turtas (18 pozicijų, lentelė Nr. 1) yra apskaitytas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, bet atsakovą atšaukus iš direktoriaus pareigų įmonės turtas nebuvo atsakovo perduotas naujajam įmonės direktoriui. Keičiantis juridinio asmens vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo vadovo pareigas. Atsakovas imperatyvių pareigu neįvykdė, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, jų neperdavė naujajam vadovui, todėl turi pareigą atlyginti įmonei padarytus nuostolius. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, prašė iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimui 28 577,14 Eur.

Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, ieškovė patikslino buvusį reikalavimą ir prašė konstatuoti faktus, kad atsakovas neišsaugojo ir neperdavė arba neformino įmonės veikloje būtinų dokumentų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. B. apytiksliai likus mėnesiui iki atleidimo iš pareigų perdavė įmonės buveinės raktus, įmonės banko sąskaitų prisijungimo elektronines priemones (banko generatorius), banko kortelę, įmonės antspaudą, o taip pat visą įmonės turtą bei veiklos dokumentus, kurie liko R. B. perimtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis įmonės buhalterinių dokumentų liko pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. J.. Kadangi atsakovo atleidimo iš darbo metu R. B. buvo išvykęs į užsienį, turto bei dokumentų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašyti. Pažymėjo, kad nei Buhalterinės apskaitos įstatymas, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei kiti teisės aktai perduodant turtą ir dokumentus nenumato imperatyvo sudaryti turto ir/ar dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. Tokio akto egzistavimas tik palengvintų įrodinėjimą, kad įmonės turtas ir dokumentai yra perduoti, tačiau jo nesant, tokį faktą galima įrodinėti bet kokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pas atsakovą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, veiklos dokumentų, nei turto nėra likę. Ieškinyje nurodoma, kad tariamai atsakovas naujajam ieškovės vadovui nėra perdavęs ieškinio lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2 išvardinto turto, tačiau nepateikta visiškai jokių buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad šiose lentelėse nurodytas turtas kaip įmonės nuosavybė fiksuotas patikslinto ieškinio surašymo dienai. Pasisakydamas apie negrąžintą turtą, nurodė, kad lentelėje Nr. 1 minimas turtas: ekskavatorius Broyt X2B s/n 2498, KOMATSU PC180LC-6K 34057, Poclain s/n 00750512-12698, Fiskars Agromat 35, Fuch 7142215221200 1994, ekskavatorius Brouyt X2, ekskavatorius Broyt X2B 34522944, Lokomo BX255GT rūšiavimo mašina, Volkswagen Golf E baltas, 2015 m. Elektra, volas 5T, traktorius KZ2393, bakas ant ratų (lentelės 1-6, 9, 11-15 pozicijos) 2021-2022 metais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei už šį turtą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta apmokėjimus atliekant į ieškovės banko sąskaitą. Lentelės Nr. 1 septintojoje pozicijoje nurodyta transporto priemonė A4 Toyota Hiace 89920 yra išardyta ir iki šiol stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės kiemo aikštelėje, o dešimtojoje pozicijoje nurodytas telefonas Huawei P Smart 64 GB yra pas įmonės vairuotojus D. K. arba M. V. Lentelės Nr. 2 pirmojoje pozicijoje nurodytas kompiuteris ir penktojoje pozicijoje nurodytos svarstyklės yra likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpose (duomenys neskelbtini). lentelės trečiojoje pozicijoje nurodyta priekaba DK 5027 yra parduota į Švėkšną, šis sandoris turi būti atspindėtas įmonės buhalterinėje apskaitoje, apmokėta pavedimu per banką. Beje, tai, kad kompiuteris yra buveinėje bei dabartinis įmonės vadovas R. B. juo naudojasi, matyti iš Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje bei R. B. atstovės advokatės E. M. Plungės apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių. Atsakovo nuomone, ieškinio lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2 nurodytas turtas ieškinio surašymo metu kaip ieškovės nuosavybė nebeegzistavo arba yra likęs ieškovės buveinės patalpose. Ieškovė šioje byloje ieškinį tikslino net kelis kartus, kas rodo, jog ieškovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai administruoja savo turimą turtą, todėl atsakomybę už savo nesugebėjimą rūpintis turtu ir jo apskaita mėgina nepagrįstai perkelti buvusiam įmonės vadovui (atsakovui). Ieškovė nepateikė duomenų, kad po atsakovo atleidimo iš pareigų įmonėje būtų buvusi atlikta inventorizacija turto bei dokumentų turimai apimčiai nustatyti, kurios metu būtų buvęs konstatuotas turto ir dokumentų trūkumas, nepateikė duomenų, kad atliekant inventorizaciją būtų buvęs kviestas atsakovas. Šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, jog ieškinyje nurodytus dokumentus ir turtą atsakovas tebeturi (CPK 178 str.), to neįrodžius, atsakovas negali būtų teismo sprendimu įpareigotas atlikti tai, kas yra neįmanoma.

Ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais patikslino, jog atsakovas atsiliepime nurodė galimai melagingus duomenis apie ieškovės lentelėje Nr. 1 ir Nr. 2 išvardintą turtą, nes tiek ieškovė, tiek ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkantis buhalteris neaptiko atsakovo nurodytų pardavimų ar gautų piniginių lėšų už neva tai parduotą turtą. Nėra jokių pardavimo dokumentų, nei pinigų gavimo, be to, pardavus būtų reikėję pildyti VMI deklaraciją FR0564 forma. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytos 5 sąskaitos faktūros, kuriose šių daiktų neparduota. Pardavimo sąskaitas išrašydavo pats buvęs direktorius G. O.. Parduotas ekskavatorius, neaišku koks, nes sąskaitoje G. O. nieko neparašė ir nepaaiškino kuris. Prekė iš seniau, apskaitos dokumentai neperduoti. Buhalterė buvo davusi G. O. pažiūrėti prekių sąrašą, tačiau jokio atsakymo negavo. Todėl atsakovas savo atsiliepime nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kurių nepagrindžia jokie dokumentai. Kartu pateikė ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos matyti gauti mokėjimai iš atsakovo minimos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad tai nebuvo susiję su lentelėse nurodytu turtu. Banko išrašuose atsispindi santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) 0001012, (duomenys neskelbtini) 0001021, (duomenys neskelbtini) 0001022, (duomenys neskelbtini) 0001031, (duomenys neskelbtini) 0001077 dėl šių parduotų prekių: ekskavatoriaus, ekskavatorius KOMATSU D85, buldozerio ir ekskavatoriaus atsarginių dalių, vikšrinis ekskavatorius Akerman H12, sijotuvu, vibro volų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo atlyginti 28 577,14 Eur žalą

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 28 577,14 Eur žalą, kurią sudaro atsakovo neperduoto turto vertė, pasikeitus bendrovės vadovams. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip buvusio juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos perduoti naujajam bendrovės vadovui įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą.

Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

Taigi, siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia argumentais, kad atsakovas pažeidė pareigą tinkamai perduoti naujajam bendrovės vadovui dokumentus bei turtą, tokiu neveikimu įmonei padarė 28 577,14 Eur dydžio žalą. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (VĮ Registrų centro duomenys). (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu atsakovas iš direktoriaus pareigų atleistas. Bendrovės vadovų pasikeitimo momentu turtas naujajam vadovui nebuvo perduotas.

Teismas pažymi, kad kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad keičiantis materialiai atsakingiems asmenims inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę), išskyrus atvejus, kai subjekto vadovas priima sprendimą perduodant turtą jo neinventorizuoti ir tai nurodo turto perdavimo patvirtinimo dokumente, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens vadovas. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ūkio subjekto apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad kiekviena juridinio asmens atliekama ūkinė–finansinė operacija turi būti įtraukta į juridinio asmens apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už šių veiksmų tinkamą atlikimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, siekiant perduoti naujam vadovui turtą pagal balansą, iš esmės turi būti atlikta turto inventorizacija.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas G. O., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, t. y. (duomenys neskelbtini) būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui R. B.. Neužtikrinęs skaidraus bendrovės dokumentų ir turto perdavimo naujajam vadovui, t. y. neatlikęs bendrovės turto inventorizacijos, nesudaręs perduodamo turto ir dokumentų apyrašo, atsakovas G. O. nesilaikė pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Ieškovė leistinais įrodymais pagrindė, kad atsakovo neperduotą turtą bendrovė buvo įsigijusi (2023 m. birželio 20 d. bei 2024 m. kovo 7 d. pateikti turto įsigijimo dokumentai). Įrodinėdama turto trūkumą ieškovė rėmėsi (duomenys neskelbtini) inventorizacijos duomenimis. Pagal inventorizacijos aprašą Nr. 1, kuriame įvardytos prekės skirtos perpardavimui, nustatytas 14 vnt trūkumas 24 727,64 Eur sumai, ilgalaikio turto inventorizacijos aprašu nustatytas 48 317,70 Eur vertės 13 vnt turto trūkumas, inventorizacijos aprašu Nr. 2 fiksuotas 239,66 Eur 2 vnt kito turto trūkumas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino neperduoto turto sąrašą, pagal kurį atsakovas naujajam vadovui nėra perdavęs tokio bendrovės įgyto turto: A10 ekskavatoriaus Broyt X2B s/n 2498; A21 KOMATSU PC180LC-6K 34057; A23 Poclain s/n 00750512-12698; A25 Fiskars Agromat 35; A27 Fuch 7142215221200 1994; A3 ekskavatoriaus Brouyt X2; automobilio A4 Toyota Hiace 89920, SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini); naudotų padangų A6 32 poz.; A8 ekskavatoriaus Broyt X2B 34522944; INV02 telefonų 2 vnt. Huawei P Smart; INV09 Lokomo BX255GT rūšiavimo mašinos; Q57 Volkswagen Golf E balto, 2015 m.; SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); W17 volo 5T; W19 traktoriaus KZ2393, W21 bako ant ratų; kompiuterio; priekabos DAMM, reg. Nr. DK5027, 113, svarstyklių. Neperduoto turto vertė – 28 577,14 Eur.

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, atsiliepime į pirminį ieškinį dėl turto išreikalavimo nurodė, kad dalis turto, t. y. ekskavatorius Broyt X2B s/n 2498, KOMATSU PC180LC-6K 34057, Poclain s/n 00750512-12698, Fiskars Agromat 35, Fuch 7142215221200 1994, ekskavatorius Brouyt X2, ekskavatorius Broyt X2B 34522944, Lokomo BX255GT rūšiavimo mašina, volas 5T, traktorius KZ2393, bakas ant ratų 2021-2022 metais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip metalo laužas bei už šį turtą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta apmokėjimus atliekant į ieškovės banko sąskaitą.

Teismas atmeta argumentus, kad atsakovo atsiliepime nurodomas turtas galėjo būti atiduotas į metalo laužą, nes ieškovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 22 d. – 2021 m. gruodžio 20 d. laikotarpyje pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė 3 ekskavatorius, buldozerį KOMATSU D85 (ne PC180LC-6K 34057), buldozerio ir ekskavatoriaus atsargines dalis, vikšrinį ekskavatorių Akerman H12, sijotuvus ir vibro volus. Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniais paaiškinimais bei kartu su juo pateiktais sandėlio išlaidų orderiais nustatyta, kad pagal 2023 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai UAB“ (duomenys neskelbtini)“ buvo parduoti 3 naudoti ekskavatoriai (Akerman H10B, Hitachi ZH210-3, ZH80US), o pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buldozeris KOMATSU D85 bei grėbtuvai ir ekskavatorių dalys, t. y. kitas turtas nei nurodo atsakovas. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoja N. J., turto pardavimu į metalo laužą rūpinosi buvęs vadovas G. O., pagal kurio žodinį pranešimą liudytoja nurašydavo į metalo laužą parduotą techniką ar kitą inventorių, likučius suvesdavo į apskaitą ir perduodavo G. O. sutikrinimui, pastarasis pastabų dėl technikos ir inventoriaus nurašymo neturėjo. Kadangi jokių duomenų iš buvusio vadovo apie apskaitoje įtraukto turto, kurio trūkumas nustatytas inventorizacijos metu, pardavimą į metalo laužą nebuvo gauta, sulyginus apskaitos duomenis, atlikus inventorizaciją, toks turtas buvo fiksuotas kaip nerastas. Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovas nurodydavo kokį konkretų turtą parduodavo į metalo laužą, pateikdamas sąskaitas faktūras, finansininkė tik įformindavo faktiškai įvykusias operacijas dokumentais, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo samprotavimais, jog kaip metalo laužas galėjo būti parduota inventorizacijos metu nerasta technika ar kitas inventorius, kadangi kitų dokumentų apie kito turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei pateikta nebuvo.

Nepatvirtina trūkstamo turto pardavimo į metalo laužą atsakovo pateiktos 2021 m. sausio 27 d ir 2022 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 0000995 ir (duomenys neskelbtini) 0001115. Pagal šias sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)‘ nupirko juodojo metalo laužą, konkrečiai koks tai inventorius sąskaitose nedetalizuota. Ieškovės pateikti 2021 m. sausio 27 d. metalo laužo svėrimo-pristatymo aktas Nr. 21/01/27, 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių savikainos nurašymo aktas Nr. METAL20210127 bei 2022 m. balandžio 21 d. metalo laužo svėrimo-pristatymo aktas Nr. 22/04/21 ir 2022 m. balandžio 21 d. medžiagų nurašymo aktas Nr. METAL20220421 leidžia daryti išvadą, kad pagal 2021 m. sausio 27 d. sąskaitą faktūrą kaip juodasis metalas buvo parduotas W39 konteineris mėlynas 8, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1063,04 Eur; W40 krano dalys, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1071,18 Eur; E43 konteineris rūšiavimo, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1508,63 Eur; Q10 naudotas ekskavatorius Broyt X2B s/n 2486, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 1475,31 Eur. Pagal 2022 m. balandžio 21 d. parduotas kaip metalas Q108 krautuvas vienakaušis frontalinis „H-65“ 1970 m, naudotas, R.Nr.599sąskaitą faktūrą 405, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 2092,16 Eur; W25 šieno surinkėjas, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 254,45 Eur; W20 ašmenys priekiniai, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 203,59 Eur; W34 vikšrai, vnt., kaina (įsigijimo) 891,42 Eur; W45 kultivatorius, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 343,17 Eur; Q11 purkštuvas Epoke TKB12-280, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 296,07 Eur; Q11 purkštuvas Epoke TKB12-280, 1 vnt., kaina (įsigijimo) 167,77 Eur. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis aplinkybėmis, jog parduotų prekių nurašymo aktai bei metalo svėrimo aktai datuoti tos pačios dienos data, kaip ir metalo laužo supirkimas, t. y. tą pačią dieną nurašytas parduotas turtas, bei liudytojos N. J. parodymais apie buvusią turto nurašymo praktiką bendrovėje (turtas buvo nurašomas pagal buvusio vadovo, atsakovo G. O. pranešimą).

Ieškovė pateiktais įrodymais paneigė ir kitus atsakovo argumentus neva priekaba DAMM parduota R. P. (pagal pirminį atsiliepimą – į Švėkšną). Iš ieškovės pateikto 2021 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio likučio „savikainos sąskaita: 20401“ (pozicija W30) ir 2021 m. kovo 1 d. ilgalaikio turto detalizuotos ataskaitos pagal atskaitingą asmenį ( eil. 16, DK 5027) matyti, kad bendrovėje buvo apskaitytos 2 priekabos DAMM, kurių įsigijimo kainos skirtingos 4 980,41 Eur ir13 324,72 Eur. Kaip nurodė ieškovė, būtent 4 980,41 Eur vertės priekaba faktiškai buvo parduota R. P. įmonei už 4 900,00 Eur pagal 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 0001004. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, jog būtų parduota ir antroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvusi priekaba DAMM, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime nurodomais argumentais dėl priekabos DAMM pardavimo R. P. vien dėl didelių priekabų verčių skirtumo. Verslo praktikos neatitiktų situacija, kai priekaba, įsigyta 2019 m. sausio 24 d. už 13 324,72 Eur būtų parduota 2021 m. kovo 1 d. už 4 900,00 Eur (be PVM). Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl galimai neteisingos apskaitos, įforminant priekabos perdavimą pirkėjui (kai vietoj priekabos, kurios įsigijimo kaina 4 980,41 Eur kaip ilgalaikis turtas apskaityta 13 324,72 Eur vertės priekaba).

Dėl trūkstamų telefonų atsakovas nurodė, jog šis turtas perduotas įmonės vairuotojams, tačiau jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie turto perdavimą bendrovės darbuotojams, nepateikė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad šis turtas yra kitų asmenų žinioje.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad Fiskars Agromat būtų perduotas R. B. tėvui. Pagal ilgalaikio turto detalizuotą ataskaitą šis turtas priskirtas atsakovui kaip atsakingam asmeniui.

Nesutikdamas su reikalavimais dėl žalos atlyginimo, neperdavus automobilio Q57 Volkswagen Golf E balto, 2015 m.; SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas rėmėsi aplinkybėmis, jog ieškovė pradiniame ieškinyje neteisingai buvo nurodžiusi automobilio identifikacinį kodą. Ši klaida proceso eigoje buvo ištaisyta, ieškovei pateikus paaiškinimus, jog neteisingas identifikavimo kodas buvo nurodytas dėl buhalterės N. J. žmogiškos klaidos, kai 2023 m. kovo 6 d. patikslintame ieškinyje buvo klaidingai nurodytas minėtos transporto priemonės identifikavimo (VIN) numeris: (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų būtent balto Wolksvagen Golf automobilio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini). Proceso eigoje atsakovas nurodė, kad šis automobilis galimai buvo perduotas pardavimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokius atsakovo paaiškinimas paneigia 2023 m. spalio 4 d. informacija apie tai, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėta transporto priemonė pardavimui nebuvo gauta.

Dėl automobilio A4 Toyota Hiace 89920, SDK: (duomenys neskelbtini), identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas teikė paaiškinimus ir fotonuotraukas, kad automobilis yra bendrovės kieme, vėliau šią poziciją patikslino, nurodydamas, jog parduotas kaip metalo laužas, tačiau jau aptartais finansiniais dokumentais, tokia ūkinė operacija dėl minimo automobilio perdavimo į metalo laužą nefiksuota, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais apie minėtos transporto priemonės pardavimą.

Atsakovo pozicijos dėl turto pardavimo į metalo laužą nepatvirtina pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuotas automobilio A4 Toyota Hiace 89920 bei kitos technikos būklė, pirmiausia dėl to, kad fotofiksacija atlikta 2021 m. balandžio mėnesį ir ginčo dėl to, kad turtas bendrovėje buvo įsigytas nėra. Turto trūkumas nustatytas atsakovą atšaukus iš pareigų, todėl atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareiga pasirūpinti ieškovės turto ir dokumentų tinkamu perdavimu naujajam bendrovės vadovui. To nepadaręs jis prisiėmė riziką atsakyti už viso ieškovės turto sudėties atitiktį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai apimčiai.

Dėl svarstyklių, kompiuterio trūkumo atsakovas nurodė, kad šis turtas liko bendrovėje, tačiau jokių įrodymų apie šio turto tinkamą perdavimą nepateikė.

Atsakovas, jo atstovas proceso eigoje itin akcentavo aplinkybes dėl neteisingos finansinės apskaitos bendrovėje, netinkamai atliktos inventorizacijos. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad galimai bendrovėje ne visos ūkinės operacijos buvo teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje, tačiau tai nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi pats atsakovas, būdamas įmonės vadovu, buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų ir turto išsaugojimą, turto inventorizavimą, todėl būtent atsakovas turėjo imperatyvią pareigą organizuoti įstaigai priklausančio turto inventorizaciją, ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais dokumentais ir turtu perduoti naujajam vadovui. Atsakovas nepateikė nė vieno turto inventorizacijos akto ir įrodymų, kad įvykdė pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)‘ turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kuris, anot atstovo, patvirtina, kad dalis trūkstamo turto bendrovėje yra. Pastebėtina, kad ekspertizė atliko tikslas buvo nefiksuoti bendrovėje esantį turtą, bet nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų vertę 2022 m. sausio 6 d. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais finansiniais dokumentais, kuriuose kaip nerastas turtas fiksuotas tas pats turtas, dėl kurio trūkumo pareikštas ieškinys (ekspertizės akto lentelės 12 (pav. pozicijos 6-13), 15), dėl ko teismo vertinimu pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina atsakovo ginčijamų aplinkybių, jog galimai neperduotas turtas bendrovėje buvo. Ekspertizės aktas nepaneigia fakto, jog atsakovas naujajam vadovui turto neperdavė.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu (neperduoto turto verte). Jo teigimu turėjo būti atsižvelgta į to turto nusidėvėjimą ir į trumpalaikio turto nurašymą bei nustačius, kad neperduoto turto vertė mažesnė, atitinkamai apskaičiuotas mažesnis žalos dydis. Atsakant į šį atsakovo nurodytą argumentą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą yra išaiškinęs, jog įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, kuriam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, jog turi imperatyvią pareigą saugoti įmonės dokumentus ir turtą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atšaukus iš vadovo pareigų, jis būtų parengęs tam momentui aktualią bendrovės finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentus bei turtą būtų perdavęs naujajam vadovui ar kitokiu būdu užfiksavęs situaciją, egzistavusią jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų pabaigos momentu.

Ieškovės teigimu, atsakovas iki šios dienos nėra perdavęs 28 577,14 Eur vertės ieškovės turto. Ieškovė į bylą yra pateikusi neperduoto turto sąrašus, įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje šis turtas buvo įsigytas, dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, nėra. Nustačius, kad ieškovės nurodomas turtas atsakovo buvo neperduotas dėl atsakovo kaltės (pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, atsakovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais, atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią patyrė ieškovė. Šiame sprendime nurodytais motyvais 28 577,14 Eur žalos dydis ieškovei laikytinas įrodytu. Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kad ieškovė pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog atleidžiant iš darbo padarytai žalai iš atsakovo atlyginimo išskaitos nebuvo padarytos (atsakovo balansinė sąskaita už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas pilna apimtimi ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 28 577,14 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Patikslintas ieškinys dėl turto išreikalavimo pareikštas 2023 m. vasario 15 d., nuo priteistos 28 577,14 Eur sumos iš atsakovo nuo minėtos datos priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo konstatuoti dokumentų neperdavimo faktą

Ieškovė ieškiniu prašė konstatuoti faktus, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 28 d., bei kad atsakovas vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neformino: 1) inventorizacijos aktų ir su inventorizacija susijusių dokumentų; 2) apskaitos politikos (nenustatė vidaus kontrolės priemonių ir neužtikrino jų taikymo); 3) dokumentų, turto priėmimo, perdavimo aktų.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kreipdamasis į teismą asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

Reiškiant ieškinį teisme privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 28 punktas).

Taigi, pagal Kasacinio teismo praktiką ieškinio dalykas laikytinas atitinkančiu CPK įtvirtintus reikalavimus tik tada, jei šio reikalavimo, koks jis yra pareikštas, patenkinimas sukeltų konkrečius materialiuosius teisinius padarinius būtent ieškovui. Tuo atveju, jei ieškinyje nėra aiškiai pagrindžiama, kokių materialiųjų teisinių padarinių yra siekiama pareikštu ieškiniu, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21, 25 punktai).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo konstatuoti, kad atsakovas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, neišsaugojo ir neperdavė naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų bei kad atsakovas vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu neformino tam tikrų dokumentų. Ieškinyje nėra konkretizuota, kokius materialiuosius teisinius padarinius tai sukeltų ieškovei. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovei, todėl toks ieškinys teisme nenagrinėtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus: dokumentų vertimo išlaidos ir apmokėjimai (PVM sąskaita-faktūra ALT9075 2023 m. birželio 20 d.; PVM sąskaita-faktūra ALT9136 2023 m. liepos 31 d.; mokėjimo nurodymai 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 31 d.). Pagal pateiktus dokumentus buvo atliekami vertimai iš norvegų ir anglų kalbos. Pagrįstomis teismas pripažįsta 162,62 Eur vertimo išlaidas, patirtas dėl sąskaitų išvertimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusios vertimo išlaidos susijusios su vilkiko ir priekabos sulaikymu Norvegijoje, dėl šio turto ieškovė reikalavimo nebereiškė, dėl ko šios išlaidos neatlygintinos. Iš atsakovo ieškovei priteistinas 643 Eur žyminis mokestis (CPK 98 straipsnis). Viso 805,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei patikslinus reikalavimą, sumažinus turtinį reikalavimą nuo 50 163,53 Eur iki 28 577,14 Eur, nutraukus dalį civilinės bylos, ieškovei grąžintina dalis žyminio mokesčio, t. y. 271,38 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).

Atsakovas pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad patyrė 2 536 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras 2023 m. kovo 26 d., 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. rugsėjo 5 d, 2023 m. spalio 10 d. bei mokėjimo pavedimus 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. spalio 10 d.). Atsakovo išlaidos neviršija nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis..

Spręsdamas atsakovo turėtų išlaidų paskirstymą, teismas atsižvelgia į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino penkis kartus (du iš jų pagal teismo nutartis dėl trūkumo pašalinimo), atsakovui atsiliepime nurodžius, kad negali įvykdyti reikalavimo perduoti dokumentų ir turto, ieškovė šiuos reikalavimus patikslino. Ieškovė tikslino reikalavimus ir dėl neteisingo automobilio Golf identifikavimo numerio po to, kai atsakovas pateikė duomenis, jog automobilis parduotas, tikslino reikalavimus dėl vilkiko ir priekabos išreikalavimo. Dėl keičiamos ieškovės pozicijos atsakovas patyrė teisinės pagalbos išlaidų, teikdamas atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, todėl teismas sprendžia, kad civilinę bylą dalyje nutraukus, tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 30 procentų jo turėtų išlaidų, t. y. 760,80 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 44,82 Eur (805,62-760,80) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo G. O. 28 577,14 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 14 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (58 577,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,82 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl faktų konstatavimo nutraukti.

Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 271,38 žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. kovo 1 d.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.