Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M., J. K., S. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovams, išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu pertvarkymo be bendrasavininkių sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Prašė atsižvelgti į faktiškai susiformavusią sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), valdymo praktiką, t. y., kad ieškovai visą laiką naudojosi sklypu, čia susikūrė gerbūvį, o atsakovė prie aplinkos gerinimo nėra prisidėjusi. Šiai dienai nėra susitarta kaip būtų pasidalintas sklypas, todėl čia vėlgi reikėtų atsižvelgti į susiformavusius santykius ir tai, kad sklypu naudojasi ir į tvarko ieškovai. Ieškovai parengė teisingą naudojimosi sklypo projektą, kuriame skyrė visiems bendraturčiams priėjimą prie ežero. Atsakovė nepateikė jokių nei rašytinių nei žodinių įrodymų, kurie paneigtų projekto teisingumą ir tas aplinkybes, kuriomis formuojamas sklypo naudojimosi projektas. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. LR civilinio kodekso 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. To paties kodekso 4.81 str. įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal suformuotą priešieškinio reikalavimą, prašoma pertvarkyti sklypą, t. y. padalinti sklypą į tris dalis, nepaskiriant jokios konkrečios dalies ar dalių nei atsakovei, nei ieškovams. Patvirtinus atsakovės siūlomą projektą vietoje vieno sklypo atsirastų trys sklypai, kurie vėl priklausytų visiems bendraturčiams, nes atsakovė neprašo atidalyti turto, o siekai pradėti pertvarkymo procesą. Toks prašymas nepašalina ginčo tarp šalių, o sukuria dar daugiau ginčų ateityje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Žemės sklypo naudojimo, t. y. bendrasavininkiai tarpusavyje nesusitaria, todėl jų tarpusavio santykiai yra įtempti, dėl to atsakovė visa apimtimi ir tinkamai negali naudotis jai priklausančiomis žemės sklypo ir pastatų dalimis. Atsakovė 2013-08-09 pranešimu apie parengtą žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą informavo ieškovus apie tai, kad UAB „Geodeziniai matavimai“, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgdama į visų žemės sklypo bendrasavininkių interesus, parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas buvo pateiktas Ieškovams susipažinimui ir pasiūlyta pateikti pastaba ir/ar pasiūlymus dėl projekto. Atsakovė mano, kad šis projektas labiausiai atitinka visų Žemės sklypo bendrasavininkių, t. y. šalių, lūkesčius, todėl yra sąžiningas, racionalus ir palankus bei patogus naudotis visiems jo bendrasavininkiams, t. y. šios bylos šalims. Projektu siūloma žemės sklypą padalinti į tris atskirus sklypus, suformuojant vieną atskirą kitos paskirties žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir du žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tuo siekiama palengvinti pastatų savininkų — Atsakovės ir ieškovo J. M. - tinkamą pastatų valdymą ir naudojimą. Kiti du žemės sklypai būtų naudojami bendrai arba atsižvelgus į bendraturčių turimą žemės sklypo dalį ir jų valią atidalyti. Taigi, žemės sklypo padalijimas į tris atskirus sklypus arba atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės padėtų ateityje racionaliausiai atidalyti žemę bendrasavininkams, nes būtų suformuotas visiškai atskiras sklypas, pastatų savininkams, nekiltų ginčų dėl nevienodo Žemės sklypo reljefo ir pan. Akivaizdu, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas ne tik neišspręs šalių konflikto dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo, bet dar labiau skatins ginčus ateityje. Atsakovės pasiūlytas žemės sklypo pertvarkymas į tris atskirus žemės sklypus užtikrina šalių teisinę taiką ir užkerta kelią kilti šalių ginčams dėl to.

Motyvuojamoji dalis

Teismas mano, kad ieškovų ir atsakovės priešieškiniu išreikšti reikalavimai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir teismui patenkinus vienos Šaliues reikalavimus neatsiranda jokių teisinių kliūčių tenkinti kitos šalies reikalavimus.

Ieškinio tenkinimo motyvai: Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Byloje nustatyta, kad ieškovai J. M., J. K., S. J. ir atsakovė V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 1 (b.l. 15-18), bei žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.22-23).Tarp sklypo bedraturčių atsirado nesutarimas dėl sklypo naudojimosi. Teismas spręsdamas klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, siekia užtikrinti interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje tikimybę. Atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekia, jog nustatyta naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Kadangi šalys nurodytu sklypu naudojasi jau senai, jame pasatyti statiniai, pasodinti želdinai ir t.t. Įvertinus ieškovų pateiktą projektą teismas mano, kad jis racionalus ir nepažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės teisių ir teisėtų interesų.

Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Teismo posėdžio metu liudytojas R. I. paaiškino, kad jo sodyba yra gretimame kaime prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, ieškovus jis pažįsta asmeniškai. Nuo vaikystės matė kaip ieškovas J. M. su savo seserimi pradėjo tvarkyti aplinką, yra pasodintas sodas, jie ten nuolat būna ir tvarkosi bei prižiūri aplinką, o atsakovė tame procese nedalyvavo, ji kūrėsi kitoje ežero pusėje kur yra pasistačiusi kilnojamą namelį. Toje vietoje, kur bando kurtis atsakovė ten anksčiau buvo priėjimas prie ežero, bet dabar ta teritorija ganėtinai apleista, apaugusi krūmais.

Aiškinantis naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, svarbu atsižvelgti į nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal LR CK 4.81str. 1d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. spalio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (L R CK 1.5 str. 1 d.). Dėl to pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t.y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (LR CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. balandžio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2003).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, teismas sutinka su ieškovų pasiūlyta žemės sklypų, esančių Elektrėnų sav., Vievio sen., Kapšių vs 1, valdymo ir naudojimosi tvarką. Ši tvarka iš esmės susiformavo istoriškai, šalys faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, nurodytomis ieškovų pateiktame plane, o atsakovė nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, grindžiančių atsakovės pažeidžiamas teises dėl ieškovų pasiūlytos žemės sklypų valdymo ir naudojimosi tvarkos. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas nustatyti ieškovų pasiūlytą žemės sklypų valdymo ir naudojimosi tvarką yra grindžiamas ne atsakovės teisės pažeidimais, bet tarp šalių esančiais konfliktais.

Atsakovė teismo prašo leisti jai atlikti 9,6237 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., pertvarkymą pagal atsakovės pateiktą ir UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą žemės sklypo pertvarkymo projektą be ieškovų sutikimo. Kartu su preišieškiniui pateikė šį projektą. Iš projekte esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2012-12-28 leidimo Nr. 51L-(14.51.27.)-60, matyti, kad numatomas žemės sklypo pertvarkymo būdas – rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalijant žemės ūkio paskirties žemės sklypą į tris sklypus, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos). Teismas laiko, kad iš projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nustatytos tvarkos. Teismas pabrėžia, jog atsakovė neprašo atidalinti jai priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o siekia pertvarkyti žemės sklypą taip, kad iš vieno žemės ūkio paskirties sklypo būtų suformuoti trys sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype yra gyvenamais namas, namų valdos atidalinimas iš bendro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neprieštarauja teisės aktams ir nepažeidžia kitų savininkų interesų. Disponavimo teisės įgyvendinimas siejamas su galimybe nustatyti teisinį turto likimą, keičiant jo paskirtį, teisinę būklę arba priklausomumą. Pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo gretimybės, naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčių turimos žemės sklypo dalies vertė gali kisti, tačiau teismas nemano, kad šiuo atveju, perkvarkius sklypą į tris atskirus sklypus žymiai sumažėtų jo vertė ir būtų pažeistos bendraturčių teisės. Todėl reikalavimas leisti žemės ūkio paskirties žemės sklpypo pertvarkymą be ieškovbų sutikimo yra tenkintinas.

Ieškovai posėdžio metu pateikė dokumentus ir prašė priteisti 7238 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 4750 Lt už advokato paslaugas, 2200 Lt sumokėtus UAB „Žemės matavimų grupė“ už plano parengimą (b.l. 109-116) bei 288 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 26). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Ieškovų reikalavimus tenkinus pilnai iš atsakovės priteisiamos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, kurias grindžia išlaidas už advokato paslaugas, tačiau nepateikė jokių šių sumų pagrindimo, t.y. už kokias konkrečias paslaugas buvo sumokėtos šios sumos. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei remdamasis LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 dalies 8.2 ir 8.18 punktais, išlaidas už advokato paslaugas mažina iki 1785,38 Lt (1552,50 Lt už ieškinio parengimą ir 232,88 Lt už ieškovų atstovavimą teismo posėdžių metu). Iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 4273,38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus priešieškinį iš ieškovų priteistina atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 50)

Atlikus mokėjimų įskaitymą iš atsakovės priteistina 4129,38 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai.

Įvertinus tai, jog ieškinys ir priešieškinys patenkinti pilnai, iš ieškovų ir atsakovės lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos 25,74 Lt pašto išlaidos. (CPK 80, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarką, pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2013-09-09 parengtą planą, nustatant, kad bendraturčiai žemės sklypu naudosis ir jį valdys: plane pažymėta žemės sklypo dalimi I (plotas 6237 kv.m.) naudojasi S. J., plane pažymėta žemės sklypo dalimi II (plotas 8067 kv.m.) naudojasi J. M., plane pažymėta žemės sklypo dalimi III (plotas 300 kv.m.) naudojasi J. M. ir V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi IV (plotas 3908 kv.m.) naudojasi J. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi V (plotas 3252 kv.m.) naudojasi J. M. ir V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi VI (plotas 5216 kv.m.) naudojasi V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi VII (plotas 11685 kv.m.) naudojasi J. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi VIII (plotas 17957 kv.m.) naudojasi V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi IX (plotas 11988 kv.m.) naudojasi J. M.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi X (plotas 27627 kv.m.), t.y. Kapšių ežeru, naudojasi J. M., J. K., S. J. ir V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi S1 (plotas 555 kv.m.) naudojasi J. M., S. J. ir V. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi S2 (plotas 671 kv.m.) naudojasi J. K. ir J. M.;

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarką, pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2013-09-09 parengtą planą nustatant, kad bendraturčiai žemės sklypu naudosis ir jį valdys: plane pažymėta žemės sklypo dalimi I (plotas 28128 kv.m.) naudojasi J. K.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi II (plotas 39379 kv.m.) naudojasi J. M.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi III (plotas 11251 kv.m.) naudojasi S. J.; plane pažymėta žemės sklypo dalimi IV (plotas 45005 kv.m.) naudojasi V. K..

Leisti V. K. atlikti 9,6237 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą žemės sklypo pertvarkymo projektą be J. M., J. K., S. J. sutikimo.

Priteisti ieškovams J. M., J. K., S. J. iš atsakovės V. K. 4129,38 Lt (1195,95 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų: iš ieškovų po 4,29 Lt (1,24 EUR), iš atsakovės 12,87 Lt (3,73 EUR).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.