Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1865-967/2016 privalo N. K. naudai mokėti lėšas sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui po 163 eurų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, jos sąmoningai nevykdė, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kai mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos sumos, dėl ko 2017 m. lapkričio 1 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 2734 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo, nurodydamas, kad neturėjo galimybių mokėti išlaikymo. Parodė, kad iki 2017 m. vasario mėnesio nukentėjusioji atveždavo vaiką iš ryto ir jis veždavo jį į mokyklą, mokėdavo už būrelius, maistą, po mokyklos vaikas eidavo pas jo mamą, ji jį pamaitindavo, atėjus sezonui, nupirkdavo vaikui pagrindinius drabužius, rūbus pirko ir mama, dėl išlaikymo problemų nebuvo. Iki 2017 m. kovo viskas buvo normaliai – rūpinosi vaiko išlaikymo, vežiojo į mokyklą, apmokėjo būrelius, išleisdavo į ekskursijas. Bet po to laiko viskas pradėjo keistis, jis prašydavo, kad vaiką atvežtų į sodą, pas tėvus, ji atsisakydavo, dabar jis neturi galimybės bendrauti su vaiku, paskutinį kartą matė jį 2017 m. kovo mėnesį ir po to rugpjūčio mėnesį, pora kartų buvo nuėjęs į mokyklą. Dėl darbo paaiškino, kad dėl sveikatos problemų – turi problemų su stuburu - negali susirasti darbo, buvo pasiūlymas užsienyje, bet dėl kardomosios priemonės negalėjo išvykti. Turiu problemų su stuburu, yra pateiktos pažymos. Paaiškino, kad apie teismo sprendimą ir mokėtiną sumą žino, reikia mokėti 160 eurų per mėnesį, jam padeda tėvai, brolis, kiek duoda, tiek jis perveda - rugsėjo mėnesį sumokėj 200 eurų, gruodį - 150 eurų, vasarį padarė 2 perlaidas po 100, kovo, gegužės mėnesį ir prieš posėdį dieną padarė po 100 eurų perlaidas. Dėl sveikatos parodė, kad jam yra stuburo išvarža, negali kilnoti sunkumų, darbo biržoje registruotas nuo 2018 metų kovo mėnesio. Iš pradžių darbo biržoje nesiregistravo, nes buvo bendravęs su Norvegijos įmone, jam buvo pasiūlytas darbas – prižiūrėti medieną, be negalėjo išvažiuoti dėl kardomosios priemonės. Iki 2017 m. ausio mėnesio dirbau auto servise, iš darbo išėjo, nes reikėjo vežioti, kilnoti sunkias detales. Po to, kai išėjo iš darbo, gavo galutinį spendimą dėl alimentų. Dirbdamas autoservise „Autogrand“, jau turėjo stuburo išvaržą, ją turi nuo 2003 metų, servise dirbo 2 metus, bet turėjo daug nedarbingumo dėl stuburo. Šio metu gyvena pas draugą, būna arba ten, arba pas tėvus Taikos g., iš buto Perkūnkiemio gatvėje, kuris buvo bendras su N. K., išsikraustė, nes po skyrybų jis atiteko jai. Šiuo metu savo pajamų neturi, padeda tėvai ir brolis. Buvo susitarimas su nukentėjusiąja, kad išsikraustys iš buvo, ir nereikės mokėti alimentų, o padės kaip ir anksčiau, bet ji nesilaikė susitarimo, prasidėjo teismai. Gynybai sudarė susitarimą su advokatu, nežino, kiek kainuos, žadėjo padėti brolis, brolis ir tėvai padeda ir dabar išlaikyti vaiką. Dėl ligos eidavo į masažo procedūras, bandė kreiptis į specialistus.

Pagal Antstolio Rimanto Vižainiškio pateiktą informaciją, įsiskolinimas, susidaręs dėl minėtų periodinių 163 eurų išmokų D. R. nemokėjimo, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo 3405,40 eurų (t. 1, b. l. 67-68), 2018 m. kovo 1 dienai įsiskolinimas sudarė 4477 eurų (t. 1, b. l. 105), 2017 m. lapkričio 1 d. įsiskolinimas dėl priteistų periodinių 163 eurų išmokų nemokėjimo buvo 3807 eurų (t. 1, b. l. 105).

Pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2017 m. ;lapkričio 23 d. raštą Nr. (7.4)D2-22769 N. K. už D. R. iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2017 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio (išmokų mokėjimo datos atitinkamai 2017 m. birželio ir rugsėjo mėnesiai) išmokėta iš viso 209,61 eurai (t. 1, b. l. 112).

Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ankstesnius V. R. darbdavius (t. 1, b.l. 172).

Teisiamajame posėdyje pateikti duomenys apie kitas, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu V. R. sumokėtas įmokas (padarytas pašto perlaidas) N. K., taip pat pateiktas medicinos dokumentų išrašas 2018 m. spalio 5 d., išduotas VšĮ Viršuliškių šeimos gydytojų kabineto.

Motyvuojamoji dalis

Dėl byloje surinktų duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje V. R. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį tuo, kad jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1865-967/2016 privalo N. K. naudai mokėti lėšas sūnaus D. R., gimusio 2008 m. kovo 24 d., išlaikymui po 163 eurų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, jos sąmoningai nevykdė, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kai mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos sumos, dėl ko 2017 m. lapkričio 1 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 2734 eurų.

Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Teismų praktikoje, aiškinant minėtą BK 164 straipsnį, išaiškinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-20/2014), kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). BK 164 straipsnio norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Taigi įvertinus minėto straipsnio dispoziciją bei teismų praktikoje pateiktą šios nusikalstamos veikos sudėties požymių aiškinimą, darytina išvada, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyta, kad asmuo, žinodamas, jog turi minėtą pareigą išlaikyti vaiką, turėdamas galimybes, tyčia, sąmoningai vengė šią pareigą vykdyti. Savo ruožtu tais atvejais, kai išlaikymas neteikiamas dėl objektyvių priežasčių, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. sausio 3 d. nutartimi atmetus V. R. skundą) (t. 1, b. l. 47-63) nutraukta N. R. ir V. R. santuoka, nepilnamečio D. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. R., taip pat priteistas iš atsakovo V. R. 163 eurų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant šia suma uzufrukto teise disponuoti motiną N. R.; priteistas iš atsakovo V. R. nepilnamečiui sūnui D. R. 2150 eurų išlaikymo įsiskolinimas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad V. R. žinojo apie minėtą savo pareigą – mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo sūnui D. R. periodinėmis išmokomis - kas mėnesį 163 eurus (minėtą sumą indeksuojant). Tai nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek tai neabejotinai patvirtina ir faktas, kad minėtą sprendimą V. R. skundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Taip pat iš esmės nėra ginčijama aplinkybė apie susidariusį įsiskolinimą dėl to, kad nebuvo mokėtos N. K. (kuriai nustatyta uzufrukto teisė disponuoti minėtomis lėšomis) minėtos nustatyto dydžio periodinės išmokos – tai patvirtina antstolio pateikti duomenys (t. 1, b. l. 105, 107) (nors, teismo vertinimu, iš kaltinamojo parodymų, liudytojų, kuriuos jis prašė apklausti parodymų, galima prielaida, jog jis laikosi pozicijos, kad tam tikras išlaikymas kitu būdu buvo teikiamas tam tikru laikotarpiu – dėl pastarojo argumento pasisakytina vėliau).

Teismas, vertindamas pastarąsias kaltinamojo nurodytas priežastis, pirmiausia pažymi, jog iš duomenų apie socialinio draudimo laikotarpiu matyti, kad laikotarpiu iki 2015 m. sausio 1 d., kaltinamasis didesnę dalį laiko oficialiai dirbo (t. 1, b. l. 172), paskutinis jo darbdavys – UAB „Autogrand“, kur jis dirbo nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 10 d. Kaltinimas, kaip matyti, remiasi minėta aplinkybe, kad iš karto po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kurią priėmus minėtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjo, t. y. po 2017 m. sausio 3 d., kaltinamasis išėjo iš oficialaus darbo bei daugiau iki šiol oficialiai neįsidarbino. Kaltinamasis, paaiškindamas minėtą aplinkybę, nurodė, kad teismo sprendimą jis gavo 2017 m. sausio 13 d., jau po to, kai buvo išėjęs iš darbo. Savo ruožtu išėjimo iš minėto darbo priežastimi jis įvardija savo sveikatos būklę, o būtent, tai, kad jis turi stuburo išvaržą, dėl ko fizinio darbo dirbti jis negali, o minėtoje darbovietėje (auto servise) jam reikėjo kilnoti sunkius darbus; taip pat nurodydamas, kad jis minėtoje darbovietėje labai dažnai sirgo, dėl ko darbdavys nebuvo patenkintas. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje duomenis, sprendžia, kad minėti kaltinamojo paaiškinimai nėra paneigti, priešingai – byloje yra duomenų, juos (dalį minėtų teiginių) patvirtinančių.

Pirmiausia pažymėtina, jog nors iš tikrųjų, kaip akcentavo kaltintojas, byloje nėra duomenų, jog V. R. teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas nedarbingumas, vis dėlto sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo sveikatos būklės, jo darbingumo, kiek tai reikšminga baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį taikymui, teismo nuomone, būtina vadovautis visais duomenimis, reikšmingais minėtų aplinkybių nustatymui, neapsiribojant tik įstatymais įgaliotų institucijų padarytomis išvadomis, išduotais dokumentais dėl (ne) darbingumo lygio nustatymo. Iš V. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atlikus kompiuterinės tomografijos (stuburo juosmeninės dalies) tyrimą dar 2003 metais, padaryta išvada, kad matyti tarpsinakstelinės osteochondrozės požymiai, L5 Šmorlio išvarža, L5-S1 tarpe medialinė disko išvarža (t. 1, b. l. 131). Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2016 m. lapkričio 18 d. jis kreipėsi į gydytojus, diagnozę nurodant – radikulopatija, krūtinės ir juosmens srities (t. 1, b. l. 133), bylos nagrinėjimo teisme metu 2018 m. spalio 5 d. išduotame medicinos dokumentų išraše nurodyta, be kita ko, kad V. R. nustatyta diagnozė – M51.1 – lėtinė L5, S1 radikulopatija, d. stuburo degeneraciniai pokyčiai, L5-S1 išvarža, išreikštas skausminis sindromas, lengva d. pėdos parezė, FNII cervikalgija, C4-C5, C5-C6 osteochondrozė, M54.2; apibūdinant ligos anamnezę, nurodyta, kad v. R. skundžiasi juosmens skausmu, plintančiu į kojas, daugiau į dešinę koją, d. kojos tirpimu, silpnumu, apsunkinta eisena, ribotais judesiais per liemenį, skauda, surakina kaklą, serga 15 metų; juosm. KT (2013): osteochondrozė, L5 Šmorlio išvarža, L50S1 medialinė išvarža; kaklo rentgenas: C4-C5, C5-C6 osteochondrozė; taip pat nurodytos rekomendacijos, be kita ko – ortopedinis įtvaras apkrovos metu, vengti darbų, susijusių su padidintų fiziniu krūviu, priverstine ilgalaike padėtimi, ašinės stuburo apkrovos.

Taip pat iš pateiktos informacijos apie V. R. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d., matyti, kad V. R. dirbant UAB „Autogrand“, iš tikrųjų jis buvo itin dažnai bei pakankamai ilgus laikotarpius nedarbingas (t. 1, b. l. 125-127), taip pat nedarbingumą turėjo ir dėl ligonio slaugymo (kaip paaiškino, slaugė savo nepilnametį sūnų D. R.).

Pastebėtina, kad nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaltinamasis turėjo problemų su stuburu, jis nurodydavo, kad skauda, tačiau pavartodavo vaistus ir eidavo į darbą. Aplinkybės dėl V. R. sveikatos būklės, kiek tai susiję su stuburo problemomis, parodė ir jo šeimos nariai – liudytojai H. R., L. R. ir G. R..

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų visumą, ypač akcentuodamas, kad byloje yra duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad minėtos problemos su sveikata V. R. atsirado ilgą laiką iki išlaikymo priteisimo iš jo (t. y. iki aktualaus šioje byloje laikotarpio), tai, kad iš tikrųjų, dirbant paskutinėje darbovietėje – UAB „Autogrand“, jis itin dažnai buvo nedarbingas dėl ligos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju negali būti daroma neabejotina išvada, jog iš minėtos darbovietės jis išėjo tyčia, vengdamas išlaikymo mokėjimo (išieškojimo) ir pan., o ne, kaip paaiškino, dėl sveikatos būklės.

Pažymėtina, kad iš tikrųjų, sprendžiant klausimą, ar asmens veikoje yra (nėra) BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, būtina įvertinti ir priežastis, dėl kurių asmuo nedirba. Šiuo atveju sutiktina, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, kita vertus, kaip minėta, jis turi pakankamai rimtų problemų su sveikata. Taigi nors šiuo aspektu iš tikrųjų abejotina, ar per pakankamai ilgą laiko tarpą jis objektyviai negalėjo susirasti darbo, vis dėlto, kaip paaiškino kaltinamasis, jis neįsidarbino bei nebuvo iš pradžių registruotas darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) iki 2018 m. kovo mėnesio, kadangi tikėjosi įsidarbinti Norvegijoje, kur jo brolis jam buvo radęs galimą jam pagal sveikatos būklę darbą, tačiau negalėjo išvykti dėl jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tyrėja jam nurodė, kad ikiteisminis tyrimas greit bus baigtas, tačiau vis dėlto viskas užsitęsė. Pažymėtina, kad ir liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad jis buvo radęs savo broliui – V. R. potencialias darbo vietas, tačiau pastarasis negalėjo išvykti iš Lietuvos. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas taip pat negali daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis, turėdamas realias galimybes, neįsidarbino, būtent siekdamas išvengti išlaikymo savo vaikui teikimo (įsiskolinimo išieškojimo iš jo).

Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra reikšmingos ir aplinkybės, susijusios su turimais duomenimis apie V. R. pragyvenimo šaltinius aktualiu laikotarpiu – t. y. ar tikrai jis objektyviai, dėl savo sunkios finansinės padėties, negali teikti išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, ar nėra duomenų, kad jis slėptų savo pragyvenimo šaltinius, turtą ir pan. Apklausti liudytojai – V. R. šeimos nariai H. R., L. R. ir G. R. nurodė, kad V. R. finansinė padėtis, kiek jiems žinoma, sunki, jis nedirba, jie jam padeda, nes turi tokias galimybes, paskolindami (L. R. ir G. R.) pinigų. Iš šių liudytojų parodymų yra pagrindo daryti išvadą, jog tikrai periodinės išmokos, kurios (kelios) buvo padarytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kurios buvo daromos bylą nagrinėjant jau teisme, buvo padarytos būtent iš L. R. ir G. R. V. R. paskolintų lėšų. Pastebėtina, jog nors L. R., duodamas parodymus, paaiškino, jog gal V. R. uždarbiauja kur, nes iš kažko reikia dirbti, vis dėlto iš tokių parodymų, nesant kitokių tai patvirtinančių duomenų, teismas negali daryti neabejotinos išvados, jog tikrai yra įrodyta aplinkybė, jog V. R. dirba nelegaliai ar turi kitokių, slepiamų pajamų šaltinių, dėl ko galėtų objektyviai teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kadangi savo esme minėto liudytojo nurodyta aplinkybė yra prielaidos pobūdžio. Šiuo aspektu akcentuotinos aplinkybės, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. R., turėdamas kažkokius pajamų šaltinius, lėšas leistų (būtų leidęs kaltinimui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio, išskyrus tam tikrą kaltinamajame akte akcentuotą laikotarpį) pramogoms, nebūtiniausiems poreikiams, įsigyjant atitinkamus daiktus ir pan. Priešingai, yra duomenų apie jo turėtas (padarytas) skolas – pati nukentėjusioji nurodė, kad gyvendamas bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to, kai teismo sprendimu minėtas butas buvo pripažintas jos asmenine nuosavybe, kaltinamasis pridarė skolų už maždaug 1000 eurų, kurias dabar ji priversta mokėti. Savo ruožtu kaltintojo akcentuota aplinkybė, jog kaltinamąjį gina jo paties pasirinktas, sudarius atstovavimo sutartį, gynėjas, t. y. jis turi lėšų sumokėti už gynėjo paslaugas, teismo nuomone, savaime negali būti vertinama kaip apibūdinanti kaltinamojo turtinę padėtį kaip gerą, kadangi pasirinkdamas sau tinkamą gynėją, kaltinamasis realizuoja tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose akcentuojamą teisę į gynybą, kaip vieną iš esminių baudžiamojo proceso principų; juolab jog tai yra aplinkybė, nepatenkanti į kaltinime apibrėžtą atitinkamos veikos padarymo laikotarpį (iki 2017 m. lapkričio mėnesio).

Kaip jau minėta, teismų praktikoje išaiškinta, jog rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nepašalina. Taigi šiuo aspektu gynybos nurodomi argumentai, jog tam tikru laikotarpiu (iki 2017 m. kovo mėnesio, 2017 m. rugpjūčio mėn.) vaiku buvo kitaip rūpinamasi (rūpinosi tiek kaltinamasis, tiek seneliai, pas kuriuos vaikas ateidavo, pas juos būdavo, buvo pamaitinamas, jam buvo duodami kišenpinigiai, dovanos ir pan.) patys savaime nevertintini kaip pašalinantys baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę. Vis dėlto pastarosios aplinkybės (kurios patenka į pareikšto kaltinimo laikotarpį, t. y. šios aplinkybės buvo jau po minėto teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo iki 2017 m. kovo mėnesio), teismo vertinimu, yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo tyčios vengiant teikti vaikui išlaikymą, o būtent, kad kaltinamasis rūpinosi savo vaiku bei toks rūpinimosi būdas iš esmės nukentėjusiąją tenkino (pažymėtina, kad nukentėjusioji, kreipdamasi į policijos įstaigą, nurodė laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2016 m. kovo 29 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinęs jau minėtas nustatytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo sveikatos būkle, jo turtine padėtimi, susietai, kaip visumą, be to, atsižvelgdamas į principą, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog V. R., turėdamas realias galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui – D. R., tyčia, sąmoningai nevykdė šios savo pareigos kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, todėl jis išteisintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.