Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1623-912/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: e2A-1623-912/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-03252-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: J. K., J. M., S. J.

Kategorijos

1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1623-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03252-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10; 1.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K., J. M., S. J. dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) atidalyti bylos šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) priteisti atsakovams J. M., J. K., S. J. natūra 26 694/73 416 dalis, t. y. kiekvienam po 8 898/73 416 dalis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 3) priteisti atsakovams iš viso natūra turto, kurio rinkos vertė – 35 006,54 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 35 006,54 Eur kompensaciją, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 11 668,84 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad 12,3763 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei – 45 005/123 763, atsakovui J. M. – 39 379/123 763, atsakovei J. K. – 28 128/123 763, atsakovei S. J. – 11 251/123 763 dalys. 9,6237 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvęs (duomenys neskelbtini), priklausė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei – 34 995/96 237, atsakovui J. M. – 30 621/96 237, atsakovei J. K. – 21 872/96 237, atsakovei S. J. – 8 749/96 237 dalys. Kitoje byloje priimtu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovei leista be atsakovų sutikimo atlikti nurodyto žemės sklypo pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą (civilinė byla Nr. 2-548-804/2014). Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 51SK-19-(14.51.98.) pagrindu nurodytas sklypas pertvarkytas į tris sklypus: 7,3416 ha ir 0,6341 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)); 1,6480 ha namų valdos žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu 7,3416 ha sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso tokiomis dalimis: ieškovei – 26 694/73 416, atsakovui J. M. – 23 361/73 416, atsakovei J. K. – 16 687/73 416, atsakovei S. J. – 6 674/73 416 dalys. Eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus 2017 metų ekspertizės akte nustatyta 7,3416 ha sklypo rinkos kaina – 96 350 Eur. Atitinkamai ieškovei priklausančių 26 694/73 416 dalių rinkos kaina – 35 006,54 Eur. Atsakovų pateikta UAB „Verslavita“ 2018 m. sausio 31 d. konsultacija yra rekomendacinė, ji pateikta neatlikus turto vertinimo, todėl ja negalima vadovautis. Šalių santykiai įtempti, todėl tikslinga atidalyti nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo. Nėra galimybės atidalyti 7,3416 ha sklypo be neproporcingos žalos. Dėl to ieškovė reikalauja atidalyti jos dalį iš bendro turto, jai priklausančią dalį priteisiant natūra lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui po 8 898/73 416 dalis, o ieškovei iš atsakovų priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovai, remdamiesi UAB „Traksalis“ 2018 m. sausio 17 d. raštu, nurodė, kad pagal Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1114, rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, vandens telkiniai formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Atsakovai nori būti ežero savininkais. Žemės sklypo vertė yra būtent jame esantis ežeras. Dėl to ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies vertė daug mažesnė ir neatitinka jos turimos dalies.

Atsiliepimas

3. Atsakovai prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad 9,6237 ha sklypas (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkytas į tris sklypus, ieškovės prašymu, Trakų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-548-804/2014). Ieškovė nesiūlė atsakovams atidalijimo natūra variantų, kreipėsi į teismą reikalaudama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams priteisiant ieškovės dalį natūra, o ieškovei – kompensaciją. Ieškovė neteisingai nurodo, kad negalima atidalyti sklypo natūra. Bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso taip pat ir du kiti su 7,3416 ha sklypu besiribojantys sklypai (1,6480 ha ir 0,6341 ha sklypai). Net ir atidalijus ieškovės dalį viename sklype, šis sklypas ribosis su kitais dviem sklypais, kurių dalį ieškovė kartu su atsakovais turi bendrąja daline nuosavybe. Kompensacija yra paskutinis ginčo sprendimo būdas, galimas tik nesant galimybės atidalyti natūra. Ieškovė turi pareigą įrodyti, kad negalima jos dalies 7,3416 ha sklype atidalyti natūra. Proporcingai ieškovės turimai daliai, suformavus atskirą sklypą, ieškovė galės jį valdyti savo nuožiūra, todėl bus išspręsti šalių konfliktai. Tai, kad atidalijimas natūra įmanomas, pagrindžia UAB „Traksalis“ 2018 m. sausio 17 d. raštas. Šiame dokumente nurodyta, kad, nors nėra galimybės atidalyti visiems bendraturčiams priklausančias dalis, bet gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis, jeigu liks keli bendraturčiai. Atsakovai sutinka bendrai valdyti jiems visiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančią 7,3416 ha sklypo dalį. Ieškovė taip pat nereikalauja atidalyti kiekvieno bendraturčio dalies. Atsakovai negali pateikti ieškovės dalies atidalijimo projekto, nes projektą parengti užtruks šešis mėnesius. Teismui atmetus ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, šalys derėtųsi dėl ieškovės dalies atidalijimo.

4. Atsakovams kelia abejonių ieškovės pateiktas eksperto M. Kukcinavičiaus ekspertizės aktas, nes yra tokios 7,3416 ha sklypo dalys: 3,2558 ha pievų ir ganyklų, 0,6925 ha miško, 2,7627 ha vandens, 0,6210 ha kitos žemės. Sklype nustatyta daug specialiųjų naudojimo sąlygų: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, elektros linijų apsaugos zona, paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, miško naudojimo apribojimai, kelių apsaugos zona, saugomi želdiniai, pelkės ir šaltinynai, vandens telkiniai, žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Dėl to sklypas ne toks paklausus, kaip analogiški sklypai, kuriuose nenustatyta apribojimų. Atsakovų pateiktoje UAB „Verslavita“2018 m. sausio 31 d. konsultacijoje nustatyta 56 350 Eur mažesnė kaina už eksperto M. Kukcinavičiaus ekspertizės akte nustatytą sklypo kainą. Jeigu teismas nuspręstų priteisti ieškovei kompensaciją, kompensacijos dydis turėtų būti skaičiuojamas sklypo rinkos vertės, nustatytos UAB „Verslavita“ 2018 m. sausio 31 d. konsultacijoje (40 000 Eur). Ieškovei priteistina kompensacija būtų 14 543,96 Eur. Atsakovai neturi galimybių sumokėti ieškovės prašomo dydžio kompensacijos: atsakovas J. M. gauna 1 050,80 Eur darbo užmokestį; atsakovės yra pensinio amžiaus, gauna 362,56 Eur bei 323,07 Eur senatvės pensijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė kiekvienam atsakovui iš ieškovės po 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 167 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 65,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad galima atidalyti natūra ieškovės dalį iš 7,3416 ha sklypo, jeigu atsakovai liks nurodyto sklypo bendraturčiais. Nurodytą išvadą teismas padarė, remdamasis UAB „Traksalis“ 2018 m. sausio 17 d. raštu. Nurodytame rašte paaiškinta, kad sklype yra vandens telkinys. Jis negali priklausyti vienam savininkui. Dėl to nėra galimybės atidalyti visiems bendraturčiams priklausančias dalis ir suformuoti atskirus sklypus. Ieškovės dalį galima atidalyti keliems bendraturčiams suformavus jiems priklausančią bendrą sklypo dalį vientisame sklype su vandens telkiniu. Bendraturčių sutikimu, sklypą galima padalyti suformuojant daug atskirų sklypų visų bendraturčių vardu pagal jiems priklausančias žemės dalis. Tokie sklypai gali būti paskirstyti bendraturčiams pagal atskirai sudaromus notarinius sandorius. Atsakovų atstovė 2018 m. lapkričio 17 d. pateikė ieškovės atstovui žemės sklypo planą, siūlydama atidalyti žemės sklypo dalį natūra. Ieškovė nepareiškė nuomonės. Teismui atmetus ieškinį, atsakovai planuoja kreiptis į teismą dėl sklypo atidalijimo natūra. Ieškovė kreipėsi į teismą nebandžiusi atsakovams siūlyti atidalijimo natūra variantų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog be neproporcingos žalos turto paskirčiai neįmanoma sklypo padalyti natūra. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tais atvejais, kai, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą, galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

7. Pasisakydamas dėl kompensacijos, teismas nurodė, kad, pagal ieškovės pateiktą įrodymą, 7,3416 ha sklypo rinkos vertė nustatyta 96 350 Eur, pagal atsakovų pateiktą įrodymą – 40 000 Eur, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 9 960 Eur. Atsakovų pateikta UAB „Verslavita“ 2018 m. sausio 31 d. konsultacija neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas eksperto M. Kukcinavičiaus 2017 metų ekspertizės aktas yra tikslesnis negu UAB „Verslavita“ 2018 m. sausio 31 d. konsultacija ir Nekilnojamojo turto registro duomenys turto vertės įrodymas, nes turto vertinimą atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Teismo ekspertizės įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal ekspertizės aktą ieškovės dalies vertė yra 35 006,54 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovai neturi galimybių sumokėti ieškovei kompensacijos, nes jų pajamos mažos. Ieškovė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima priteisti kompensaciją iš kitų bendraturčių. Priteisus ieškovei kompensaciją iš atsakovų, būtų pažeisti pastarųjų interesai.

8. Teismas nurodė, kad atmeta ieškinį ir ginčo neišsprendžia iš esmės dėl bendraturčių veiksmų, nes jie neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią dėl atidalijimo. Tai neužkerta kelio ateityje kelti klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik ginčo 7,3416 ha sklypą, bet taip pat ir daugiau šalia esančių sklypų. Atsakovai nurodė, kad sutiktų atsidalyti sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas akcentavo, kad, esant bendraturčių sutikimui, galimas toks kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atsidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, bet didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalis, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Teismas nustatė, kad nėra objektyvių galimybių atidalyti visiems bendraturčiams priklausančias 7,3416 ha sklypo dalis. Tai reiškia, kad nėra galimybės atidalyti natūra ieškovei priklausančių 26 694/73 416 dalių. Taip pat tai reiškia, kad negalima sklypo dalies atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Dėl to taikytina CK 4.80 straipsnio 2 dalis – ieškovės dalys atidalytinos jai išmokant kompensaciją pinigais.

9.2. Liudytojas paaiškino, kad pagrindinė ir esminė 7,3416 ha sklypo vertė yra jame esantis ežeras, o aplink sklypą esanti žemės ūkio paskirties žemė ateityje gali būti naudojama rekreaciniais tikslais. Nesant sklype vandens telkinio, toks sklypas būtų finansine prasme nepatrauklus, jo vertė būtų daug mažesnė.

9.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinio ir įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad nėra objektyvių galimybių atidalyti visiems bendraturčiams priklausančių sklypo dalių (ieškovės paaiškinimai, liudytojo M. Kukcinavičiaus parodymai, UAB „Traksalis“ 2018 m. sausio 17 d. raštas, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-548-804/2014 duomenys).

9.4. Teismas nevertino liudytojo M. Kukcinavičiaus parodymų dalies dėl sklypo dalių lygiavertiškumo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad įmanoma atidalyti ieškovės dalį natūra, ir, atidalijus natūra, nebus padaryta neproporcingos žalos.

9.5. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė nepateikė pozicijos dėl atsakovų atstovės 2018 m. lapkričio 17 d. pateikto sklypo atidalijimo natūra. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdyje teikė paaiškinimus ir nesutiko su atsakovų atstovės pasiūlymu. Pagal nurodytą pasiūlymą, atsakovams siūloma paskirti sklype esantį ežerą, o ieškovei – už ežero esančią apleistą sklypo dalį.

9.6. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė reikšmingų aplinkybių. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai neturi galimybių sumokėti ieškovei kompensacijos. Atsakovai turi daug kitų vertingų nekilnojamojo turto objektų. Teismas netyrė ir nenustatinėjo atsakovų galimybės sumokėti kompensaciją per tam tikrą laikotarpį dalimis.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismas nustatė, kad natūra gali būti atidalijama ieškovės dalis, esanti 7,3416 ha sklype. Kita dalis liktų atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise. Nurodytas aplinkybes pagrindžia UAB „Traksalis“ 2018 n. sausio 17 d. raštas.

10.2. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad liudytojas M. Kukcinavičius paaiškino, jog, natūra atidalijus ieškovės dalį, sklypui būdų padaryta neproporcinga žala. Specialistas davė išvadą tik dėl sklypo rinkos vertės, bet nedavė išvados dėl galimybių sklypo dalį atidalyti natūra. Teismo posėdyje nurodyto liudytojo išsakyta nuomonė turėtų būti vertinama kaip išsakyta spontaniškai, neatlikus išsamios analizės. Liudytojas paaiškino, kad sklypą naudoti rekreacijai galima taip pat ir tada, kai sklypas tik ribojasi su ežeru (2018 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 29 min.). Taigi liudytojas M. Kukcinavičius paneigė ieškovės poziciją, kad esą, atidalijus ieškovės dalį, šios dalies rinkos vertė neproporcingai sumažėtų, nes pagrindinė sklypo vertė yra jame esantis ežeras. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus būdas.

10.3. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Atsakovai pateikė UAB „Traksalis“ raštą, kuriuo paneigė ieškovės argumentus apie tai, kad negalima natūra atidalyti ieškovės dalies. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atidalijimas natūra neįmanomas arba tai padarytų neproporcingos žalos sklypo paskirčiai. Taigi ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

10.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčas buvo perduotas mediacijai siekiant šalims susitarti taikiai. Mediacijos metu ieškovė atkakliai laikėsi pozicijos, kad jai tinkamas tik atidalijimo būdas priteisiant kompensaciją pinigais, nes jai sklypas nereikalingas.

10.5. Pozicijos, kad ieškovė pasiryžusi derėtis dėl atidalijimo natūra galimybių, ieškovės atstovas laikėsi tik teismo posėdžių metu. Teismui skyrus laiko ginčui išspręsti taikiai, nei ieškovė, nei jos atstovas neatsakydavo į atsakovų pasiūlymus, neteikė ieškovei priimtinų variantų. Atsakovai elektroniniu paštu pateikė ieškovei pasiūlymą dėl ginčo sklypo atidalinimo natūra, bet ji neatsakė į pasiūlymus. Atsakovų atstovė 2018 m. spalio 17 d. elektroniniame laiške paaiškino, kad, pagal siūlomą atidalijimo variantą, ieškovei proporcingai jos daliai tektų taip pat ir ežero dalis. Dėl ieškovės atstovo prašymo pateikti atidalijimo juodraštį nesikreipiant į matininkus atsakovų atstovė pateikė tokį juodraštinį variantą.

Šalies argumentai

10.6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų kompensaciją ir nereikalavo jos išdėstyti dalimis. Dėl to nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo vertinti atsakovų galimybes įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino į bylą pateiktus šalių įrodymus, susijusius su atsakovų turtine būkle. Teismas neturėjo teisės ir pareigos būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovų pateiktus įrodymus, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti su atsakovų turtine būkle susijusių duomenų. Kai, ištyręs šalių galimybes sumokėti kompensaciją, teismas pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, teismas atmeta ieškinį dėl atidalijimo.

10.7. Ieškovė pabrėžė, kad ji ir atsakovai turi kitų sklypų. Atsakovai nurodo, kad, pardavus nurodytus sklypus ir gautas lėšas panaudojus ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti, būtų pažeisti atsakovų interesai ir iškreipta šalių pusiausvyra – ieškovės dalis būtų atidalyta pažeidus atsakovų nuosavybės teisę.

10.8. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kitoje civilinėje byloje prašė padalyti sklypą į tris sklypus tam, kad būtų galima lengviau atidalyti bylos šalių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (civilinė byla Nr. 2-548-804/2014). Vis dėlto nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad neįmanoma atidalyti natūra jos dalies iš susmulkinto sklypo. Taigi ieškovė keičia savo poziciją.

Atsiliepimas

10.9. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naują įrodymą ir prašo jį priimti –2018 m. balandžio 17 d. elektroninį laišką. Atsakovai nurodė, kad būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu. Nauju įrodymu atsakovai siekia paneigti apeliacinio skundo argumentą, kad jie nesistengė surasti visoms šalims priimtino ieškovės dalies atidalijimo natūra varianto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės dalies atidalijimo iš jos ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės – žemės sklypo, kuriame yra ežeras (CK 4.80 straipsnis).

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas atsakovų atstovės 2018 m. balandžio 17 d. elektroninis laiškas. Juo atsiliepime grindžiami atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantė teigia pakankamai bendradarbiavusi su atsakovais, vertindama atsakovų pasiūlymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinybė pateikti aptariamą įrodymą iškilo vėliau, t. y. po to, kai byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl priima šį įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovės teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (žemės sklypo) įgyvendinimo

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,3416 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-4480-1701), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 26 694/73 416 dalys (2,6694 ha), atsakovui J. M. – 23 361/73 416 dalys (2,3361 ha), atsakovei J. K. – 16 687/73 416 dalys (1,6687 ha), atsakovei S. J. – 6 674/73 416 dalys (0,6674 ha). Nurodytas sklypas suformuotas kitoje civilinėje byloje Trakų rajono apylinkės teismui 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu leidus ieškovei be atsakovų sutikimo pertvarkyti 9,6237 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į tris sklypus pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo pertvarkymo projektą (civilinė byla Nr. 2-548-804/2014).

15. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška.

16. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, bet daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kitų bendraturčių dalys lieka neatidalytos. Tai – santykiniu atidalijimas.

17. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

18. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

19. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

20. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

21. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, kompensacija gali būti priteisiama vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, bet ne tik atidalyti jo dalį prašančiam bendraturčiui. Taigi kompensaciją galima priteisti tiek ieškovui, tiek atsakovui. Jei bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais atidalyti prašančiais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, atitinkamai parenkant sklypo vietą, derinant su kiekvieno iš bendraturčių grupiniais interesais gretimame žemės sklype bei kitomis sklypų panaudojimo galimybėmis, tokiomis aplinkybėmis piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Kai teismas, ištyręs šalių galimybes sumokėti kompensaciją, pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas.

22. Kai šalys bendrąja daline nuosavybe turi kelis objektus (žemės sklypus), jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

23. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 26 694/73416 dalys 7,3416 ha dydžio sklypo, t. y daugiau negu 1/3 sklypo dalis, kurios plotas 2,6694 ha (7,3416 ha x 26 694 : 73 416 = 2,6694). Sklypo ypatumas yra tai, kad jame yra ežero dalis. Ieškovė teigia, kad nėra galimybės atidalyti jos sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra galimybė ieškovės dalį atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovams aplikti sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. UAB „Traksalis“ 2018 m. sausio 17 d. rašte įrašyta, kad, atsižvelgus į bendraturčių sklypo dalis, vandens telkinys negalės priklausyti tik vienam savininkui, todėl nėra galimybės atidalyti visiems bendraturčiams priklausančias dalis, suformuojant atskirus sklypus. Kita vertus UAB „Traksalis“ nurodė, kad galima parengti atidalijimo projektą keliems bendraturčiams likus bendroje dalinėje nuosavybėje, suformavus jiems priklausančią žemės sklypo dalį vientisame sklype su vandens telkiniu. Žemės sklypo bendraturčių sutikimu galimas šio sklypo padalijimas, suformuojant atskirus sklypus pagal bendraturčiams priklausančias žemės dalis. Iš nurodyto dokumento turinio matyti, kad neįmanomas absoliutus sklypo padalijimas, vieną sklypo dalį suformuojant taip, jog tik vienam savininkui tektų ežeras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad, pagal pareikštą ieškinį, ieškovė (viena iš keturių sklypo bendraturčių) siekia atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kiti bendraturčiai (atsakovai) liktų bendro daikto valdytojais. Taigi santykinis sklypo dalies atidalijimas, t. y. vienam bendraturčiui priklausančios idealiosios dalies atidalijimas, natūra galimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vieno bendraturčio dalis gali būti atidalijama. Ieškovei priklausanti realioji bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis lygi 2,6694 ha. Ji pakankamai didelė. Tai taip pat teikia pagrindą pripažinti, kad daiktas – sklypas su didžiąja ežero dalimi yra dalus. Bendraturčių (ieškovės ir atsakovų) konfliktinė situacija, nesutarimai dėl ginčo sklypo naudojimo ir disponavimo nepripažintina pakankamu pagrindu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą spręsti ieškovei išmokėtinos kompensacijos pinigais už atsakovams paskirtą jos dalį forma. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys neišnaudojo visų galimybių racionaliai atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl jos dalies atidalijimo iš bendro sklypo jai išmokant kompensaciją, o atsakovams paskiriant jos sklypo dalį, neteikė siūlymų dėl dalies atidalijimo natūra, nors tai šiuo konkrečiu atveju įmanoma. Be to, nors ieškovė teigia, kad teismo posėdyje išdėstė nesutikimo su atsakovų atstovės pateiktu atidalijimo natūra pasiūlymu argumentus, bet iki tol nebendradarbiavo dėl kito (ne kompensacijos pinigais priteisimo) savo dalies atsidalijimo būdo. Nurodytą aplinkybę pagrindžia taip pat ir kartu su atsiliepimu pateiktas 2018 m. balandžio 17 d. elektroninis laiškas, kuriuo atsakovų atstovė prašė ieškovės atstovo informuoti, kokia ieškovės pozicija dėl atsakovų pasiūlymų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų pasiūlymo pasisakė teismo posėdyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas derėtis dėl sklypo dalies atidalijimo natūra, apsvarstė nurodytą galimybę ir derino savo valią dėl bendro sklypo. Byloje nustatyta, kad šalys turi taip pat ir kitų sklypų. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad bendraturčiai svarstė, derino valią dėl ieškovės dalies atidalijimo (ginčo sklypo dalies), panaudojant kitus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos pinigais forma.

24. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius daiktinės teisės normas, kuriose reglamentuotas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas, taip pat vadovautasi kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui J. M. iš ieškovės priteistina 800 Eur išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 122–124) (CPK 98 straipsnis). Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus