Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Atui Moliui, atsakovei R. K., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadas teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu; priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui 144,81 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovės R. K. bendravimo su sūnumi tvarką:

Atsakovė R. K. turi teisę bendrauti su sūnumi T. K. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant sūnų iš tėvo R. K. penktadienio vakarą 18 val. ir grąžinant sūnų tėvui sekmadienį 18 val. vakaro.Atsakovė R. K. turi teisę bendrauti su sūnumi T. K. moksleivių vasaros, rudens, žiemos bei pavasario atostogų metu ne daugiau kaip ½ (vienos antrosios) dalies suteiktų atostogų laiko, įspėjus tėvą R. K. apie sūnaus paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.Neporiniais metais atsakovė R. K. turi teisę praleisti su sūnumi T. K. Šv. Kalėdų šventes, paimant sūnų iš tėvo R. K. pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12 val. ir grąžinant sūnų tėvui antrąją Šv. Kalėdų dieną 18 val.Poriniais metais atsakovė R. K. turi teisę praleisti su sūnumi T. K. Šv. Velykų šventes, paimant sūnų iš tėvo R. K. pirmąją Šv. Velykų dieną 12 val. ir grąžinant sūnų tėvui antrąją Šv. Velykų dieną 18 val.Atsakovė R. K. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sūnumi T. K. Motinos dieną, paimant sūnų iš tėvo R. K. 11 val. ir grąžinant sūnų tėvui tos pačios dienos 17 val.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė R. K. ir R. K. santuoką, nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Sūnus faktiškai didžiąją savaitės dalį praleidžia pas tėvą Kaune, nuo pirmadienio iki penktadienio, nes mokosi (duomenys neskelbtini), Kaune. Sūnus yra labai prie jo prisirišęs, nori gyventi su juo. Sūnus nenori gyventi su motina Jonavos r., nes motina turi sugyventinį R. V., kurio vaikas bijo. R. V. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., dėl R. V. galimai pavartoto fizinio smurto prieš mažametį T. K.. Su atsakove geruoju susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nepavyksta, atsakovė apribojo matymąsi, bendravimą ir kontaktavimą su sūnumi. Ieškovas gali užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, prašo priteisti iš atsakovės 144,81 Eur dydžio išlaikymą, t. y. tokio dydžio, koks yra priteistas iš ieškovo Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Prašo nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarką, siekiant išvengti šalių teisių pažeidimo.

Kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio tėvas pasiima sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą sekmadienį iki 19 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dvi darbo dienas.Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas pasiima vaiką po užsiėmimų iš namų ar iš lavinimo įstaigos ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko motina vietą iki 19.30 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną darbo dieną.Sūnaus T. K. gimimo dieną (gegužės 27 d.) kas antrus (lyginius) metus tėvas praleidžia su sūnumi, nuo 16 val. iki 20 val. tėvui pasiimant vaiką iš namų ar lavinimo įstaigos ir pristatant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko motina vietą, informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš tris darbo dienas iki sūnaus T. gimtadienio.Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, sūnus T. K. praleidžia su motina R. K..Pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, sūnus T. K. praleidžia su tėvu, tėvas pasiima sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą tos dienos vakare iki 19 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dvi darbo dienas.Lyginiais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną sūnus T. K. praleidžia su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su motina, nelyginiais metais – atvirkščiai; lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną sūnus T. K. praleidžia su motina, antrą dieną – su tėvu, nelyginiais metais – atvirkščiai, tėvui pasiimant sūnų nurodytos dienos 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą nurodytos dienos vakare iki 19 val., informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dvi darbo dienas.Vaiko atostogų (rudens, pavasario) metu tėvas praleidžia su sūnumi T. K. pusę atostogų laiko, lyginiais metais – rudens pirmą pusę atostogų dienų, o pavasario – antrą pusę atostogų dienų, nelyginiais metais – atvirkščiai, tėvui paimant sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš dvi dienas.Tėvo atostogų metu tėvas praleidžia su sūnumi T. K. 10 dienų, tėvui paimant sūnų 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą jo paskutinę atostogų dieną iki 19 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš dešimt dienų.Vaiko vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su sūnumi T. K. pusę atostogų laiko kas 15 dienų: lyginiais metais tėvas su sūnumi bendrauja nuo birželio 1 d., liepos 1 d., rugpjūčio 1 dienos, nelyginiais metais: nuo birželio 16 dienos, nuo liepos 16 d., rugpjūčio 16 d. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą, informuojant motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš penkias darbo dienas bei informuojant vaiko motiną apie vaiko buvimo vietą atostogų su tėvu metu.Bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai taikytini, jeigu nesikerta su tvarkos 1.3.-1.9. punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1.1. ir 1.2. punktuose nustatytą tvarką.Tėvas R. K. įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vaiko motinai R. K. galimybę susisiekti su sūnumi T. K. bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.).Pasikeitus R. K. ar R. K. nuolatinei gyvenamajai vietai, jie per 5 kalendorines dienas apie tai informuoja vienas kitą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, jog neturi duomenų, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenimas su atsakove pažeistų vaiko teises ar neatitiktų jo interesų. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas abu tėvus gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir atitinka vaiko interesus. Priimant sprendimą dėl nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo turi būti atsižvelgta į apsikeitusias aplinkybes ir nepilnamečio nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties nepilnamečio interesams. Tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamoji aplinka tvarkinga, švari, buities ir gyvenimo sąlygos neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Maksimalus bendravimas su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų labiausiai atitiktų vaiko interesus. Vaikas turėtų būti maksimaliai, kiek tai įmanoma, auklėjamas bei prižiūrimas abiejų tėvų, priešingai, nepagrįstas bendravimo ribojimas pažeistų ne tik skyrium gyvenančio vieno i tėvų teises, bet ir vaiko interesu harmoningai vystytis bendraujant su abiem tėvais. Nustatant vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, būtina atsižvelgti į vaikui įprastą dienos režimą, jo sveikatos būklę, įpročius (2 t., b. l. 65-66, 3 t. b. l. 35-37).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad nepilnamečiu vaiku T. K. gali tinkamai pasirūpinti tiek ieškovas, tiek atsakovė, tačiau dėl nuolat vykstančių tarpusavio ieškovo bei atsakovės konfliktų jų mažametis sūnus galimai patiria psichologinį stresą, todėl šeimai būtinos ilgalaikės psichologinės konsultacijos. Bendravimo tvarkos nustatymas su tuo iš tėvų, kuris nuo nepilnamečio vaiko gyvens skyrium, yra tikslingas ir atitinka teisėtus vaiko interesus, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės nuolat vyksta ginčai dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 97-103, 2 t., b. l. 109-110).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 10). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nutraukta R. K. ir R. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamoji vieta su motina, iš R. K. sūnui priteistas išlaikymas 144,81 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina ir išspręsti kiti klausimai (1 t., b. l. 11-16). Ieškiniu prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priešieškiniu prašoma nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su nepilnamečiu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygų ir jų nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nepilnamečio vaiko tėvui pareiškus reikalavimą dėl teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytos sūnaus gyvenamosios vietos su jų motina pakeitimo, ieškovas turėjo įrodyti (LR CPK 12, 178 str.), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta kartu su motina, arba kad sūnus buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, t. y. nors teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šiuo metu realiai nepilnametis vaikas gyvena su tėvu net kelerius metus. Duomenų, kad atsakovė įgyvendindama savo, kaip motinos, teises būtų aktyviai siekusi susigrąžinti vaiką iš atsakovo valdžios nėra pateikta, t. y. nėra duomenų, kad dėl teismo sprendimo vykdymo ji nuolat būtų kreipusi į antstolį, kad antstolis būtų priverstinai vykdęs šį teismo sprendimą ir pan. Susiklostė tokia situacija, kad teisiškai nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su motina, nors faktiškai jis iki bylos iškėlimo teisme, teisminio nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas gyvena su tėvu. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2014-12-10, laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebuvo taikytos, t. y. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo su atsakove, tačiau realiai vaikas tebegyveno ir šiuo metu yra su ieškovu.

Nagrinėjamu atveju ieškovo įrodinėtinos aplinkybės susijusios su tuo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl pasikeitusių sąlygų po teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad atsakovė smurtavo prieš jį vaiko akivaizdoje, atsakovės draugas smurtavo prieš nepilnametį vaiką, tokioje aplinkoje nepilnamečiui sūnui yra nesaugu. Teismas nurodo, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės dėl galimo atsakovės smurto galimai galėjo egzistuoti santuokos nutraukimo proceso metu, galėjo būti pateiktos (duomenys neskelbtini) sprendimą priėmusiam teismui, todėl šioje byloje neturi reikšmės, nes jau minėta, kad turi būti vertinamos aplinkybės atsiradusios po teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo. Duomenų apie atsakovės galimą smurtą po teismo sprendimo priėmimo nėra pateikta, todėl laikytina, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad atsakovė galimai smurtavo prieš ieškovą nepilnamečio vaiko akivaizdoje, tuo pažeisdama nepilnamečio sūnaus interesus (LR CPK 178 str.).

Kaip vieną iš esminių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo priėmimo, ieškovas nurodo atsakovės draugo (R. V.) elgesį dėl nepilnamečio šalių sūnaus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88–96). Iš šio nutarimo matyti, kad minėtas tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovo pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui (šalių sūnui). Šiame nutarime nurodoma, kad 2014-03-13 šalių nepilnamečiui vaikui buvo padarytas nubrozdinimas, paraudusi kakta. Ieškovo teigimu šiuos sužalojimus sūnui padarė atsakovės draugas. Jau minėta, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, t. y. atsakovės draugo veiksmuose nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, tačiau šis įvykis turėjo svarbią įtaką šalių ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiams. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ir šioje byloje nurodo, kad atsakovės draugas sužalojo sūnų, tuo tarpu atsakovė teigia, kad sūnus išsigalvojo šią istoriją, kad sužalojimai atsirado dėl grumtynių su broliu, kad sūnų taip elgtis (meluoti) paskatino pats ieškovas. Išklausius nepilnametį vaiką, jis taip pat akcentuoja būtent minėtą įvykį, kai galimai jį sužalojo atsakovės draugas. Teismas nurodo, kad vaiko išsakyta pozicija nėra vertinama teisingumo ar melo aspektu, tačiau yra svarbus aspektas dėl pasitikėjimo mama, jos palaikymu, saugumo jausmo sukūrimu ir pan. Išklausius nepilnametį vaiką, darytina išvada, kad jam skaudu, ar net jis pyksta, kad mama juo netiki, sako, kad galimai jis meluoja. Pastebima priešinga nepilnamečio reakcija, t. y. nurodoma, kad būtent mama meluoja, ir dėl galimo/tariamo mamos melo, jos įvaizdis nėra teigiamas. Esant tokiai situacijai, nepilnametis saugesnis jautėsi su tėvu, su kuriuo po šio konflikto pageidavo būti.

Pagal bylos duomenis matyti, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, atsakovė su sūnumis išsikraustė gyventi į Jonavą, tuo tarpu nepilnametis lankė mokymo įstaigą ir popamokine veikla užsiėmė Kaune. Tokios faktinės aplinkybės lėmė, kad šiokiadienius šalių sūnus praleido pas savo tėvą, kuris rūpinosi sūnumi, jo užimtumu ir pan., duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi tokiai situacijai nėra. Jau vykstant teisminiam ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovė grįžo į Kauną, su ja jos draugas R. V. nebegyvena, tačiau faktinė situacija nepasikeitė, t. y. šalių sūnus ir toliau gyvena su ieškovu, duomenų, kad atsakovė aktyviais veiksmais būtų siekusi susigrąžinti sūnų iš tėvo valdžios nėra pateikta.

Atsakovė prieštaraudama sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimui iš esmės savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas nuteikinėja sūnų prieš atsakovę, paperka sūnų dovanomis, t. y. labai lepina, ieškovas nesugebės rūpintis sūnumi dėl savo amžiaus, ieškovas netinkamai auklėja sūnų, t. y. skiepija ne tokias vertybes, nepakankamai užsiima vaiko lavinimu, t. y. nepilnametis sūnus lanko per daug popamokinių užsiėmimų, ne visuomet paruošia pamokas, yra subrendęs ne pagal amžių ir pan.

Pagal bylos duomenis ir šalių paaiškinimus matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra sudėtingi, nežiūrint to, kad po skyrybų proceso yra praėję keleri metai, tačiau nesutarimų tarp šalių yra ir šiuo metu, tikėtina bus ir ateityje. Šalių ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiai priklauso tik nuo pačių šalių, todėl teismas negali nei įpareigoti, nei nurodyti šalis elgtis tarpusavyje pagarbiai. Bet kuriuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo jį auklėti ir rūpintis juo abipusiu sutarimu, tarpusavio kivirčai kenkia nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykiams.

Šalių pozicija išsiskyrė dėl vaiko auklėjimo, t. y. ieškovas sūnų skatina, kaip sportininką, tuo tarpu atsakovės nuomone, sūnus galėtų užsiimti labiau meniškais užsiėmimais, daugiau dėmesio skirti mokslams. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja atsakovės motina, taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su vaiko auklėjimu, priežiūra (rūbų stiliumi, plaukų šukuosena ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko auklėjimas yra išimtinai tėvų prerogatyva, ir teismas nesikiša, kaip nepilnametis vaikas turi būti auklėjamas. Teismas negali nurodyti į kokius būrelius ir kiek nepilnametis vaikas turi būti leidžiamas, kokios vertybės jam turi būti skiepijamos ir ugdomos. Auklėjimo pareiga išlieka abiem tėvams, nežiūrint jie gyvena skyrium nuo vaiko ar atskirai, t. y. tas tėvas su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas neturi daugiau teisių auklėti nepilnametį vaiką, negu gyvenantis skyrium. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios (LR CK 3.156 str. 2 d.), todėl pats auklėjimas ne tokiu būdu, kaip pageidautų vienas iš tėvų, neturi reikšmės sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Išaiškintina, kad apskirtai teismo intervencija dėl vaiko auklėjimo galima tik išimtiniais atvejais, kai auklėjimo būdas ir priemonės neatitinka teisės aktų reikalavimų ir žaloja nepilnametį vaiką, t. y. tėvai galimai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir vaikas tampa socialiai atskirtas, arba priešingai, auklėjimas pažeidžia, neatitinka visuomenės moralinių vertinių, tokiu atveju vaikas žalojamas kaip asmenybė. Tokio pobūdžio aplinkybių, kad ieškovo auklėjimas neatitiktų vaiko interesų, treniruotės kenktų nepilnamečio vaiko sveikatai ir pan. nėra pateikta, tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė ir išvadą teikianti institucija. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad sūnus ne pagal metus subrendęs, ir labai lepinamas dovanomis taip pat neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes kiekvienas iš tėvų turi teisę lepinti ir rūpintis vaiku pagal savo galimybes, t. y. pirkti brangius daiktus, dovanas, madingus rūbus ir kt. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja atsakovės motina nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima įžvelgti vaiko teisių pažeidimą. Pastebėtina, kad iki šio sprendimo priėmimo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl laikytina, kad pati atsakovė pasyviai elgdamasi, sudarė sąlygas galimai ankstesnei vaiko brandai.

Atsakovė kaip netinkamą ieškovo elgesį nurodo, jo santykius su vyresniuoju sūnumi K. Ieškovės nuomone, atsakovas kitam sūnui neskiria reikiamo dėmesio, neperka daiktų ir kt. Teismas nurodo, kad su kiekvienu nepilnamečiu vaiku, tėvai elgiasi individualizuotai, t. y. elgesys su vienu iš vaikų (šiuo atveju K.), nesudaro pagrindo pripažinti vaiko teisių pažeidimo kito sūnaus T. atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių ieškovo elgesys su kitais savo vaikais neturi reikšmės sprendžiant klausimus su šalių nepilnamečiu vaiku T. Apklausus nepilnametį vaiką matyti, kad jo ir brolio ryšys nėra ypatingai artimas, brolis yra gerokai vyresnis, todėl bendrų interesų tarp vaikų nėra daug. Dėl šios aplinkybės, skirtinga brolių gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo pripažinti galimą vaiko teisių pažeidimą.

Teismas nurodo, kad asmens amžius yra objektyvus faktorius, kuris atsirado ne bylos nagrinėjimo metu, tačiau buvo aiškus jau gimstant šalių nepilnamečiui vaikui, tai turėjo suprasti abi šalys prisiimdamos socialinę riziką susilaukti nepilnamečio vaiko. Duomenų, kad šiuo metu dėl savo amžiaus (galimos ligos, ar pan.) ieškovas negalėtų, nesugebėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku nėra pateikta, nors realiai jau kelerius metus šalių sūnus gyvena su tėvu. Jau minėta, kad teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, gali būti keičiamas, kol vaikas sulauks pilnametystės dėl pasikeitusių tam tikrų sąlygų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jeigu ateityje paaiškėtų, kad ieškovas nepajėgus tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Įvertinus ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes pripažintina, kad abu tėvai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, stengiasi sukurti jam kuo geresnes augimo ir vystymosi sąlygas, abiejų tėvų aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti saugiai, todėl šiuo atveju reikšminga išsakyta vaiko nuomonė. Išklausius nepilnametį vaiką, jis nevienareikšmiai nurodė, kad nori gyventi su tėvu. Pagal bylos duomenis matyti, kad nepilnametis vaikas buvo išklausomas ir išvadą duodančios institucijos, tačiau jo nuomone per ilgą teisminį procesą nepasikeitė, nėra jokių duomenų, kad teismui vaiko išsakyta pozicija buvo įtakota kitų asmenų ar pan. Teismas pripažįsta, kad galimai prieš vaiko apklausą buvo su juo kalbama, į tam tikrus klausimus galimai vaikas galėjo būti paruoštas, tačiau pats faktas dėl vaiko išsakytos nuomonės dėl gyvenimo su tėvu, teismui nekelia abejonių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (LR CPK 185 str.), nepilnamečio vaiko suformuluotomis ir išsakytomis nevienareikšmėmis pažiūromis, įvertinant kartu su įrodymais dėl tėvo ir motinos galimybių auklėti sūnų bei materialiai jį išlaikyti, sprendimo priėmimo metu labiausiai sūnaus interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu, todėl keistina teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

LR CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (LR CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo jos laikytis, t. y. LR CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi, tačiau pareigą įgyvendinti motinos pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku. Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė variantus dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku: atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką ieškovo ir nepilnamečio vaiko, ieškovas atitinkamai atsakovė ir nepilnamečio vaiko. Kadangi abu tėvai siekia įgyvendinti savo teises nustatytina bendravimo tvarka pagal tos šalies variantą, kur ji pateikta detalesnė, tokiu būdu bus išvengta tarpusavio šalių konfliktų, bei platesnė, tokiu būdu maksimaliai bus įgyvendinta motinos valdžia.

Įvertinus šalių pateiktus bendravimo tvarkos variantus matyti, kad atsakovės išdėstytas bendravimo būdas yra detalesnis, tačiau teismas siekdamas, kad būtų maksimaliai užtikrintos atsakovės teisės, truputėlį koreguoja pateiktą tvarką, t. y. konkrečiai nustato kurį savaitgalį bendrauja atsakovė su sūnumi, nustato, kad atsakovė pasiima vaiką savaitgaliui penktadienio vakarą, ir pan. Kadangi bendravimo tvarka nėra teisė bendrauti, tačiau pareiga, todėl šalintinos formuluotės dėl informavimo ieškovo apie numatomą susitikimą. Atsakovas esminių pastabų dėl šios tvarkos nenurodė, todėl laikytina, kad ji nepažeisti jo teisių. Be to, šalys gali susitarti ir dėl papildomų dienų, kada atsakovė turės galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu atitinkamai turi būti sprendžiamas ir priteisto išlaikymo pakeitimo klausimas. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovė priteistinas išlaikymas sudaro 144,81 Eur.

Teismas nurodo, kad išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (LR CK 3.192 str.). Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. V. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja.

Byloje pateikta vaiko poreikių lentelė (t. 3, b. l. 44), pagal kurią matyti, kad vidutiniškai vaiko poreikiai svyruoja nuo 142 Eur iki 160 Eur (vidurkis apie 150 Eur), priklausomai nuo sezono. Pagal ieškovo pateiktus duomenis matyti, kad per dieną nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti turi būti skiriama apie 4,93 Eur. Šiuo metu šalių sūnus yra dešimt metų, jis lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus: futbolą, dziudo. Atsakovė neprieštaravo pateiktai vaiko poreikių lentelei, t. y. nenurodė pastabų dėl nurodytų vaiko poreikių, ir kiek jie kainuoja. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, atitinka vaiko amžių užtikrina būtinuosius poreikius (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), laisvalaikiui, poilsiui bei ugdymui.

Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir teismo nustatyta bendravimo tvarka su atsakove, nes vaikui būnant su mama ji rūpinasi jo kasdieniais reikalais, t. y. maistu, apranga, kelionėmis į treniruotes, sveikata ir kt. Nustatyta bendravimo tvarka turi įtakos ir priteistino išlaikymo dydžiui. Kadangi pagal nustatytą bendravimo tvarką du mėnesio savaitgalius atsakovė praleidžia su sūnumi, tai reiškia, kad bent jau keturias dienas ji turi užtikrinti vaiko poreikius. Tokiu būdu ieškovui tenkanti dalis užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius sumažėja. Dėl šios aplinkybės pripažintina, kad atsakovės teiktinas išlaikymas turi sudaryti ne mažiau kaip 130 Eur.

Teismo posėdžio metu šalys nenurodė turinčios skolinių įsipareigojimų ar papildomai išlaikomų asmenų (šalių sūnus K. yra pilnametis). Abi šalys turi nuosavybės teise priklausančio turto, ieškovas turi akcijų (t. 3, b. l. 6–19), atsakovė šiuo metu nedirba (t. 3, b. l. 54), turi transporto priemonę ir nekilnojamojo turto (t. 3, b. l. 55–75) gauna pajamas iš nuomos, ieškovo nurodomos pajamos mažos. Įvertinus bylos duomenis, laikytina, kad šalių turtinė padėtis panaši, todėl abu jie turi teikti tokio dydžio išlaikymą, koks būtinas nepilnamečiui vaikui.

Įvertinus vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, keistina teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui ir iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistina 130 Eur. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo tada, kada įsiteisės teismo sprendimo dalis dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skirtinas ieškovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (LR CPK 178 str.), todėl atitinkamai keistinos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalys bei nustatytina bendravimo tvarka. Kartu teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismų sprendimai tiek dėl vaiko išlaikymo, tiek dėl jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos šalims neįgyja res judicata galios. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, esant šiame straipsnyje nurodytos sąlygoms, gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pakitus faktinėms su turtine šalių padėtimi, taip pat kitais vaikų ir (ar) tėvų interesais susijusioms aplinkybėms, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl dukterims priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir (ar) jų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinis atmestas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovas už ieškinį sumokėjo 41,99 Eur (145 Lt), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui. Daugiau duomenų apie patirtas išlaidas ieškovas nepateikė.

Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, tačiau teismui patenkinus šį reikalavimą iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. iš atsakovės valstybei priteistina 47 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovės taip pat priteistina 39,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeiti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista 115,84 Eur (400 Lt) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoju paskirti nepilnamečio vaiko tėvą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį motina pasiima sūnų nuo penktadienio 19.00 val. iš jo gyvenamosios, ar ugdymo vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą sekmadienį 20.00 val.Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį motina pasiima vaiką po užsiėmimų iš namų ar iš lavinimo įstaigos ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko tėvu vietą iki 20.00 val.Sūnaus T. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) kas antrus (lyginius) metus motina praleidžia su sūnumi, nuo 15.00 val. iki 20.00 val. motinai pasiimant vaiką iš namų, ar lavinimo įstaigos ir pristatant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko tėvu vietą.Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną, sūnus T. K. praleidžia su motina R. K.. Motina pasiima sūnų 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą tos dienos vakare iki 20.00 val.Pirmą birželio mėnesio sekmadienį – Tėvo dieną, sūnus T. K. praleidžia su tėvu. Lyginiais metais, Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną sūnus T. K. praleidžia su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su motina, nelyginiais metais – atvirkščiai; lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną sūnus T. K. praleidžia su motina, antrą dieną – su tėvu, nelyginiais metais – atvirkščiai, tėvui pasiimant sūnų nurodytos dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą nurodytos dienos vakare 20.00 val.Vaiko atostogų (rudens, pavasario) metu motina praleidžia su sūnumi T. K. pusę atostogų laiko, lyginiais metais – rudens pirmą pusę atostogų dienų, o pavasario – antrą pusę atostogų dienų, nelyginiais metais – atvirkščiai, motinai paimant sūnų 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.Motinos atostogų metu, motina praleidžia su sūnumi T. K. 10 dienų, motinai paimant sūnų 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą jo paskutinę atostogų dieną 20.00 val.Vaiko vasaros atostogų metu motina praleidžia su sūnumi T. K. pusę jo atostogų laiko kas 15 dienų: lyginiais metais motina su sūnumi bendrauja nuo birželio 1 d., liepos 1 d., rugpjūčio 1 dienos, nelyginiais metais: nuo birželio 16 dienos, nuo liepos 16 d., rugpjūčio 16 d. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. K. sutartą vietą.Bendravimo tvarkos 1.1. ir 1.2. punktai taikytini, jeigu nesikerta su tvarkos 1.3.-1.9. punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1.1. ir 1.2. punktuose nustatytą tvarką.Motina R. K. turi teisę bendrauti su sūnumi T. K. bet kuria ryšio priemone neribotai (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.).Pasikeitus R. K. ar R. K. nuolatinei gyvenamajai vietai, jie per 5 kalendorines dienas apie tai informuoja vienas kitą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41,99 Eur žyminio mokesčio sumokėto už ieškinio padavimą.

Priteisti valstybei iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 47 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 39,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.