- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 2-336-418/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01137-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Antanas Skomantas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir pagal atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp I. S. ir R. S., įregistruotą 1992 m. sausio 23 d, Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; 2) priteisti I. S. nuosavybėn 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti I. S. asmenine nuosavybe žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti I. S. asmenine nuosavybe sodo pastatą 50,67 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto 21.00 kv. m., šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti I. S. asmenine nuosavybe garažo boksą Nr. 70, 43,10 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš R. S. I. S. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos; 7) palikti R. S. nuosavybe: ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini); garažo boksą Nr. 71, 42,57 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) palikti I. S. santuokinę pavardę S.; 9) priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 1992 m. sausio 23 d, santuoka registruota Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovei tai buvo trečia santuoka, atsakovui antra. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš pirmos santuokos užaugino sūnų K. Š., kuris yra pilnametis. Dabar nepilnamečių vaikų nei vienas, nei kitas neturi, išlaikytinių, kuriems būrų reikalinga parama ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Santuokos pradžioje santykiai buvo normalus, vėliau apie 2003 metus sutuoktinis pradėjo šalintis nuo bendrų ūkio reikalų, pradėjo tolti nuo šeimos, prieš tris metus santykiai pasidarė konfliktiški. Maždaug prieš metus atsakovas susirado kitą moterį, pastoviai pas ją gyvena, į butą pareina dėl akių, parodyti, kad čia gyvena. Ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumas. Atsakovas žinodamas prastą jos sveikatos būklę, neužjaučia, į tai žiūri paniekimai, pastovi įtampa, konfliktai blogina ieškovės sveikatos būklę. Ieškovė dėl tokio sutuoktinio elgesio keletą kartų kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti administracinę pažeidimo bylą. Su atsakovu gyvena atskiruose kambariuose, nebeveda bendro ūkio, santuokiniai ryšiai nutrūkę nuo 2014 metų. Kadangi santuoka nutrūko dėl sutuoktinio kaltės, ieškovė labai pergyvena, vartoja raminančius vaistus tuo pagrindu prašo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Šiuo metu sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas: dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13 900 Eur; garažo boksas Nr. 70 (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2180 Eur; garažo boksas Nr. 71 (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2180 Eur; žemės sklypas 0.600 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3530 Eur; sodo pastatas, vadinu nameliu, 50,67 kv. m, bendro ploto, su ūkiniu pastatu 21,00 kv. m. užstatyto ploto bei šuliniu 13 187 Eur vertės. Butas pirktas už abiejų sutuoktinių lėšas tuo metu lėšos šeimoje buvo bendros. Ieškovė 2003 m. lapkričio 18 d. už 1 000 litų pirko 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Rūta“. Pirko asmeninėn nuosavybėn, už žemės sklypą sumokėjo asmeniniais pinigais. Notaras žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė ir sutuoktinį R. S.. Notaras paaiškino, kad sutarties kitaip surašyti negali, esanti tokia tvarka. 2003-2004 metais sodininkų bendrijoje pirktame žemės sklype statė ūkinį pastatą, 2006-2008 metais sodo namelį. Sodo namelis buvo pastatytas iš jos motinai priklausančio miško, kurį vėliau mama jai su broliu ir seserimis lygiomis dalimis padovanojo. Sutuoktinis visiškai nesidomėjo ir nepadėjo statyti sodo namo, ūkinio pastato. Jis nesidomėjo nei leidimų statyti gavimu, nei įregistravimu. Ieškovė viena rūpinosi kadastriniais matavimais, įregistravimu registre. Prie namelio sutuoktinis neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu, statė iš rublinių indėlių, sūnus su marčia pervesdavo pinigų, jie tuomet dirbo Airijoje. Pajamų sutuoktinis neturėjo, nuo 1988 m. iki 2004 metų niekur nedirbo, todėl kildavo konfliktų dėl jo užimtumo. Nenorėjo jo išlaikyti, todėl gaunamos kiekvienos lėšos nuo 2003 metų pabaigos buvo atskirtos, lėšas išleisdavo atskirai. Nuo to laiko bendrų daiktų nebepirko (1 t., b. l. 1-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jiems 1996 m., kartu su atsakovu pasiūlė įsigyti butą. Apžiūrėjus butą, jis jiems patiko, todėl paliko rankpinigius buto skoloms padengti. Skolos už butą buvo susidariusios didelės. Ji butą įsigijo su sūnumi, dalį pinigų šiam butui įgyti davė sūnaus tėvas. Ji klijavo buto sienas tapetais, darė kitus remonto darbus, sutuoktinis klijavo plyteles. Vėliau 2003 m. lapkričio mėnesį įgijo sodo sklypą. Sūnus taip pat pervedė pinigus, jos mamos vardu įgyti sūnui sodo sklypą, tai buvo kelių dienų skirtumas. Jeigu sutuoktinis būtų davęs pinigų ji abu sodo sklypus galėjo įgyti mamos vardu. Iš miško 2006 metais vežė medžius, dalis buvo panaudota sodo namo statybai, dalį pardavė. Sutuoktinis 2006 metais įgijo automobilį už 15 000 litų ir prie sodo namo statybos neprisidėjo. Pagal projektą sodo namas turėjo būti iš blokelių, o sutuoktinis prie statybos neprisidėjo, todėl statybai naudojo tik medį. Sodo namas buvo statytas sūnaus pinigais ji savo pinigų statyboms nenaudojo. Sutuoktinis nei pinigais nei darbu prie sodo namo statybos neprisidėjo. Prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, kadangi 2017 m. gegužės 23 d. naktį jis virtuvėje girtavo, todėl ji dėl jo elgesio parašė policijai pareiškimą. Tą dieną suradusi sutuoktinio žinutes D. J., ji jai paskambino ir pasakė, kad žinutes nufotografavo ir paprašė Jakavonio telefono numerio. D. J. jos sutuoktinio žinutės buvo meilės tema ir jų buvo labai daug. Ji atsakė, kad jos vyras telefono neturi ir pakvietė ją atvažiuoti į Mašnyčių kaimą. Kadangi ji naktį nebuvo miegojusi, per pietus nuėjo pamiegoti. Grįžus vyrui ji jam pasakė, kad parašė prašymą dėl jo elgesio. Jos vyrui paskambino D. J. ir pasakė apie žinutes. Tada vyras jai kirto per krūtinę, ranką, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, žeminti, vėliau pradėjo sukinėti kojas, rankas, atėmė ir sudaužė telefonus. Ji išbėgo iš buto ir nuėjusi pas kaimynę pirmame aukšte paprašė telefono, ir iškvietė policiją. Vėliau atsakovas irgi iškvietė policiją ir ją apkaltino pavogus 3 000 Eur, nors ji jokių pinigų nematė ir nevogė. Dar vėliau vyras jai grasino peiliu, todėl ji iškvietė policiją. 2017 m. gruodžio mėnesį vėl teko kviesti policiją ir greitąją pagalbą, kadangi sutuoktinis vėl sukinėjo rankas, atėmė automobilį ir dokumentus. 2017 m. gruodžio 22 d. sutuoktinis grįžo pasiimti maisto produktų gautų iš labdaros ir pradėjo ją filmuoti, ji tada kirto sutuoktiniui per rankas, o šis ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė koją. Dėl sutuoktinio elgesio policijai ji yra parašiusi 8 pareiškimus.
Šalies argumentai
Atsakovas R. S. pateiktu priešieškiniu prašo: 1) R. S. ir I. S. santuoką, sudarytą 1992 m. sausio 23 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 8, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, ieškovei I. S. palikti santuokoje turėtą pavardę – S., o R. S. palikti jo pavardę – S.; 3) pripažinti I. S. asmenine nuosavybe žemės – sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti I. S. asmeninės nuosavybes teise pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su terasa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti I. S. asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą - garažą boksą Nr. 70, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti R. S. asmeninės nuosavybės teise butą/patalpą-butą su rūsiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti R. S., asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą-garažo boksą Nr. 71, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) nepriteisti iš R. S. bylinėjimosi išlaidų; 9) kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Su atsakove kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 1990 metų kovo mėnesio. Ieškovė turėjo nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, kurį kartu augino, juo rūpinosi. Taip pat abu kūrė šeimos gerbūvį, įsigijo butą, statė sodo namelį, garažus, dirbo. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl jo vieno kaltės, neva jis susirado kitą moterį ir pastoviai su ja gyvena, tačiau reali situacija yra visiškai kitokia. Ieškovė susirado kitą draugą, su juo bendrauja, lankosi jo namuose ir apie tai atsakovui yra prisipažinusi. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu ir santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų kaltės arba bendru abiejų sutikimu. Jų šeimyniniai santykiai nutrūko maždaug prieš keturis metus, ieškovė pradėjo vis dažniau piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dėl to ėmė kilti įvairių nesutarimų, nes į jo prašymus negirtuokliauti, rūpintis šeima, namais, visiškai nereagavo. Išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, dėl to tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė, pavartojusi alkoholinių gėrimų, prieš jį pradėjo naudoti psichologinę prievartą, daug kartų buvo kviečiami policijos pareigūnai, neva jis smurtauja namuose, bet faktai nepasitvirtindavo. Daug kartų bandė atkurti jų santykius, tačiau šie bandymai nebuvo sėkmingi. Gyvenant santuokoje, 1993 m. iš tuometinio fabriko „Drobė“ gavo dviejų kambarių butą, už kurį sumokėjo savo santaupomis. 1992 m. gavo leidimą garažo statybai, kurį pastatė savo rankomis, o nupirkęs šalia esantį garažą, jame įrengė automobilių remonto dirbtuvėlę ir visą laiką, kol turėjo sveikatos, remontavo automobilius, vertėsi individualia veikla. Ieškovė prie garažų statybos, įrengimo, išskyrus už tėvo investicinius čekius nupirktus pamatams blokelius, daugiau niekuo neprisidėjo. 2003 metais pirko sodo žemės sklypą, už kurį sumokėjo 1 000 litų, o 2005 metais pradėjo statyti sodo namelį. Statybinių medžiagų įsigijimui naudojo bendrus pinigus, bet statė ilgai, nes neturėjo finansinių galimybių. Prie sodo namelio ir ūkinio pastato statybos prisidėjo savo darbu ir bendromis lėšomis. Ieškovės teiginiai, neva sodo statybai pinigų davė jos sūnus su marčia, yra netiesa ir visiškas melas. Pinigų pervedimus jie vykdė tik motinos vardu bet savo reikmėms, gyvenamojo namo statybai Vilniaus rajone. Su Ieškovės reikalavimu priteisti I. S. nuosavybėn 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, nesutinka, nes šį butą pirko 1996 m. kovo 15 d. savo vardu ir sumokėjo asmeniniais savo pinigais (santaupomis ir gautais 2200 USD už parduotą automobilį Audi 100). Įsigytas butas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jo, kaip savininko, nuosavybės teise. Nuo to laiko, daugiau kaip 21 metus, ieškovė tai žinojo, bet nereikalavo pusė buto perleisti jai, pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo, su tuo sutikusi. Analogiška situacija yra ir su įsigytais dviem garažais. Vieną pastatė savo jėgomis, o už antrąjį sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Kadangi tolimesnis kaip santuokoje įgyto turto bendraturčių, bendravimas dėl bendro turto disponavimo nebus įmanomas, todėl, siekdamas ateityje išvengti galimų ginčų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto valdymo, prašo pripažinti, kad butas esantis Jaunystės g. 9-9, Viečiūnų mstl., Druskininkų sav., ir garažo boksas Nr. 71 priklauso R. S. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei Žemės sklypas su statiniais esančius Rūtos 2-oji g. Nr. 12, Viečiūnų k., Druskininkų sav., ir garažą-boksas Nr. 70, nors prie šio turto įsigijimo jis taip pat prisidėjo savo lėšomis, darbu, priežiūra (1 t., b. l. 133-137).
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti, su I. S. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad su ieškove pradėjo gyventi 1990 m. kovo mėnesį, jis tuo metu dirbo muitinėje, statybos inžinieriumi. Kuomet atėjo gyventi pas ieškovę į bendrabutį, ten rado tik jos sūnų ir lovas pastatytas ant plytų. Tuomet jis supirko baldus, kurių dalį pastatė bendrabutyje, o likusius nuvežė ir padėjo pas ieškovės tėvus. Vėliau šiuo baldus parsivežė ir laikė garaže, kol įsigijo butą. Jo atlyginimas buvo didelis, taip pat jis užsiiminėjo mašinų iš užsienio parvarymu. Santaupų tuo metu turėjo labai daug. Ieškovė dirbo tik fabrike, o vėliau ji niekur nedirbo. Sūnus jai pervesdavo pinigus, tačiau ji tuos pinigus vėliau pervesdavo marčiai. Jokie sūnaus pinigai nebuvo panaudoti sodo namo statybai, juo labiau buto įsigijimui. Grynas melas, kad sodo namas statytas už jos sūnaus pinigus. Reikėjo mokėti už viską: medžių pjovimą, namo stogą, šulinį ir t. t. Jis tuo metu dirbo, o ieškovė rūpinosi sodo namo statybomis. Jis kvitų nerinko, o ieškovė rinko. Kada pavogė medieną, nupirko tvorą, ją tvėrė, sutvarkė elektrą. Ieškovė vadovavo sodo namo statyboms, nes ji nedirbo ir neturėjo ką veikti.
Kuomet ieškovė gavo leidimą statyti garažą jis jį pastatė su draugais. Ieškovė medžiagoms davė tėvo investicinius čekius, kuriuos pardavus neišėjo net blokeliai. Ieškovė buvo jo žmona ir ji valdė visus šeimos finansus iki 2011-2012 metų, kol neprasidėjo tarp jų nesutarimai. Ieškovė 2014 metais, net nebuvus jokiems barniams tarp jų, su sūnumi išėjo gyventi į kitą kambarį. Nuo to laiko jie negyveno jokio šeimyninio gyvenimo, tik, kad gyveno po vienu stogu, bendravo tik kaip kaimynai ir daugiau nieko bendro tarp jų nebuvo. Kai ieškovė sumanė įsigyti sodą jis sutiko, viską finansavo jis. Jis tuo metu dirbo, remontavo mašinas, buvo įkūręs įmonę. Vėliau įmonę teko uždaryti, o jis įsidarbino ,,servize“. Ieškovė pati būdama išgėrusi jam kviečia policiją, tačiau atvykusi policija tikrina tik jo blaivumą, o jos ne. Policijoje patikrinus jis būdavo blaivus, o ieškovei jokių sumušimo žymių nebuvo nustatyta. Ieškovė nuolat jį bandydavo išprovokuoti, kad galėtų iškviesti policiją, vėliau ji jam pasakė, kad sau kažką pasidarys pati, o apkaltins jį. Todėl jam teko išeiti iš namų, o dabar jį kaltiną dėl santuokos iširimo. Dingus jo pinigams prasidėjo visi žemės dokumentų tvarkymai, nors ieškovė teigia, jog pinigus davė jos sesuo. Jis draugauja su D. J., nes kartu dirba, keičiasi prekėmis, tačiau kartu negyvena. Ieškovė jį apšmeižė, taip išskyrė Jakavonių šeimą, todėl jis prieš juos jaučiasi kaltas. Ieškovė pateikė liudytojo Matulevičiaus notariškai patvirtintus parodymus, kuriuose nurodoma, kad liudytojas jo prie namo statybų nematė, tačiau kaip jis galėjo nematyti, kai jis pats jį matė dirbantį. Atsakovui skambino žmogus iš kurio jie pirko butą ir pasakė, kad ieškovė prašė paliudyti teismui, kad tai ji mokėjo pinigus už butą. Prašo santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, arba atsakovui tinkamas bet koks turto padalijimas, t. y. buto ar sodo namo priteisimas jo nuosavybėn, nes jis šiuo metu neturi kur gyventi.
Atsiliepimas
I. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. S. priešieškinį. Atsiliepime nurodė, kad nors atsakovas nurodo, kad neištikimybės iš jo pusės nėra, dėl sutuoktinio neištikimumo įrodymus pateikė prie ieškinio. Pateiktas atsakovo apklausos protokolas, kuriame pats prisipažino, kad turi kitą moterį. Tos moters vyras dėl įsibrovimo į šeimą, atsakovą sumušė. Druskininkų policijos komisariate yra iškelta baudžiamoji byla, tai žino visas kaimas. Apie tai atsakovas priešieškinyje neužsimena, tik kaltina ją, kad įvykius traktuoja sau palankia linkme, nori suklaidinti teismą. Prasidėję šeimoje barniai ir konfliktai nuo 2017 gegužės turėjo priežastį, jie nėra santuokos nutraukimo priežastis. Esminė priežastis dėl ko nutrūko santuoka yra sutuoktinio neištikimybė. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai, kad jis už asmeninius pinigus nupirko butą, pastatė vieną garažą, nupirko antrą garažą, prie sodo pastato įgijimo prisidėjo savo lėšomis ir darbu (1 t., b. l. 161-166).
Motyvuojamoji dalis
ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Ieškovės I. S., jos atstovo, atsakovo R. S., jo atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė I. S. ir atsakovas R. S. santuoką įregistravo 1992 m. sausio 23 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 8 (2 t., b. l. 11).
Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo atsakovo R. S. vardu registruotą 52.26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 13 900 Eur) (1 t., b. l. 29, 31); 42,57 kv. m bendro ploto garažo boksą Nr. 71, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 060 ) (1 t., b. l. 42). Ieškovės I. S. vardu registruotą 43,10 kv. m bendro ploto garažo boksą Nr. 70, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Verpėjų g. 12-70, Viečiūnų mstl., Druskininkų sav. (vidutinė rinkos vertė – 2 180 Eur) (1 t., b. l. 76).
Ieškovės I. S. ir atsakovo R. S. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: Pastatas - Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė viso turto rinkos vertė 16 717 Eur) (1 t., b. l. 32-33).
Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi sutuoktinis pradėjo šalintis nuo bendrų ūkio reikalų, pradėjo tolti nuo šeimos, prieš tris metus santykiai pasidarė konfliktiški, maždaug prieš metus atsakovas susirado kitą moterį. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dėl to ėmė kilti įvairių nesutarimų, pavartojusi alkoholinių gėrimų ieškovė prieš atsakovą pradėdavo naudoti psichologinę prievartą, įtarinėti ir kaltinti nebūtais dalykais, be jokios priežasties kviesdavo jam policijos pareigūnus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę nuo 2014 metų, nuo to laiko jie neveda bendro ūkio, nebegyvena kaip vyras ir žmona. Tokias pačias aplinkybes nurodo ir atsakovas pateiktame priešieškinyje. Šias aplinkybes šalys patvirtino ir teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė teismui, kad netgi nebūtina nustatyti butu naudojimosi tvarką, nes ji jau nusistovėjusi, ir tai suteikia teismui pagrindą padaryti išvadai, kad faktiškai šalių santuoka yra nutrūkusi nuo 2014 metų.
Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėja galimai atsakovo nuo 2017 metų prieš ją naudotu psichologiniu ir fiziniu smurtu, atsakovo neištikimybe. Visgi, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos argumentų. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pateiktų atsakymų matyti, kad atsakovo veiksmuose nenustatyta netgi administracinių nusižengimų sudėties. Teismo vertinimu nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neištikimybę. Atsakovas net nebandė neigti, kad draugiškai bendrauja su šioje byloje apklausta liudytoja D. J., tačiau bendravimas yra tik draugiškas, susijęs su jų užsiimama veikla, keičiantis prekėmis, skyrybų proceso metu jis gyvena D. J. pusseserės sodo namelyje, kadangi ieškovė nuolat jam kviečia policijos pareigūnus. Negali būti vertinamas kaip atsakovo neištikimybės įrodymas ir prieš jį pavartotas smurtas D. J. sutuoktinio. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neištikimybės faktą, vien atsakovo draugiškų santykių palaikymas su moterimi nepatvirtina jo neištikimybės. Sutuoktinio neištikimybė gali būti pripažinta tik tada, kai yra pateikiami neginčijami ir objektyvūs įrodymai. Pažymėtina, tai, kad jau nustačius, kad faktiškai šalių santuoka yra iširusi nuo 2014 metų, net jeigu ir būtų neginčijamai įrodyta atsakovo neištikimybė, tai galėtų būti vertinama tik kaip nepagarba ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtino abiejų sutuoktinių elgesys ir bylos nagrinėjimo metu. Šalys itin neigiamai atsiliepė viena kitos atžvilgiu, ieškovė kaltino sutuoktinį nuolatiniu alkoholio vartojimu dar iki 2014 metų gyvenant faktinėje santuokoje, nors santuokoje pragyveno dvidešimt du metus, o jau įrodinėdama patirtą neturtinę žalą visgi nurodo, kad tikėjosi išsaugoti santuoką. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Kadangi tiek ieškovė ieškinyje tiek atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokoje turėta pavardė – S., atsakovui jo pavardė – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina. Todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą.
Dėl turto padalijimo
Spręsdamas santuokos nutraukimą teismas privalo padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Šalių santuokos sudarymo metu, t. y. 1992 m. sausio 23 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nuosavybės pobūdis savaime nepasikeičia. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.
Byloje nėra ginčo dėl atsakovo R. S. vardu registruoto 42,57 kv. m bendro ploto garažo bokso Nr. 71, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovės I. S. vardu registruoto 43,10 kv. m bendro ploto garažo bokso Nr. 70, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), abi šalys prašo šiuos garažus priteisti nuosavybės teise tos šalies vardu, kurios jie registruoti, todėl teismas, tenkindamas tokį šalių reikalavimą plačiau dėl jų, nepasisako, nors šio turto vertė ir skiriasi.
Jau pirmiau šiame sprendime minėta, kad R. S. vardu registruotas 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butas su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės I. S. ir atsakovo R. S. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: Pastatas – Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad R. S. vardu registruotas 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butas su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas įgytas 1996 m. kovo 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Notarinio registro Nr. I-1164 pagrindu (1 b. l. 28, 31), praėjus ketveriems metas po santuokos sudarymo, nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šis butas buvo pirktas jo asmeninėmis lėšomis, o ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad jos asmeninėmis lėšomis, tačiau šis turtas įgytas santuokos metu ir jokiais kitais įrodymais nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad šis turtas yra įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, pripažintina, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Esminis ginčas tarp sutuoktinių yra dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoto 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: Pastato - Sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, t. y. iš 2003 m. lapkričio 18 d. sutarties matyti, kad pardavėja Z. P. pardavė, o pirkėjas (-ai) I. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko, 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Viečiūnų k. v., esantį sodininkų bendrijoje „Rūta“, (duomenys neskelbtini), už 1 000 litų, kuriuo pardavėja gavo iš pirkėjo (-os) prieš pasirašant sutartį (1 t., b. l. 54). Pagal įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reiškia, kad šis turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vadinasi ieškovė turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.
Ieškovė nurodo, kad šis turtas nors ir registruotas abiejų sutuoktinių vardu yra įgytas jos asmeninėmis lėšomis, kurias jai davė sūnus, sodo namas šiame sklype pastatytas iš jai dovanoto miško medžių, ji viena rūpinosi šio namo statybomis, sutuoktinis savo lėšomis nei darbu prie sodo namo statybų neprisidėjo. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypas pirktas iš abiejų sutuoktinių lėšų, sodo namas buvo statomas abiejų sutuoktinių bendrais pinigais, nors medžiai ir buvo iš ieškovės dovanoto miško, tačiau juos reikėjo nupjauti, išdžiovinti ir kitaip apdirbti, kad būtų naudojami statybai, o tam buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Prie sodo namo statybų taip pat jis prisidėjo savo darbu, vežė lentas, vedžiojo elektrą, tvėrė tvorą. Atsakovas neginčija, kad ieškovė rūpinosi šio sodo namo statybomis, tačiau nurodo, kad tuo metu jis dirbo, o atsakovė turėdama laisvo laiko rūpinosi sodo namo statybomis. Šias šalių aplinkybes patvirtino ir jų prašymu teismo posėdyje apklausti liudytojai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas yra įgytas 2003 m. lapkričio 18 d., santuokos metu. Ieškovė nurodo, kad jis įgytas jos asmeninėmis lėšomis, kurias jai sūnus pervedė būdamas užsienyje, šioms aplinkybėms pagrįsti pridėjo pinigų pervedimo kvitus (1 t., b. l. 68, 70, 72, 73, 74, 171, 172). Šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2008 m. liepos 24 d. buvo į ieškovės sąskaitą jos sūnaus, sūnaus žmonos ir sūnaus draugo, buvo siunčiami pinigai. Tačiau kokiu tikslu siunčiami pinigai mokėjimo pavedimuose nenurodoma. Vienuose yra nurodoma kaip skolos grąžinimas, kituose sąskaitos papildymas ar pervedimas, kada jie išgryninti ar kitu būdu išimti pinigai iš ieškovės sąskaitos duomenų nėra, todėl vertinti, kad šios lėšos buvo siunčiamos žemės sklypo pirkimui ar sodo namo statybai iš šių dokumentų nėra jokio pagrindo. Teismas įvertina ir tai, jog ginčo sklypo pirkimo metu, t. y. 2003 m. lapkričio 18 d., piniginiai pavedimai ieškovei iš jos sūnaus ar sūnaus žmonos padaryti nebuvo. Pinigų gavimo forma (1 t. b. l. 68) patvirtina, kad ieškovei 2003 m. sausio 13 d. sūnus pervedė 350 Eur, tačiau tai buvo prieš vienuolika mėnesių iki žemės sklypo įsigijimo. Sūnaus draugo daryti pavedimai 2003 m. birželio 4 d. 7 800 Lt (1 t., b. l. 172) ir 2003 m. spalio 1 d. 5 000 Lt, teismo vertinimu objektyviai galėjo būti panaudoti tik sodo sklypo Vilniuje pirkimui, atsakovės motinos vardu, kuris vėliau buvo parduotas (1 t., b. l. 173, 174-176). Ieškovė nurodo, kad ji praktiškai tuo metu, kai buvo pirktas sodo sklypas, turėdama jos motinos įgaliojimą sūnaus draugui, motinos vardu pirko sklypą, kurį vėliau pardavė, tai patvirtina byloje pateikti dokumentai (1 t., b. l. 170, 172, 173, 174). Iš byloje esančio ieškovės motinos O. O. M. įgaliojimo, matyti, kad jis sudarytas 2003 m. lapkričio 3 d. (1 t., b. l. 170), o ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2003 m. lapkričio 18 d. Teismo vertinimu, jeigu jau ieškovė nurodo, kad ji viena siekė įsigyti sodo sklypą ir jau pinigai buvo sutuoktinių naudojami „atskirai“, ji turėjo visas galimybes šį sklypą įsigyti, motinos vardu, tačiau vis tik pasirašė Pirkimo – pardavimo sutartį, kad sodo sklypas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise jos ir sutuoktinio. Tokiu būdu ieškovė aiškiai išreiškė valią, kad sodo sklypas perkamas abiejų sutuoktinių vardu. Paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad šis turtas nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė remiantis vien atliktais pinigų pavedimais šiuo atveju duomenų nepakanka, o pinigai galėjo būti pervedami į ieškovės sąskaitą, pasinaudojant sąskaita, sūnaus ir jo žmonos užsienyje uždirbtiems pinigams persiųsti į Lietuvą. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas iki 2004 metų, neturėjo jokių santaupų arba jos buvo labai mažos, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis buvo tokia, kad viena ieškovė sugebėjo išlaikyti šeimą iš savo pajamų, t. y. mokėti komunalinius mokesčius už butą, maistą ir taip galėjo tenkinti kitus visus šeimos poreikius, netgi ir vertinant jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad lėšos sutuoktinių buvo naudojamos atskirai nuo 2003 m. pabaigos, kas sutampa su sodo sklypo pirkimu. Byloje yra pakankamai duomenų teismui daryti išvadą, kad atsakovas nuo 1999 m., užsiėmė mašinų remontu ir už tai gaudavo pajamas, kurios buvo naudojamos sutuoktinių šeimos poreikiams tenkint. Nors byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas šia veika užsiėmė nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. gegužės 21 d. (1 t., b. l. 141, 152, 153), tačiau aplinkybės, kad atsakovas šia veikla vertėsi iki 2004 m. ir už tai gaudavo pajamas nepaneigtos, ir šios pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Pirmiau minėtu laikotarpiu duomenų apie ieškovės gautas pajamas ar lėšas apskritai byloje, nėra.
Ieškovė taip pat nurodo, kad sodo namas buvo statomas iš jos motinos dovanoto miško, t. y. miške iškirstų medžių. Atsakovas neginčija, kad sodo namo statybai buvo panaudoti iš ieškovei priklausančio miško, tačiau nurodo, kad medžio paruošimui statyboms, lėšos buvo skirto iš bendrų pinigų. Atsakovas dirbo autoservise nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. gegužės 13 d. (1 t., b .l. 14-142), už ką gavo pajamas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog šios lėšos buvo naudojamos išimtinai atsakovo interesams tenkinti, o ne šeimos poreikiams. Teismui jau pirmiau šiame sprendime pasisakius dėl piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į ieškovės sąskaitą (sūnaus ir jo žmonos), pripažintina, kad buvo būtinos ir reikalingos piniginės lėšos papildomiems medžio apdirbimo darbams (nupjovimui, gabenimui, džiovinimui ir pan.). Teismui daryti išvadą, kad šios lėšos buvo panaudotos ne iš šeimos bendrų lėšų, nėra pagrindo. Pažymėtina, tai kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos taip pat pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl net ieškovės miške pjauti medžiai, gali būti vertinami, kaip natūra gauta statybinė medžiaga, bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad ieškovė rūpinosi sodo namo statybomis ieškovas net neginčijo, ieškovė pateikė statybinių medžiagų čekius (1 t., b. l. 190- 195), nurodęs kad jis tuo metu dirbo, ir tai objektyviai patvirtina byloje rašytiniai neginčytini įrodymai, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako, be to ieškovė nepaneigė, kad ir atsakovas prisidėjo darbu prie sodo namo statybų. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad šis ginčo turtas gali būti pripažintas kaip jos asmeninė nuosavybė.
Atsakovas sutinka, kad ieškovei asmenine nuosavybės teise būtų priteistas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: Pastatas - Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė viso turto rinkos vertė 16 717 Eur, o atsakovui nuosavybės teise būtų priteistas 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 13 900 Eur. Nurodo, kad ieškovei atitektų didesnė turto dalis, su ieškove santykiai yra konfliktiški ir disponavimas juo nebus įmanomas. Teismas nagrinėjamu atveju galėtų pasinaudoti jam įstatyme nustatyta teise ir nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertina tai, kad pagal bylos duomenis šiuo metų abiejų sutuoktinių finansinė padėtis yra sunki, abiem sutuoktiniams nustatytas neįgalumas, jiems suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų. Butas esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė jų gyvenamoji patalpa. Iš bylos duomenų matyti, kad sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra visiškai pritaikytas gyventi, t. y. vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, šildymas krosninis, todėl teismo vertinimu neturint objektyvių duomenų apie tai kokios lėšos yra reikalingos namą pritaikyti gyventi ir ar ieškovė turėtų finansines galimybes tai padaryti, ir ieškovei priteisus asmeninės nuosavybės teise sodo namą, o atsakovui butą, ieškovė neturėtų kur gyventi.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis priteistina po ½ dalį 52,26 kv. m bendro ploto dviejų kambarių buto su rusiu 11,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: Pastato – Sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastato – Ūkinis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – Šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-3326-13626 ieškovė, ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-6200-24055 atsakovas, visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 260, 263-270, 375-379, 384-385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1992 m. sausio 23 d., Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, I. S. palikti santuokoje turėtą pavardę – S., R. S. palikti jo pavardę – S..
Priteisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 71, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 70, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienam 52,26 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių buto su rūsiu 11,74 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienam: 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).; 50,67 kv. m. bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą ir VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.