- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-2617-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00453-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. Š. priteisti 2801,92 Eur negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį, 222,81 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 26 d. iki 2025 m. kovo 6 d., 323,02 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, 52,87 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 18 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. balandžio 16 d.), 18 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 858,38 Eur sumos), 215,99 Eur sutarties sudarymo mokestį, 17,13 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur už teisines paslaugas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2022 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 65983854 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė Sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 4000 Eur paskolą (3648 Eur paskolos suma ir 352 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 75 mėnesių laikotarpiui. Ieškovės teigimu, paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 352 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 315,79 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei AS Inbank filialas, refinansavo 1026,37 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Moment credit, refinansavo 508,73 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Saldo Finance, refinansavo 398 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB SB lizingas, o 1399,11 Eur paskolos sumą (likutį) ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2025 m. vasario 20 d. atsakovui įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei įsiskolinimas nebus sumokėtas per 14 dienų. Kadangi atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo nei per nurodytą terminą, nei iki šiol nepadengė, Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2025 m. kovo 7 d. atskiru pranešimu. Nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškinio reikalavime nurodytas sumas.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB ,,Finansų bitė“ iš atsakovo G. Š. 2801,92 Eur negrąžintos paskolos, 86,80 Eur dydžio paskolos palūkanas, 65,65 Eur administravimo mokestį, 52,87 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., 18 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. balandžio 17 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta 2022 m. gegužės 3 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 65983854 įmokų grafike, neviršijant bendros 858,38 Eur sumos, 17,13 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3160,38 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 610,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties Nr. 65983854 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 ir 6.886 straipsniai, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Nurodė, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu <...> (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
6. Formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, asmeniškai gavęs ieškinį su priedais, savo prievolės ir jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis), pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, dėl ko sutartis 2025 m. kovo 7 d. buvo nutraukta, todėl laikė pažeidęs prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies, paskolos palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos priteisimo tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2801,92 Eur negrąžintos paskolos sumos ir 222,81 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 26 d. iki 2025 m. kovo 6 d. (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 323,02 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos 2028 m. liepos 25 d., teismas nurodė, kad pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, jog mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,43 procento, o per 75 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso įsipareigojo sumokėti 726,81 Eur administravimo mokesčio.
8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti administravimo mokestį visa apimtimi iki sutarties termino pabaigos pagrįstumo, teismas nurodė, kad paskolos sutartis su atsakove buvo nutraukta 2025 m. kovo 7 d., todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimą vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismo vertinimu, nors šalys ir susitarė, jog administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas teisės reikalauti viso administravimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, neturi. Sprendė, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2025 m. kovo 7 d. ir paskaičiavo, jog nurodytu laikotarpiu administracinis mokestis sudaro 65,65 Eur (12,05 Eur + 11,88 Eur + 11,72 Eur + 11,54 Eur + 11,37 Eur + 11,19 Eur /30 x 19 dienų). Šią sumą sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo, o likusios reikalavimo dalies kaip nepagrįstos netenkino. Teismas nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-317-1041/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-419-1060/2024; 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-460-1041/2024 ir kt.).
9. Teismas sprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 52,87 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 18 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio) už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., ir 18 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 858,38 Eur sumos). Nurodė, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo bei netesybas. Teismas sprendė, kad ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė.
10. Spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 215,99 Eur sutarties sudarymo mokesčio teismas pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 65983854, sutikdamas su paskolos sutarties specialiosiomis ir sutarties sudarymo metu galiojusiomis bendrosiomis sutarties sąlygomis.
11. Teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte yra nurodyta, jog sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei nulis.
Šalies argumentai
12. Ieškovės paaiškinimų pagrindu teismas nustatė, kad 352 Eur sutarties sudarymo mokestį ieškovė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė tik paskolos sumą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį turi mokėti periodinėmis įmokomis viso sutarties galiojimo laikotarpiu, pagrindžia, jog pats mokestis nėra susijęs su besitęsiančiu sutarties administravimu, kad tai tik atidėtas jau sutarties sudarymo metu atsiradusių išlaidų kompensavimas. Teismo vertinimu, ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Laikė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Teismo vertinimu, priešinga išvada užkirstų ieškovei galimybes reikšti ir kitus reikalavimus dėl sumų (pvz., paskolos ar mokestinių palūkanų), kurios išieškomos ne pačiai ieškovei, priteisimo, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Konstatavęs, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, teismas padarė išvadą, jog ieškovė pati turi grąžinti atsakovui neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Remiantis išdėstytu teismas sprendė esant pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024), todėl ieškovės reikalavimo dėl 215,99 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo netenkino. Ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį – 136,01 Eur (352 Eur – 215,99 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovui (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas).
14. Konstatavęs 136,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio permokos faktą, vadovaudamasis ieškovės pateiktų naujos redakcijos bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, teismas šia suma iki 86,80 Eur (222,81 Eur – 136,01 Eur) sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą mokėjimo palūkanų sumą.
15. Teismas laikė, kad ieškovės prašomi priteisti 17,13 Eur delspinigiai, t. y. sutartinės netesybos yra pagrįstai paskaičiuoti pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių bei numatė jų skaičiavimą, teismas sprendė esant pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo.
16. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
17. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 101 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur advokato pagalbos išlaidos, t. y. viso 706 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas tenkino 86,43 procentus (3882,75 Eur / 4492,12 Eur x 100 procentų) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 610,20 Eur (706 Eur x 89,43 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Teismas nustatė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šių išlaidų nepriteisė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
19. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių ir prašo: 1) panaikinti sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta; 2) pakeisti sprendimo dalį ir priteisti 215,99 Eur sutarties sudarymo mokestį; 3) pakeisti sprendimo dalį dėl priteistinų sumų perskaičiavimo ir priteisti 222,81 Eur palūkanas; 4) priteisti iš atsakovo 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. nepritartina teismo pozicijai, jog sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui ir dėl to ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės;
19.2. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte apibrėžta, jog Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į bendrovės (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t.y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis;
19.3. teismas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, dėl to nagrinėjant klausimą dėl reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį pagrįstumo nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas netyrė ir nevertino reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį kaip dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo. Remiantis Paskolos sutarties su atsakovu sudarymo metu (2022 m. gegužės 5 d.) galiojusia VKĮ redakcija, įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skaičiavimai turi būti atliekami nuo grąžintų įmokų. Ieškovei kaip platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti paskolos sutartyje, apie juos paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti;
19.4. Šalys paskolos sutartimi susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (8.80 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0.43 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 352,00 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 726,81 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis Operatoriui mokamo atlygio. Ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vartojimo kredito išmokėjimo metu gauto atlygio dalis (Sutarties sudarymo mokestis) sudarė 32,63 proc. (352 Eur / 1078,81 Eur x 100 proc.) nuo viso pagal Sutartį ieškovės gautino atlygio. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostata, galiojusi Sutarties sudarymo metu, leido iki 50 procentų (tik vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka, ieškovė neviršijo įstatyme nustatytos maksimalios atlygio ribos (pvz. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1819-601/2024, 30 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024, 36 punktas). Ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama Sutarties sudarymo mokestį iš Skolintojų paskolintos sumos, nepažeidė VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyto atlygio ribojimo, todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t.y. 215,99 Eur.
20. Atsakovas G. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, sutarties sudarymo mokesčio sąlyga pripažinta neteisėta, sumokėtos sutarties sudarymo mokesčio dalies įskaitymo į priteistą palūkanų sumą ir atitinkamai šia suma sumažinant iš atsakovo priteistinas palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas G. Š. 2022 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 65983854, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 4000 Eur (3648 Eur paskolos suma ir 352 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) vartojimo kreditą 75 mėnesių laikotarpiui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2028 m. liepos 25 d.), metinė palūkanų norma 18 proc., sutarties sudarymo mokestis 8,8 proc. (iš viso 352 Eur). Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2025 m. vasario 20 d. atsakovui išsiuntė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei įsiskolinimas nebus sumokėtas per 14 dienų. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, ieškovė 2025 m. kovo 7 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškinio reikalavime nurodytas sumas.
3. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja VKĮ, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais, nuostatos.
4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, įtrauktas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojantis internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta Sutartis. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis).
5. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai sutarties sudarymo mokestis vertinamas kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamas atlygis ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.
6. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2022 m. gegužės 3 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
7. Pažymėtina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad VKĮ siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką, leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, ir nustatyti, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl vertintina kaip imperatyvioji.
8. Minėti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė šia išimtimi apeliacinio skundo negrindžia.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
9. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 215,99 Eur sutarties sudarymo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 25 d.) sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nurodė, kad ieškovė sukūrė veiklos modelis, pagal kurį skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, sprendė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, ir ieškovės reikalavimo dėl 215,99 Eur sutarties sudarymo mokesčio netenkino.
10. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo panaikinti sprendimo už akių dalį, kurias sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažintos neteisėtomis ir pakeisti sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą 215,99 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį.
11. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įpareigoja ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiuoti tik nuo paskolos davėjui (davėjams) vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tačiau likusios 50 procentų atlygio dalies nereglamentavo, todėl ši atlygio dalis galėjo būti skaičiuojama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą iki 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalies galėjo būti mokama iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo.
12. Iš Sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, Portalo naudojimosi sutarties nuostatų analizės nustatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestį, skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 8,8 procento, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 4 000 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti po 4,69 Eur dydžio Sutarties mokestį kas mėnesį (paskutinį mėnesį 4,94 Eur) ir periodinėmis įmokomis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 352 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį.
13. Ši ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vartojimo kredito išmokėjimo metu gauto atlygio dalis nesiekė 50 procentų (352 Eur x 100 / 1078,81 Eur (susideda iš 352 Eur Sutarties sudarymo mokesčio ir 726,81 Eur administravimo mokesčio)= 32,63 proc.) nuo viso pagal Sutartį ieškovės gautino atlygio. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostata, galiojusi Sutarties sudarymo metu, leido iki 50 procentų (tik vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl likusios negrąžintos sutarties sudarymo mokesčio dalies, sudarančios 215,99 Eur, priteisimo iš atsakovo pripažįstami pagrįstais. Atitinkamai pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti Sutarties sudarymo mokestį keistina ir iš atsakovo priteistinas 215,99 Eur sutarties sudarymo mokestis. Pastebėtina, kad tokia praktika yra susiformavusi sprendžiant analogiškas situacijas teismuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2598-864/2024; ir kt.).
14. Kaip matyti iš sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, pripažino esant pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, teismų atitinkamos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuo atveju, jeigu ieškovės skaičiuojamas atlygis viršija VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą atlygio dalį procentine verte (nagrinėjamu atveju, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, 50 proc.; pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1710-562/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis sudaro 32,63 proc. ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, galiojusią Sutarties sudarymo metu, kuri leido iki 50 procentų (tik vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka. Kaip matyti, analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024, tačiau pagal sutarties sudarymo metu galiojusią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją, buvo draudžiama didesnė nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalis sutarties sudarymo metu, kas ir buvo nustatyta minėtoje byloje, pripažįstant sąlygą dėl Sutarties skaičiavimo mokesčio negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, remiantis išdėstytu, ši sprendimo už akių dalis naikintina.
Dėl priteistų palūkanų
15. Pirmosios instancijos teismas, laikęs, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja Sutarties sudarymo mokestį ir nustatęs, kad ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi sutarties sudarymo mokesčio dalį – 136,01 Eur, sprendė, kad ši suma turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas. Todėl pirmosios instancijos teismas 136,01 Eur suma sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą mokėjimo palūkanų sumą. Apeliantė ir su tokia teismo sprendimo už akių dalimi nesutinka.
16. Kadangi aukščiau išdėstytais argumentais pripažinta, jog nagrinėjamu atveju ieškovės paskaičiuotas Sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), todėl ieškovės apeliacinis skundas ir šiuo aspektu tenkintinas, pakeičiant sprendimo už akių dalį, kuria priteista sumažinta 86,80 Eur palūkanų dalis, priteisiant iš atsakovo 222,81 Eur palūkanų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti šiose dalyse: 1) kurioje sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinta neteisėta; 2) kuria netenkintas reikalavimas priteisti 215,99 Eur sutarties sudarymo mokestį ir šį klausimą išsprendus iš esmės, tenkinti reikalavimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo 215,99 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio; 3) kuria priteista 86,80 Eur palūkanų dalis ir šį klausimą išsprendus iš esmės priteisti iš atsakovo 222,81 Eur palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
19. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendra ieškinio reikalavimų suma sudarė 4 492,12 Eur, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys tenkintas dalyje dėl 4 234,75 Eur sumos priteisimo, vadinasi, ieškinys tenkintas 94,27 proc. (4 234,75 Eur x 100 / 4 492,12 Eur).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 706 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 101 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 605 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 665,55 Eur (706 Eur x 94,27 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taigi, jos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 86,80 Eur paskolos palūkanas, sutarties sudarymo mokesčio nepriteisė. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio, priteisiant 215,99 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 222,81 paskolos palūkanų. Kadangi apeliantės reikalavimas patenkintas, apeliantei jos patirto bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlyginamos pilna apimtimi, iš atsakovo priteisiant 23 Eur žyminį mokestį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti apeliacinį skundą.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai:
- 2801,92 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų vieno Eur 92 ct) negrąžintą paskolą;
- 222,81 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų Eur 81 ct) dydžio paskolos palūkanas;
-215,99 Eur (dviejų šimtų penkiolikos Eur 99 ct) sutarties sudarymo mokestį;
- 65,65 Eur (šešiasdešimt penkių Eur 65 ct) administravimo mokestį;
- 52,87 Eur (penkiasdešimt dviejų Eur 87 ct) nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. balandžio 16 d.;
- 18 proc. nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. balandžio 17 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta 2022 m. gegužės 3 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 65983854 įmokų grafike, neviršijant bendros 858,38 Eur sumos;
- 17,13 Eur (septyniolikos Eur 13 ct) delspinigius;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 376,37 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių Eur 37 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 665,55 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo G. Š. 23,00 Eur (dvidešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.