- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2540-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02287-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei S. V. dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė S. V. pateikė ieškinį, kuriame reiškė tokius reikalavimus:
1.1. priteisti ieškovei natūra ½ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y.: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
1.2. atidalyti 2 žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kur yra ieškovės, o kur atsakovo žemės sklypo dalis ir nustatyti šių 2 (dviejų) žemės sklypų naudojimosi tvarką, įpareigojant atsakovą juos (žemės sklypus) prižiūrėti, leidžiant aukščiau nurodytus sklypus parduoti, keisti žemės sklypų paskirtį, netrukdant vienas kitam pagal įstatymus, atlikti statybos darbus numatytuose žemės sklypuose pagal įstatymus ir atlikti kitus su žemės naudojimosi tvarka susijusius klausimus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė S. V. ieškinyje nurodė, kad:
2.1. ieškovė 2015 m. ir 2016 m. su broliu (atsakovu) V. B. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. i) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. A); ii) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. B); iii) po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. C), su statiniais (gyvenamasis namas, viralinė, kiemo rūsys, 2 (du) sandėliai, kiemo statiniai), esančiais (duomenys neskelbtini);
2.2. ieškovė nuo 1995 m. iki 2008 m. negalėjo būti sodyboje dėl konfliktų su brolio žmona D. B.. Namas per 13 metų tapo netinkamu gyventi. Ieškovė 2008 m. privalėjo atlikti namo kapitalinį remontą (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, reikėjo namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus). Ieškovė prižiūrėjo savo sergančią mamą, nes atsakovas motina nesirūpino. Atsakovas nesirūpino nekilnojamuoju turtu. Ieškovės velionė mama (mirė (duomenys neskelbtini)), ieškovė ir atsakovas 2008 metais sutarė dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kapitalinio remonto darbų. Remonto darbus iš dalies finansavo ieškovė, prie remonto darbų prisidėjo ieškovės ir atsakovo velionė mama, o atsakovas pasakė, kad pinigų remonto darbams neduos. Tuomet ieškovė iškėlė sąlygą, jog ieškovė finansuos už visas namo remontui reikalingas medžiagas, tačiau namas turės būti padovanotas ieškovei su sąlyga, kad atsakovas ir mama galės nekliudomai būti sodyboje ir sodyba naudotis;
2.3. po turto paveldėjimo ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad reikalinga pasirūpinti paveldėtu nekilnojamuoju turtu, t. y. Žemės sklype Nr. C esančiais statiniais. Namas yra 101 m. senumo, todėl buvo būtina atlikti būtinus gerinimo darbus. Atsakovas nereaguodavo į ieškovės prašymus prisidėti prie turto pagerinimo, o nekilnojamuoju turtu ieškovė rūpinosi viena. Apie tai, kad nekilnojamas turtas buvo gerinamas atsakovui pranešta, prašyta prisidėti prie turto gerinimo. Ieškovė 2021 m. gegužės 22 d. išsiuntė pretenziją atsakovui, nurodydama, kad per laikotarpį nuo paveldėjimo momento iki pretenzijos atsakovui pateikimo ieškovė bendro turto išlaikymui ir gerinimui panaudojo 18 587,42 Eur, todėl kiekvienam bendraturčiui tenka po 9 293,71 Eur išlaidų. Atsakovas 2021 m. gegužės 27 d. atsakė ieškovei, kad savo paveldėto turto dalimi nesinaudoja beveik 6 metus, tačiau žada atvažiuoti ir tuomet pasirūpinti paveldėtu turtu. Ieškovė kreipėsi į atsakovą ir sms žinute, ir su pretenzija išspręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovas nebandė ginčo išspręsti taikiai;
2.4. kadangi atsakovas turtu nesirūpino ir kitu būdu nepavyksta išspręsti ginčo, ieškovė pageidauja, kad atsakovo ½ dalis nekilnojamojo turto (1/2 dalis Žemės sklypo Nr. A, ½ dalis Žemės sklypo Nr. B ir ½ dalis Žemės sklypo Nr. C su ½ dalimi statinių būtų priteista ieškovei natūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės S. V. reikalavimų netenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
3.1. ieškinyje dėstomos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi dar iki šalims paveldint turtą, 30 (trisdešimt) metų atsakovas vienas rūpinosi sodyba. Tuo metu sodyboje tik šiltuoju metu gyvendavo šalių mama. Atsakovas kartu su sutuoktine kiekvieną savaitgalį vykdavo į sodybą, tvarkydavo ją, o kai reikėdavo, pats paremontuodavo. Ieškovė į sodybą atvykdavo tik matydama naudą. Pinigai, skirti sodybos remonto darbams atlikti, buvo velionės mamos, kadangi, motina, pardavusi mišką, turėjo pinigų ir norėjo sutvarkyti sodybą. Remonto darbai vyko 2008 m., o šalys sodybą paveldėjo tik po 7 metų;
3.2. šalims paveldėjus nekilnojamąjį turtą, paveldėtu turtu išimtinai naudojosi ieškovė, nurodydama, jog abiems vietos sodyboje nėra. Nuo 2021 m. gegužės mėn. ieškovė terorizuoja atsakovą, reikalaudama 9 293,71 Eur už atliktus remonto darbus sodyboje. Ieškovė, prieš nutardama atlikti turto pagerinimo darbus, į atsakovą nesikreipė, darbų su atsakovu nederino, o žinutes ir pretenzijas atsiuntė jau po darbų atlikimo. Atsakovas sutarčių dėl remonto darbų atlikimo nėra pasirašęs. Atsakovas už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį moka visus reikiamus mokesčius;
3.3. ieškovės reikalavimas priteisti natūra ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog iš šalių velionės mamos 2008 m. gautų pinigų sodyba buvo remontuojama, o vėliau be atsakovo žinios ieškovė savarankiškai nusprendusi sodyboje atliko atitinkamus remonto darbus nesudaro teisinio pagrindo ieškovei perleisti atsakovui nekilnojamojo turto dalies. Ieškovė neprašė atsakovo sutikimo atlikti remonto darbus, taip pat neinformavo apie daromą remontą, be to, neaišku, dėl ko ir kokia grėsmė galėjo kilti sodybai, dėl kurios reikėjo skubiai daryti remontą. Nepateikti duomenys apie avarinę namo būklę. Kadangi remontas padarytas be bendraturčio žinios, ieškovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą. 2008 m. atliekami remonto darbai buvo iš velionės mamos pinigų, todėl ieškinyje ieškovės nurodomi 2008 m. privalomi kapitalinio remonto darbai (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus) buvo finansuojami šalių mamos. Paveldėjus turtą, ieškovės atlikti darbai sodyboje (lauko tualeto panaikinimas, vietinės kanalizacijos įrengimas, valymo įrenginių įrengimas, tvarto stogo remontas) galėjo būti atliekami tik gavus atsakovo sutikimą, kadangi darbai nebuvo būtini;
3.4. Žemės sklypus Nr. A ir Nr. B reikia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės nurodyta naudojimosi žemės sklypais tvarka yra abstraktaus pobūdžio.
4. Atsakovas V. B. priešieškiniu pareiškė tokius reikalavimus ieškovei S. V.:
4.1. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta geltona spalva, indeksas „1/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;
4.2. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta žalia spalva, indeksu „,2/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;
4.3. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą mėlyna spalva, indeksu „A/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;
4.4. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą žalia spalva, indeksu „B/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;
4.5. nustatyti 7 000 m², žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. vasario 10 d. atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovė S. V. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 2, 4, 5, 8, o atsakovas V. B. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 1, 3, 6, 7;
4.6. nustatyti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu Nr. 1Al/m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geokada“ matininkės 2022 m. vasario 18 d. parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nustatant, kad:
4.6.1. ieškovė S. V. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane raudonai Nr. 1-4/14,21 ir 1-5/9,03, 23,24 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,13 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,13 m²; iš viso bendras plotas – 29,37 m² (namo dalis 2 937 / 5 892));
4.6.2. atsakovas V. B. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane mėlynai Nr. 1-3/23,43, 23,43 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,12 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,12 m²; iš viso bendras plotas – 29,55 m² (namo dalis 2 955 / 5 892)).
5. Priešieškinį grindė tuo, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti ir bendru sutarimu naudotis priklausančia sodyba. Atsakovo prašoma nustatyti minimo žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo (daikto) idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
6. Ieškovė S. V. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo V. B. priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsiliepimą į priešieškinį grindė tuo, kad:
6.1. sutinka nustatyti, kad: i) atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. B, pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą sklypą geltona spalva, o ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. B, pagal „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą žalia spalva. Ieškovė su tokiu Žemės sklypo Nr. B dalių atidalijimu sutinka ir neprieštarauja, leisdama sklypo dalį pasirinkti atsakovui, tačiau Žemės sklypo Nr. A dalį ieškovė pageidauja pasirinkti savo nuožiūra, t. y. ieškovė pageidauja pasirinkti Žemės sklypo Nr. A dalį, kuri plane pažymėta mėlyna spalva (šios Žemės sklypo Nr. A dalies nori ir atsakovas);
6.2. dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Geokada“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ieškovė nesutinka. Šalys kartu negalės naudotis namu, nes su atsakovu nesutarė nei vienu klausimu. Nesutampa šalių poreikiai bei siekiai: atsakovas neprisideda prie namo gerinimo ir tvarkymo. Ieškovė neįsivaizduoja kaip reikės spręsti klausimus dėl lauko tualeto, kanalizacijos įrengimo, elektros įrengimo, stogo remonto ir kitų klausimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės S. V. ieškinio reikalavimus atsakovui V. B. ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimus ieškovei S. V. tenkinti iš dalies:
7.1. atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane geltona spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį;
7.2. atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane mėlyna spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį.
7.3. priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės S. V. naudai 4 572,82 Eur išlaidų dalį, skirtą sodybos išlaikymui bei priežiūrai;
7.4. likusioje dalyje ieškovės S. V. ieškinio ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimų netenkinti.
8. Teismas nustatė, kad abi šalys siekia Žemės sklypo Nr. B atidalijimo. Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl Žemės sklypo Nr. B atsidalijimo, šalys sutarė, jog Žemės sklypas Nr.B turi būti atidalintas pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022 m. sausio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad atsakovui V. B. atidalintina ½ dalis žemės sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, indeksu „1 / 10 104 m²“, o ieškovei S. V. atidalintina ½ dalis žemės sklypo dalis, plane pažymėta žalia spalva, indeksu „,2 / 10 104 m²“. Todėl sprendė Žemės sklypo Nr. B dalį, pažymėtą geltona spalva ir indeksu – atidalinti atsakovui V. B., o Žemės sklypo Nr. B dalį, pažymėtą žalia spalva ir indeksu – atidalinti ieškovei S. V..
(duomenys neskelbtini)
9. Teismas sprendė atidalinti ir Žemės sklypą Nr. A, kadangi šalys neprieštaravo dėl atidalijimo. Spręsdamas dėl atidalijimo pažymėjo, kad abi šalys pageidavo priteisti tą pačią Žemės sklypo Nr. A dalį, UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtame atidalijimo plane pažymėtą mėlyna spalva su indeksu :
10. Teismas, spręsdamas kuriai iš šalių turėtų atitekti mėlyna spalva pažymėta Žemės sklypo Nr. A dalis, vertino šalių išsakytus argumentus ir pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog mėlyna spalva pažymėta Žemės sklypo Nr. A buvo dirbama (sodintos bulves), ar aptariama žemės sklypo dalis ribojasi mažesniu skaičiumi kaimynu, per se (liet. savaime) nesudaro teisinio pagrindo atsakovui priteisti minėtos Žemės sklypo Nr. A dalies. Pažymėjo, kad analizuojamas Žemės sklypas Nr. A projekte atidalintas lygiomis dalimi (po 2 350 m²), atidalintino žemės sklypo ribos lygios, nei viena iš atidalijamo žemės sklypo dalių neturi kokių nors išskirtinių trūkumų (pvz., durpynai, kalvota reljefas) ar privalumų (vandens telkinys, įrengtos komunikacijos ir pan.). Todėl sutiko su ieškove S. V., jog turi būti išlaikytas šalių lygiateisiškumas ir įvertinus tai, jog Žemės sklypo Nr. A dalį pirmasis išsirinko atsakovas V. B., šio atidalintino žemės sklypo dalį pirmoji turi išsirinkti ieškovė S. V.. Todėl ieškovei atidalino Žemės sklypą Nr. A UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu Nr. , o atsakovui V. B. - plane pažymėta žalia spalva ir indeksu Nr. .
11. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais, kurių po ½ dalį prašė priteisti ieškovė, atsakovui priteisiant kompensaciją, teismas vertino atsakovo pateiktą Žemės sklypo Nr. C su statiniais naudojimo tvarkos nustatymo planą ir pažymėjo, kad planas yra neišbaigtas, turintis trūkumų bei neišsprendžiantis šalių konfliktų, t. y. neišspręstas faktiškai egzistuojančios, tačiau neįregistruotos (neįteisintos), sodo namo palėpės naudojimosi tvarkos klausimas, taip pat neišspręstas kitų statinių naudojimosi tvarkos klausimas (pvz., naudojimasis šuliniu ir ūkiniais pastatais), dėl konfliktiškų santykių būtų sudėtinga išspręsti šildymo poreikius, naudojimąsi papildomais įrengimais (pečiumi, duonkepe, krosnimi), kurie mažina ieškovei priskirtų patalpų plotą. Pažymėdamas, jog naudojimosi daiktu tvarka turi apimti visą faktiškai egzistuojantį statinį, nepaisant to, kad dalis statinio (palėpė) neįregistruota (neįforminta), atsakovo argumentą, jog neįformintos (neįteisintos) palėpės klausimas gali būti sprendžiamas tik palėpę įteisinus, atmetė. Laikė, jog palėpės įteisinimas turėtų teisinę reikšmę tik tvarkingai sodybos namo dokumentacijai, tačiau ne faktiškai pastatyto sodybos namo naudojimusi, juolab kad pats atsakovas pripažino faktinį naudojimąsi palėpe.
12. Teismas pritarė ieškovei, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams ir pareikštam reikalavimui dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimo, prioritetas turėtų būti teikiama ne naudojimosi tvarkos nustatymui, o atidalijimui. Pažymėjo, kad ieškovė pasirinko ne bendrąjį atidalijimo būdą natūra, tačiau išimtinį (subsidiarų) atidalijimo būdą, pagal kurį atsakovui tenkanti nuosavybė priteisiama ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisiama kompensacija. Pažymėdamas, kad toks ieškovė siūlomas atidalijimo būdas iš esmės galimas ir racionalus, tačiau sprendė reikalavimo netenkinti, kadangi nenustatyta reali sodybos vertė. Teismas sprendė nesivadovauti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 5 d. išrašu (nurodyta vertė – 5 140 Eur), taip pat ir VĮ Registrų centro vidutine rinkos verte (nurodyta 2021 m. spalio 19 d. - 6 330 Eur), kadangi sodybos pastatas po 2008 m. buvo pagerintas iš esmės, į jį investuojant apie 20000 Eur. Pažymėjo, kad nors pagerinus sodybos pastatą, padidėjo ir jo rinkos vertė, tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti bent apytikrę sodybos pastato turto vertę, o tokių duomenų nepateikė ir šalys. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė siūlomo turto vertinimo atsisakė, o atsakovas nebuvo suinteresuotas atidalijimu priteisiant kompensaciją.
13. Teismas pažymėjo, kad nors ginčas dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimo (ar naudojimosi tvarkos nustatymo) lieka iš esmės neišspręstas, tačiau tokia situacija vyraujančioje teismų praktikoje toleruojama, ypač tais atvejais, kai de facto (liet. faktiškai) šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis racionalus sprendimas gali būti rastas, tačiau tik dėl pačių šalių nebendradarbiavimo, nesikooperavimo ir siekio išspręsti ginčą išimtinai savo naudai, neatsižvelgiant į kito bendraturčio interesus, racionalus sprendimas nepasiekiamas. Nurodė, kad priimamas sprendimas šalims neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai su kokybiškai nauju reikalavimu atidalyti turtą ar nustatyti kitokią šalių interesų nepažeidžiančią naudojimosi tvarką.
14. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei šalių pozicijas byloje teismas sprendė, kad teisinės taikos atkūrimui būtina išspręsti ieškovės patirtų išlaidų sodybos pastato pagerinimui (renovacijai) iš esmės atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad byloje pakanka duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas, o teisminio proceso metu šalys skyrė pakankamai daug dėmesio dėl aptariamų išlaidų (ne)pagrįstumo. Teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti ½ dalį patirtų 9 441,78 Eur išlaidų už sodybos namo remontą 2008 m., kadangi aptartos išlaidos patirtos dar tuomet, kai Žemės sklypas Nr. C su jame esančiu sodybos pastatu priklausė šalių motinai. Teismo nuomone, bet kokie iki buvusios sodybos savininkės mirties buvę susitarimai teisiškai įpareigoja tik susitarimą sudariusias šalis (M. B. ir ieškovę), todėl ieškovė galėjo paveldėjimo proceso metu pasinaudoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatyta specialia kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka ir pareikšti finansinį reikalavimą kitam palikimą priėmusiam asmeniui – įpėdiniui (atsakovui).
15. Tačiau teismas sprendė, jog 9 145,64 Eur išlaidų suma, patirta sodybai išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti nuo 2017 m. iki 2021 m., pagrįsta ir įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs ieškovės patirtų išlaidų paskirtį, kad sodybos pastatui yra daugiau nei 100 metų, taip pat pateiktas sodybos ir sodybos pastato nuotraukas, atsakovo pasyvumą prižiūrint ir išlaikant sodybą, teismas sprendė, jog 9 145,64 Eur išlaidos patirtos iš esmės palaikyti sodybos namo būklę. Laikė, kad dėl šios priežasties atsakovo sutikimo išlaidoms nereikėjo. Taip pat nenustatė, jog analizuojamos išlaidos buvo neracionalios ir neprotingos. Todėl sprendė, jog tikslu tarp šalių atkurti teisinę taiką iš atsakovo priteistina ieškovei ½ dalis 9 145,64 Eur išlaidų, t. y. 4 572,82 Eur.
16. Paskirstydamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas sprendė bylinėjimosi išlaidas, susijusias Žemės Sklypo Nr. B atidalijimo projekto parengimu palikti kiekvienai iš šalių, kadangi patenkinti ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimai. Taip pat sprendė šalims palikti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Žemės sklypo Nr. A atidalijimo/pasidalijimo planų parengimu, kadangi savo esme ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atidalinti Žemės sklypą Nr. A tenkinti. Vertindamas šalių patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas teismas pažymėjo, kad abiejų šalių reikalavimai patenkinti 2/3, o jiems tenkančios atlygintinos kitai šaliai bylinėjimosi išlaidos iš esmės panašaus dydžio, todėl sprendė atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų užskaitą ir galimą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies taisyklę, bylinėjimosi išlaidų likučio iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Ieškovė S. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, prašydama: 1) iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą ir dalyje dėl kompensacijos dydžio priteisimo priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į atliktą ir pateikiamą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios neturėjo pirmosios instancijos teisme arba 2) grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui papildomam nagrinėjimui atsižvelgiant į atliktą ir pateikiamą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; 3) prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamą atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; 5) po apeliacinio skundo išnagrinėjimo grąžinti visus pateiktus originalius dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Šalies argumentai
17.1. teismas dėl to, jog nebuvo atliktas sodybos vertinimas, negalėjo realiai įvertinti ir nustatyti sodybos vertės, todėl teismo sprendimas iš dalies neobjektyvus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sodybos pastatas buvo ženkliai pagerintas iš esmės, dėl ko pakito ir sodybos pastato rinkos vertė. Sodybos vertė padidėjo dėl mirusios motinos ir ieškovės atliktų investicijų į sodybą, o ne dėl atsakovo išsakytų deklaratyvaus pobūdžio teiginių teisme. Teismui pasiūlius teismo posėdžio metu atlikti turto vertinimą, jį, atlikti atsisakė spontaniškai, nepasidomėjusi turto vertinimo kaina, todėl teismui buvo siūloma vadovautis VĮ „Registrų centras“ nurodyta vidutine rinkos verte. Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad nėra galimybių iš byloje esančių duomenų nustatyti adekvačios sodybos vertės kompensacijos dydžiui išspręsti;
17.2. atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, kad viso nekilnojamojo turto vertė sudaro 29 900 Eur, todėl civilinė byla šioje dalyje turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui papildomam nagrinėjimui spręsti turto atidalinimo kompensacijos dydžio klausimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
18.1. atsakovas savo apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimumo nustatyti jo siūlomą Žemės sklypo Nr. C ir gyvenamojo namo (sodybos) naudojimosi tvarką, bei nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu ji įrodinėja, jog šalys neturi galimybės naudotis sodyba, o prašoma nustatyti tvarka yra „absurdiška”, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertintina kritiškai. Atsakovas siūlo ieškovei priskirti tą dalį, kurioje yra visi įrengimai, todėl naudojimosi tvarka yra galima;
18.2. ieškovė, pasitarusi su savo atstove, kategoriškai atsisakė daryti turto vertinimą. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog buvo pasimetusi, nežinojo turto vertinimo kainų, tai neturėtų būti laikoma svaria priežastimi atsisakyti nustatyti realią sodybos vertę. Apeliantės prašymas priimti naują įrodymą, t. y. UAB „Marleksa” atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 22-08-18, turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis procesinėms teisės normoms. Apeliantė galėjo ir teismas jai net suteikė tokią galimybę turto vertinimą pateikti pirmosios instancijos metu. Apeliantė skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių šio įrodymo savalaikį nepateikimą. Apeliantė kvestionuoja pirmos instancijos teismo sprendimą iš esmės tik naujo, pirmosios instancijos teismui neteikto ir teikiamu tik apeliacinės instancijos teismui įrodymu, kurį prašo priimti ir juo vadovautis, pagrindu. Kadangi naujas įrodymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, jis negalėjo būti pateiktas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad atsakovas su turto vertinimo ataskaita nėra susipažinęs ir nepareiškęs savo nuomonės;
18.3. pagal teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė teikiamu nauju įrodymu siekia pagrįsti savo ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, priteisiant atsakovui kompensaciją, tačiau ji turėjo pareigą pasirūpinti, kad toks įrodymas būtų pateiktas pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo, juolab kad civilinę bylą nagrinėjęs teisėjas siūlė atlikti nekilnojamojo turto vertinimą ir jį pateikti teismui. Taigi, bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pagal byloje buvusius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo apeliantės prašomo naujo įrodymo prijungti prie bylos. Apeliantė nenurodo reikšmingų argumentų, patvirtinančių, kad ji neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti anksčiau, kartu nurodydama, jog toks įrodymas nebuvo pateiktas dėl jos pačios veiksmų (neveikimo). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo, todėl apeliantės teikiamas įrodymas turėtų būti atsisakytinas priimti;
18.4. pagal apeliantės pateiktą turto vertinimo ataskaitą nustatyta sodybos vertė - 29 900 Eur, todėl atsakovui atitektų 14 950 Eur kompensacija, iš kurios jis dar turėtų ieškovei sumokėti jos nepagrįstai prašomą 4 572,82 Eur sumą, t. y. tariamai po paveldėjimo jos patirtas išlaidas sodybos priežiūrai. Kadangi ieškovė namo pagerinimo darbus nusprendė atlikti be bendraturčio žinios, ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą;
Šalies argumentai
19. Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir ieškovės S. V. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei turto priteisimo natūra atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo V. B. priešieškinį dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
19.1. teismas be jokio pagrindo ir nepagrįstai atsisakė priskirti atsakovui Žemės sklypo Nr. A plane pažymėtą mėlyna spalva dalį. Ieškovė, prašydama atidalinti žemės sklypus ir nustatyti jų naudojimosi tvarką nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančių suformuotų žemės sklypų planų, nenurodė tvarkos, kaip ir kokiu būdu ji nori atidalinti žemės sklypus ir kokią naudojimosi tvarką numato. Priskirdamas ieškovei mėlyna spalva pažymėtą Žemės sklypo Nr. A dalį teismas formalias argumentais palaikė ieškovės poziciją, ignoruodamas pagrįstus atsakovo teiginius, jog atsakovas su mama daugelį metų toje dalyje dirbdavo žemės ūkio darbus, sodindavo gėrybes bei tai, kad žemės sklypo dalis mažiau ribojasi su kaimyniniais sklypais;
19.2. priešingai nei sprendė teismas, atsakovo parengtas Žemės sklypo Nr. C su gyvenamojo namo (sodybos) naudojimosi tvarkos planas yra konkretus, išbaigtas, racionalus ir išsprendžiantis šalių konfliktą dėl daikto naudojimosi iš esmės. Teismas naudojimosi tvarką atsisakė patvirtinti iš esmės tik dėl to, jog neišspręstas faktiškai egzistuojančios, tačiau neįregistruotos (neįteisintos) sodo namo palėpės naudojimosi tvarkos klausimas. Tačiau nepagrįstai neįvertinta aplinkybė, jog palėpės patalpa nėra pažymėta namo kadastrinėje byloje, neatsižvelgta į tai, kad palėpė nėra erdvi ir įrengta patalpa, kuria galėtų naudotis viena iš šalių. Palėpė neįregistruota, kadangi realiai tokios patalpos nėra, t. y. ji tik stogo dalis - tarpas. Nustačius atsakovo prašomą naudojimosi turtu tvarką, tarp ieškove ir atsakovui teksiančių patalpų plotų skirtumas tesudarytų 0,19 kv. m., tačiau ieškovei atitektų virtuvė. Be to, atsakovas savo noru sutiktų įsirengti nemažai kaštų sudarantį atskirą elektros įvadą. Todėl nebuvo jokių kliūčių nustatyti atsakovo priešieškiniu prašomos naudojimosi tvarkos arba įpareigoti atsakovą atitinkamai tvarką patikslinti/papildyti;
19.3. ieškovė nepateikė jokių racionalių argumentų, kad atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka prieštarautų galiojančioms materialinėms teisės normoms ir būtų negalima. Vienintelis argumentas, dėl kurio ieškovė nesutinka su Žemės sklypo Nr. C ir gyvenamojo namo (sodybos) naudojimosi tvarka, yra tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija, dėl kurios nebūtų galimybės spręsti bendrų klausimų. Tačiau ieškovė sąmoningai kuria konfliktines situacijas, bet kokia kaina siekdama gauti absoliučią nuosavybės teisę į minimą gyvenamąjį namą (sodybą). Gyvenamasis namas (sodyba) atsakovui yra ypatingai svarbus dėl sentimentų, todėl nėra visiškai suinteresuotas gauti iš ieškovės kompensacijos už jam priklausančio turto dalį ir prarasti nuosavybės teisės į minimo turto dalį;
19.4. aplinkybė, jog iš šalių velionės mamos 2008 m. gautų pinigų sodyba buvo remontuojama, o vėliau be atsakovo žinios ieškovė savarankiškai nusprendusi sodyboje atliko atitinkamus remonto darbus, nesudaro teisinio pagrindo ieškovei perleisti atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies. Prašydama priteisti jai natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 1/2 nekilnojamojo turto dalis, ieškovė nenurodė, kokią kompensacijos dalį sutiktų sumokėti už prašomą natūra priteisti dalį;
Šalies argumentai
19.5. teismui netenkinus atsakovo reikalavimo dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais naudojimosi tvarkos nustatymo ir šio klausimo neišsprendus, ieškovei paliktos visos galimybės tolimesniam savivaliavimui bei šantažavimui. Ieškovė reikalauja atsakovo sumokėti jai neadekvačias objektyviais įrodymais nepagrįstas pinigų sumas, grasina nuimti namo stogą, išimti duris, langus, taip pat yra pakeitusi durų spynas ir piktavališkai atsakovui neleidžia patekti į jam dalinai priklausančią sodybą;
19.6. teismas nepagrįstai priteisė pinigines lėšas už atliktus sodybos pagerinimo darbus. Ieškovės pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio, t. y. ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su sodybos namo pagerinimu. Teismo argumentas, jog ieškovė išlaidas, patirtas pagerinus sodybos pastatą iš esmės, ketino įskaičiuoti į atsakovui priteistiną kompensaciją, turėtų būti vertintinas kritiškai. Teismas negalėjo būti aktyvus ir neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir, veikdamas išimtinai ieškovės interesais, savo iniciatyva priteisti iš atsakovo išlaidas, dėl kurių pati ieškovė nereiškė reikalavimo;
19.7. ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog po motinos mirties namui dėl jo būklės buvo kilęs pavojus sugriūti ar kad namui reikėjo skubaus remonto. Nepateikti duomenys apie avarinę namo būklę. Taip pat ieškovė ne tik kad neprašė atsakovo sutikimo sodyboje atlikti remonto darbus, bet net neinformavo apie daromą remontą, dėl remonto nesitarė (nebuvo derinamos medžiagos, jų kaina, atliekamų darbų apimtys). Savavališkai imdamasi sodybą remontuoti ieškovė ignoravo bendradarbiavimo, interesų derinimo su kitu bendraturčiu principus. Sodyboje esminiai remonto darbai buvo atlikti dar iki ieškovės apsigyvenimo joje, o liudytojai patvirtino, jog sodybos namu nepertraukiamai visą laiką rūpinosi, remontavo ir prižiūrėjo atsakovas kartu su mama. Kadangi remontas padarytas be bendraturčio žinios, ieškovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą;
19.8. nėra pagrindo sutikti ir su paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovas, teikdamas teismui priešieškinj, kartu su juo prieduose pateikė visus žemės sklypų atidalinimo/pasidalinimo planus. Todėl turėtų būti peržiūrimas ir šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsiliepimas
20. Ieškovė S. V. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
20.1. kadangi leido atsakovui pasirinkti Žemės sklypo Nr. B dalį, todėl atidalijant Žemės sklypą Nr. A turi teisę pasirinkti jo dalį. Be to darė ir mokėjo už žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatytą, o atsakovas finansiškai neprisidėjo ir sklypais niekuomet nesirūpino. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas vertino kiekvienos iš šalių konkrečius argumentus dėl norimos sklypo dalies, aiškiai apie tai pasisakydamas sprendime. Be to, atsakovas nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių dėl ko jis nori konkrečios žemės sklypo dalies. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju turi būti išlaikytas šalių lygiateisiškumas, leidžiant ieškovei rinktis žemės sklypo dalį ir nėra teisinio pagrindo šioje dalyje keisti sprendimo;
Žemesnės instancijos teismas
20.2. esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu, nėra galimybės nustatyti naudojimosi su atsakovu namu ir žemės sklypu tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktas naudojimosi tvarkos planas turi trūkumų, jis yra neišbaigtas ir neišsprendžiantis šalių konflikto iš esmės;
20.3. teismo sprendimas atidalyti sodybą, priteisiant atsakovui kompensaciją, yra pakankamai racionalus, tačiau negali būti tenkinamas dėl to, kad nenustatyta reali sodybos vertė. Pritaria teismui, jog nesant sodybos vertinimo negalėjo realiai įvertinti ir nustatyti sodybos vertės, o teismo pasiūlymu atlikti turto vertinimą nepasinaudojo, kadangi nežinojo turto vertinimo kainos ir nenorėjo vilkinti bylos nagrinėjimo. Tačiau išspręsti sodybos padalinimo klausimą būtina dėl kylančių nesutarimų su atsakovu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, kuriuo spręsti turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo bei išlaidų, susijusių su sodybos namo pagerinimu priteisimo klausimai.
24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu išsprendė dviejų Žemės sklypų - Nr. B ir Nr. A atidalijimo klausimus, sprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 572,82 Eur išlaidų dalį sodybos išlaikymui ir priežiūrai, o tarp šalių kilusį ginčą dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais paliko neišspręstą.
25. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paliktas neišspręstas Žemės sklypo Nr. C su statiniais klausimas. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimis, kuriomis išspręsti Žemės sklypo Nr. A atidalijimo, išlaidų sodybos išlaikymui ir priežiūrai priteisimo klausimai bei paliktas neišspręstas Žemės sklypo Nr. C su statiniais klausimas. Kadangi nei viena iš šalių neginčija apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria padalintas Žemės sklypas Nr. B, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako ir jos nevertina (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl rašytinių įrodymų (ne)prijungimo
26. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismą prijungti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamą UAB „Marleksa“ 2022 m. rugpjūčio 19 d. surašytą (vertės nustatymo data 2022 m. rugpjūčio 16 d.) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 22-08-18. Atliktą turto vertinimą po civilinės bylos išnagrinėjimo grindžia tuo, kad spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas negalėjo realiai įvertinti ir nustatyti sodybos vertės, kadangi nebuvo atliktas turto vertinimas. Nurodo, kad teismui pasiūlius atlikti turto vertinimą, jo atsisakė spontaniškai, nepasidomėjusi turto vertinimo kainomis ir manydama, jog turto vertinimas sudarys dideles išlaidas. Mano, jog teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui bei turto atidalijimo ir kompensacijos dydžio klausimams išspręsti teikiama turto vertinimo ataskaita turėtų būti priimta.
27. Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo prijungti UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 22-08-18, kadangi neegzistuoja pagrindai naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti. Pažymi, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teisme atlikti turto vertinimą ir pateikti turto vertę pagrindžiančią vertinimo ataskaitą, tačiau pati ieškovė atsisakė tai padaryti. Teigia, kad apeliantės prašymas priimti naują įrodymą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis procesinės teisės normoms. Pažymi, kad taip pat su turto vertinimo ataskaita nėra susipažinęs ir nepateikęs dėl jos savo argumentų.
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
30. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 51 punktas).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes, ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą sprendžia, kad šis įrodymas turi įtakos tarp šalių kilusiam ginčui dėl pirmosios instancijos teismo palikto neišspręsto Žemės sklypo Nr. C su statiniais padalinimo klausimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą atidalinti ir Žemės sklypą Nr. C su statiniais, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, toks reikalavimas buvo paliktas neišspręstu dėl to, jog teismas neturėjo galimybės nustatyti realios sodybos vertės. Nors iš tiesų, apeliantei buvo siūloma teismo posėdyje atlikti turto vertinimą, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė tokį savo atsisakymą grindžia spontaniškumu ir manymu, jog turto vertinimo kainos yra didelės bei nenoru vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nors tokie apeliantės argumentai iš esmės nėra svarūs naujai teikiamam įrodymui apeliacinės instancijos teisme pagrįsti, o, kaip pagrįsti nurodė pirmosios instancijos teismas, neišspręstas klausimas šalims neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai su nauju reikalavimu atidalyti turtą arba nustatyti kitokią šalių interesų nepažeidžiančią naudojimosi turtu tvarką, tačiau teisėjų kolegija prioritetu šiuo nagrinėjamu atveju laiko teisinės taikos tarp šalių atkūrimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje dalyje nebuvo išspręstas ginčas dėl galimybės pagal byloje esančius įrodymus nustatyti realią sodybos vertę, jog ieškovės teikiama turto vertinimo ataskaita gali turėti svarbią įrodomąją reikšmę ir nuo jos gali priklausyti šioje bylos dalyje išnagrinėjimo rezultatas, jog tarp šalių kilusį ginčą pagal civilinio proceso koncentracijos principą būtų teisingiau ir protingiau išnagrinėti šioje byloje, sprendžia ieškovės turto vertinimo ataskaitą priimti.
32. Atsakydamas į atsakovo argumentus, jog su teikta ieškovės turto vertinimo ataskaita neturėjo galimybės susipažinti ir dėl jos pasisakyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo klausimu pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
Dėl Žemės sklypo Nr. A atidalijimo
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atidalindamas Žemės sklypą Nr. A sprendė, kad ieškovei priskirtina UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu Nr. , o atsakovui V. B. - plane pažymėta žalia spalva ir indeksu Nr. . Tokį Žemės sklypo Nr. A priskyrimą teismas grindė lygiateisiškumo principu, spręsdamas, jog atsakovo argumentai nelaikytini svariais tam, kad atsakovui būtų priskirta mėlyna spalva UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta sklypo dalis. Apeliantas su tokius teismo argumentus ginčija, įrodinėdamas, kad ieškovė reikšdama prašymą atidalinti žemės sklypus nepateikė suformuotų žemės sklypų planų, o teismas nepagrįstai palaikė ieškovės poziciją, ignoruodamas atsakovo teiginius. Taigi, kaip matyti iš šalių pozicijos pirmosios instancijos teisme bei atsakovo apeliacinio skundo argumentų, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog neturėtų būti atidalinimas Žemės sklypas Nr. A, tačiau ginčas kyla tik dėl šio žemės sklypo dalių priskyrimo.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo vertinimui, jog Žemės sklypo Nr. A UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta mėlyna spalva dalis turėtų būti priskirta ieškovei atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą. Iš tiesų, atsakovas nepateikė svarių argumentų, dėl kurių būtent jam turėtų būti priskirta mėlyna spalva pažymėta žemės sklypo dalis. Tai, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė žemės sklypų planų, o žemės sklypas dalinamas pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, nesuteikia teisės priskirti atsakovui būtent jo norimos žemės sklypo dalies. Pateiktame žemės sklypo plane atvaizduojamas be kita ko faktinis žemės sklypo padalinimas, tačiau tai, kokia konkrečiai dalis ieškovei ir atsakovui bus priskirta, kilus ginčui sprendžia teismas, įvertinęs šalių argumentus. Taigi žemės sklypo plano (ne) pateikimas nėra lemiamas kriterijus parenkant konkrečią šalims priskirtiną žemės sklypo dalį.
35. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, abiejų Žemės sklypo Nr. A dalių plotai yra lygūs, žemės sklypų dalys viena nuo kitos nesiskiria esminiais skirtumais ar privalumais. Atsakovas ir apeliacinės instancijos teisme nenurodė svarių argumentų, dėl kurių jam turėtų būti priskirta žemės sklypo plane mėlyna spalva pažymėta dalis. Tai, jog nurodo dirbęs mėlyna spalva pažymėtoje dalyje žemę, sodindavo bulves ar kad žemės sklypo dalis mažiau ribojasi su kaimynais, neturi teisinės reikšmės sklypo dalių priskyrimui ir kartu nepagrindžia, jog apeliantui turėtų būti priskirta jo nurodoma dalis. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas vertino ir atsakovo argumentus ir dėl pasisakė, o tai, kad atsakovo norimą žemės sklypo dalį priskyrė ieškovei, nelaikytina atsakovo pozicijos ignoravimu.
36. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė leido atsakovui pasirinkti Žemės sklypo Nr. B dalį ir priskyrė ieškovei Žemės sklypo Nr. A dalį, UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėtą mėlyna spalva, tokiu būdu įgyvendindamas šalių lygiateisiškumo principą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl atsakovo argumentų pagrindu skundžiamo sprendimo dalis dėl Žemės sklypo Nr. A padalinimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais
37. Spręsdamas šalių ginčą dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais teismas laikė, jog atsakovo prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka turi trūkumų, be to, sprendė, jog esant konfliktiškiems santykiams ir reikalavimui atidalinti Žemės sklypą Nr. C su statiniais, prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui. Tačiau įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti adekvačią sodybos vertę bei spręsti dėl kompensacijos dydžio, teismas sprendė Žemės sklypo Nr. C su statiniais klausimą palikti neišspręstą, kartu nurodydamas, jog ginčas dėl minėto turto padalijimo (ar kitokio naudojimosi juo būdo) gali būti sprendžiamas pakartotinai kreipiantis į teismą.
38. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia alternatyvius reikalavimus: 1) iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimą ir dalyje dėl kompensacijos dydžio priteisimo priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į atliktą ir pateikiamą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios neturėjo pirmosios instancijos teisme arba 2) grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui papildomam nagrinėjimui atsižvelgiant į atliktą ir pateikiamą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti jo prašomą naudojimosi šiuo turtu tvarką, remdamasis tuo, kad neišsprendus naudojimosi klausimo ieškovei paliktos galimybės piktnaudžiauti.
39.Teisėjų kolegija mano, jog tarp šalių turėtų būti siekiama atkurti teisinę taiką, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. ieškovei pateikus turto vertinimo ataskaitą, iš esmės išnyko kliūtis išspręsti šalių ginčą dėl naudojimosi Žemės sklypu Nr. C su statiniais. Dėl turto vertinimo ataskaitos priėmimo apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija pasisakė aukščiau nurodytais argumentais, spręsdamas ją kaip turintį teisinės reikšmės įrodymą priimti. Taigi, įvertinus proceso ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principus, į tai, kad civilinėje byloje jau surinkti rašytiniai įrodymai, kad šalių konfliktiškas bendravimas kliudo naudotis turtu ir tikėtina, ginčas greičiau bus išspręstas tęsiant civilinį procesą, laikytina, jog šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas šioje byloje. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, tai, jog ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra vienas iš esminių rašytinių dokumentų sprendžiant šalių ginčą ir jis nebuvo vertintas apylinkės teisme, sprendžia, kad šalių ginčą dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais turėtų nagrinėti pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad sprendžiant jį apeliacinės instancijos teisme būtų eliminuota šalims teisė ginčyti priimtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
40. Taigi apibendrinant išdėstytus argumentus spręstina civilinės bylos dalį dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimo (ar kitokio naudojimosi būdo) grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pasisakant dėl apelianto argumentų, jog neturėjo galimybės įvertinti ir pasisakyti dėl turto vertinimo ataskaitos, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, grąžinus civilinės bylos dalį pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, tai galės padaryti pirmosios instancijos teisme.
41. Grąžinant civilinės bylos dalį pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nepasisakytina dėl atsakovo argumentų, kuriais remiamasi įrodinėjant jo teiktos naudojimosi tvarkos tinkamumo, kadangi jie šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.
Dėl sodybos išlaikymo išlaidų
42. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovės patirtų sodybos išlaikymo (pagerinimo) išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą. Pažymėjo, kad tokių išlaidų klausimą išspręsti tikslinga siekiant atkurti teisinę taiką, o tam byloje pakanka duomenų, be to, ieškovė S. V. išlaidas, patirtas pagerinus sodybos pastatą iš esmės, ketino įskaičiuoti į atsakovui V. B. priteistiną kompensaciją tuo atveju, jeigu būtų tenkintas reikalavimas atidalinti sodybos pastatą priteisiant iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. piniginę kompensaciją (1/2 ieškovės S. V. išlaidų dalimi siekta sumažinti atsakovui V. B. priteistiną kompensaciją). Kartu teismas pripažino, kad ieškovė savarankiško reikalavimo priteisti išlaidas, susijusias su sodybos namo pagerinimu, nereiškė.
43. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti tai, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
44. Teisėjų kolegija laiko, jog išspręsdamas ieškovės patirtų sodybos išlaikymo (pagerinimo) išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą teismas peržengė ginčo ribas. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo suformulavusi tokio savarankiško reikalavimo, nurodė, kad priteisti ieškovės patirtas sodybos išlaikymo išlaidas sprendė tikslu atkurti teisinę taiką. Tačiau pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo, sprendžiant tarp šalių kilusį privataus pobūdžio ginčą nėra numatytas. Ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo principą, pati pasirinko ir apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą. Kaip pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde atsakovas, ieškovė nesuformulavo ieškinyje reikalavimo dėl sodybos išlaikymo (pagerinimo) išlaidų priteisimo, o teismas, nagrinėjamu atveju vien remdamasis ieškovės ketinimais įskaičiuoti išlaidas į atsakovui priteistiną kompensaciją, negalėjo spręsti dėl ieškovės reikalavimų.
45. Nustačius šias aplinkybes, apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovei priteisti iš atsakovo jos nurodomas patirtas sodybos išlaikymo (pagerinimo) išlaidas naikintina.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pašalinti nustatytų sprendimo trūkumų dalyse dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimo (ar kitokio naudojimosi būdo) ir sodybos išlaikymo išlaidų (ne) priteisimo. Iš naujo nagrinėjant civilinę bylą šiose dalyse būtina tirti ir nustatyti su Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimu (ar kitokiu naudojimosi būdu) susijusias aplinkybes, tarp jų ir ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Todėl šiose dalyse yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiamas sprendimas nurodytose dalyse panaikintas ir nagrinėjant šiose dalyse ginčą nuo jo rezultato gali priklausyti bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (tenkintų/atmestų reikalavimų proporcija), tiksliausias ir teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą pilna apimtimi. Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstymas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl Žemės sklypo Nr. C su statiniais atidalijimo (ar kitokio naudojimosi būdo) ir sodybos išlaikymo išlaidų (ne) priteisimo ir šiose dalyse grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.