- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1819-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08407-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo: 1) 10 187,23 Eur negrąžintą kreditą, 2) 541,41 Eur palūkanas, 3) 1 743,35 Eur administravimo mokestį, 4) 109,21 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., 5) 11 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2027 m. gegužės 27 d., skaičiuojamas nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant 1 653,74 Eur sumos, 6) 440,33 Eur sutarties sudarymo mokestį, 7) 71,72 Eur delspinigius, 8) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 18849452 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovui 14 003 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą ir mokėti kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Atsakovui nemokant įmokų pagal Sutartį, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2024 m. balandžio 19 d.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“, iš atsakovo A. A.: 1) 10 187,23 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis Eur 23 ct) negrąžinto kredito, 2) 541,41 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 41 ct) palūkanų, 3) 410,06 Eur (keturis šimtus dešimt Eur 06 ct) administravimo mokesčio, 4) 61,38 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 38 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 5) 109,21 Eur (vieną šimtą devynis Eur 21 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 19 d.) iki ieškinio parengimo (2024 m. gegužės 27 d.), 6) 11 procentų nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki vartojimo kredito termino pabaigos (2027 m. gegužės 25 d.), neviršijant bendros 1 653,74 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt trijų Eur 74 ct) sumos, 7) 71,72 Eur (septyniasdešimt vieną Eur 72 ct) delspinigių, 8) 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (13 034,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 29 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 611,60 Eur (šešis šimtus vienuolika Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieškovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinas 10 187,23 Eur negrąžinto kredito likutis ir 541,41 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo.
6. Teismas priteisė iš atsakovo 109,21 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 19 d.) iki ieškinio parengimo (2024 m. gegužės 27 d.) ir 11 procentų nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki vartojimo kredito termino pabaigos (2027 m. gegužės 25 d.), neviršijant bendros 1 653,74 Eur sumos, motyvuodamas tuo, kad šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
7. Teismas priteisė iš atsakovo 71,72 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo vėluojamų įmokų sumų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų delspinigių normą, nes ieškovės prašomi priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įtvirtintų maksimalių dydžių (0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną).
8. Dėl prašomo priteisti 440,33 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad sprendžiant dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, be kita ko, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, būtina nustatyti, kokia yra šio mokesčio paskirtis ir už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta. Pažymėjo tai, kad jei vartojimo kredito sutartyje nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, teismui turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad tokio dydžio išlaidas pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovę surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turi būti mokamas periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis gali būti skirtas ir sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-480-1012/2024). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-1012/2023; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2003-1097/2023; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-297-854/2024; 2024 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-656/2024). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad šiuo atveju jos prašomas priteisti sutarties sudarymo mokestis yra paskaičiuotas už laikotarpį iki vartojimo sutarties grafiko pabaigos (2027 m. gegužės 25 d.), todėl visiškas šio ieškovės reikalavimo tenkinimas neatitiktų vyraujančios teismų praktikos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 61,38 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (sutarties mokėjimo grafiko 30–35 įmokos).
9. Dėl prašomo priteisti 1 743,35 Eur administravimo mokesčio nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis yra paskaičiuotas iki sutarties grafiko pabaigos, todėl šį ieškovės reikalavimą taip pat tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 410,06 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo.
10. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 13 034,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gegužės 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-13331-600/2024 dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą 440,33 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai interpretavo sutarties sudarymo mokesčio paskirtį. Sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad sutarties sudarymo mokesčio suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, jog sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) ir sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus.
13. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista koinvestuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio.
14. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, nors jam el. paštu buvo įteikti procesiniai dokumentai ir pranešta apie apeliacinio skundo nagrinėjimą (b. l. 122-127).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas tenkinamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
18. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. paskolos sutarties Nr. 37929135 pagrindu šalis siejo vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas yra skolininkas, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Nėra ginčo, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo negrąžintą paskolos sumą, pradelstas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuostolių dėl negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų forma) atlyginimą, sutarties administravimo mokestį, netesybas ir procesines palūkanas.
19. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nepriteistas visas 440,33 Eur sutarties sudarymo mokestis (priteista tik 61,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo - 2024 m. balandžio 19 d.).
20. Atsakovas, žinodamas apie vykstantį procesą, pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, nenurodo jokių nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų bei atsižvelgdamas į draudimą priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas (CPK 313 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė (apeliantė) yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Kilo ginčas dėl atlygio (sutarties sudarymo mokesčio) jai skaičiavimo.
22. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja VKĮ, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais, nuostatos.
23. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.
24. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2021 m. gegužės 28 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
25. Minėti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.
26. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios savo pozicijos ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Priešingai, ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė veikianti kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų, tiek paskolos suteikimui, tiek ir sutarties sudarymo mokesčiui naudojusi platformoje užsiregistravusių skolintojų lėšas. Sutartyje (tiek specialiose sąlygose, tiek bendrose sąlygose) ieškovė nėra nurodyta kaip skolintojas (nurodyta kaip organizatorius). Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kiekvienam (ne tik atsakovui) vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu ieškovės argumentui dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti.
27. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė Sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovui taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal Sutartį sudarė iš viso 4 962,76 Eur (737 Eur + 4 225,76 Eur). Nesant pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, sprendžiant dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priteistino atlygio dydžio, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai skaičiuojami taikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatas.
28. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įpareigoja ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiuoti tik nuo paskolos davėjui (davėjams) vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tačiau likusios 50 procentų atlygio dalies nereglamentavo, todėl ši atlygio dalis galėjo būti skaičiuojama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą iki 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalies galėjo būti mokama iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo.
29. Iš Sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, Portalo naudojimosi sutarties nuostatų analizės nustatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestį, skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 5 procentai; skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 14 740 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti po 10,23 Eur dydžio Sutarties mokestį kas mėnesį (paskutinį mėnesį 10,67 Eur) ir periodinėmis įmokomis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 737 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį.
30. Ši ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vartojimo kredito išmokėjimo metu gauto atlygio dalis sudarė 14,85 procento (737 Eur x 100 / 4 962,76 Eur) nuo viso pagal Sutartį ieškovės gautino atlygio. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostata, galiojusi Sutarties sudarymo metu, leido iki 50 procentų (vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka, todėl apeliacinis skundas dėl 440,33 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris yra tik 14,85 procentai viso ieškovės atlygio, priteisimo iš atsakovo, pripažįstamas pagrįstu. Atitinkamai pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 61,38 Eur sutarties sudarymo mokesčio, keistina, padidinant šią sumą iki 440,33 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys yra patenkintas 91 proc.
33. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 695 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 332 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 632 Eur (695 Eur x 91 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
34. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 654 Eur (632 Eur + 22 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą už akių pakeisti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, j. a. k. 304051511, iš atsakovo iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą 61,38 Eur sutarties sudarymo mokestį padidinti iki 440,33 Eur.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, j. a. k. 304051511, iš atsakovo iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas 611,60 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 654 Eur.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.