Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 357-205 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Č. su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (septynios veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus ir subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. spalio 26 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 25 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. gegužės 24 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 1 diena.Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 357-205 priimtas sprendimas nuteistajam A. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 357-205 taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį, prašo jo skundą patenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti.Skunde nurodoma, kad būdamas pataisos namuose nuteistasis bendrauja tik su savo šeimos nariais. Šiuo metu jo žmona laukiasi trečio vaiko, todėl jo mintys koncentruotos į vaikų auginimą ir šeimos išlaikymą. Nuteistajam būnant pataisos namuose, sutuoktinė vaikus augina viena, todėl jis, paleistas lygtinai, turės pareigą juos aprūpinti finansiškai. A. Č. teigimu, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jis turėtų galimybę įsidarbinti.Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad jis atlygino tik mažą priteisto civilinio ieškinio dalį. Kadangi dirbdamas pataisos namuose jis padengė pusę priteistos sumos (1228 eurų iš priteistų 2215 eurų), nors jo atlyginimas, atskaičius mokesčius, neviršija 75 eurų. Būdamas laisvėje ir dirbdamas, likusią sumą jis galėtų atlyginti per pusę metų.Nuteistojo teigimu, jis šiuo metu negalvoja apie galimybę nusikalsti, o Alytaus rajono apylinkės teismas jokiu būdu neapspręs jo minčių.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis A. Č. nėra atlikęs minimalios įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (vieno trečdalio), tačiau pateikė prašymą svarstyti galimo jo lygtinio paleidimo klausimą ir sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iš byloje esančio Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. rašto matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), socialinė aplinka ir techninės galimybės yra tinkamos intensyvios priežiūros taikymui. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika A. Č. nustatoma vidutinė – 88 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo pirmojo jo vertinimo atvykus į pataisos įstaigą nepasikeitė, išlieka artima aukštai, todėl ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. Č. vykdo – jis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, dirba, mokosi 11 klasėje, yra vieną kartą paskatintas, nebaustas drausmine tvarka, lanko psichologo konsultacijas. Šios aplinkybes teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš byloje pateiktos socialinio tyrimo išvados, A. Č. nustatoma artima aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro tiek statiniai (50 balų), tiek ir dinaminiai (38 balai) veiksniai. Nors nuteistojo ankstesni teistumai (teistas šešis kartus), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus darė su teistais asmenimis) ir emocinė gerovė (anksčiau yra save žalojęs, siekdamas asmeninės naudos) vertinami kaip statiniai ir jų A. Č. pataisos proceso metu pakeisti negali, tačiau, atsižvelgiant į nustatomą pakankamai didelį dinaminių balų skaičių, darytina išvada, jog jis nededa pakankamai pastangų, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo mąstymu ir elgesiu. Nors skunde nuteistasis nurodo supratęs savo klaidas ir daugiau nebenusikalsiantis, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad jis iki šiol yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Susidūręs su situacijomis, kuriose reikia priimti tam tikrus sprendimus, nuteistasis yra linkęs pasikliauti kitų, o ne savo nuomone. Ši aplinkybė itin reikšminga, įvertinus tai, kad ankstesnius nusikaltimus nuteistasis darė, įtakojamas jau teistų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis itin didelę reikšmę suteikia finansiniam šeimos aprūpinimui, iš esmės siekį būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos grindžia galimybe aprūpinti šeimą materialiai. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. rašto, jo sutuoktinė S. Č. nurodė, kad ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį lėmė tai, kad jis nedirbo, šeimoje buvo finansinių problemų, todėl jis vykdė vagystes. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis mokosi mokyklos 11 klasėje ir dirba, tačiau jis nededa pakankamai pastangų siekdamas įgyti specialybių, kurios padėtų jam lengviau įsidarbinti galimo lygtinio paleidimo metu, adaptuotis visuomenėje. Skunde jis nurodo, kad išėjęs iš pataisos įstaigos jis iš karto įsidarbintų, tačiau nei teismui pateiktoje nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo byloje, nei jo asmens byloje nėra jokių duomenų apie jo galimą įsidarbinimą. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad A. Č. nusikaltimai ir dalis ankstesnių administracinių teisės pažeidimų yra susiję išimtinai su svetimo turto užvaldymu, bei atsižvelgiant į pakankamai trumpą jo pataisos proceso laikotarpį, šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu bei galimybes savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, būnant neizoliuotam nuo visuomenės.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam priteisti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai. Nors nuteistasis nurodo 1228 eurų žalos atlyginęs, tačiau šios aplinkybės nesutampa su socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad nuteistajam nuosprendžiu, pagal kurį jis atlieka bausmę šiuo metu, priteistas 2215 eurų turtinės žalos atlyginimas, iš kurio jis yra padengęs tik 108 eurus. Be to, jis turi ir kitų ieškinių, kurių suma yra 1228 eurų, ir iš jų yra padengęs 57 eurus. Įvertinus tai, kad Alytaus pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 8 d., prašymą dirbti pataisos namų administracijai pateikė tik 2017 m. vasario 17 d. ir, jo žodžiais, gauna ne daugiau kaip 75 eurų atlyginimą per mėnesį, ši A. Č. skunde nurodoma aplinkybė dėl daugiau kaip pusės ieškiniu priteistos turtinės žalos atlyginimo vertintina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina ir nuteistojo skundo argumentus dėl šeiminių aplinkybių. Nuteistasis skunde teigia, kad iš pataisos namuose gaunamo darbo užmokesčio jis turi išlaikyti žmoną bei vaikus. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis materialiai prie vaikų išlaikymo atlikdamas bausmę neprisideda, o pataisos namuose gautus 775 eurus jis išleido parduotuvėje. Šios aplinkybės, nuteistojo skunde nurodomų duomenų neatitikimas socialinio tyrimo išvados duomenims, nesuteikia teisėjų kolegijai pagrindo manyti, kad A. Č. pataisos procesas jau yra pakankamas. Darytina išvada, kad vyraujant pakartotiniam A. Č. nusikalstamo veikimo modeliui, nuteistajam, kuris nesiekia įgyti specialybių pataisos namuose, neturint tvirto pagrindo įsidarbinti ir užsitikrinti gaunamas pajamas teisėtomis priemonėmis, būnant neizoliuotam nuo visuomenės, išlieka rizika pakartotinai nusikalsti, ką patvirtina ir pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis dar nėra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas (vieno trečdalio), ir jo lygtinis paleidimas šiuo metu galimas tik pritaikius intensyvią priežiūrą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin reikšminga galimybė nuteistajam išėjus iš pataisos įstaigos apsigyventi pastovioje gyvenamojoje vietoje, kurią įvertinus probacijos atstovams, būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl gyvenamosios vietos tinkamumo intensyviai priežiūrai vykdyti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nuosavo būsto neturi. Gyvendamas laisvėje jis būstus nuomodavo ar gaudavo iš savivaldybės socialinį būstą. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. rašto matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenanti nuteistojo sutuoktinė S. Č. nurodė, kad šis būstas nuosavybės teise priklauso jos sutuoktiniui A. Č.. Toks duomenų apie gyvenimo sąlygas nuteistojo galimo lygtinio paleidimo metu nepatikimumas, ankstesnis dažnas gyvenamosios vietos keitimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sukuria prielaidas abejoti galimybe probacijos proceso metu nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) socialinė aplinka ir techninės galimybės tam yra tinkamos. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais priimant individualius, kitų asmenų neįtakojamus, sprendimus, įvertinant ankstesnį patyrimą bei užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio patirtis susijusi išimtinai su nusikalstamų veikų nuosavybei darymu, siekiant turtinės naudos, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti pakartotinio nusikalstamo elgesio, galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos atveju, riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.