- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 2-150-560/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės J. L. priešieškinį ieškovei I. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio dalyką vėliau keitė bei ieškinį tikslino (b.l. 1-8, 13-18, 151-156, t. 1; 80-85, t. 3), prašydama:
1. Atidalinti ieškovei iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktą projektą Nr. 1, tokiu būdu:
Šalies argumentai
1) patalpos, pažymėtos R-1 (16,32 kv.m.); R-2(18,07 kv.m); R-3 (30,58 kv. m.), iš viso 64,97 kv. m., priklausys atsakovei J. L. ;
2) patalpos, pažymėtos 1-2(13,76 kv.m.); 1-3(6.35 kv.m.); 1-4 (4,65 kv.m.); 1-5(6,17 kv.m.); 1-6(6,76 kv.m.); 1-7(62,62 kv.m.) iš viso – 100,31 kv. m. priklausys atsakovei;
3) patalpos, pažymėtos 1-8 (22,59 kv.m.; 1-9 (16,47 kv.m.); 1-10(25,74 kv.m.); 1-11(2,64 kv.m.); 1-12 (3,51 kv.m.); 1-13(6,72 kv.m.); 1-14(14,81 kv.m.); 1-15(46,35 kv.m.); 1-16(2,23 kv.m.), iš viso – 141,06 kv.m., priklausys ieškovei;
4) patalpos – koridorius Nr. 1-1 (19,01 kv.m.) ir garažas Nr. G-1 (32,32 kv.m.) lieka bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis lygiomis dalimis po ½ ieškovei ir atsakovei.
2. Jeigu pateiktas atidalijimo būdas pagal projektą Nr. 1 teismui arba atsakovei laikytinas nepriimtinu, atidalinti ieškovei iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktą projektą Nr. 2, tokiu būdu:
1) patalpos, pažymėtos R-1 (16,32 kv.m.); R-2(18,07 kv.m); R-3 (30,58 kv. m.), iš viso 64,97 kv. m., priklausys ieškovei;
2) patalpos, pažymėtos 1-2(13,76 kv.m.); 1-3(6.35 kv.m.); 1-4 (4,65 kv.m.); 1-5(6,17 kv.m.); 1-6(6,76 kv.m.); 1-7(62,62 kv.m.) iš viso – 100,31 kv. m. priklausys ieškovei;
3) patalpos, pažymėtos 1-8 (22,59 kv.m.; 1-9 (16,47 kv.m.); 1-10(25,74 kv.m.); 1-11(2,64 kv.m.); 1-12 (3,51 kv.m.); 1-13(6,72 kv.m.); 1-14(14,81 kv.m.); 1-15(46,35 kv.m.); 1-16(2,23 kv.m.), iš viso – 141,06 kv.m., priklausys atsakovei;
4) patalpos – koridorius Nr. 1-1 (19,01 kv.m.) ir garažas Nr. G-1 (32,32 kv.m.) lieka bendro naudojimo patalpomis, priklausančiomis lygiomis dalimis po ½ ieškovei ir atsakovei.
3. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad pagal 2007-04-25 išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ji paveldėjo brolio V. M. , mirusio (duomenys neskelbtini), testamente nurodytą 1/2 turto, tai yra 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas: 0.1685 ha su priklausiniu, ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 357.70 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tame pačiame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, jog kitą dalį turto paveldi atsakovė J. L. . 2007-04-27 šalims įregistravus nuosavybės teisę į aukščiau paminėtus objektus VĮ Registrų centre, atsakovė neteisėtais veiksmais neįleisdama ieškovės į aukščiau paminėtą namą, uždraudė ieškovei naudotis bendru turtu – namu ir žemės sklypu. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ji su sutuoktiniu V. M. dar iki jo mirties gyveno ginčo name, nes iš oficialių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gyvenamąją vietą ginčo objekte deklaravo tik 2007-05-14; pats ginčo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007-03-16, be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso dar trys kiti butai, esantys Vilniuje (CPK 197 str.). Atsakovė pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 24 str. draudžiama gyventi statinyje, kuris nėra pripažintas tinkamu naudoti (ATPK 189(2) str.).
Ieškovė, remdamasi CK 4.80 str. 1 d. bei LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nes ji nori atidalytoje dalyje gyventi, o ginčo šalys yra visiškai svetimos viena kitos atžvilgiu, konfliktuoja, atsakovė sistemingai trukdo valdyti ir naudotis ieškovei priklausančia bendro turto dalimi – neleidžia patekti į gyvenamąjį namą neduodama namo durų rakto, kas, ieškovės manymu, vertintina kaip atsakovės piktnaudžiavimas teise bei CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų pažeidimas, kas dar kartą patvirtina, jog šalims bendrai priklausančiu turtu bus galima naudotis ir juo disponuoti tik jį atidalijus iš bendros dalinės nuosavybės.
Ieškovė pabrėžia, kad nekilnojamojo turto atidalijimas priteisiant kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be jo sutikimo galimas tik tada kai bendraturčio dalis yra neproporcingai maža. Siekiant priimtiniausio atidalijimo varianto ginčo šalims šioje byloje, ieškovė teikia teismui du atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektus. Tokiu būdu ieškovė siekia atidalyti ieškovei priklausančią namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad būtų maksimaliai atsižvelgiama į kitos bendraturtės nuosavybės teisę ir interesus, t.y., jog būtų surastas priimtiniausias atidalijimo būdas, kuris nepažeis bendraturčių teisių.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atidalijus ginčo turtą pagal vieną iš ieškovės pateiktų projektų ginčo name neliktų jokių bendrąja daline nuosavybe priklausančių patalpų, išskyrus koridorių Nr. 1-1 ir garažą Nr. G-1, iš ko seka, kad tarp šalių būtų išspręsti kilę ginčai dėl bendro daikto, kadangi kiekviena šalis taptų jai asmeninės nuosavybės teise valdomo daikto savininku (LAT 2002-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002 m.). Pažymi, kad aplinkybė, jog koridorius ir garažas liktų bendro naudojimo patalpomis, negali būti pagrindas netenkinti tokio atidalijimo, nes šių patalpų buvimas bendro naudojimo patalpomis yra objektyviai reikalingas bei užtikrina, jog ginčo šalys galės pasinaudodamos šiomis patalpomis patekti į joms atidalytas patalpas (LAT 2008-11-11 nutartis Nr. 3K-7-466/2008, 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Ieškovė teigia, kad atidalijus jai priklausančią namo dalį namui kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui ar jo paskirčiai jokios žalos padaryta nebūtų.
Atsiliepimas
Atsakovė J. L. atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei ieškovės patirtas išlaidas (57-63, 183-187, t. 1; 104-112, t. 3). Atsakovė pažymi, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune, paveldėta iš V. M. , kurioje ieškovė nuolat su šeima gyvena. Atsakovė pažymi, kad ginčo objektas – vienbutis gyvenamasis namas – atsakovei turi išskirtinę asmeninę, o ne įprastinę vertę, kadangi šiame name atsakovė gyveno kartu su jai artimu brangiu žmogumi, kartu su juo projektavo, statė bei įrenginėjo šį namą, kūrė bei tvarkė aplinką, pasodino sodą, šiame name buvo švenčiamos šeimos šventės, dažnai vyro kvietimu lankydavosi atsakovės anūkai, kuriuos atsakovės vyras labai mylėjo ir dažnai bendraudavo, tuo tarpu ieškovė į šį namą tegali turėti tik įprastų turtinių interesų.
Šalies argumentai
Atsakovė J. L. pateikė priešieškinį, kurį vėliau tikslino (b.l. 105-110, 166-171, t. 1; 22-27, t. 3), prašydama atidalyti 1/2 dalį ginčo žemės sklypo su priklausiniu: 1/2 dalimi ginčo namo, išmokant ieškovei 786 000 Lt kompensaciją pinigais, t.y. pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į visą ginčo žemės sklypą ir ginčo namą ir įpareigoti atsakovę išmokėti 786 000 Lt. kompensaciją ieškovei, pervedant pinigus į ieškovės nurodytą banko sąskaitą bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigia, kad padalijant ginčo objektu esantį namą, svarbu ne tik išspręsti tolimesnį dalijamo daikto nepertraukiamą naudojimą, atidalijamų dalių suformavimą kaip atskirų objektų, patalpų paskirtį, bet ir įvertinti realias technines galimybes, dalijamo turto keitimo kaštus bei susidariusią emocinę aplinką tarp ginčo šalių (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Esminis ir svarbiausias bendro turto valdymo kriterijus bendraturčių sutarimas turi būti ne tik dėl bendro daikto naudojimo, išlaikymo, priežiūros, bet ir išlaikymo kaip vieno pilnaverčio, pilnai įrengto ir naudojamo objekto. Nuo 1998 m. atsakovė kartu su velioniu V. M. projektavo ir statė namą, pritaikydami jį savo asmeniniams poreikiams. Kaip matyti iš 2007-08-09 architekto P. G. (ginčo turto projekto autoriaus) pažymos, ginčo namas yra suprojektuotas kaip vienbutis gyvenamasis namas, kuris pagal savo erdvinę - planinę struktūrą yra nedalus ir skirtas gyventi vienai šeimai. Namą aptarnaujančios techninės sistemos įrengtos namo rūsyje bei pirmajame namo aukšte. Šios sistemos savo pajėgumais skaičiuotos vienos šeimos poreikiams tenkinti kaip ir į namą atvestos komunikacijos. Ginčo namo planinis kambarių išdėstymas – vienas bendras koridorius jungiantis kiekvieną atskirą namo kambarį, patvirtina, jog nėra galimybės suformuoti atskiras erdves. Siekiant padalinti turtą privalu būtų užtikrinti, kad būtų nustatytas bendras patalpų, kuriose randasi bendros namą aptarnaujančios techninės sistemos, naudojimas. Todėl tenkinus ieškinį bendros patalpos sudarytų 133, 47 kv.m., t.y. net 37 proc. viso gyvenamojo namo ploto, o kiekvienai iš ginčo šalių tektų po 112,12 kv.m. asmeninės nuosavybės naudojamo ploto. Toks neproporcingas patalpų ploto padalijimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams, namui būtų padaroma neadekvati žala, jis prarastų tikslinę paskirtį, bendro naudojimo patalpų plotas sudarytų didžiąją namo dalį, be to, esamas faktinis patalpų išsidėstymas, dydis ir jų paskirtis nebūtų suderinamas ir įmanomas normaliam nepriklausomų ir atskirų šeimų gyvenimui.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, jog bendraturčiai galėtų įgyvendinti asmenines nuosavybės teises atskiriant priklausančią dalį (atidalijant natūra) tik tuo atveju, jeigu jie sutaria dėl atidalijimo būdo be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Be to, atsakovės teigimu, viename name galėtų gyventi tik gerai tarpusavyje sutariantys asmenys, tuo tarpu šiuo atveju šalys tarpusavyje konfliktuoja. Atsakovė teigia, kad atidalyti galima būtų tik tuo atveju, jeigu pertvarkius bendro naudojimo patalpas kiekvienam bendraturčiui įmanoma būtų atskirai įrengti tokios pačios paskirties patalpas – išėjimą/įėjimą, virtuvę, vonią, atskiras ir nepriklausomas šildymo, vandens tiekimo sistemas, atskirus ir nepriklausomus teikiamų paslaugų matavimo prietaisus arba jei prašantis atidalyti dalį bendraturtis sutinka atsisakyti kurių nors funkcinę paskirtį turinčių patalpų, jei toks atsisakymas nekeičia buto paskirties ir taip nedaro žalos. Be to, privalu užtikrinti esamo objekto ar dalijamų objektų funkcinę paskirtį – jog atlikus pertvarkymus ar turtą padalijus, atskiruose objektuose galima būtų pilnavertiškai gyventi. Kadangi šiuo atveju nėra galimybės padalinti turto natūra be neproporcingos žalos turtui (susidaro neproporcingai dideli bendro naudojimo plotai, sumažinami gyvenamieji plotai, neišsprendžiami priešgaisrinio saugumo klausimai, garso izoliacija, higienos reikalavimai), vienas iš bendraturčių privalo gauti kompensaciją pinigais, atitinkančią daikto rinkos kainą. Šiuo atveju teismo eksperto S. R. 2009-04-24 atliktoje ginčo turto vertės nustatymo ekspertizėje konstatuota, kad jo vidutinė rinkos vertė yra 1 572 000 Lt.
Atsakovė pažymi, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų, dėl to atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus ( LAT 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009), įskaitant ir prieš naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą.
Ieškovė I. G. atsiliepimu į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1-7, t. 2; 35-48, t. 3). Ieškovė atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip patikslintame ieškinyje bei pažymi, kad pagal jos pateikiamą naudojimosi tvarką ginčo namu atsakovei tenka 148, 14 kv. m., o bendram naudojimui skirtų patalpų plotas sudaro 68,5 kv. m. Ginčo namas nėra nedalus, nes jame yra atskiros, izoliuotos patalpos, kuriomis gali naudotis kiekvienas bendraturtis atskirai, ką patvirtina oficialius įrodymas - Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-05-21 raštas. Ieškovė teigia, kad patekus į pirmo aukšto koridorių, kuriam nustatytinas bendro naudojimo patalpos statusas, ieškovė, nepažeisdama atsakovės naudojimui tenkančių patalpų, patektų į pastogėje esančias patalpas ir nei viena iš ginčo šalių negalėtų pažeisti kitos šalies asmeninės erdvės.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad daiktas yra laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Be to, žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (LAT 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos namu nustatymo planą kiekvienam bendraturčiui atitektų patalpos, kurios visiškai tenkintų žmogaus gyvenimo gyvenamoje patalpoje poreikius, nekeičiant nei šių patalpų, nei paties gyvenamojo namo paskirties ir nepatiriant dėl to didelių papildomų išlaidų. Faktas, jog name yra įrengta viena šildymo, dujų tiekimo sistema, negali būti kliūtis realizuoti bendraturčiams savo nuosavybės teises, nes už suteiktas komunalines paslaugas galima mokėti proporcingai kiekvieno bendraturčio gautoms komunalinėms paslaugoms.
Ieškovė teigia, kad teismo eksperto S. R. 2009-04-24 Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės teismas neturėtų vertinti (CPK 218 str.), nes ginčo turto vidutinės rinkos vertės nustatymui pasitelkiami tokie žemės sklypai, kurie yra neužstatyti. Be to, lyginamaisiais objektais buvo paimti individualūs gyvenamieji namai su žemės sklypais, kurių plotai buvo mažesni nei vertinamos namų valdos žemės sklypo. Ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jei ekspertas būtų lyginęs pirmąjį objektą su antruoju, lyginamųjų objektų kainos ir atitinkamai ginčo turto vertė būtų daug didesnė. Taip pat ieškovė teigia, kad prastesnėje vietoje esančiam sklypui ir geresnėje vietoje esančiam sklypui tiek pat padidinus plotą, nėra jokio pagrindo teigti, jog prastesnėje vietoje esančio sklypo 1 aro vertė keisis tiek pat, kiek keičiasi 1 aro vertė padidinus geresnėje vietoje esančio sklypo plotą. Ieškovė teigia, kad vietoj eksperto nustatytos 1 aro 59 720,34 Lt kainos, kuri gauta lyginant antrąjį objektą su trečiuoju, turi būti nustatyta 1 aro 62 592,88 Lt kaina, lyginant pirmąjį objektą su antruoju. Nustatinėjant ginčo namo 1 kv.m. vertę, ieškovės nuomone, nepagrįstai lyginimui buvo imamas tik pirmasis objektas su antruoju, tačiau nelyginamas pirmasis objektas su trečiuoju. Ieškovė teigia, kad jei būtų lygintas antrasis objektas, esantis geresnėje vietoje su trečiuoju, esančiu truputį prastesnėje vietoje, ginčo namo vertė būtų didesnė, ir svyruotų ribose nuo 8 582,43 Lt iki 10 171,95 Lt. Ieškovė pažymi, kad turto apžiūrėjimo aktas nebuvo pasirašytas turto savininkės atsakovės, iš ko seka, kad buvo pažeistas LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 18 p. Atsižvelgiant į išdėstyta ieškovė prašo teismo vadovautis UAB „Krivita“ turto vertintojos I. K. atlikta 2008-04-09 Nekilnojamojo ginčo ataskaita Nr. 08-I-028.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys bei priešiekinys atmestini.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pagal testamentą, patvirtintą 2006-11-23 Vilnius m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. , mirusiojo V. M. sesuo – ieškovė I. G. ir mirusiojo sutuoktinė - atsakovė J. L. paveldėjo lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, turto - žemės sklypo, unikalus numeris : (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – pastatu- gyvenamuoju namu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l. 41, 80, 1 t.). Taigi ieškovė I. G. ir atsakovė J. L. yra minėto žemės sklypo ir jame esančio statinio bendraturtės ( b.l. 43, 44, 1 t.).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atidalinti jai iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktą projektą Nr.1 arba projektą Nr. 2 (b.l. 86-91, t.3). Atsakovė su ieškovės nurodytais atidalijimo būdais nesutinka, motyvuodama tuo, jog paveldėtas turtas yra nedalus vieno buto gyvenamasis namas. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes daro išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
LR CK 4.75 str. numatytas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005-11-04 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais) Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad gyvenamasis namas iš principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (LAT 2009-06-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (NTKĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas) ir kt. statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju šalių bendras turtas, kurį prašoma padalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra vieno buto gyvenamasis namas. Ieškovės reikalavimas - atidalinti jai iš namo bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktus projektus – suprantamas kaip prašymas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 p.), vadinasi namas taptų dvibučiu namu (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 p.). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektai parengti neatsižvelgiant į STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuriame dvibučiams namams keliami aukštesni atsparumo ugniai reikalavimai – I atsparumo ugniai pastatuose kaimyninių butų besiribojančios sienos, pertvaros turi būti ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai; II ir III atsparumo ugniai pastatuose šios sienos ir pertvaros turi būti EI 15 atsparumo ugniai (69 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas pastatytas kaip vienbutis, todėl jo vidinių buto nelaikančių sienų ir pertvarų atsparumas ugniai bei degumas nenormuojamas (70 p.). Taip pat minėto statybos techninio reglamento 175.4 p. nurodyta, kad projekto sprendiniai negali varžyti galimybės naudotis inžineriniais tinklais, tačiau ieškovės pateiktuose projektuose rūsio patalpa R-3, kurioje įrengtos komunikacijos – vandens, kanalizacijos įvadai, apskaitos prietaisai, bei patalpa 1-3, kurioje įrengtos namą aptarnaujančios inžinierinės sistemos – šildymo katilas, šildymo apskaitos prietaisai - numatomos priskirti arba ieškovei arba atsakovei, o ne bendro naudojimo patalpoms, t.y. nenumatyta galimybė abiems šalims naudotis inžinieriniais tinklais. Be to, pagal ieškovės teismui pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa – koridorius Nr.1-1 numatoma priskirti bendro naudojimosi patalpoms. Tačiau pateiktuose projektuose ši patalpa nėra izoliuota nuo kito bendraturčio patalpų, kas akivaizdžiai pažeidžia bendraturčio teises ir interesus bei minėto STR reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės patekti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektai Nr.1 ir Nr.2 , neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ normatyvų reikalavimų. Imperatyvaus gaisrinės saugos reikalavimo pažeidimas pripažintinas esminiu savarankišku projekto trūkumu, dėl kurio negalimas gyvenamojo namo atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu. Kadangi ginčo objektas yra vienbutis gyvenamasis namas, todėl norint suformuoti du atskirus butus yra reikalinga parengti namo rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vieno buto gyvenamasis namas galėtų būti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu, pagal ieškovės pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus Nr. 1 ir Nr. 2 galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo pastatu tvarka. Atsakovė teismui savo projekto dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nepateikė, todėl šalims nepateikus tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natūra.
Dėl priešieškinio
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti turto dalį iš bendrosios nuosavybės, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais. Ieškovė I. G. su tokiu atidalijimo būdu, kaip neatitinkančiu jos interesų nesutinka. Teismas laiko, jog priešieškinys taip pat yra atmestinas.
Kaip jau buvo nurodyta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 str.) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Toks CK 4.80 str. 2 d. teisės normos aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (CK 1. 2 str. 1 d.), taip pat su CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Pagal CK 4.93 str. 2 d. 1 p. niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Pagal CK 4.80 str. 2 d. kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT 2006-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2006).
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovės teiginys, kad ginčo namas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą yra nedalus ir namo padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai išvis yra neįmanomas – nepagrįstas. Ieškovės poziciją patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-05-21 raštas, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalijimas į du butus yra galimas ( b.l. 20, t.3). Teismas laiko, jog priešieškinyje nurodytas argumentas, jog nėra galimybės padalinti turto natūra be neproporcingos žalos turtui taip pat yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis teismų praktika daiktas yra laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį ( LAT 2007-10-31 nutartis civ. byloje Nr. K-3-459/2007). Akivaizdu, jog tokio dydžio, t.y. 357,70 m² gyvenamąjį namą padalijus į du butus, juose būtų galima gyventi, t.y. naudoti pagal pirminę paskirtį. Kiti atsakovės J. L. išdėstyti argumentai – jog ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune, kurioje ieškovė gyvena su šeima, bei kad atsakovei ginčo namas turi išskirtinę asmeninę, o ne įprastinę vertę, kadangi jame ji gyveno kartu su jai artimu žmogumi, nėra pakankamas pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės dalį, išmokant ieškovei I. G. kompensaciją pinigais prieš jos valią.
Kadangi šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios ir yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais, teismo nuomone piniginės kompensacijos priteisimas ieškovei be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs (LAT 2009-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-21/2009), jog tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas. Todėl esant visoms šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog atsakovės priešieškinys yra atmestinas.
Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra netenkinami, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).
Iš ieškovės bei atsakovės lygiomis dalimis valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. teismas
nusprendė:
Ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovei I. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmesti.
Išieškoti iš ieškovės I. G. ir atsakovės J. L. į valstybės biudžetą po 42,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.