- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- 2-596-921/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01244-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Atas Molis, Neringa Grubliauskienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl žemės sklypo ir buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarką; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje, jis ir jo atstovas advokatas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl konfliktiškų ir įtemptų santykių su atsakove iš minėto nekilnojamojo turto išsikraustė dar 2012 m., visą laikotarpį panaudos sutarties pagrindu gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas su nepilnamečiu vaiku nuo 2020 m. birželio mėn. grįžo gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo ir atsakovės santykiai ir šiuo metu yra įtempti, prašo nustatyti nekilnojamojo turto, kuriame šiuo metu gyvena su nepilnamečiu vaiku, naudojimosi tvarką. Ieškovas pažymėjo, kad teismui nustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką jie su atsakove turės apibrėžtas turto ribas ir abu galės netrukdomai naudotis nekilnojamuoju turtu. Mano, kad jo siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia atsakovės teisių, o, priešingai, atitinka susiklosčiusias faktines naudojimosi aplinkybes ir bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovei naudojimuisi paliekama netgi didesnė buto dalis, t. y. 527/1000, vietoj jai nuosavybės teise priklausančios ½ dalies. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti buto naudojimosi tvarką atsakovė naudosis visomis pirmojo aukšto patalpomis ir dalimi rūsio patalpų, o ieškovas naudosis visomis antrojo aukšto buto patalpomis ir viena patalpa, esančia rūsyje. Šį pasirinkimą lėmė tai, kad antrame aukšte yra įrengtas nepilnamečio vaiko poreikiams pritaikytas kambarys. Be to, patalpos, pažymėtos indeksais 2-6 ir 2-16, yra laiptinės patalpos, įstačius duris kiekviename aukšte susiformuotų du visiškai atskiri turtiniai vienetai, be jokių bendro naudojimo patalpų. Pažymėjo ir tai, kad jo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi su trečiuoju asmeniu. Atsakovė žemės sklype neturi įsirengusi jokio daržo ir/ar sodo, todėl jos teisės taip pat nebus pažeistos. Be to, jo pasiūlytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra numatyta vieno metro pločio bendro naudojimo juosta, sudarant bendrasavininkams galimybę prieiti prie gyvenamojo pastato dėl jo priežiūros ir eksploatavimo. Taip pat numatyti ir atskiri patekimai į kiekvienam bendraturčiui priklausančią buto dalį.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
4. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį, jis ir jo atstovas advokatas teismo posėdžių metu pažymėjo, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti atsakovei jos prašomą priteisti kompensaciją. Jis santaupų neturi, yra 67 metų, gauna apie 304,07 Eur senatvės pensiją. Iš gaunamos pensijos jis turi pragyventi pats ir kartu su juo gyvenantis nepilnametis sūnus. Dėl savo amžiaus galimybės pasiimti paskolą neturi. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė yra nedidelė (žemės sklypo – 9 760 Eur, o pastato – 14 200 Eur). Mano, kad atsakovės turtinės galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją yra kur kas geresnės, nes ji yra 50 metų amžiaus, darbinga, turi galimybė gauti paskolą ar pajamų iš darbinės veiklos. Be to, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 27 500 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovės patikslintas priešieškinis turi būti atmestas ne tik todėl, kad jis neturi galimybių išmokėti prašomą priteisti kompensaciją, bet ir todėl, kad atsakovė su juo nebendradarbiauja, protingo nekilnojamojo turto atidalijimo varianto neieško, nors, jo manymu, tokia galimybė egzistuoja. Be to, mano, kad ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra nepagrįstai didelė, neatitinka realios turto vertės.
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
6. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, ji ir jos atstovė advokatė teismo posėdžių metu nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovas iš ginčo nekilnojamojo turto išsikėlė dar iki santuokos nutraukimo ir šiame turte negyveno nuo 2012 m. Ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku grįžo gyventi į ginčo nekilnojamąjį turtą tik 2020 m. birželio mėn. Ieškovas turte ne tik negyveno, bet ir juo visą laikotarpį nesirūpino, neišlaikė, neskyrė jo priežiūrai reikalingų piniginių lėšų. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui šį turtą parduoti, tačiau jis nesutiko. Atsakovė su ieškovu nuolat konfliktuoja, jų tarpusavio santykiai yra įtempti. Atsakovės nuomone, ginčo nekilnojamasis turtas, nepaisant to, kad yra didelis, negali būti naudojamas izoliuotai, todėl šalims nepavyktų išvengti konfliktinių situacijų, net ir nustačius naudojimosi turtu tvarką. Esant tarp šalių įtemptiems santykiams, tikslingiausia spręsti klausimą dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, o ne naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, mano, kad ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys yra neteisingas, nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, todėl negali būti patenkintas dėl šių priežasčių: visų pirma, ieškovas nenurodė, kad virš buto yra neinventorizuotos, tačiau įrengtos, apšiltintos palėpės patalpos. Priskyrus antro aukšto patalpas naudotis ieškovui, atsakovė netektų galimybės naudotis palėpės patalpomis, kurios gali būti pritaikytos gyvenimui; antra, ieškovas siūlo atsakovei patalpas, kurios savo verte nėra lygiavertės, t. y. siūlo atsakovei didesnę dalį negyvenamųjų patalpų (sandėliukas, sauna, dušas ir kt.), be to, siūlo atsakovei patalpas, kurios pagal savo paskirtį turi būti bendro naudojimo (katilinė); trečia, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos (ieškovas savo naudojimui prašo priskirti patalpas, kuriomis šiuo metu naudojasi pati atsakovė ir kartu gyvenantis jos pilnametis sūnus). Pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atsakovės taip pat netenkina. Ieškovas sau priskyrė žemės sklypo dalį, kurioje atsakovė yra įrengusi alpinariumą, t. y. jį apsodinusi, sutvarkiusi. Tuo tarpu ieškovas, kuris iki šiol turtu nesirūpino, siekia pasiimti prižiūrėtą ir sutvarkytą turto dalį.
Šalies argumentai
7. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, priteisiant ieškovo nuosavybėn atsakovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių bei 176/576 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteisiant 82 400 Eur kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė patikslintame priešieškinyje, ji ir jos atstovė advokatė teismo posėdžių metu nurodė, kad šalims bendrai, kaip bendraturčiams, tvarkytis turte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra sudėtinga. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šalių bendras gyvenimas šiame turte yra negalimas dėl ieškovo konfliktiško elgesio bei daug investicijų reikalaujančio šių patalpų pertvarkymo, siekiant turto dalis padaryti kiek įmanoma daugiau izoliuotas. Kadangi ieškovas reiškia ketinimus gyventi šiame turte, atsakovė pareiškia reikalavimą dėl jos turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant nekilnojamąjį turtą ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai šio turto vertės. Ekspertizės aktu yra nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 164 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 82 400 Eur kompensaciją.
III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, į jį neatvyko. Atsiliepimo į ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso: po ¼ kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys, šulinys), esančių (duomenys neskelbtini); po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); po 175/576 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 11–14, duomenys iš Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl patikslinto ieškinio (reikalavimų nustatyti buto ir žemės sklypo naudojimosi tvarką)
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
12. Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarką pagal pateiktą VĮ Registrų centro parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, VĮ Registrų centro buto dalių apskaičiavimo projektą bei pateiktus buto pusrūsio, pirmo ir antro aukšto planus. Ieškovas prašė: priskirti atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E1, kuri yra 12 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E2, kuri yra 85 kv. m ploto; priskirti ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1, kuri yra 21 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D2, kuri yra 76 kv. m ploto; priskirti šalims bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A ir C; atsakovei priskirti naudotis šiomis buto patalpomis: G₂-1, 14 kv. m ploto, P₂-1, 8,36 kv. m ploto, P₂-2, 3,53 kv. m ploto, P₂-3, 6,89 kv. m ploto, 2-1, 5,27 kv. m ploto, 2-2, 4.58 kv. m ploto, 2-3, 8,69 kv. m ploto, 2-4, 6,86 kv. m ploto, 2-5, 16,48 kv. m ploto, 2-6, 12,22 kv. m ploto, 2-7, 2,76 kv. m ploto, 2-8, 3,28 kv. m ploto, 2-9, 34,67 kv. m ploto. Viso atsakovei priskirti naudotis 128 kv. m ploto patalpomis, kas sudaro 527/1000 dalis buto; priskirti ieškovui naudotis šiomis patalpomis: P₂-4, 15,56 kv. m ploto, 2-10, 6,06 kv. m ploto, 2-11, 23,47 kv. m ploto, 2-12, 16,82 kv. m ploto, 2-13, 10,02 kv. m ploto, 2-14, 18,99 kv. m ploto, 2-15, 13,74 kv. m ploto, 2-16, 10,73 kv. m ploto. Viso ieškovui priskirti naudotis 115,39 kv. m ploto patalpomis, kas sudaro 473/1000 dalis buto.
Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką
13. Ieškovas patikslintame ieškinyje ir 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ginčo bute negyveno apie 9 metus. Su nepilnamečiu vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku į ginčo butą persikėlė gyventi maždaug prieš dvi savaites. Šalis siejo ir sieja įtempti, konfliktiški santykiai. Mano, kad tikslinga nustatyti konkrečią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką tam, kad kiekviena iš šalių galėtų netrukdomai turtu naudotis. Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į priešieškinį ir 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių bendras gyvenimas ginčo bute apskritai nėra įmanomas, todėl tikslinga visą nekilnojamąjį turtą atidalinti pagal jos pateiktą patikslintą priešieškinį. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nes, jos nuomone, ji yra nesąžininga ir neteisinga. Pažymėjo, kad ieškovas prašo jam priteisti vertingesnes patalpas, kurios yra gyvenamos, sutvarkytos, o atsakovei priskirti tik vieną gyvenamąją patalpą (svetainę). Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kad šalių ginčo bute yra įrengtos palėpės patalpos, kurios yra neinventorizuotas. Šios patalpos yra erdvios, šviesios, jas galima pritaikyti gyventi. Ieškovas šių patalpų į naudojimosi tvarką neįtraukė. Be to, atsakovės nuomone, ieškovas prašo priskirti naudojimui jai patalpas, kurios pagal savo paskirtį turi būti bendros (pavyzdžiui, katilinė).
14. Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
15. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro buto dalių paskaičiavimo projekto, buto pusrūsio, pirmo, antro aukšto planų (1 t., b. l. 20–24) ir Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad ginčo butas yra 243,81 kv. m bendro ploto, naudingas plotas – 194,64 kv. m. Ginčo butas yra dviejų aukštų su rūsio inventorizuotomis ir palėpės neinventorizuotomis patalpomis. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, šalims priklauso po ½ dalį ginčo buto.
16. Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis šiuo metu gyvena buto antrame aukšte esančiame kambaryje, kuris pažymėtas indeksu 2-11. Antrame aukšte esančiame kambaryje, pažymėtame indeksu 2-15, gyvena nepilnametis vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o kambaryje, pažymėtame indeksu 2-14 gyvena kitas šalių vaikas, kuris šiuo metu yra pilnametis. Atsakovė 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji naudojasi pirmame aukšte esančiu kambariu, pažymėtu indeksu 2-9, kuriame yra įrengta svetainė, taip pat antrame aukšte esančiu kambariu, pažymėtu indeksu 2-12, kuriame yra įrengtas miegamasis. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad bute yra įrengta viena virtuvė (pirmame aukšte esančiame kambaryje, pažymėtame indeksu 2-5). Šalys šia patalpa naudojasi bendrai. Taip pat šalys bendrai naudojasi koridoriais (patalpos pažymėtos indeksais 2-16, 2-13). Sanitarinis mazgas (tualetas, vonia) yra įrengtas tiek pirmame aukšte (patalpa, pažymėta indeksu 2-8), tiek antrame aukšte (patalpa, pažymėta indeksu 2-13). Bylos nagrinėjimo metu tai pat nustatyta, kad bute yra įrengta viena šildymo sistema. Katilinė yra įrengta pusrūsio patalpoje, kuri pažymėta indeksu P₂-3.
17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas prašo priskirti jam naudotis 115,39 kv. m ploto patalpomis, o atsakovei – 128,42 kv. m ploto patalpomis (1 t., b. l. 20). Taigi atsakovei pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką atitektų didesnis plotas buto patalpų. Nepaisant to, teismas sutinka su atsakove ir jos atstove advokate, kad ieškovo patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovas prašo jam priskirti vertingesnes patalpas. Šias išvadas teismas daro įvertindamas tai, kad ieškovas prašo priskirti atsakovei naudotis pusrūsio patalpas, išskyrus patalpą, pažymėtą indeksu P₂-4, ir pirmo aukšto patalpas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 2-2, 2-3, 2-4, kurios atitektų atsakovės naudojimui, yra neįrengtos, negyvenamos ir nenaudojamos. Šios patalpos buvo skirtos saunai, dušui prie saunos ir sandėliukui. Dušas yra įrengtas, tačiau, kaip nurodė abi šalys teismo posėdžių metu, šiuo metu niekas juo nesinaudoja, nėra aišku ar jis yra veikiantis. Sauna taip pat niekada nebuvo ir šiuo metu nėra įrengta. Minėtos patalpos yra be langų. Pirmame aukšte yra tik vienas gyvenamas kambarys, pažymėtas indeksu 2-9, kuriame yra įrengta svetainė, ir 2-5, kuriame yra įrengta virtuvė. Tuo tarpu atsakovui atitektų antrame aukšte esančios patalpos, iš kurių yra įrengti ir pritaikyti gyvenimui net keturi kambariai, t. y. patalpos pažymėtos indeksais 2-11, 2-12, 2-14, 2-15. Visi kambariai yra su langais, pakankamai erdvūs, mažiausio kambario plotas yra 13,74 kv. m. Atsakovė 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad patalpa, pažymėta indeksu 2-8, kurioje yra įrengtas sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas) yra daug mažesnė, nei antrame aukšte esanti patalpa, pažymėta indeksu 2-13, kuriame yra taip pat įrengtas sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas). Iš ieškovo pateikto pirmo ir antro aukšto planų nustatyta, kad patalpos, pažymėtos indeksu 2-8, plotas yra 3,28 kv. m, o patalpos, pažymėtos indeksu 2-13, – 10,02 kv. m. Be to, atsakovė nurodė, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu 2-13, yra įrengta masažinė vonia. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)esanti nuotrauka Nr. 33. Be to, kaip nurodyta sprendimo 17 punkte, atsakovė naudojosi ir šiuo metu naudojasi antrame aukšte esančiu kambariu, kuris pažymėtas indeksu 2-12, ir kuriame yra įrengtas miegamasis. Tuo tarpu pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką minėtas kambarys naudojimui atitektų ieškovui.
18. Iš šalių paaiškinimų ir Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)esančių nuotraukų Nr. 35–37 nustatyta, kad bute yra įrengtos palėpės patalpos. Į šias patalpas patenkama per antrą aukštą. Akivaizdu, kad teismui patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį atsakovė neturėtų galimybių patekti į palėpės patalpas, kurios yra erdvios ir neabejotinai gali būti pritaikytos gyvenimui. Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys galėtų kartu naudotis palėpės patalpomis, nes yra galimybė įsirengti įėjimą per langą. Teismas pažymi, kad ieškovas jokio projekto apie tai, kad yra galimybė įrengti įėjimą į palėpės patalpas iš lauko pusės nepateikė. Be to, teismas, atsižvelgdamas į šalis siejančius konfliktinius santykius, abejoja, kad ieškovas imsis kažkokių veiksmų gera valia įrengti patekimą į palėpės patalpas ir/ar leis gera valia atsakovei patekti į jas, nenustačius teismui naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos. Taigi ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka neužkerta kelio kilti konfliktinėms situacijoms ateityje.
19. Teismas sutinka ir su atsakovės ir jos atstovės advokatės argumentais, jog patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad ieškovas prašo priskirti atsakovei patalpas, kurios savo esme ir paskirtimi turi būti bendro naudojimo. Pavyzdžiui, patalpoje, pažymėtoje indeksu P₂-3, yra įrengta katilinė. Bute šiuo metu yra viena šildymo sistema. Akivaizdu, kad šia patalpa šalys turėtų naudotis bendrai. Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų įsirengti autonominį šildymą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra galimybė įrengti atskirą šildymą, kiek tokios šildymo sistemos įrengimas kainuotų, kiek užtruktų ir kt., nepateikė. Akivaizdu, kad, patvirtinus naudojimosi tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą ir neišspendus patalpų šildymo sistemos klausimų, nebūtų užkirstas kelias kilti konfliktinėms situacijoms tarp šalių ir dėl buto šildymo, katilinės ir joje įrengtos šildymo sistemos priežiūros. Ieškovo atstovas advokatas 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas galėtų nukrypti nuo ieškovo pasiūlytos naudojimosi tvarkos ir šią patalpą, pažymėtą indeksu P₂-3, priskirti bendram šalių naudojimui. Ieškovui ir jo atstovui advokatui išaiškinama, kad teismas negali už bendraturčius parengti ir patvirtinti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumą konkrečiose bylose ir nėra projektus rengianti institucija. Priešingu atveju, neabejotina, kad būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 17 straipsniai).
20. Teismo vertinimu, sprendimo 17-19 punktuose nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad: ieškovas, patikslintu ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, siekia patenkinti išimtinai savo interesus; prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeidžia atsakovės interesus; prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neužkertą kelio konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl toks ieškovo pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką
21. Kaip nurodyta sprendimo 10 punkte, ieškovui ir atsakovei priklauso po 176/576 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
22. Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Vienas iš kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra būtinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir pan.
23. Ieškovas patikslintu ieškiniu, kaip minėta sprendimo 12 punkte, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarką pagal pateiktą VĮ Registrų centro parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą. Ieškovas prašė priskirti jam naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D1 ir D2, 97 kv. m ploto, o atsakovei – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais E1 ir E2, 97 kv. m ploto; žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A ir C, ieškovas prašė priskirti naudotis šalims bendrai (1 t., b. l. 84B).
24. Teismas sprendžia, jog ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas yra neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi butu tvarką. Šiuo atveju atmetus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nėra tikslinga spręsti ir klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nes: visų pirma, pateiktame plane nėra numatyta galimybė naudotis žemės sklypu po visu butu bei tam tikra žemės sklypo ploto dalimi aplink butą bendrai. Nenumačius tokios galimybės ir esant šalių konfliktiniams santykiams, neabejotina, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas gali netekti galimybės netrukdomai eksploatuoti visą nekilnojamąjį turtą, t. y. iš lauko pusės patekti prie ginčo buto. Nors ieškovo atstovas advokatas 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovas atsakovei nedraus atlikti jokių darbų, susijusių su buto eksploatavimu ir priežiūra, tačiau tai tik žodinis ieškovo atstovo advokato įsipareigojimas. Nei servitutas, nei jokia kita galimybė patekti prie visų buto konstrukcijų abiem šalims (tiek ieškovui, tiek atsakovei) pagal pateiktą planą nėra numatyta; antra, atsakovė 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo dalyje, kuri pažymėta indeksu D2, ir kuri atitektų ieškovui pagal pateiktą planą, yra įrengtas alpinariumas. Šią dalį atsakovė yra apsodinusi, sutvarkius, ieškovas prie jos įrengimo nėra niekaip prisidėjęs. Ieškovas jokios kompensacijos už žemės sklypo dalies apsodinimą, sutvarkymą pateiktame ieškinyje nesiūlė, tik prašė priskirti šią dalį jo naudojimui.
25. Atsižvelgiant į sprendimo 24 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl priešieškinio (reikalavimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisiant kompensaciją)
26. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovui priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių, ir 176/57 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančius atsakovei; atsakovei iš ieškovo priteisti 82 400 Eur kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, praėjus vienam mėnesiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė pažymėjo, kad tarp šalių yra įtempti, konfliktiniai santykiai, kartu jie gyventi negali, todėl prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, priteisiant ieškovui turtą natūra, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai nekilnojamojo turto vertės. Ieškovas su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti.
27. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
28. Nagrinėjamos bylos metu nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamasis turtas (butas) yra nedalus daiktas. Teismas pažymi, kad ginčo butas yra pakankamai didelis, t. y. 243,81 kv. m ploto, dviejų aukštų, su rūsio ir palėpės patalpomis, jame yra įrengti du sanitariniai mazgai (1 t. 20–24, Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neabejoja, kad butas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas, nepadarant žalos jo paskirčiai, tačiau šioje civilinėje byloje prašymo, atitinkančio teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, padalinti nekilnojamąjį turtą natūra nė viena iš šalių nepateikė. Aplinkybė, kad ieškovo patikslintas ieškinys dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo buvo atmestas, nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad butas yra nedalus ir neįmanomas jo atidalijimas arba naudojimosi tvarkos, kuri nepažeistų nė vienos iš šalių interesų, nustatymas.
29. Atsakovė, kaip minėta sprendimo 26 punkte, prašė atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovui nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei iš ieškovo – 84 200 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas nesutiko mokėti atsakovės prašomą kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad jis yra 67 metų, šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamos pajamos sudaro 304 Eur per mėnesį gaunama senatvės pensija. Ieškovas neturi jokių galimybių dėl savo amžiaus pasiimti paskolą ir išmokėti atsakovei jos prašomą kompensaciją. Pabrėžė ir tai, kad nesutinka su Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis, kad šalių nekilnojamojo turto, dėl kurio kilęs ginčas, vertė šiuo metu yra 164 800 Eur.
30. Bylos nagrinėjimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, atsakovės atstovės advokatės prašymu, buvo paskirta nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalies, kiemo statinių dalies, esančių (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančių ieškovui ir atsakovei, rinkos vertės nustatymo ekspertizė (2 t., b. l. 13–15). Nekilnojamojo turto teismo ekspertė Giedrė Bagdonienė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2020 m. gegužės 18 d. pateikė nekilnojamojo turto Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)padarytos tokios išvados: žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovui ir atsakovei, vertė ekspertizės atlikimo dieną (2020 m. gegužės 7 d.) yra 17 300 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių statinių-kiemo statinių dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovui ir atsakovei, vertė ekspertizės atlikimo dienai (2020 m. gegužės 7 d.) yra 147 500 Eur. Viso nekilnojamojo turto vertė 164 800 Eur. Ieškovas, kaip minėta sprendimo 29 punkte, su tokia Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)padaryta išvada nesutiko. Ieškovo atstovo advokato nuomone, nekilnojamojo turto teismo ekspertė, atlikusi nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, netinkamai parinko lyginamuosius objektus, dėl ko nurodyta šalių ginčo turto vertė yra nepagrįstai didelė. Šios aplinkybės, ieškovo atstovo advokato nuomone, yra pagrindas nesivadovauti Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)ir jame padarytomis išvadomis.
31. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo advokato argumentais dėl to, kad nekilnojamojo turto teismo ekspertė, atlikusi nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, neteisingai parinko lyginamuosius objektus. Tai pat teismas nesutinka ir su ieškovo atsakovo advokato argumentais, kad dėl tos priežasties (neteisingai parinktų lyginamųjų objektų) ekspertizės metu buvo padarytos neteisingos išvados dėl ginčo turto vertės.
32. Teismas pažymi, kad Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 24 puslapyje, teismo ekspertė, atlikusi ekspertizę, aiškiai ir konkrečiai nurodė kaip buvo parinkti, nustatant turto vertę, lyginamieji objektai. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu buvo naudoti tik VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruoti sandorių duomenys. Pažymėta, kad buvo atrinkti pirkimo–pardavimo sandoriai, įvykę artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje. Esant nepakankamai rinkos duomenų apie panašius sandorius verčių zonoje 15.21, kurioje yra vertinamas turtas (zonos numeris – pagal valstybes įmonės Registrų centro verčių žemėlapius), lyginamųjų objektų paieška buvo išplėsta ir sandoriai buvo analizuojami ir kitose kadastro verčių zonose Kauno mieste. Be to, pažymėta, kad buvo atrinkti pirkimo–pardavimo sandoriai, išsiskiriantys panašiomis į vertinamojo objekto savybėmis. Taigi nekilnojamojo turto teismo ekspertė Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai ir konkrečiai nurodė kaip ir kodėl buvo parinkti lyginamieji objektai nustatant ginčo turto vertę, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovo advokato argumentais, kad lyginamieji objektai buvo parinkti netinkamai. Teismas nesutikti su nekilnojamojo turto teismo ekspertės Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis neturi pagrindo dar ir dėl to, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas ir patvirtinančius kitokią ginčo turto vertę. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys iš VĮ Registro centro apie paskaičiuotas nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes (2 t., b. l. 86–87), nėra pakankami paneigti Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas. Ieškovo pateikti duomenys yra iš viešai prieinamos VĮ Registrų centro svetainės, atlikus paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį. Šioje svetainėje galima sužinoti nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaitą, kuri parengta atlikus nekilnojamojo turto masinį įvertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus masinį įvertinimą parengiama bendra konkrečioje teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaita. Atskirai kiekvieno nekilnojamojo turto objekto ataskaita nėra rengiama. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pateikta į bylą informacija iš viešai prieinamos VĮ Registrų centro svetainės (2 t., b. l. 86–87) patvirtina tikrąją ginčo turto vertę.
33. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas sprendimo 32 punkte aplinkybes, teismas atmeta ieškovo ir jo atstovo argumentus apie tai, kad Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados gali būti ir yra netikslios ir konstatuoja, kad šalių ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 164 800 Eur, t. y. tokia, kokia yra nurodyta Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčiui prašant atidalinti nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš bendraturčio piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai ginčo turto vertės, teismas turi įvertinti bendraturčio galimybes sumokėti prašomą priteisti sumą.
35. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra 67 metų amžiaus. Ieškovas šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro: iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gaunama išmoka vaikui, kuri yra 60,06 Eur; iš atsakovės išieškomas įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1744-944/2016; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunama senatvės pensija, kuri šiuo metu yra 304,07 (1 t., b. l. 170–174, 176–177, 3 t., 6–13). Duomenys iš VĮ Regitra patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 175, 3 t., b. l. 17). Duomenys iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo patvirtina, kad ieškovas savo vardu be ginčo nekilnojamojo turto, taip pat turi žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra apie 21 808 Eur (3 t., b. l. 14–15, 18). Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 31 d. jo sąskaitoje buvo 1 881,97 Eur suma (3 t., b. l. 13). Ieškovas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dvi įmones MB „Kamnis“ ir UAB „Tomnix“. 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad MB „Kamnis“ šiuo metu uždaroma, o UAB „Tomnix“ veikla sustabdyta. Pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad UAB „Tomnix“ grynasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį (2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.) buvo - 491 Eur, t. y. įmonė patyrė nuostolius. Be to, tie patys duomenys patvirtina, kad UAB „Tomnix“ nuostolių patyrė ir 2018 m. ( 3 t., b. l. 44). Duomenys apie MB „Kamnis“ balansą patvirtina, kad 2019 m. įmonės grynasis pelnas buvo 174 Eur, o 2018 m. – 1 404 Eur (3 t., 53). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad galimybių ieškovas sumokėti atsakovės prašomą 82 400 Eur piniginę kompensaciją, kuri atitinka ginčo turto vertę, neturi. Be to, 2020 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji taip pat neturi jokių galimybių sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją už ginčo turtą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, taip pat tai, kad ji gera valia nevykdo Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1744-944/2016 (3 t., b. l. 6–13), taip pat patvirtina tai, kad jokių galimybių atsakovė sumokėti ieškovui piniginės kompensacijos už ginčo turtą šiuo metu neturi. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai, piniginės kompensacijos priteisimas iš vienos ar kitos šalies, neabejotinai grėstų nekilnojamojo daikto pardavimu iš varžytynių. Be to, neaišku ar pardavus turtą (jo dalį) ne pasirinktam pirkėjui, o iš varžytynių, gautos pinigų sumos pakaktų atsiskaityti su šalimi.
36. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes (ieškovui neturint galimybės sumokėti atsakovei jos prašomą piniginę kompensaciją už ginčo turtą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra pakankamai didelis, kurį nebejotinai galima padalyti natūra nepadarant žalos jo paskirčiai, teismas sprendžia atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimu atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti kitą naudojimosi nekilnojamu turtu tvarką, kuri nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinis buvo atmesti, tarp šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsniai). Byloje susidarė 49,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3 t., b. l. 2). Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį, minėtos išlaidos valstybei iš šalių turėtų būti priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 24,62 Eur. Atsakovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo (2 t., b. l. 41–42). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos. Iš ieškovo valstybei priteisiama 24,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,62 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.