Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-2598-864/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
e2A-2598-864/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06625-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2598-864/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06625-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.6; 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, negautų pajamų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Finansų bitė“ (toliau - ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. Š. (toliau - ir atsakovas) 2 753,66 Eur negrąžintos paskolos, 245,61 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. balandžio 4 d., 202,64 Eur administravimo mokesčio, 30,52 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 23 d., 22 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. rugsėjo 9 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 496,77 Eur sumos), 210,43 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 12,08 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. gruodžio 9 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 89117815 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3 250 Eur paskolą (2 999,75 Eur paskolos suma ir 250,25 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutarties mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB ,,Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 753,66 Eur negrąžintos paskolos, 241,21 Eur pelno palūkanų, 27,63 Eur administravimo mokesčio, 87,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 527,28 Eur negautų pajamų, 12,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą (4 649,76 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 446 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad šalys 2022 m. gruodžio 9 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 89117815, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 3 250 Eur vartojimo kreditą (paskolos suma – 2 999,75 Eur, sutarties sudarymo mokestis – 250,25 Eur) 69 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo iki 2028 m. rugsėjo 9 d. grąžinti 2 999,75 paskolą, mokėti 22 proc. metines palūkanas, 7,7 proc. sutarties sudarymo mokestį, 0,21 proc. mėnesinį administravimo mokestį. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2024 m. balandžio 5 d. nutraukė Sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės pateiktų pažymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra grąžinęs tik 246,09 Eur kredito, sumokėjęs 39,82 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 583,27 Eur palūkanų ir 66,81 Eur administravimo mokesčio.

6. Iš ieškovės pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertindama atsakovo kreditingumą ieškovė naudojosi atsakovo suteikta informacija apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat turimus įsipareigojimus. Teismas pripažino, kad sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį joje nustatytas atsakovo mėnesio įmokos dydis neviršija 40 procentų atsakovo tvarių pajamų.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties 8.9 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, Sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį, pelno palūkanas, netesybas bei negautas pajamas (nuostolius), kurios atitinka Sutarties specialiose sąlygose nurodytoms palūkanoms iki Sutarties termino pabaigos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito įmokų, todėl Sutartis su juo buvo nutraukta pagrįstai Atsakovas ieškovei liko negrąžinęs 2 753,66 Eur kredito.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 245,61 Eur pelno palūkanų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutarties mokėjimų grafiką, ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą (skolos apskaičiavimą), taip pat delspinigių skaičiavimo pažymą, iš kurių galima spręsti, kad atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei 583,27 Eur palūkanų, priėjo išvadą, kad iki Sutarties nutraukimo apskaičiuotų ir atsakovo nesumokėtų palūkanų suma sudaro 241,21 Eur. Pagal 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi Sutartis su atsakovu nutraukta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 753,66 Eur negrąžintas kreditas ir 241,21 Eur pelno palūkanos.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo mokėjimo palūkanų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Teismas nustatė, kad Sutarties šalys susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2028 m. rugsėjo 9 d. Taigi iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje nustatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 22 proc., t. y. iš viso 2 351,71 Eur palūkanas. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovės negautas pajamas sudaro 1 527,28 Eur (2 351,76 Eur – 583,27 Eur – 241,21 Eur) suma, apskaičiuota kaip ieškovės negautos pelno palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 5 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugsėjo 9 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas iš viso 1 527,28 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimas.

11. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią sutartį, o Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte išaiškinta, kad Sutarties sudarymo mokestis yra Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas Sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas paskolos davėjui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Per 69 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 269,45 Eur administravimo mokestį. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutarties administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

12. Iš teismui pateiktos buhalterinės pažymos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo 2024 m. balandžio 5 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 94,44 Eur administravimo mokesčio, tačiau sumokėjo tik 66,81 Eur, todėl priėjo išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 27,63 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas iki Sutarties nuraukimo, o reikalavimas priteisti iš atsakovo administravimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo atmestinas.

13. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 210,43 Eur sutarties sudarymo mokesčio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte ir Portalo naudojimosi sutarties 2.24 punkte sutarties (paskolos) sudarymo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį, kuris apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos, o jo dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Atsižvelgdamas į sutarties sudarymo mokesčio paskirtį bei tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, taip pat atsižvelgdamas į Portalo naudojimosi sutarties 9.2 punkto sąlygas, nustatančias, jog automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas įvyksta, kai organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie Paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimą, automatinis reikalavimo teisės perleidimas laikomas su atidėtu mokėjimu ir organizatorius grąžins skolintojui reikalavimo teisės lėšas, kurias atgaus skolų išieškojimo metu, teismas sprendė, kad ieškovė yra perėmusi skolintojų reikalavimo teises į atsakovą dėl minėto mokesčio. Tačiau pažymėjo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio reikalavimai. Sutarties sudarymo metu (2022 m. gruodžio 9 d.) galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, teismas neturi pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlyga.

14. Teismas pažymėjo tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d., priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma negali būti aiškinama taip, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo turi būti skaičiuojama nuo paskolos gavėjo priteistos negrąžinto kredito sumos. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

15. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (buhalterinės pažymos) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 246,09 Eur paskolos ir 583,27 Eur palūkanų, iš viso – 829,36 Eur. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas sutarties sudarymo mokestis sudaro 7,7 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog 7,7 proc. nuo atsakovo sumokėtos 829,36 Eur sumos, t. y. 63,86 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės atlygio. Iš to seka, kad ieškovė, įvertinus atsakovo grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 127,72 Eur (63,86 Eur x 2) atlygio – sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei iš viso 39,82 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistina sutarties sudarymo mokesčio suma sudaro 87,90 Eur (127,72 Eur – 39,82 Eur).

16. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas – prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktas). Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12,08 Eur delspinigius, apskaičiuotus už vėlavimą mokėti įmokas iki Sutarties nutraukimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, teismas pripažino, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4 649,76 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

18. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 112 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant ieškinį.

19. Ieškinys tinkintinas 93,90 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 446 Eur (475 Eur x 93,90 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas byloje patyrė 12,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteisė 12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau - ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalį civilinėje byloje Nr. e2-11358-1169/2024 dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo visą nesumokėtą 210,43 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taip pat paršo priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

22. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, neteisingai interpretavo sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, todėl šio reikalavimo dalyje priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantė paaiškina, kad remiantis Portalo naudojimosi sutarties 7.5 punktu, Organizatorius turi teisę investuoti į Paskolos gavėjų Paskolas Aukcione, o tokio investavimo atveju Organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. Organizatoriaus Siūlymas yra visuomet pirmas. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista koinvestuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) bei sutarties sudarymo mokestis, kurį Bendrovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu. Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis Organizatoriui (šiuo atveju ieškovei) mokamo atlygio, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos minėtame punkte nurodoma tvarka.

23. Atsakovui atlikus mokėjimus po Paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 3,62 Eur) buvo paskirstyta investuotojams. Rinkoje įprasta tokia platformų praktika, taip pat bendrovė yra prižiūrima Lietuvos banko ir neturėjo iš klientų skundų ar priežiūros institucijos nurodymų dėl nepaskirstytų įmokų ar nesilaikytų taisyklių, dėl 12 proc. investavimo į suteikiamas paskolas.

24. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą Sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, Vartotojo mokamas Organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro Paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (2 999,75 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (250,25 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (Organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis Organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas Sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kaip buvo minėta anksčiau, kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.

25. Remiantis Naudojimosi sutarties 1.5. punktu, Portale Organizatorius padeda Vartotojams pasiskolinti vieniems iš kitų. Portalas veikia kaip tarpininkas tarp asmenų, kurie nori pasiskolinti iš asmenų, ir kurie nori paskolinti. Portalas ir Organizatorius yra Paskolos sutarties, kuri sudaroma tarp Paskolos gavėjo ir Skolintojo, šalis (sudaroma trišalė Paskolos sutartis) 9.2 punkte įtvirtinta reikalavimo teisių pagal paskolos sutartis tvarka, t. y. Skolintojas ir Paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina, kad Organizatorius gali perimti Skolintojų Reikalavimo teises šios Naudojimosi sutarties, Paskolos sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti Paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, su tikslu Organizatoriui vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti Skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Automatinis Reikalavimo teisės perleidimas laikomas su atidėtu mokėjimu ir Organizatorius grąžins Skolintojui Reikalavimo teisės lėšas, kurias atgaus skolų išieškojimo metu, Organizatoriui išskaičius mokesčius, nurodytus Paslaugų įkainiuose, Naudojimosi sutartyje bei Bendrosiose sąlygose. Paskolos gavėjas patvirtina, kad Skolintojo asmuo neturi jam esminės reikšmės.

26. Reikalavimo teisės perleidimo esmė yra ieškovei atstovauti visų Skolintojų interesus, siekiant atgauti Skolintojų paskolintą sumą ir tai nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti tiek paskolos sumą, tiek sutarties sudarymo mokestį, kadangi šiuo atveju, sutarties sudarymo mokestis nėra laikomas atlygiu Organizatoriui (ieškovei) ir nėra mokestis, susijęs su Paskolos sutarties administravimu, o yra Skolintojų paskolintos sumos dalis. Todėl šalys (Organizatorius, Investuotojai ir Paskolos gavėjas) tarpusavio skolinimo platformoje sudarydami paskolos sutartį susitarė, kad Investuotojai Paskolos gavėjui - atsakovui paskolins ne tik paskolos sumą, bet ir sutarties sudarymo mokestį, kurį jis įsipareigojo grąžinti dalimis, kartu su paskolos mėnesinėmis įmokomis. Priešingu atveju - nepriteisus sutarties sudarymo mokesčio, susidarytų situacija, kad atsakovas nepagrįstai yra iš viso atleidžiamas nuo sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo (kaip Investuotojų paskolintos paskolos sumos dalies), o tai prieštarautų Paskolos sutarčiai, teisingumo ir sąžiningumo principams.

27. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis Operatoriui mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies reikalavimus. Kaip nurodyta specialiose sąlygose bei Bendrųjų sąlygų 1.27 bei 1.23 punkte – Sutarties sudarymo mokestis yra Skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti. Remiantis Bendrųjų sąlygų 3.18 punktu, Paskolos davėjas suteikia įgaliojimus (paveda) Organizatoriui išmokėti Paskolos sumą iš Paskolos davėjo Elektroninių pinigų sąskaitos į Paskolos gavėjo banko sąskaitą. Paskolos davėjo įgaliojimo suteikimas Organizatoriui paskirstyti lėšas jo elektroninių pinigų sąskaitoje bei Depozitinėje sąskaitoje yra esminė šios Sutarties sąlyga, be kurios Organizatorius nebūtų sudaręs Sutarties.

28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytas Sutarties nuostatas ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama Sutarties sudarymo mokestį iš Skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti Paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 210,43 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti Skolintojams pagal paskolos sutartį kaip suinvestuotos paskolos dalį, o ieškovė įsipareigojo gavusi šį mokestį iš atsakovo, paskirstyti jį Investuotojams.

29. Atsakovas M. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, apeliantei kvestionuojant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties sudarymo mokesčio, jo statuso, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, vertindamas minėtą mokestį kaip atlygį platformos administratoriui VKĮ 25³ straipsnio reglamentavimo kontekste, nustatęs poreikį apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos administratoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis, kontekste, nutarė išeiti už apeliacinio skundo ribų ir 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi apie tai informavo proceso šalis bei pasiūlė joms pateikti savo poziciją.

33. Proceso šalys pozicijos dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo į bylą nepateikė.

34. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalių, kuriomis ieškovės reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkinti iš dalies, bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteista dalis jos prašomų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

35. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas 2022 m. gruodžio 9 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 89117815 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 3 250 Eur vartojimo kreditą (paskolos suma – 2 999,75 Eur, sutarties sudarymo mokestis – 250,25 Eur) 69 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo iki 2028 m. rugsėjo 9 d. (per 69 mėnesius) grąžinti 5 871,21 Eur vartojimo kreditą : grąžinti 2 999,75 Eur paskolos, sumokėti 22 proc. metinių palūkanų normą, t. y. 2 351,76 Eur, 250,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 0,21 proc. mėnesinį administravimo mokestį, t. y. 269,45 Eur, mokamus dalimis kiekvieną mėnesį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2028 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 250,25 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, ir 2 999,75 Eur paskolos sumą pervedė atsakovui. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2024 m. balandžio 5 d. Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar ginčytų savo neįvykdytą prievolę, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

36. Skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai dėl nesumokėtų administravimo mokesčio ir sutarties mokesčio buvo patenkinti iš dalies, priteisiant juos už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, t. y. ieškovės reikalavimas priteisti 202,64 Eur nesumokėto administravimo mokesčio buvo patenkintas 27,63 Eur dalimi, o ieškovės reikalavimas priteisti 210,43 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio buvo patenkintas 87,90 Eur dalimi (apskaičiuojant mokėtinas pagal mokėjimų grafiką sumas iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2024 m. balandžio 5 d.).

37. Nors apeliaciniu skundu ieškovė reikalavimo dėl administravimo išlaidų nereiškė ir kėlė reikalavimą tik dėl likusios nepriteistos sutarties sudarymo mokesčio dalies 122,53 Eur (210,43 Eur – 87,90 Eur) už visą Paskolos sutarties laikotarpį priteisimo, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju peržengus apeliacinio skundo ribas toliau bus vertinama ir pasisakoma dėl viso tarpusavio skolinimo platformos administratoriaus (ieškovės) atlygio pagal Paskolos sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis.

38. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja VKĮ, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais, nuostatos.

39. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, įtrauktas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojantis internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta Sutartis. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis).

40. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

41. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2022 m. gruodžio 9 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

42. Pažymėtina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad VKĮ siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką, leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, ir nustatyti, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl vertintina kaip imperatyvioji.

43. Minėti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis).

44. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį.

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų, nepaisant jog tokiais atvejais investuojama ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos.

46. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju į sudarytą Sutartį ieškovės įnašas sudarė VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą 12 procentų reikalavimą ir atitiko UAB „Finansų bitė“ interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 papunkčio nuostatą negali būti vertinama tinkamu ir pakankamu įrodymu, kad ieškovė šią įstatyme įtvirtintą nuostatą įgyvendina kiekvieno per tarpusavio skolinimo platformą sudaromo vartojimo kredito atveju. Pažymėtina, jog ieškovė į bylą tokių duomenų nepateikė, t. y. neįrodė savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis). VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies turinys nesuponuoja, kad joje įtvirtinti ribojimai taikytini tik sutarties sudarymui ir jos vykdymui, todėl apeliantės argumentai, kad Paskolos sutartį nutraukus VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis netaikytina, atmestini, kaip nepagrįsti.

47. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė Sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovui taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal Sutartį sudarė iš viso 519,70 Eur (250,25 Eur + 269,45 Eur). Nesant pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 61 dalimi, sprendžiant dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priteistino atlygio dydžio, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai skaičiuojami taikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

48. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įpareigoja ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiuoti tik nuo paskolos davėjui (davėjams) vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tačiau likusios 50 procentų atlygio dalies nereglamentavo, todėl ši atlygio dalis galėjo būti skaičiuojama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą iki 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalies galėjo būti mokama iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo.

49. Iš Sutarties Bendrųjų ir Specialiųjų sąlygų, Portalo naudojimosi sutarties nuostatų analizės nustatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestį, skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 7,7 procento, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 3 250 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovas turėjo mokėti po 3,62 Eur dydžio Sutarties mokestį kas mėnesį (paskutinį mėnesį 4,09 Eur) ir periodinėmis įmokomis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki Sutarties pabaigos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 250,25 Eur dydžio Sutarties sudarymo mokestį.

50. Ši ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vartojimo kredito išmokėjimo metu gauto atlygio dalis sudarė beveik 50 procentų (250,25 Eur x 100 / 519,70 Eur = 48,15 proc.) nuo viso pagal Sutartį ieškovės gautino atlygio. Minėta, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostata, galiojusi Sutarties sudarymo metu, leido iki 50 procentų (tik vėliau įsigaliojusioje šios nuostatos redakcijoje ši dalis sumažinta iki 25 procentų) atlygio skaičiuoti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl likusios sutarties sudarymo mokesčio dalies, sudarančios 210,43 Eur, priteisimo iš atsakovo pripažįstami pagrįstais. Atitinkamai pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 87,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio, keistina.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

51. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 27,63 Eur sumą, apskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu pirmos instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo, apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisako ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 269,45 Eur dydžio sutarties administravimo mokestį teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Kaip nurodyta šios nutarties 47 punkte likusią ieškovės atlygio dalį sudarė 269,45 Eur administravimo mokestis, mokamas už vartojimo kredito administravimą, išskaidytas per visą Sutarties terminą (iš viso 69 įmokos). Ši ieškovės atlygio dalis nežymiai viršijo 50 procentų (269,45 Eur x 100 / 519,70 Eur = 51,85 proc.) nuo viso pagal Sutartį gautino atlygio. Šioje nutartyje jau aptartoje VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų.

53. Atitinkamai tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas 50 procentų (ir daugiau) paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio, neturi diskrecijos pasirinkti kitokios apmokestinimo bazės nei faktinės vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos įmokos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Gautais iš atsakovo mokėjimais ieškovė įskaitė 246,09 Eur (2 999,75 Eur – 2 753,66 Eur) arba 8,20 proc. (246,09 Eur x 100 / 2 999,75 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 22,09 Eur (269,45 Eur x 8,20 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 66,81 Eur (269,45 Eur – 202,64 Eur) šio mokesčio, permoka sudaro 44,72 Eur. Ši permoka turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant ieškovei iš atsakovo priteistą sutarties sudarymo mokestį iki 165,71 Eur (210,43 Eur – 44,72 Eur). Nurodyta aplinkybė kartu pripažintina pagrindu skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo pakeisti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 87,90 Eur sutarties administravimo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą priteisti nesumokėtą 210,43 Eur sutarties sudarymo mokestį tenkinti iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 165,71 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

56. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendra ieškinio reikalavimų suma sudarė 4 951,71 Eur, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys tenkintas dalyje dėl 4 722,03 Eur sumos priteisimo, vadinasi, ieškinys tenkintas 95,36 proc. (4 722,03 Eur x 100 / 4 951,71 Eur).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 475 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 112 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 363 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 452,96 Eur (475 Eur x 95,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

58. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 12,96 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 12,35 Eur (12,96 Eur x 95,36 proc.) šių išlaidų.

59. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 27,63 Eur administravimo mokesčio ir 87,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą 210,43 Eur sutarties sudarymo mokestį. 2024 m. rugsėjo 24 d. pateiktoje pozicijoje, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus tiek dėl sutarties sudarymo mokesčio (210,43 Eur), tiek dėl sutarties administravimo mokesčio (202,64 Eur) priteisimo, todėl laikytina, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma – 297,54 Eur ((210,43 Eur + 202,64 Eur) – (87,90 Eur + 27,63 Eur)). Šia nutartimi priteisus ieškovei 165,71 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, laikytina, kad apeliacinis skundas tenkintas 55,72 proc. (165,71 Eur x 100 / 297,54 Eur).

60. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 55,72 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 12,26 Eur (22 Eur x 28,81 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 753,66 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 66 ct) negrąžintos paskolos, 241,21 Eur (su šimtus keturiasdešimt vieną eurą 21 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. balandžio 4 d., 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. balandžio 23 d., 165,71 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 71 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 22 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. rugsėjo 9 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike (ieškinio III dalies 2 lentelėje), neviršijant bendros 1 496,77 Eur sumos), 12,08 Eur (dvylika eurų 08 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 722,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452,96 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,26 Eur (dvylika eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Mikonienė