Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-433-1151/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-08-08
Bylos Nr.: e2-433-1151/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02287-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Julius Lankelis
Ieškovas: S. V.
Atsakovas: V. B.
Advokatai: Girdutis Vainius

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2-433-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02287-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 8 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant ieškovei S. V. ir ieškovės S. V. atstovei (advokato padėjėjai) Jolantai Klimavičienei, atsakovui V. B. ir atsakovo V. B. atstovui (advokatui) Vainiui Girdučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei S. V. dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė S. V. teismui padavė ieškinį, kuriame reiškė toliau nurodomus reikalavimus:

1.1. priteisti ieškovei natūra ½ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y.: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); sandėliu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); tvartu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini));

1.2. atidalyti 2 žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kur yra ieškovės, o kur atsakovo žemės sklypo dalis ir nustatyti šių 2 (dviejų) žemės sklypų naudojimosi tvarką, įpareigojant atsakovą juos (žemės sklypus) prižiūrėti, leidžiant aukščiau nurodytus sklypus parduoti, keisti žemės sklypų paskirtį, netrukdant vienas kitam pagal įstatymus, atlikti statybos darbus numatytuose žemės sklypuose pagal įstatymus ir atlikti kitus su žemės naudojimosi tvarka susijusius klausimus.

2. Ieškovė S. V. ieškinį grindė tuo, kad:

2.1. ieškovė 2015 m. ir 2016 m. su broliu (atsakovu) V. B. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. i) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); ii) po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)); iii) po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), su statiniais (gyvenamasis namas, viralinė, kiemo rūsys, 2 (du) sandėliai, kiemo statiniai), esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2.2. ieškovė nuo 1995 m. iki 2008 m. negalėjo būti sodyboje dėl konfliktų su brolio žmona D. B.. Per 13 metų namas nugyventas taip, kad tapo netinkamu gyventi. Ieškovė 2008 m. privalėjo atlikti namo kapitalinį remontą (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, reikėjo namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus). Ieškovė prižiūrėjo savo sergančią mamą, nes atsakovas motina nesirūpino. Atsakovas nesirūpino nekilnojamuoju turtu. 2008 m. ieškovės velionė mama (mirė (duomenys neskelbtini)), ieškovė ir atsakovas sutarė dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kapitalinio remonto darbų. Remonto darbus dalinai finansavo ieškovė, prie remonto darbų prisidėjo ieškovės ir atsakovo velionė mama, o atsakovas pasakė, kad pinigų remonto darbams neduos. Tuomet ieškovė iškėlė sąlygą, jog ieškovė finansuos už visas namo remontui reikalingas medžiagas, tačiau namas turės būti padovanotas ieškovei su sąlyga, kad atsakovas ir mama galės nekliudomai būti sodyboje ir sodyba naudotis;

2.3. po turto paveldėjimo ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad reikalinga pasirūpinti paveldėtu nekilnojamuoju turtu, t. y. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais statiniais. Namas yra 101 m. senumo, todėl buvo būtina atlikti būtinus gerinimo darbus. Atsakovas nereaguodavo į ieškovės prašymus prisidėti prie turto pagerinimo. Ieškovė viena rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Apie tai, kad nekilnojamas turtas buvo gerinamas atsakovui pranešta, prašyta prisidėti prie turto gerinimo. Ieškovė 2021-05-22 išsiuntė pretenziją atsakovui pretenzijoje nurodydama, kad per laikotarpį nuo paveldėjimo momento iki pretenzijos atsakovui pateikimo ieškovė bendro turto išlaikymui ir gerinimui panaudojo 18 587,42 Eur, todėl kiekvienam bendraturčiui tenka po 9 293,71 Eur išlaidų. Atsakovas 2021-05-27 atsakė ieškovei, kad savo paveldėto turto dalimi nesinaudoja beveik 6 metus, tačiau žada atvažiuoti ir tuomet pasirūpinti paveldėtu turtu. Ieškovė 2021-05-14 parašė atsakovui SMS žinutę su tokiu tekstu – „reikia panaikinti lauko tualetą iki 2023 metų, įsirengti vietinę kanalizaciją, valymo įrenginius. Tvarto stogas baigia supūti ir reikia jį remontuoti. Ar įsivaizduoji, kiek tai kainuos? Žodžiu apsispręsk ir duok žinią ką ruošiesi daryt“. Ieškovė atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Ieškovė 2021-08-04 dar kartą registruotu laišku išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje pasiūlė išspręsti ginčą taikiai. Atsakovė nurodė, kad laukia atsakymo į pretenziją iki 2021-08-15. Atsakovas 2021-08-08 atrašė ieškovei nebandydamas situacijos išspręsti taikiai;

2.4. ieškovė pageidauja, kad atsakovo ½ dalis nekilnojamojo turto (1/2 dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi statinių( būtu priteista ieškovei natūra. Toks reikalavimas formuluojamas todėl, kad atsakovas turtu nesirūpino. Sodybai turint vieną šeimininką tik taip bus išspręstas ginčas, nes kitaip išspręsti situacijos nepavyksta.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės S. V. ieškinį, kuriame prašė ieškovės S. V. reikalavimų atsakovui V. B. netenkinti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

3.1. ieškinyje dėstomos faktinės bylos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė įrodinėja, jog sodybą prižiūrėjo ir rūpinosi išimtinai tik ieškovė, tačiau dar iki šalims priimant paveldėjimą, 30 (trisdešimt) metų atsakovas vienas pats rūpinosi sodyba. Sodyboje niekas nuolat negyveno. Tik šiltuoju metų laiku sodyboje gyvendavo šalių mama. Atsakovas kartu su sutuoktine kiekvieną savaitgalį vykdavo į sodybą, sodyboje tvarkydavosi, ką reikėdavo pats paremontuodavo. Ieškovė į sodybą atvykdavo tik tuomet, kuomet matydavo naudą. Pinigai, skirti sodybos remonto darbams atlikti, buvo velionės mamos, kadangi, motina, pardavusi mišką, turėjo pinigų ir norėjo sutvarkyti sodybą. Remonto darbai vyko 2008 m., o šalys sodybą paveldėjo tik po 7 metų;

3.2. šalims paveldėjus nekilnojamąjį turtą, paveldėtu turtu išimtinai naudojosi ieškovė. Tik įgijusi paveldėjimo teisę ieškovė pareiškė, jog abiem vietos sodyboje nėra. Nuo 2021 m. gegužės mėn. ieškovė terorizuoja atsakovą, reikalaudama 9 293,71 Eur už atliktus remonto darbus sodyboje. Ieškovė, prieš nutardama atlikti turto pagerinimo darbus, į atsakovą nesikreipė, darbu su atsakovu nederino. Atsakovui žinutės ir pretenzijos siųstos po to, kai darbai buvo atlikti. Atsakovas sutarčių dėl remonto darbų atlikimo nepasirašęs. Atsakovas už atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį visus reikiamus mokesčius moka;

3.3. ieškovės reikalavimas priteisti natūra ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog iš šalių velionės mamos 2008 m. gautų pinigų sodyba buvo remontuojama, o vėliau be atsakovo žinios ieškovė savarankiškai nusprendusi sodyboje atliko atitinkamus remonto darbus nesudaro teisinio pagrindo ieškovei perleisti atsakovui nekilnojamojo turto dalies. Ieškovė ne tik, kad neprašė atsakovo sutikimo atlikti remonto darbus, bet net neinformavo apie daromą remontą. Neaišku, dėl ko ir kokia grėsmė galėjo kilti sodybai, kodėl reikėjo skubiai daryti remontą. Duomenų apie avarinę namo būklę nepateikta. Kadangi remontas padarytas be bendraturčio žinios, todėl ieškovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą. 2008 m. atliekami remonto darbai buvo iš velionės mamos pinigų, taigi ieškinyje ieškovės nurodomi 2008 m. privalomi kapitalinio remonto darbai (pakeisti stogo gegnes, uždengti patį stogą, pakelti namą, namą apšiltinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir atlikti kitus būtinus darbus) buvo finansuojami šalių mamos. Paveldėjus turtą, ieškovės atlikti darbai sodyboje (lauko tualeto panaikinimas, vietinės kanalizacijos įrengimas, valymo įrenginių įrengimas, tvarto stogo remontas) galėjo būti atliekami tik gavus atsakovo sutikimą, kadangi darbai nebuvo būtini;

3.4. atsakovas mano, jog Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) reikia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės nurodyta naudojimosi žemės sklypais tvarka yra abstraktaus pobūdžio.

4. Atsakovas V. B. teismui padavė priešieškinį, kuriame reiškė toliau nurodomus reikalavimus ieškovei S. V.:

4.1. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta geltona spalva, indeksas „1/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.2. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėta žalia spalva, indeksu „,2/10104 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.3. nustatyti, kad atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą mėlyna spalva, indeksu „A/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.4. nustatyti, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, plane pažymėtą žalia spalva, indeksu „B/2350 m²“, ir atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės;

4.5. nustatyti 7 000 m², žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-02-10 atliktus žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovė S. V. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 2, 4, 5, 8, o atsakovas V. B. naudosis 7 000 m² žemės sklypo dalimis plane raudonai pažymėtomis indeksais Nr. 1, 3, 6, 7;

4.6. nustatyti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu Nr. 1Al/m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geokada“ matininkės 2022-02-18 parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nustatant, kad:

4.6.1. ieškovė S. V. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane raudonai Nr. 1-4/14,21 ir 1-5/9,03, 23,24 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,13 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,13 m²; iš viso bendras plotas – 29,37 m² (namo dalis 2 937 / 5 892));

4.6.2. atsakovas V. B. naudosis patalpomis, pažymėtomis plane mėlynai Nr. 1-3/23,43, 23,43 m², su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane geltonai Nr. 1-2/12,25 (1/2 iš 12,25 m²), t. y. 6,12 m² (iš viso bendro naudojimo patalpų – 6,12 m²; iš viso bendras plotas – 29,55 m² (namo dalis 2 955 / 5 892)).

5. Priešieškinį grindė tuo, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti ir bendru sutarimu naudotis priklausančia sodyba. Atsakovo prašoma nustatyti minimo žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo (daikto) idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Atsiliepimas

6. Ieškovė S. V. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo V. B. priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsiliepimą į priešieškinį grindė tuo, kad:

6.1. sutinka nustatyti, kad: i) atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą sklypą geltona spalva, o ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pažymėtą žalia spalva. Ieškovė su tokiu Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių atidalijimu sutinka ir neprieštarauja, leisdama sklypo dalį pasirinkti atsakovui, tačiau Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ieškovė pageidauja pasirinkti savo nuožiūra, t. y. ieškovė pageidauja pasirinkti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri plane pažymėta mėlyna spalva (šios Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies nori ir atsakovas);

6.2. dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Geokada“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ieškovė nesutinka. Šalys kartu negalės naudotis namu, nes su atsakovu nesutarė nei vienu klausimu. Nesutampa šalių poreikiai bei siekiai: atsakovas neprisideda prie namo gerinimo ir tvarkymo. Ieškovė neįsivaizduoja kaip reikės spręsti klausimus dėl lauko tualeto, kanalizacijos įrengimo, elektros įrengimo, stogo remonto ir kitų klausimų.

7. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-04-13, liudytoja L. J. (garso įrašo takelio 00:06:55 min.–00:50:00 min.) parodė, jog su šalimis yra seni pažįstami. Atsakovo V. B. šeima sodyboje gyveno daug metų, o ieškovės S. V. sodyboje nebuvo. Ieškovė į sodybą retkarčiais atvažiuodavo, tačiau ieškovo ir atsakovo šeimos nebendravo. Sodyba maža, dviem šeimoms vietos per mažai. Ginčas dėl turto prasidėjo apie 2012 m.–2013 m., kai dar šalių motina buvo gyva. Šalių motina M. B. pradėjo sodybą remontuoti 2012 m.–2013 m. Nuo tada sodyboje pasirodydavo S. V.. S. V. pradėjo remontuoti sodybą: pakeitė stogą ir dailylentes (šaliuotę). Paskui mirė M. B., o S. V. toliau remontavo (tvarkė) sodybą. Sodyba buvo faktiškai nebegyvenama (nusidėvėjusi). Buvo pakeistos krosnys, pamatai taisyti, langai ir durys pakeisti. Nusidėvėję ir ūkiniai pastatai. Susidarė įspūdis liudytojai, jog konflikto iniciatorė yra V. B. žmona. Sodybai buvo būtina daryti remontą. Šalys (ieškovė ir atsakovė) aptartoje sodyboje praleido vaikystę. Matė, kaip buvo remontuojami pamatai, dailylentės (šaliuotė), stogas, gegnės, pečiai. Darbus atliko samdyti darbininkai. Liudytojos vyras sodyboje keitė elektros instaliaciją. Liudytojai žinoma, kad ieškovė S. V. kreipdavosi į atsakovą V. B. su prašymais prisidėti prie sodybos remonto. Sodyba (namas) labai nedidelis, todėl dviem šeimoms būtų sudėtinga naudotis sodyba. Koridorius, priemonė bei virtuvė buvo remontuota.

8. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-04-13, liudytoja E. B. (garso įrašo takelio 00:51:30 min.–01:15:50 min.) parodė, jog yra kaimynė sodyboje, su atsakovu V. B. santykiai geri, o su ieškove S. V. – ne. Kiekvieną savaitę atsakovas su žmona atvykdavo į sodybą. Atsakovas V. B. prižiūrėjo motiną M. B.. M. B. skundėsi ieškove (teigė, kad ieškovė S. V. pasiėmė pinigus ir dingo). Stogo remontas taip pat buvo su barniais iš M. B. ir S. V. pusės. Tik po M. B. mirties ieškovė S. V. atsirado sodyboje. Nuolat ieškovė S. V. sodyboje pradėjo gyventi nuo 2021 m. / 2022 m. M. B. teigdavo, jog butas turi likti dukrai, o sodyba Rūdiškėse – sūnui. Nematė, kad ieškovė S. V. kažką darytų. Statybininkų sodyboje nematė. Liudytoja visą laiką gyvena prie šalių sodybos kaimynystėje. Paskutinį kartą sodybos viduje lankėsi iki M. B. mirties. Išorės darbai buvo daryti iki M. B. mirties. Iki M. B. mirties sodyba buvo šviesiai rudos spalvos, o dabar – tamsiai rudos spalvos. Namas nudažytas dar esant gyvai M. B.. Ieškovė S. V. atsakovui V. B. į sodybą neleisdavo eiti, ant vartelių uždėjo spynas. Pamatus darė V. B..

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-04-13, liudytojas Š. A. (garso įrašo takelio 01:16:35 min.–01:39:10 min.) parodė, jog bendrauja su ieškove S. V., o su atsakovu V. B. nebendrauja. Sodyboje esančiame name apsilankė pirmą kartą apie 2016 m. ir pamatė, kad namas remontuotinas: sienos iš vidaus aptrupėjusios, krosnis išgriuvusi, kiemas nesutvarkytas, ūkiniai pastatai netvarkingi. Reikėjo nušveisti namo šaliuotę. Namą dažė du kartus, apie 2019 m. Namą dažė ir pats liudytojas. Reikėjo tvarkyti pamatus, kadangi pastarieji trupėjo (tvarkyta 2018 m. / 2019 m. laikotarpiu). Stasė pirko cementą tam, kad pertvarkytų pamatus. Tvorą irgi reikėjo griauti, nes buvo išpuvusi (2020 m. / 2021 m. laikotarpis). Viduje atliko tokius darbus: sienas iškalė, krosnis padėjo remontuoti (virtuvėje ir kambaryje). Dirbo ne vienas, padėjo su kolega K. Kolega K atliko betonavimo darbus. Medžiagas užsakinėjo S. V. V. B. nematė nė karto. S. V. už darbus liudytojui atsiskaitydavo grynaisiais. Namas žiema gyventi buvo netinkamas. Namo stogo nekeitė. Nuo 2016 m. nematė, kad kas nors kitas sodyboje būtų atlikęs remonto darbus. Liudytojas turi staliaus kvalifikaciją. Krosniai suremontuoti buvo samdytas kitas žmogus. Pečiai buvo apgriuvę, todėl koklius pečiams keitė. Kaminus bei pečius rekomendavo sutvarkyti pažįstamas gaisrininkas, nes pastarasis pamatęs aptartas konstrukcijas teigė, kad jie (konstrukcijos) nesaugios (skylėtos), gali kilti gaisras. Kai atvyko dirbti liudytojas, langai ir apdaila aplink langus jau buvo padaryti. Visas namas buvo apkaltas šaliuote (apdaila).

10. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-04-13, liudytoja R. B. (garso įrašo takelio 01:40:00 min.–02:14:30 min.) parodė, jog yra ieškovės S. V. dukra, o atsakovas V. B. yra liudytojas dėdė. Namas senas. S. V. į namo priežiūrą ir remontą investavo daug finansų. Liudytoja name būdavo nuo vaikystės. Dėl nesutarimų ilgą laiką nevažiavo į sodybą. Ieškovė S. V. su M. B. susitarė, kad namą reikė remontuoti ir M. B. sutiko prisidėti savo pinigais. Visgi, pinigu neužteko, tai S. V. pasiūlė, jog gali finansuoti dalį namo remonto, tačiau su sąlyga, jog namas ateityje bus paveldėtas S. V.. Kai namas buvo suremontuotas, tai V. B. su žmona apsigalvojo ir nebesutiko atiduoti savo namo dalies. Prasidėjo dideli nesutarimai ir po to ilgą laiką nesilankė sodyboje. M. B. sodyboje buvo iki nesuprastėjo sveikata. M. B. sodyboje leisdavo vasaras. M. B. iš sodybos išvažiavo apie 2013 m. / 2014 m. Po M. B. mirties šalių santykiai pasidarė labai konfliktiški. Iki atsikraustė S. V. namas buvo apleistas, netvarkytas. Nuo to laiko, kai S. V. įsikėlė į sodybą, buvo gerinamas namas, taupytos lėšos remontui. V. B. į sodybą nevažiuodavo, nebendradarbiavo dėl sodybos reikalų. Sodyboje remontai prasidėjo apie 2008 m. M. B. davė (11 584,80 Eur) 40 000 Lt, o S. V. išleido (8 688,60 Eur) 30 000 Lt (iki M. B. mirties). Buvo pakeistas stogas, pakeisti langai ir durys, renovuoti pamatai, sutvarkyti pečiai (krosnys). Darbams atlikti samdyti darbininkai. M. B. turėtą mišką pardavė 2007 m. M. B., pardavusi mišką, iš pradžių pinigus leido savo asmeniniams poreikiams (paminklų statymui, dantų protezavimui, buto remontui bei buto buitinei technikai, dalį pinigų padovanojo anūkams, dalį pasiliko laidotuvėms ir sunkmečiui). S. V. į sodybą grįžo

11. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-04-13, liudytoja D. B. (garso įrašo takelio 02:15:00 min.–02:39:11 min.) parodė, jog yra atsakovo V. B. žmona. Su ieškove S. V. santykiai iš pradžių buvo normalūs, tačiau pastaruosius 10 metų santykiai konfliktiški. Sodybą prižiūrėjo su vyru 30 metų. Iki 2013 m. buvo M. B.. Po sodybos paveldėjimo ieškovė S. V. pareiškė, kad atsakovų šeima nebevažiuotų į sodybą, nes ieškovė paskutinius 7 metus sodyboje nebuvo. Atsakovai sutiko, kad kurį laiką ieškovė gyvens sodyboje. Vėliau, apie 2021 m., gavo pretenziją iš ieškovės, jog reikia sumokėti 9 000 Eur už sodybos remontą. Ieškovė apie remonto darbus sodyboje atsakovų neinformavo. Ieškovė neįleidžia atsakovų į sodybą, iki pastarieji sumokės kompensaciją. Iki M. B. mirties sodyboje šeimininkavo atsakovai, o po M. B. mirties – ieškovė S. V.. Sodybą, prieš paveldėjimą, paliko tvarkingą: buvo sutvarkyta elektros instaliacija, fasadas perdažyta, betonuota namo prieiga. Pečius išgriautas 2008 m. ir iš naujo sumūrytas. M. B. prižiūrėjo iki 2013 m. M. B. visą laiką gyveno sodyboje, tik dvi paskutines vasaras prieš mirtį sodyboje nebegyveno. Kai M. B. pardavė mišką, tai V. B. pinigų negavo. M. B. skundėsi S. V. dėl to, kad išleido duotus pinigus. Ieškovė atsakovui pretenziją siuntė du kartus.

12. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-24, ieškovė S. V. palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus bei argumentus (garso įrašo takelio 00:03:30 min.–02:03:00 min.). Papildomai paaiškino, jog sodyboje augo nuo vaikystės. Ieškovė augino seneliai. Prižadėjo seneliams ir motinai, jog sodybos neparduos. M. B. 1995 m. parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei. Atsakovui liko 3-kambarių butas senamiestyje. Po tėvo mirties 1999-01-11 dėl paveldėjimo kreipėsi į notarą. Kadangi neturėjo pinigų tėvo laidotuvėms, tai pasiskolino pinigų iš atsakovo V. B.. Po to ieškovė atsisakė tėvo palikimo atsakovo naudai. Po motinos testamento atsakovo žmona kūrė planuos kaip ieškovę išgyvendinti iš sodybos. Ieškovė nusprendė, kol atsakovės žmona bus sodyboje, į sodybą nevažiuos. Motina rūpinosi visą laiką. Motina žiemą būdavo Vilniuje, tik vasarą atvažiuodavo į sodybą. Vasarą į sodybą ieškovė nevažiuodavo. M. B. 2007 m. paprašė pagalbos parduodant mišką. M. B. 2007 m. lapkričio mėn. pardavė mišką. Dalį pinigų (20 000 Lt) gavo grynais, o likę – mokėjimo pavedimais. Po miško pardavimo M. B. nusprendė padaryti savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (pirko baldus, buitinę techniką, keitėsi langus, grindis ir duris). 2008 m. vasarą (liepos mėn.) M. B. pasikvietė šalis (ieškovę ir atsakovą) bei pranešė, kad pageidauja padaryti sodybos kapitalinį remontą. Motina nurodė, kad sodybos remontui gali skirti apie 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Statybininkai, apžiūrėję namą, nurodė, jog reikia pakelti namo stogą 1 (vienu) metru, reikia keisti gegnes. Šaliuotę (dailylentes). Statybininkai nurodė, kad vien darbas kainuotų apie 40 000 Lt, o medžiagos dar apie 30 000 Lt–35 000 Lt. Kadangi M. B. neturėjo tiek pinigų, ieškovė pasiūlė investuoti dalį savo pinigų. M. B. davė savo 40 000 Lt. Ieškovė daug investavo savo asmeninio laiko ir jėgų į sodybos remontą. Ieškovė pinigus sodybos remontui surinko pardavusi savo garažą (16 000 Lt) ir turėtas akcijas (10 000 Lt), taip pat turėjo santaupų. M. B. sveikata suprastėjo 2013 m., o 2014 m. jau buvo gydoma ligoninėje. Motinos pensija buvo labai maža, užtekdavo tik vaistams. Sodyba yra 37,64 m² gyvenamo ploto, kurį sudaro du kambariai (vienas 23,43 m², o kitas 14,21 m²). Krosnis viena dviem kambariams, krosnies anga tik iš vienos pusės. Elektra tik 3 kW galingumas, tačiau sodybai tik per mažai. Apskaitos prietaisas gali būti tik vienas, gali būti tik kontrolinių skaitiklių. Šulinys senka (reikia daryti gręžinį). Lauko tualetą reikia nugriauti. Sklypus reikia prižiūrėti. Šalia namo sklypas – 70 arų. 2008 m. buvo paimtas raktas iš ieškovės nuo sodybos, nuo tada ieškovė sodyboje nesilankė. 2009-06-30 atsakovai su M. B. sudarė išlaikymo sutartį, apie kurią ieškovė nežinojo. Visgi, po sutarties pasirašymo atsakovai dingo ir motinos neprižiūrėjo. Vėliau kilo skandalas ir aptartą sutartį nutraukė. Ieškovė 2010 m. išvažiavo į Vokietijos Federacinę Respubliką uždarbiauti, grįžo 2011 m. Apie išlaikymo iki gyvos galvos sužinojo tik 2012 m. Motiną M. B. prižiūrėti pradėjo nuo 2012 m. Nuo 2016 m. pradėjo tvarkytis sodyboje. Po 2015 m. investavo 9 293 Eur. Dėl priteistinos kompensacijos atsakovui spręsti teismo nuožiūra, tačiau sutiktų sumokėti 10 000 Eur kompensaciją. 2008 m. investavo 9 293 Eur, o po 2015 m. investavo 9 294 Eur (iš viso investuota 18 587 Eur).

Atsiliepimas

13. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-24, atsakovas V. B. palaikė atsiliepime bei priešieškinyje nurodytą poziciją ir argumentus (garso įrašo takelio 02:03:30 min.–02:55:00 min.). Papildomai paaiškino, jog su motina gyveno apie 30 metų. Sodybą prižiūrėjo (stogą tvarkė, namą dažė, viduje irgi remontavo). Stogą audros nuplėšė du kartus ir abu kartus stogą tvarkė atsakovas. Motina, kuomet gavo 120 000 Lt už mišką, dalį pinigų investavo į sodybos remontą: skardino stogą, apkalė dailylentėmis namą, pakeitė langus. Buvo susitarimas su ieškove, kad nuo 2016 m. ieškovė sodyboje pagyvens 5 metus. Nuo 2021 m. pradėjo reikšti pretenzijas. Motina M. B. sakė, kad sodyba turi likti atsakovui, o butas – ieškovei. Ūkiniai statinių nusidėvėjimas – 80 proc. Jei visas turtas būtų priteistas atsakovui, atsakovas galėtų sumokėti iki 15 000 Eur kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-23, ieškovės atstovė (advokato padėjėja) Jolanta Klimašauskienė baigiamojoje kalboje palaikė proceso metu išdėstytus reikalavimus, argumentus bei paaiškinimus (garso įrašo takelio 00:17:10 min.–00:41:20 min.). Reziumavo, kad:

14.1. įgijus nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, savininkai įgyja ir atitinkamas teises bei pareigas tiek tarpusavio, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir jį išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kito. Po nekilnojamojo turto įgijimo reikėjo turtu ir pasirūpinti. Nekilnojamąjį turtą buvo privalu gerinti, nes namas yra 101 metų senumo, jis (namas) griuvo ir buvo neišvengiama atlikti namo gerinimo darbus, tam kad namas paprasčiausiai nesugriūtų. Kadangi šalys nesusitarė dėl namo gerinimo darbų, todėl ieškovė buvo priversta viena pasirūpinti turtu. Atsakovas nereaguodavo į ieškovės prašymus prisidėti prie turto pagerinimo, todėl ieškovė viena rūpinosi bendru su atsakovu nekilnojamuoju turtu. Ieškovės vardu sudaryta elektros sutartis ir ieškovė viena moka už elektrą, taip pat viena moka už šiukšlių išvežimą ir pan.;

14.2. išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar turto vertės pablogėjimo (apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai). Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Pagal protingumą įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. Įstatymas įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. Nors ieškovė atsakovui siūlė įvairius situacijos sprendinius, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlymais, nes teigė, kad nori išsaugoti tėvų nekilnojamąjį turtą. Visgi, atsakovas turto nesirūpina;

14.3. sodybos naudojimosi tvarkos nustatymu pagal atsakovo pateikiamą sudarytą UAB „Geokada“ matininkės parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ieškovė nesutinka. Ieškovė su atsakovu negalės naudotis namu. Yra tik vienas įėjimas į namą, namas registruotas kaip vienbutis. Sunkiai įsivaizduojama kaip reiktų rūpintis ir tvarkyti žemės sklypą aplink namus. Ieškovė su broliu nesutaria nei vienu klausimu, todėl mažai tikėtina, kad sutars ir ateityje. Nesutampa nei šalių poreikiai, nei siekiai. Ieškovė nežino kaip su atsakovu reikės spręsti klausimus dėl lauko tualeto, kanalizacijos įrengimo, elektros klausimų, stogo remonto ir kitų klausimų. Ieškovė dėjo visas pastangas sodybą prižiūrėti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-23, ieškovė S. V. baigiamojoje kalboje palaikė proceso metu išdėstytus reikalavimus, argumentus bei paaiškinimus.

16. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-23, atsakovo V. B. atstovas advokatas Vainius Girdutis baigiamojoje kalboje palaikė proceso metu išdėstytus reikalavimus, argumentus bei paaiškinimus (garso įrašo takelio 00:41:27 min.–01:21:51 min.). Apibendrinęs atsakovo poziciją nurodė, kad sodybos vertė yra didesnė, nei nurodo ieškovė. Iki M. B. mirties atsakovas dirbo žemės plotus, kuriuos prašo atidalinti. Naudojimasis sodyba pagal teikiamą planą yra racionalus. Ieškovė nepagrindė dėl kokių priežasčių pagal atsakovo siūloma naudojimosi sodyba tvarka negalėtų būti nustatyta.

17. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-23, atsakovas V. B. baigiamojoje kalboje palaikė proceso metu išdėstytus reikalavimus, argumentus bei paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. byloje sprendžiamas ieškovės S. V. ieškinio reikalavimų atsakovui V. B. ir atsakovo V. B. priešinių reikalavimų ieškovei S. V. dėl bendro nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų (0,47 ha ir 2,0208 ha ploto), esančių (duomenys neskelbtini). bei žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – atidalijimo (ne)nepagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 265 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimo turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

Aprašomoji dalis

19.1. ieškovei S. V. ir atsakovui V. B. nuosavybės teise po ½ idealiąją dalį priklauso 0,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 2, f. l. 132–134);

19.2. ieškovei S. V. ir atsakovui V. B. nuosavybės teise po ½ idealiąją dalį priklauso 2,0208 ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 2, f. l. 129–131);

19.3. ieškovei S. V. ir atsakovui V. B. nuosavybės teise po ½ idealiąją dalį priklauso 0,7 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), su statiniais: 61,62 m² pastatu-gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, rūkykla, šiukšliadėžė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 2, f. l. 124–128);

19.4. iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra artimieji giminaičiai, t. y. brolis ir sesuo (CK 3.135 straipsnis), kurie Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais paveldėjo po motinos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 3, f. l. 121);

19.5. šalių santykiai konfliktiški, todėl ieškovė ir atsakovė siekia paveldėto aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto atsidalijimo.

20. Teismas, siekdamas procesinio sprendimo aiškumo ir nuoseklumo, pasisako dėl kiekvieno ginčo nekilnojamojo turto objekto (Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais) (ne)atidalijimo atskirai.

Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)atidalijimo

21. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tiek ieškovė S. V., tiek atsakovas V. B. siekė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Proceso metu tarp šalių neliko ginčo dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijimo, tiek ieškovė S. V., tiek atsakovas V. B. sutarė, jog Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti atidalintas pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad atsakovui V. B. atidalintina ½ dalis žemės sklypo dalis, plane pažymėta geltona spalva, indeksu „1 / 10 104 m²“, o ieškovei S. V. atidalintina ½ dalis žemės sklypo dalis, plane pažymėta žalia spalva, indeksu „,2 / 10 104 m²“ (el. b. f. 2, f. l. 182–183):

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, pažymėta geltona spalva ir indeksu – atidalintina atsakovui V. B. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, pažymėta žalia spalva ir indeksu – atidalintina ieškovei S. V. 22. Nelinkus ginčo dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo, teismas plačiau dėl atidalijimo (ne)racionalumo ir (ne)galimumo nepasisako. Dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)atidalijimo 23. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tiek ieškovė S. V., tiek atsakovas V. B. siekė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Nesant prieštaravimų dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)atidalijimo, Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) atidalintinas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). 24. Visgi, tarp šalių kilos ginčas, kuri konkreti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis kuriai proceso šaliai atiteks, kadangi abi šalys pageidavo priteisti tą pačią Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtame atidalijimo plane pažymėtą mėlyna spalva su indeksu :

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, esantis el. b. f. 2, f. l. 184–185 25. Pagrindinis ieškovės argumentas dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies atidalijimo, priskiriant ieškovei Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) mėlyną spalva ir indeksu pažymėta dalį buvo ta, kad ieškovė leido atsakovui pasirinkti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, todėl, užtikrinant šalių lygiateisiškumą, ieškovė turėtų turėti teisę pasirinkti savo nuožiūra kito žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-24 metu, atsakovas V. B. paaiškino, jog pageidauja tos pačios mėlyna spalva pažymėtos žemės sklypo dalies, kadangi su motina toje dalyje sodindavo bulves, aptarta žemės sklypo dalis buvo daugiausiai tvarkoma, aptarta žemės sklypo dalis mažiau ribojasi su kaimyniniais sklypais (teismo posėdžio, vykusio 2022-05-24, garso įrašo takelio 02:07:15 min.–02:08:50 min.). 26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo V. B. teiginiai, susiję su tuo, kad mėlyna spalva pažymėta Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dirbama (sodintos bulves), ar aptariama žemės sklypo dalis ribojasi mažesniu skaičiumi kaimynu, per se (liet. savaime) nesudaro teisinio pagrindo priteisti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pažymėtą mėlyna spalva. Analizuojamas Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) projekte atidalinti lygiomis dalimi (po 2 350 m²), atidalintino žemės sklypo ribos lygios, nei viena iš atidalijamo žemės sklypo dalių neturi kokių nors išskirtinių trūkumų (pvz., durpynai, kalvota reljefas) ar privalumų (vandens telkinys, įrengtos komunikacijos ir pan.). dėl šios priežasties teismas sutinka su ieškove S. V., jog turi būti išlaikytas šalių lygiateisiškumas, t .y. jeigu Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pirmasis išsirinko atsakovas V. B., tai kito atidalintino žemės sklypo dalį pirmoji turi išsirinkti ieškovė S. V. (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog atidalijus Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. V. atidalintina Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu Nr. , o atsakovui V. B. atidalintina Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, UAB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ plane pažymėta žalia spalva ir indeksu Nr. . Dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais (ne)atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 27. Nustatyta, jog ieškovė S. V. pareiškė reikalavimą priteisti ½ dalį Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi statinių ieškovei nuosavybės teise ir iš ieškovės S. V. atsakovo V. B. naudai priteisti piniginę kompensaciją už nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas V. B. su nurodytu ieškovės S. V. reikalavimu nesutinka ir pareiškė priešinį reikalavimą nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimosi tvarką. 28. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo (objektu) naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo (bendraturčio) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nurodė, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.80 straipsnio 1 dalies santykio, išaiškinęs, kad: pirma, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų (bendraturčių) reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės; antra, tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui ir atidalijimas išmokant kompensacijos taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). 29. Viena vertus, analizuojant atsakovo V. B. teismui pateiktą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimo tvarkos nustatymo planą (el. b. f. 2, f. l. 161–167) matyti, jog de facto (liet. faktiškai) galima nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodybos naudojimosi tvarką. Visgi, aptarta naudojimosi tvarka turi ir trūkumų: neišspręstas faktiškai egzistuojančios, tačiau neįregistruotos (neįteisintos), sodo namo palėpės naudojimosi tvarkos klausimas (teismo posėdžio, vykusio 2022-05-24, garso įrašo takelio 02:21:10 min 02:23:00 min; 02:53:50 min.–02:54:45 min.), taip pat neišspręstas kitų statinių, esančių Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos klausimas (pvz., naudojimasis šuliniu ir ūkiniais pastatais). Ieškovė S. V. papildomai paaiškino, jog tarp patalpų Nr. 1-4 ir Nr. 1-3 įrengtas pečius, kuris šildo abu kambarius, tačiau kieto kuro pakrovimo anga yra tik viename kambaryje, todėl, šalių santykiams esant konfliktiškiems, būtų sudėtinga suderinti šildymo poreikius. Taip pat matyti, jog atsakovui V. B. priskirtoje patalpoje Nr. 1-3 nėra papildomų įrengimų, tuo tarpu ieškovei S. V. priskirtose patalpose Nr. 1-4 ir Nr. 1-5 yra papildomų įrengimų (krosnis, pečiai, duonkepė), kurie mažina patalpų plotą. Teismo vertinimu, atsakovo V. B. parengtas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamojo namo (sodybos) naudojimosi tvarkos planas neišbaigtas, turintis trūkumų ir nesprendžiantis šalių konflikto dėl daikto naudojimosi iš esmės, todėl apylinkės teismo nelegitimuojamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, naudojimosi daiktu tvarka turi apimti visą faktiškai egzistuojantį statinį, nepaisant to, kad dalis statinio (palėpė) neįregistruota (neįforminta). Nesutiktina su atsakovu V. B., jog neįformintos (neįteisintos) palėpės klausimas gali būti sprendžiamas tik palėpę įteisinus. Palėpės įteisinimas turėtų teisinę reikšmę tik tvarkingai sodybos namo dokumentacijai, tačiau ne faktiškai pastatyto sodybos namo naudojimusi. Ir pats atsakovas V. B. teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-24, duodamas paaiškinimus dėl patalpos, pažymėtos skaičiumi Nr. 1-2, parodė, kad aptartoje patalpoje įrengti laiptai į palėpę, kurioje laikomi daiktai (tokie paaiškinimai rodo, jog atsakovas V. B. palėpe faktiškai naudojasi), ir kurios (palėpės) plotas beveik kaip viso namo. Tai, kad sodybas pastatas turi palėpę matyti ir iš į bylą teiktų sodybos pastato nuotraukų (žr. ekrano nuotraukas apačioje), tačiau naudojimosi tvarkos plane palėpės naudojimosi klausimas, minėta, nespręstas. (el. b. f. 1, f. l. 60) (el. b. f. 2, f. l. 101) 30. Kita vertus, teismas sutinka su ieškove S. V., jog esant konfliktiškiems šalių santykiams ir pareikštam reikalavimui dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais atidalijimo, prioritetas aptariamos situacijos kontekste turtų būti teikiama ne naudojimosi tvarkos nustatymui, o atidalijimui. Ieškovė S. V. renkasi ne bendrąjį atidalijimo būdą natūra, tačiau išimtinį (subsidiarų) atidalijimo būdą, kuomet atsakovui V. B. tenkanti nuosavybė priteisiama ieškovei S. V., o iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. priteisiama kompensacija. Visgi, vyraujanti teismų praktika leidžia apylinkės teismui spręsti, jog tais atvejais, kai atidalijimas priteisiant kompensaciją yra ydingas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, toks reikalavimas turi būti atmetamas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1623-912/2019, nutarties 21 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2010-10-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-150-560/2010). Apylinkės teismo įsitikinimu, nors ieškovės S. V. ieškinio reikalavimas atidalinti sodybą priteisiant atsakovui V. B. piniginę kompensaciją iš principo galimas ir net, esant konfliktiškiems šalių santykiams, pakankamai racionalus, tačiau negali būti tenkinamas dėl to, jog nenustatyta reali sodybos vertė. Viena vertus, kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą (turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022, nutarties 42 punktas). Kita vertus, bylos duomenys duoda pagrindo išvadai, jog nuo 2008 m. į sodybos pastatą buvo investuota apie 20 000 Eur, t. y. sodybos pastatas buvo renovuotas (keistas stogas, gegnės, namo apdaila, langai, durys, remontuoti pečiai ir kaminai). Tas atsispindi ir į bylą teiktose nuotraukose: Sodybos pastatas iki renovacijos (el. b. f. 3, f. l. 26) Sodybos pastatas po renovacijos (el. b. f. 2, f. l. 105) 31. Teismas nesutinka vadovautis sodybos pastato verte, nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-01-05 išraše (nurodyta vertė – 5 140 Eur), taip pat ir VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos verte, nurodyta 2021-10-19 dienai, t. y. 6 330 Eur (el. b. f. 2, f. l. 2). Taip yra todėl, kad akivaizdu, jog po sodybos pastato renovacijos sodybos pastatas buvo pagerintas iš esmės. Pagerinus sodybos pastatą iš esmės pakito (padidėjo) ir sodybos pastato rinkos vertė. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 80 proc., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog namas renovuotas, dėl ko fizinio nusidėvėjimo procentas negali būti 80 proc. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti bent apytikrę sodybos pastato turto vertę, byloje nėra, tokių neteikė ir šalys. Pastebėtina, jog apylinkės teismas siūlė ieškovei S. V. atlikti turto vertinimą (teismo posėdžio, vykusio 2022-06-23, garso įrašo takelio 01:36:20 min.–01:43:50 min.), tačiau ieškovė S. V. atsisakė atlikti turto vertinimą nurodydama, jog turto vertinimas brangiai kainuoja. Kadangi atsakovas V. B. nebuvo suinteresuotas atidalijimu priteisiant kompensaciją, todėl reikalauti iš atsakovo V. B. atlikti sodybos pastato rinkos vertinimą nebūtų teisingas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nesant galimybių iš byloje esančių duomenų nustatyti adekvačią sodybos vertę, apylinkės teismas netenkina ieškovės S. V. reikalavimo taikyti atidalijimo priteisiant kompensaciją būdo dėl pastarojo ydingumo tuo aspektu, jog negalima nustatyti sodybos pastato vertės, kuri būtų pagrindas spręsti dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio. 32. Teismas, įvertinęs šalių (ieškovės S. V. ir atsakovo V. B.) pareikštus materialiuosius reikalavimus nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendžia, jog bendraturčiai (ieškovė S. V. ir atsakovas V. B.) iš esmės tik reiškė vienas kitam reikalavimus bei nuolat konfliktavo ir nedėjo pastangų išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo net ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo (ginčo situacijos išsprendimo iš esmės) variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis ir teismas negali veikti už šalis atstovaudamas vienos ar kitos pusės interesus, siekdamas racionalesnio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ir nors aptariamu atveju ginčas dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais atidalijimo (ar naudojimosi tvarkos nustatymo) lieka iš esmės neišspręstas, tačiau tokia situacija vyraujančioje teismų praktikoje toleruojama (žr. Kauno apygardos teismo 2021-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-414-230/2021, nutarties 35 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1623-912/2019, nutarties 20–23 punktai), ypač tais atvejais, kai de facto (liet. faktiškai) šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimas CK 6.38 straipsnio 3 dalis)) racionalus sprendimas gali būti rastas, tačiau tik dėl pačių šalių nebendradarbiavimo, nesikooperavimo ir siekio išspręsti ginčą išimtinai savo naudai, neatsižvelgiant į kito bendraturčio interesus, racionalus sprendimas nepasiekiamas. Teismas pažymi, jog priimamu sprendimu šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai su kokybiškai nauju reikalavimu atidalyti turtą (pvz., pateikiant kitą atidalijimo turtu planą, arba pasirinkus atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją, atlikti turto vertinimą ar kitais būdais nustatyti adekvačią atidalintino turto vertę) ar nustatyti kitokią šalių interesų nepažeidžiančią naudojimosi tvarką. Dėl piniginių lėšų, atlikus sodybos pagerinimus, (ne)priteisimo 33. Viena vertus, ieškovė S. V. teismui neformulavo savarankiškų reikalavimų, priteisti išlaidas, susijusias su sodybos namo pagerinimu. Kita vertus, ieškovė S. V. išlaidas, patirtas pagerinus sodybos pastatą iš esmės, ketino įskaičiuoti į atsakovui V. B. priteistiną kompensaciją tuo atveju, jeigu būtų tenkintas reikalavimas atidalinti sodybos pastatą priteisiant iš ieškovės S. V. atsakovui V. B. piniginę kompensaciją (1/2 ieškovės S. V. išlaidų dalimi siekta sumažinti atsakovui V. B. priteistiną kompensaciją). Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis bei šalių pozicijas byloje, sprendžia, jog teisinės taikos atkūrimui (CPK 2 straipsnis) būtina išspręsti ieškovės S. V. patirtų išlaidų sodybos pastato pagerinimui (renovacijai) iš esmės atlyginimo klausimą. Juolab, kai teismui pakanka duomenų apie ieškovės S. V. patirtas išlaidas, o teisminio proceso metu šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) skyrė pakankamai daug dėmesio dėl aptariamų išlaidų (ne)pagrįstumo. 34. Nustatyta, kad ieškovė S. V. įrodinėjo, kad patyrė iš viso 18 587,42 Eur išlaidų sodybos namo pagerinimui: i) 2008 m. investavo 9 293 Eur; ii) po 2015 m. investavo 9 294 Eur. Aptartas sumas ieškovė grindė į bylą teiktomis sąskaitomis bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, taip pat savo sudarytais paskaičiavimais (el. b. f. 1, f. l. 77–208). Visgi, analizuojant ieškovės pateiktus skaičiavimus matyti, jog ieškovė už sodybos pastato darbus 2008 m. sumokėjo 9 441,78 Eur (32 600,57 Lt) (atkreipiamas dėmesys, jog elektroninėje byloje nevisiškai skaitmenizuotas ieškovės S. V. pateiktas paskaičiavimas, todėl pastarasis patikrintas pagal į bylą pateiktus originalus), o už 2017 m.–2021 m. laikotarpį – 9 145,64 Eur (el. b. f. 1, f. l. 78, 207) (visgi, 9 441,78 Eur + 9 145,64 Eur = 18 587,42 Eur). Dėl šios priežasties apylinkės teismas laiko, jog iš viso sodybos namui išleista 18 587,42 Eur suma apskaičiuojama taip: 9 441,78 Eur – už 2008 m. atliktą remontą, o 9 145,64 Eur – po 2017 m. iki 2021 m. atliktus remonto ir kitus sodybos namo tvarkymo darbus. 35. Apylinkės teismas nesutinka su ieškovės S. V. reikalavimu priteisti ½ dalį patirtų 9 441,78 Eur išlaidų už sodybos namo remontą 2008 m. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą teismas priima dėl to, jog aptartos išlaidos patirtos dar tuomet, kai Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), su aptartame žemės sklype esančiu sodybos pastatu, priklausė ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. motinai M. B.. M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 3, f. l. 121). Tai reiškia, kad bet kokie susitarimai, kurie buvo iki buvusios sodybos savininkės M. B. mirties (žr., pvz., 2008-08-30 M. B. ir S. V. patvirtinimą (deklaraciją), esančią el. b. f. 3, f. l. 66), teisiškai įpareigoja tik susitarimą sudariusias šalis (M. B. ir S. V.). Tuo atveju, jeigu ieškovė S. V. po M. B. mirties turėjo turtinių pretenzijų dėl sodybos remonto išlaidų atlyginimo, tai galėjo paveldėjimo proceso metu pasinaudoti CK 5.63 straipsnyje numatyta specialia kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka ir pareikšti finansinį reikalavimą kitam palikimą priėmusiam asmeniui – įpėdiniui (atsakovui) V. B.. Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė S. V. būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka paveldėjimo procese, o nuo (duomenys neskelbtini) iki šio sprendimo priėmimo momento jau yra suėjęs ir naikinamasis 3 metų terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020, nutarties 27 punktas), kreditorių finansiniams reikalavimams paveldėjimo procedūroje pareikšti. 36. Kitokia teisinės situacija yra su 9 145,64 Eur išlaidomis, patirtomis sodybai išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti nuo 2017 m. iki 2021 m. Apylinkės teismas, įvertinęs ieškovės S. V. pateiktas sąskaitas ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (el. b. f. 1, f. l. 124–208), sutinka, jog aptarta 9 145,64 Eur suma sodybos išlaikymui įrodyta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Visgi, faktinių bylos aplinkybių kontekste būtina nuspręsti, ar atsakovas turi pareigą atlyginti ½ (4 572,82 Eur) dalį ieškovės S. V. patirtų išlaidų, skirtų sodybai prižiūrėti/remontuoti. 37. Bendra taisyklė yra ta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, jog: i) daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo (turto) vertės pablogėjimo. Jas (išlaidas) apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos (išlaidos) reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo (turto) naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį (protingumo kriterijų) įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam (turtui) tinkamai išsaugoti ir išlaikyti; ii) tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis; iii) sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo (turto) vertę; iv) CK 4.83 straipsnio 3 dalyje iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: pirma, kai dėl jų (išlaidų) teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; antra, kai butų ir kitų patalpų savininkas nedavęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, nutarties 36–39 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013). 38. Analizuojant į bylą ieškovės S. V. pateiktus 9 145,64 Eur išlaidas pagrindžiančius dokumentus matyti, jog ieškovė S. V. aptartas išlaidas patyrė dėl: koklių remonto, karnizų ir rozečių, pirties krosnies remonto, dūmtraukio restauravimo, garinės remonto, atramos pastatymo, WC tvarkymo, elektros darbų, rūsio remonto, kamino tinkavimo, duonkepės remonto, gipso plokščių tvirtinimo, apdailos darbų, įvairioms statybinėms medžiagoms (klijams, vinims, tinkui, apdailos juostelėms, medvaržčiams, statybiniams mišiniams, dažams, antiseptikams medienai, teptukams, kampiniams, voleliams, durelėms, grotelėms, šlifavimo diskams, plokštėms, molio miltams, smėliui, skirtam fiksacijai, kabliukams, vielai, rūdžių surišėjams, ortakiams, šviestuvui, emalei, lakui, stiklajuostei, jungikliams, išlaidos pamatų įrengimui, įvairioms statybinėms detalėms, antgaliams (el. b. f. 1, f. l. 124–208). Teisminėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad privalomų reikalavimų išlaikyti statinį visumą sudaro: i) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo; ii) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda; privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sodybos pastatas yra 1920 m. statybos pradžios (namui daugiau kaip 100 metų) (el. b. f. 1, f. l. 50–55; b. f. 2, f. l. 124), taip pat įvertinęs į bylą pateiktas sodybos ir sodybos pastato nuotraukas (el. b. f. 1, f. l. 56–76; b. f. 2, f. l. 95–105; b. f. 3, f. l. 26, 88–93), taip pat atsakovo V. B. pasyvumą sodybos priežiūroje ir išlaikyme (atsakovas V. B. teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog sodybos pastatas būtų buvęs išlaikomas ir prižiūrimas atsakovo V. B. lėšomis bei darbu), todėl sprendžia, kad 9 145,64 Eur išlaidos patirtos iš esmės palaikyti sodybos namo būklę, t. y. namo techninei ir estetinei būklei palaikyti. Dėl šios priežasties pripažįstama, jog aptartoms išlaidoms atsakovo V. B. sutikimo nereikėjo. 9 145,64 Eur išlaidos pagrįstos dokumentais, teismas nenustatė, jog analizuojamos išlaidos būti neracionalios ir neprotingos. Jokių kitų argumentų atsakovas V. B. dėl teismui pateiktų išlaidų (ne)pagrįstumo neteikė. Pastebima ir tai, jog praktiškai visi liudytojai (L. J., Š. A., R. B.) patvirtino, jog sodybos namas buvo senas, nusidėvėjęs ir reikalaujantis priežiūros. Tiek ieškovės S. V., tiek liudytojų teiginius patvirtina ir į bylą teiktos sodybos pastato nuotraukos, kurios rodo, jog į sodybos pastatą buvo investuotos lėšos ir sodybos pastatas reikalauja priežiūros. 39. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas, siekdamas CPK 2 straipsnyje numatyto tikslo – kuo greitesnės teisinės taikos tarp šalių atkūrimo – išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl išlaidų, patirtų sodybai prižiūrėti ir išsaugoti, iš esmės bei iš atsakovo V. B. ieškovės S. V. naudai priteisia ½ dalį 9 145,64 Eur išlaidų, t. y. 4 572,82 Eur (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 ir 4 dalys). Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo 40. Nustatyta, kad: 40.1. ieškovė S. V. iš viso patyrė 2 340,81 Eur išlaidų: i) 1 050 Eur (700 Eur + 200 Eur + 150 Eur) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ; ii) 311 Eur žyminis mokestis; iii) 557,81 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolui; iv) 422 Eur išlaidos už MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų sudarymą (el. b. f. 1, f. l. 27; el. b. f. 2, f. l. 20, 147 – 150, 186; el. b. f. 3, f. l. 9–22, 80–81, 87, 110–112); 40.2. atsakovas V. B. iš viso patyrė 2 636 Eur išlaidų: i) 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ii) 200 Eur išlaidos už MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ projekto dėl ribų nustatymui; iii) 200 Eur išlaidų už UAB „Geokada“ parengtą pastato naudojimosi tvarkos projektui ir; iii) 236 Eur žyminis mokestis (el. b. f. 2, f. l. 168; el. b. f. 3, f. l. 27–35). 41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 6, 9–10 punktai). 42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 43. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė atidalinti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė identiškus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo/pasidalinimo planus (žr. el. b. f. 2, f. l. 169–171 (atsakovo planas); žr. el. b. f. 2, f. l. 182–183 (ieškovės planas)). Kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai dėl Žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinti, todėl teismas palieka kiekvieną šalį prie savo bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su aptarto atidalijimo projekto parengimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 44. Tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė atidalyti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pateikė identiškus Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo/pasidalinimo planus (žr. el. b. f. 2, f. l. 158–159 (atsakovo planas); žr. el. b. f. 2, f. l. 184–185 (ieškovės planas)). Ir nors teismas tenkino ieškovės pageidavimą priskirti A indeksu pažymėtą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (ta pati dalis, kurios norėjo ir atsakovas), tačiau savo esme ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atidalinti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti, todėl teismas palieka kiekvieną šalį prie savo bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su aptarto atidalijimo projekto parengimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 45. Pasisakant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 050 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 557,81 Eur išlaidos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymui apmokėti ir 311 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui yra pagrįstos. Ieškovė ieškiniu iš esmės reiškė tris savarankiško pobūdžio reikalavimus: atidalinti Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atidalinti Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais atidalijimo. Klausimą dėl patirtų išlaidų sodybos pastato remontui priteisimo teismas išsprendė ex officio (liet. savo iniciatyva), siekdamas CPK 2 straipsnyje numatyto tikslo – greitesnės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, todėl neskaičiuojamas į proporciją skirstant bylinėjimosi išlaidas. Vadinasi, du iš trijų materialiųjų reikalavimų tenkinti, todėl ieškovė turi teisę į 2/3 dalis patirtų išlaidų, o konkrečiau į 1 2791,21 Eur (1 050 Eur + 557,81 Eur + 311 Eur = 1 918,81 Eur; 1 918,81 Eur X 2/3 = 1 279,21 Eur). 46. Pasisakant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 236 Eur žyminis mokestis sprendžiama, jog aptartos išlaidos yra pagrįstos. Atsakovas priešieškiniu iš esmės taip pat reiškė tris savarankiško pobūdžio reikalavimus (prašė atidalinti Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais naudojimosi tvarką). Du iš trijų materialiųjų reikalavimų tenkinti. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę į 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aptariamu atveju 2/3 atsakovo patirtų išlaidų sudaro 1 490,67 Eur (2 236 Eur X 2/3 = 1 490,67 Eur). 47. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos panašaus dydžio, taip pat į tai, jog abi šalys iš esmės gavo identišką teisinį rezultatą, teismas sprendžia, jog atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų užskaitą, galima taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies taisyklę, ir bylinėjimosi išlaidų likučio iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisti. Tokiu sprendimu teismas iš esmės siekia analogiško procesinio teisinio rezultato, kokį šalys pasiekė teismui išsprendus šalių materialiuosius reikalavimus. 48. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas šalis palieka prie kiekvienos iš šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 49. Nustatyta, kad proceso metu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (el. b. f. 2, f. l. 22–26). Netenkinus ieškovės reikalavimo atidalinti žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). 50. Ieškovė S. V. teismui teikė ir tam tikrų dokumentų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sąskaitų bei planų) originalus (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog įsiteisėjus sprendimui ieškovės S. V. teikti dokumentų originalai turi būti grąžinti ieškovei (CPK 3 straipsnio 8 dalis). 51. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, jog ieškovės S. V. ieškinio ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies priimant procesinį sprendimą – teismo (galutinį) sprendimą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais, nusprendė: Ieškovės S. V. ieškinio reikalavimus atsakovui V. B. tenkinti iš dalies. Atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimus ieškovei S. V. tenkinti iš dalies. Atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-13 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane geltona spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį. Atidalinti iš bendrosios dalinės ieškovės S. V. ir atsakovo V. B. dalinės nuosavybės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal MB ,,Optimalūs geodeziniai sprendimai“ matininko 2022-01-12 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovui V. B. priskiriant plane žalia spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį, o ieškovei S. V. priskiriant plane mėlyna spalva ir indeksu Nr. pažymėtą žemės sklypo dalį. Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 572,82 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 82 ct) išlaidų dalį, skirtą sodybos išlaikymui bei priežiūrai. Likusioje dalyje ieškovės S. V. ieškinio ir atsakovo V. B. priešieškinio reikalavimų netenkinti. Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įsiteisėjus sprendimus, grąžinti ieškovei S. V. teismui teiktus dokumentų originalus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, sąskaitas bei kvitus). Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis