- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-414-230/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01244-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl žemės sklypo ir buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso dalis žemės sklypo ir butas. Ieškovas dėl konfliktiškų ir įtemptų santykių su atsakove iš minėto nekilnojamojo turto išsikraustė dar 2012 m., visą laikotarpį panaudos sutarties pagrindu gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas su nepilnamečiu vaiku nuo 2020 m. birželio mėn. grįžo gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką jie su atsakove turės apibrėžtas turto ribas ir abu galės netrukdomai naudotis nekilnojamuoju turtu. Jo siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia atsakovės teisių, o priešingai, atitinka susiklosčiusias faktines naudojimosi aplinkybes ir bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti buto naudojimosi tvarką atsakovė naudosis visomis pirmojo aukšto patalpomis ir dalimi rūsio patalpų, o ieškovas naudosis visomis antrojo aukšto buto patalpomis ir viena patalpa, esančia rūsyje. Patalpos, pažymėtos indeksais 2-6 ir 2-16, yra laiptinės patalpos, įstačius duris kiekviename aukšte susiformuotų du visiškai atskiri turtiniai vienetai, be jokių bendro naudojimo patalpų. Ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi su trečiuoju asmeniu. Be to, žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra numatyta vieno metro pločio bendro naudojimo juosta, sudarant bendrasavininkams galimybę prieiti prie gyvenamojo pastato dėl jo priežiūros ir eksploatavimo. Taip pat numatyti ir atskiri patekimai į kiekvienam bendraturčiui priklausančią buto dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad virš buto yra neinventorizuotos, tačiau įrengtos, apšiltintos palėpės patalpos. Priskyrus antro aukšto patalpas naudotis ieškovui, atsakovė netektų galimybės naudotis palėpės patalpomis, kurios gali būti pritaikytos gyvenimui; ieškovas siūlo atsakovei patalpas, kurios savo verte nėra lygiavertės, t. y. siūlo atsakovei didesnę dalį negyvenamųjų patalpų (sandėliukas, sauna, dušas ir kt.), be to, siūlo atsakovei patalpas, kurios pagal savo paskirtį turi būti bendro naudojimo (katilinė); ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos (ieškovas savo naudojimui prašo priskirti patalpas, kuriomis šiuo metu naudojasi pati atsakovė ir kartu gyvenantis jos pilnametis neįgalus sūnus); ieškovas sau priskyrė žemės sklypo dalį, kurioje atsakovė yra įrengusi alpinariumą, t. y. jį apsodinusi, sutvarkiusi.
3. Atsakovė R. K. patikslintame priešieškinyje teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, priteisiant ieškovo nuosavybėn atsakovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių bei 176/576 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskeltini) ir (duomenys neskeltini), o atsakovei iš ieškovo priteisiant 82 400 Eur kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims bendrai, kaip bendraturčiams, tvarkytis turte yra sudėtinga, ieškovas nebendradarbiauja su atsakove, nesprendžia turto tvarkymo klausimų. Nors ginčo turtas yra didelės kvadratūros, tačiau juo negalima naudotis izoliuotai. Šalių bendras gyvenimas šiame turte yra negalimas dėl ieškovo konfliktiško elgesio bei daug investicijų reikalaujančio šių patalpų pertvarkymo, siekiant turto dalis padaryti kiek įmanoma daugiau izoliuotas. Kadangi ieškovas reiškia ketinimus gyventi šiame turte, atsakovė pareiškia reikalavimą dėl jos turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant nekilnojamąjį turtą ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai šio turto vertės.
Atsiliepimas
4. Ieškovas R. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog nėra galimybės natūra atidalinti patalpų ir jomis naudotis izoliuotai, nes tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ buto dalių apskaičiavimo projektas, iš kurio matyti, jog galima patalpas atidalinti natūra su atskirais patekimais iš lauko. Ieškovas neturi galimybės sumokėti atsakovei jos prašomą priteisti kompensaciją. Jis santaupų neturi, yra 67 metų, gauna apie 304,07 Eur senatvės pensiją. Iš gaunamos pensijos jis turi pragyventi pats ir kartu su juo gyvenantis nepilnametis sūnus. Dėl savo amžiaus neturi galimybės pasiimti paskolą. Jis turi nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė yra nedidelė (žemės sklypo – 9 760 Eur, o pastato – 14 200 Eur). Mano, kad atsakovės turtinės galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją yra kur kas geresnės, nes ji yra 50 metų amžiaus, darbinga, turi galimybė gauti paskolą ar pajamų iš darbinės veiklos. Be to, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 27 500 Eur. Nesutinka ir su nekilnojamojo turto ekspertizės išvada dėl nustatytos turto vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo R. K. 24,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro buto dalių paskaičiavimo projekto, buto pusrūsio, pirmo, antro aukšto planų ir Ekspertizės akto Nr. E20-05(56)) nustatė, kad ginčo butas yra 243,81 kv. m bendro ploto, naudingas plotas – 194,64 kv. m. Ginčo butas yra dviejų aukštų su rūsio inventorizuotomis ir palėpės neinventorizuotomis patalpomis. Šalims priklauso po ½ dalį ginčo buto. Ieškovas prašo priskirti jam naudotis 115,39 kv. m ploto patalpomis, o atsakovei – 128,42 kv. m ploto patalpomis. Taigi atsakovei pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką atitektų didesnis buto patalpų plotas. Nepaisant to, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovas prašo jam priskirti vertingesnes patalpas. Be to, teismui patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį atsakovė neturėtų galimybių patekti į palėpės patalpas, kurios yra erdvios ir neabejotinai gali būti pritaikytos gyvenimui. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad ieškovas prašo priskirti atsakovei patalpas, kurios savo esme ir paskirtimi turi būti bendro naudojimo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas yra neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi butu tvarką. Šiuo atveju atmetus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
8. Teismas pažymėjo, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo nekilnojamasis turtas (butas) yra nedalus daiktas. Ginčo butas yra pakankamai didelis, t. y. 243,81 kv. m ploto, dviejų aukštų, su rūsio ir palėpės patalpomis, jame yra įrengti du sanitariniai mazgai. Teismo vertinimu, butas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas, nepadarant žalos jo paskirčiai, tačiau šioje civilinėje byloje prašymo, atitinkančio teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, padalinti nekilnojamąjį turtą natūra nė viena iš šalių nepateikė.
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad nekilnojamojo turto teismo ekspertė neteisingai parinko lyginamuosius objektus, kadangi ekspertė nurodė, kaip ir kodėl buvo parinkti nurodyti lyginamieji objektai, jos atrinkti pirkimo–pardavimo sandoriai buvo įvykę artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, lyginamieji objektai turėjo panašias į vertinamojo objekto savybes. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys iš viešai prieinamos VĮ Registrų centro svetainės nepaneigia ekspertizės išvados dėl konkretaus turto vertės.
10. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas yra 67 metų amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro: iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gaunama išmoka vaikui, kuri yra 60,06 Eur; iš atsakovės išieškomas įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1744-944/2016; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunama senatvės pensija, kuri šiuo metu yra 304,07 Eur. Duomenys iš VĮ Regitra patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskeltini). Duomenys iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo patvirtina, kad ieškovas savo vardu be ginčo nekilnojamojo turto taip pat turi žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskeltini), kurių vertė yra apie 21 808 Eur. Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 31 d. jo sąskaitoje buvo 1 881,97 Eur suma. Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dvi įmones MB „Kamnis“ ir UAB „Tomnix“. 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad MB „Kamnis“ šiuo metu uždaroma, o UAB „Tomnix“ veikla sustabdyta. Pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad UAB „Tomnix“ grynasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį (2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.) buvo -491 Eur, t. y. įmonė patyrė nuostolius. Be to, tie patys duomenys patvirtina, kad UAB „Tomnix“ nuostolių patyrė ir 2018 m. Duomenys apie MB „Kamnis“ balansą patvirtina, kad 2019 m. įmonės grynasis pelnas buvo 174 Eur, o 2018 m. – 1 404 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi jokių galimybių sumokėti atsakovės prašomą 82 400 Eur piniginę kompensaciją, kuri atitinka ginčo turto vertę.
11. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, taip pat tai, kad ji gera valia nevykdo Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1744-944/2016, taip pat patvirtina faktą, kad ir atsakovė šiuo metu neturi jokių galimybių sumokėti piniginę kompensaciją ieškovui už ginčo turtą. Taigi teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, piniginės kompensacijos priteisimas iš vienos ar kitos šalies, neabejotinai grėstų nekilnojamojo daikto pardavimu iš varžytynių. Be to, neaišku, ar pardavus turtą (jo dalį) ne pasirinktam pirkėjui, o iš varžytynių, gautos pinigų sumos pakaktų atsiskaityti su šalimi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (ieškovui neturint galimybės sumokėti atsakovei jos prašomą piniginę kompensaciją už ginčo turtą), taip pat į tai, kad nekilnojamasis turtas yra pakankamai didelis, kurį nebejotinai galima padalyti natūra nepadarant žalos jo paskirčiai, teismas nusprendė atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti kitą naudojimosi nekilnojamu turtu tvarką, kuri nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalių duotų paaiškinimų teisme, tarp šalių ne vienerius metus vyksta konfliktai, tame tarpe ir dėl ginčo turto, jo išlaikymo ir priežiūros. Tai yra abi proceso šalys pripažįsta, kad konfliktuoja, kas apsunkina naudojimąsi turtu. Be to, atsakovė neturi jokio asmeninio gyvenimo, kadangi ieškovas bet kada atvyksta į ginčo turtą, vaikšto po visą pastatą, todėl yra pažeidžiama jos teisė į privatumą. Dėl šalių tarpusavio konfliktų, ieškovo nepagrįstų kaltinimų atsakovė iš ginčo turto buvo išsikėlusi, dėl ko jis kurį laiką buvo iš viso negyvenamas, ir į jį sugrįžo gyventi 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo to laiko viena prižiūri ginčo turtą, moka su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys, kaip bendraturčiai, dėl ne vienerius metus vykstančių tarpusavio konfliktų ginčo turte negali kartu gyventi.
13.2. Nors ginčo turtas yra įvardijamas kaip butas, tačiau tai yra atskiras sublokuotas, senos statybos namas, kurio išlaikymas reikalauja didelių investicijų – namas apšildomas dujomis, jo plotas yra didelis. Ieškovas prie šio turto išlaikymo nei negyvendamas turte, nei po 2020 metų birželio mėnesio, kai atsikraustė gyventi, su šio turto išlaikymu susijusių mokesčių nemoka, t. y. daugiau negu penkerius metus visą turtą išlaikyti yra priversta atsakovė, kuri negali šios pareigos nevykdyti ar ją vykdyti nepilnai (pavyzdžiui, nešildyti dalies namo), nes namo būklė pradėtų ženkliai prastėti. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovas nevykdo savo, kaip bendraturčio, pareigos prisėdėti prie turto priežiūros ir išlaikymo, ir dėl to nepasisakė, nors ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo.
13.3. Tai, kad tarp šalių yra ginčas dėl turto išlaikymo matyti ir iš atsakovės priešieškinio dalies (dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo), kurios teismas nepagrįstai nepriėmė nagrinėti, ir dėl ko atsakovė yra priversta bylinėtis atskiroje byloje.
Šalies argumentai
13.4. Teismas, konstatavęs, kad šalys nepateikė įrodymų, jog turtas nedalus, vien tik dėl šio turto dydžio – 243,81 m² ploto, padarė išvadą, kad turtas gali būti padalijamas natūra, nepadarant žalos jo paskirčiai, tačiau jokių kitų argumentų nenurodė.
13.5. Nėra ginčo, kad ginčijamo turto plotas yra pakankamai didelis, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad pats ginčo turtas negali būti atidalytas į du atskirus turtinius vienetus dėl jo suplanavimo – nors šis turtas įvardijamas kaip butas, tai iš esmės yra sublokuotas namas, kurio viena siena ribojasi su trečiojo asmens turtu, be to, pastatas stovi ant šlaito, pats pastatas pagal išsidėstymą yra siauras ir aukštas, kas riboja, o tiksliau daro negalimu, patalpų atidalijimą į du nesusisiekiančius turtinius objektus.
13.6. Net ir bandant suformuoti du atskirus objektus ir tokiu būdu atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, visiškai nebuvo vertintos aplinkybės dėl tokio atidalijimo kaštų, nes vien jau inžinierinių tinklų (šildymo sistemos, elektros instaliacijos) atskyrimas, pareikalautų didelių išlaidų, nes ne tik reikėtų naujai išvedžioti šildymo sistemos vamzdyną bei elektros instaliaciją, tačiau tose patalpose dėl šių darbų atlikimo būtų būtina atlikti apdailos darbus, kas atsižvelgiant į ginčo turto plotą sudarytų ženklią sumą.
Šalies argumentai
13.7. Teismo sprendimo motyvas atmesti atsakovės priešieškinį tik todėl, kad ieškovas neturi finansinių galimybių sumokėti kompensaciją, nėra teisingas, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Teismas padarydamas tokią išvadą privalėjo vertinti ieškovo elgesį tiek jam priklausančio turto atžvilgiu, tiek atsakovės, kaip bendraturtės, atžvilgiu. Ieškovas ne tik negyvena ginčo turte, tačiau jo neprižiūri, juo nesirūpina ir nemoka jokių su šio turto išlaikymu susijusių mokesčių. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui spręsti klausimą dėl šio turto, siūlė ieškovui iš jos turtą nupirkti, siūlė šį turtą kartu parduoti, tačiau nei vieno pasiūlymo ieškovas nepriėmė.
13.8. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad nori išsaugoti ginčo turtą, tai yra jis aiškiai išreiškė valią šį turtą išlaikyti, tuo tarpu atsakovė aiškiai deklaravo siekį atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, sutikdama, kad šis turtas būtų priteistas ieškovui, o jai už šį turtą būtų išmokėta kompensacija. Toks atsakovės reikalavimas atitinka pirmiausia bendraturčių interesus – ieškovas šio turto nori, o atsakovė – ne, atsakovė sutinka gauti šio turto vertą atitinkančią kompensaciją, ir svarbiausia, atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas, kaip bendraturtis, nebegalės piktnaudžiauti bendraturčio teise, ir bus užkirstas kelias ginčams ir konfliktams kilti ateityje.
Atsiliepimas
14. Ieškovas R. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Nors teismas sprendime nurodė, kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo nekilnojamasis turtas (butas) yra nedalus daiktas, tačiau ieškovas mano priešingai, kad byloje esantys duomenys – VĮ Registrų centro Kauno filialo buto dalių apskaičiavimo projektas, prie jo pridėti rūsio, pirmo ir antro aukšto planai, daikto dydis, patalpų išsidėstymo specifika patvirtina, kad daiktas yra dalus, patalpos yra tarpusavyje nepriklausomos su atskirais patekimais į jas iš lauko. Teismas taip pat padarė išvadą, kad butas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą gali būti dalus ir yra įmanomas padalijimas, nepadarant žalos jo paskirčiai.
14.2. Atsakovės nurodyta aplinkybė, neva atidalijant turtą natūra pareikalautų didelių kaštų, nepagrįsta. Ginčo turte joks remontas nedarytas nuo 1996 m. Tai tik patvirtina, kad per 24 metus ginčo turto būklė tiek apdailos, tiek elektros instaliacijos, santechnikos įrenginių, šildymo katilo yra pakankamai susidėvėjusi ir artimiausiu metu pareikalaus didelių investicijų, kurios galėtų būti nukreiptos būtent į turto atidalinimą natūra, o ne į pagerinimą, kad būtų galimybė neva toliau ginčo turtą ir jame esančius įrenginius eksploatuoti, disponuoti bendrasavininko teisėmis.
14.3. Ieškovas neturi galimybės sumokėti atsakovei kompensaciją, kadangi santaupų neturi, yra 67 metų amžiaus, gaunama senatvės pensija yra nedidelė 304,07 Eur, iš šių pajamų ieškovas turi pragyventi pats bei išlaikyti kartu gyvenantį nepilnametį sūnų T. K., mokėti už komunalines paslaugas. Atsakovė laiku ir tinkamai neteikia išlaikymo sūnui, yra susidariusi ženkli išlaikymo įsiskolinimo suma. Gauti paskolą, esant tokioms aplinkybėms bei tokio amžiaus, galimybės nėra, nes bankai paskolų 67 metų amžiaus asmenims neduoda.
14.4. Nors teismas atmetė ieškovo abejones dėl Ekspertizės akte nustatytos turto vertės, tačiau atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė ir pateiktos išvados dėl turto vertės kelia įtarimus. Ekspertizės akte nurodyta, jog butas/vertinamas turtas yra 15.21 verčių zonoje (Ekspertizės akto 2.17 pav.). Tačiau skaičiavimams atrinktų lyginamųjų objektų sąraše (2.10 lentelė) parinkti objektai nepatenka į 15.21 verčių zoną, priešingai, parinkti objektai ženkliai nutolę nuo buto, parinkti kituose mikrorajonuose, kitose verčių zonose, kuriose žemės sklypo ir namų kainos ženkliai didesnės, pvz., lyginamasis Nr. 1, pardavimo kaina 160 000 Eur, lyginamasis Nr. 2, pardavimo kaina 154 000 Eur, lyginamasis Nr. 4, pardavimo kaina 140 000 Eur, kai tuo tarpu lyginamasis Nr. 5, kurio verčių zona 15.23, t. y. yra artima butui, pardavimo kaina yra 84 000 Eur, t. y. ženklus skirtumas, skiriantis lyginamuosius objektus per pusę, kurių skirtumo kaina nepagrįstai ir padidino buto/vertinamojo objekto turto vertę.
14.5. Kita reikšminga aplinkybė, turinti įtakos turto vertei nustatyti, tai pačio vertinamojo objekto/ ginčo turto neteisingas traktavimas. Apeliaciniu skundu pripažįstama, kad tai nėra atskiras butas, ginčo turtas yra atskiras sublokuotas, senos statybos namas. Todėl neabejotina, kad teismo ekspertė lyginamuosius objektus turėjo pasirinkti ne atskirus butus, o būtent sublokuotus turtinius vienetus, savo dydžiu/plotu artimus ginčo turtui, arba taikyti dar vieną pataisos koeficientą.
Atsiliepimas
14.6. Atsakovė turi visas galimybes ir teisę ginčo turto jai tenkančią dalį parduoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją, galimumo.
17. Nustatyta, kad šalys, t. y. buvę sutuoktiniai ieškovas R. K. ir atsakovė R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo butą, esantį (duomenys neskeltini), ir po ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių bei po 176/576 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskeltini). Ekspertizės aktu šalims tenkančios žemės sklypo dalies vertė 2020 m. gegužės 7 d. nustatyta esant 17 300 Eur, o buto ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių vertė – 147 500 Eur, bendra turto vertė – 164 800 Eur.
18. Ieškovas R. K. ieškinyje prašė nustatyti naudojimosi butu ir žemės sklypo dalimi tvarką, o atsakovė R. K. pareiškė priešpriešinį reikalavimą, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovo nuosavybėn priteisiant atsakovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančią (duomenys neskeltini), ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių bei 176/576 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskeltini), o jai iš ieškovo priteisiant 82 400 Eur kompensaciją.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį, kadangi sprendė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi šalims priklausančiu nekilnojamuoju turtu tvarka pažeidžia atsakovės teises ir jos interesus, o atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, kadangi teismas padarė išvadą, jog ginčo turtas gali būti atidalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, be to, ieškovas neturi galimybių sumokėti atsakovei kompensaciją.
20. Ieškovas apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, nepadavė, todėl tai nėra apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Kadangi apeliacinį skundą padavė tik atsakovė, kuri nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl teisėjų kolegija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik šioje dalyje ir tik remdamasi atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti naujai teikiamus dokumentus – K. K. (sūnaus) banko sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. Šiais įrodymais ieškovas siekia pagrįsti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad galimai sūnus K. K., o ne atsakovė sumoka su ginčo turto išlaikymu susijusius mokesčius.
22. Naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja CPK 314 straipsnis, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovo teikiami papildomi įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl ieškovo skolos už ginčo turto išlaikymą priteisimo. Todėl ieškovo prašymas priimti į bylą papildomus įrodymus netenkinamas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės
24. Esminis ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, kai kitam bendraturčiui priteisiama kompensacija už jam tenkančią nuosavybės dalį, galimumo. Atsakovė prašo priteisti ieškovui jai tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, o iš ieškovo priteisti jai šios turto dalies vertės dydžio kompensaciją, su kuo nesutinka ieškovas.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju kompensacijos priteisti negalima, kadangi turtą galima atidalyti natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, o ieškovas neturi galimybių sumokėti kompensaciją, todėl priešieškinį atmetė.
26. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Ši bendraturčio teisė nekvestionuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Tais atvejais, kai viena šalis prašo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o kita šalis – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui natūra, bet ne atidalijimui priteisiant kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
27. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
28. Piniginės kompensacijos sumokėjimas yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui, tuo tarpu nesant bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, jis paprastai gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi turtu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
29. Atsižvelgiant į tai, nors atsakovė sutinka, kad už jai tenkančią dalį būtų kompensuota pinigais, tačiau kompensacijos nesutinka mokėti ieškovas, svarbią reikšmę įgyja aplinkybių, susijusių su tuo, ar nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi turtu tvarką, nustatymas.
30. Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).
31. Taigi, atsakovė, reikšdama reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui išmokant jai kompensaciją, o su tuo ieškovui nesutinkant, būtent ji turėjo įrodyti, kad vienintelis galimas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra atidalijimas jos parašomu būdu. Tačiau atsakovė grįsdama tokį reikalavimą tik įrodinėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o ieškovas nebendradarbiauja su atsakove dėl ginčo turto išlaikymo, jo priežiūros, kai grindžiant šį reikalavimą pirmiausia turėjo būti įrodyta, kad turto negalima atidalinti natūra ir nėra galimybės nustatyti racionalios naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Vien tai, kad buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jo pateiktą projektinį pasiūlymą, nereiškia, kad negali būti nustatyta kitokia naudojimosi tvarka, kuri nepažeistų nei vieno iš bendraturčių interesų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, vien konfliktinių santykių buvimas taip pat neteikia pagrindo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės prašomu būdu, t. y. vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją.
32. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. sugrįžusi gyventi į ginčo turtą viena moka su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius, viena prižiūri turtą, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Beje, toks ginčas tarp šalių yra sprendžiamas atskira tvarka iškeltoje byloje, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Todėl niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, nes teismas dėl jų, kaip viršijančių priešieškinio reikalavimus (priešieškinis šioje dalyje 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nebuvo priimtas), pasisakyti ir negalėjo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
33. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad butas yra nedalus, tai grindė tik savo paaiškinimais, jog bute nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų turtinių vienetų, kita šalis – ieškovas – su tuo nesutiko. Ir nors ieškovas taip pat neteikė įrodymų apie kitokias atidalijimo natūra galimybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas, nepadarant žalos jo paskirčiai. Kolegija nesutinka su apeliante, kad tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Byloje pateikti įrodymai (buto patalpų planai, ieškovo pateiktas buto dalių apskaičiavimo projektas, nekilnojamojo turto registro duomenys, ekspertizės aktas) patvirtina, kad buto plotas yra didelis – 243,81 kv. m ploto, gyvenamasis plotas išsidėstęs per du aukštus, be to, yra rūsio ir neįregistruotos, tačiau įrengtos palėpės patalpos, atskiruose aukštuose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai. Šie duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad ginčo objekto – buto – negalima padalyti natūra. Vien tai, kad tam gali prireikti tam tikrų investicijų atidalijant patalpas ir jas izoliuojant, neleidžia teigti, kad šios patalpos negalėtų būti padalintos. Ieškovė neteikė jokių įrodymų, kokio dydžio šios investicijos būtų, ir apskritai nebandė ieškoti kitokių buto patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantų, faktiškai vien reikalaudama kompensacijos jai išmokėjimo už jai tenkančią nuosavybės dalį. Tokie atsakovės veiksmai nerodo jos bendradarbiavimo, siekiant surasti abiem bendraturčiams priimtiniausią ir mažiausiai jų interesus pažeidžiantį atidalijimo būdą. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nesutinka, kad ji, o ne ieškovas, sumokėtų nurodytą kompensaciją. Šiuo aspektu svarbiomis tampa ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo galimybių sumokėti kompensaciją, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, tai pripažindamas papildomu argumentu, dėl ko negalimas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės pageidaujamu būdu, t. y. iš ieškovo atsakovei priteisiant kompensaciją.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
35. Nors šalių ginčas, atmetus tiek ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją, iš esmės lieka neišspręstas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti turtą kitokiu būdu ar nustatyti kitokią šalių interesų nepažeidžiančią naudojimosi tvarką. Tai plaukia iš reikalavimo bendraturčiams bendradarbiauti sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus, o teismas šiuo atveju negali veikti už šalis ir atstovauti jų interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atsakovei R. K. 2020 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje, tačiau, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir atstovavimo išlaidos) valstybei neatlyginamos.
37. Ieškovas R. K. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jam išlaidos nepriteisiamos.
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, be to, atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.