Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų ieškovų J. M., J. K., S. J. ir atsakovės V. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M., J. K., S. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovams, išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu pertvarkymo be bendrasavininkių sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai su priešieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad pagal suformuotą priešieškinio reikalavimą, prašoma pertvarkyti sklypą, t. y. padalinti sklypą į tris dalis, nepaskiriant jokios konkrečios dalies ar dalių nei atsakovei, nei ieškovams. Patvirtinus atsakovės siūlomą projektą vietoje vieno sklypo atsirastų trys sklypai, kurie vėl priklausytų visiems bendrasavininkams, nes atsakovė neprašo atidalyti turto, o siekai pradėti pertvarkymo procesą. Toks prašymas nepašalina ginčo tarp šalių, o sukuria dar daugiau ginčų ateityje.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. I. paaiškino, kad jo sodyba yra gretimame kaime prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, ieškovus jis pažįsta asmeniškai. Nuo vaikystės matė kaip ieškovas J. M. su savo seserimi pradėjo tvarkyti aplinką, yra pasodintas sodas, jie ten nuolat būna ir tvarkosi bei prižiūri aplinką, o atsakovė tame procese nedalyvavo, ji kūrėsi kitoje ežero pusėje kur yra pasistačiusi kilnojamą namelį. Toje vietoje, kur bando kurtis atsakovė ten anksčiau buvo priėjimas prie ežero, bet dabar ta teritorija ganėtinai apleista, apaugusi krūmais.

Byloje nustatyta, kad ieškovai J. M., J. K., S. J. ir atsakovė V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs 1 (b.l. 15-18), bei žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs 1 (b.l.22-23).

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą nagrinėjamu klausimu, į teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, sutiko su ieškovų pasiūlyta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs 1, valdymo ir naudojimosi tvarka. Teismas sprendė, kad ši tvarka iš esmės susiformavo istoriškai, šalys faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, nurodytomis ieškovų pateiktame plane, o atsakovė nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, grindžiančių atsakovės pažeidžiamas teises dėl ieškovų pasiūlytos žemės sklypų valdymo ir naudojimosi tvarkos. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas nustatyti ieškovų pasiūlytą žemės sklypų valdymo ir naudojimosi tvarką yra grindžiamas ne atsakovės teisės pažeidimais, bet tarp šalių esančiais konfliktais.

Atsakovė pateikė 9,6237 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą žemės sklypo pertvarkymo projektą. Projekte taip pat pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012-12-28 leidimas Nr. 51L-(14.51.27.)-60, kuriame nurodyta, kad numatomas žemės sklypo pertvarkymo būdas – rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, padalijant žemės ūkio paskirties žemės sklypą į tris sklypus, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype yra gyvenamais namas, jog namų valdos atidalinimas iš bendro žemės ūkio paskirties žemės sklypo neprieštarauja teisės aktams, be to, nenustatyta, kad pertvarkius sklypą į tris atskirus sklypus žymiai sumažėtų jo vertė, sprendė, jog tenkinus priešieškinio reikalavimą nebus pažeistos bendraturčių teisės.

Teismas, patenkinęs priešieškinį, pažeidė ieškovų teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas, priešieškinį tenkino motyvuodamas tik tuo, kad projektas parengtas vadovaujantis teisės aktais, nevertinant proceso dalyvių ginčo turinio, nevertino, ar pertvarkymo plano įgyvendinimas yra tikslingas, t.y. ar bus išspręstas šalių ginčas. Be to, priešieškinio reikalavimo patenkinimas yra nesuderinamas su ieškinio reikalavimo patenkinimu, kurio ieškovai neginčija, kadangi atsakovės pateiktas projektas iš esmės prieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, t.y. atsakovei įgyvendinus sklypo pertvarkymo planą, bendrasavininkų faktiškai naudojamų žemės sklypų dalių ribos patenka į skirtingus naujai formuojamus žemės sklypus. Dėl to, ateityje kiekvienam bendrasavininkui siekiant atidalinti jam priklausančią sklypo dalį, kils neišvengiami ginčai, nes pertvarkymo planu suformuotos naujos sklypo ribos nustatytos visiškai nederinant bendrasavininkų interesų, neatsižvelgiant į sklypo faktinio naudojimo aplinkybes ir tvarką.

Nors atsakovė teigė, kad sklypo pertvarkymo planą parengė siekdama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančio sklypo dalį, tačiau nepaaiškino, kuri žemės sklypo dalis tektų kuriam bendrasavininkui.

Be to, teismas nepagrįstai sumažino ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvuodamas tuo, kad ieškovai tarimai nepateikė advokato paslaugoms patirtų išlaidų pagrindimo.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų pateikta naudojimo žemės sklypu tvarka nepažeis nei vieno iš bendraturčių interesų, kadangi neatsižvelgė į tai, kad atsakovei pagal naudojimosi tvarką tenka sklypų dalys, kuriose yra status šlaitas ir pelkė, jos nedirbamos ir prie jų yra apsunkintas privažiavimas.

Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl šalims tenkančių naudotis sklypų dalių lygiavertiškumo perkėlė atsakovei. Teismas visiškai nevertino liudytojo – UAB “Žemės matavimų grupė” specialisto-matininko, atlikusio žemės sklypų matavimus bei rengusio naudojimosi tvarką, parodymų, jog šalims naudojimuisi tenkančios sklypų dalys nėra lygiavertės funkcine prasme, atsakovei tenkanti naudosi dalis yra pelkėta arba stačiais šlaitais. Ieškovai šių aplinkybių nepaneigė.

Teismas nepagrįstai vienu metu nustatė ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir leido atlikti to paties sklypo pertvarkymą, bei nevertino reikalavimų tarpusavio prieštaringumo.

Ieškovai ne kartą bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog dėl žemės sklypų nuolatinio naudojimo yra susiformavę pravažiavimai, kurie užtikrina patenkinimą prie visų žemės sklypų dalių. Be to, argumentai dėl servituto nustatymo, neteisėtos statybos nebuvo teikiami pirmos instancijos teisme, ieškovai neturėjo galimybės į juos atsikirsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovams J. M., J. K., S. J., ir atsakovei V. K., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,6237 ha ploto sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs 1 (toliau – žemės sklypas). Šiame sklype esantys pastatai priklauso J. M. ir V. K., kiekvienam po ½ pastatų. Šalims taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,3763 ha ploto sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs 1 (toliau – žemės sklypas II).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2013-08-06 teikė ieškovams pranešimą apie parengtą žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, kuriame nurodė, kad atsakovės užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padalijant žemės sklypą į tris atskirus žemės sklypus, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir du žemės ūkio paskirties sklypus. Projektas parengtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012-12-28 leidimu Nr. 51L-(14.51.27.)-60 bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės parengtomis 2013-01-29 planavimo sąlygomis Nr. SPPs-13-4 specialiojo planavimo dokumentui rengti. Atsakovė nurodė, kad projektas rengiamas žemės sklypo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atskiro nekilnojamojo daikto suformavimui. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad ieškovams buvo bandoma įteikti minėtą projektą, tačiau ieškovai atsisakė priimti projektą, taip pat ieškovams pasiūlyta atvykti asmeniškai susipažinti su projektu bei nurodyta, kad į visus klausimus dėl projekto atsakys projekto rengėjas arba atsakovė atstovas. Iš pateikto antstolės 2013-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/13/35 F matyti, kad antstolei susisiekus su ieškovais, šie kategoriškai atsisakė priimti pertvarkyto sklypo projektus ir kategoriškai atsisakė juos pasirašyti. Ieškovai J. M. ir J. K. nurodė, kas minėtus projektus jiems turi perduoti pati atsakovė ir paaiškinti šio plano esmę. Jie atsisako pasirašyti dėl to, kad jiems projektas nėra aiškus, matininkas jų neinformavo apie sklypo pertvarkymą.

Ieškovai 2013-08-21 pateikė atsakovei atsakymą į 2013-08-06 pranešimą, kuriame nurodė, kad su žemės sklypo pertvarkymu į tris atskirus žemės sklypus pagal pateiktą projektą nesutinka ir jo nepasirašys. Nurodė, kad nors atsakovė siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau pagal pateiktą projektą žemės sklypas ne atidalijamas, o suskaidomas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės trijuose sklypuose taps kur kas sudėtingesnis ir neišspręs šalių konflikto.

Ieškovai, negavę atsakovės atsakomo į 2013-09-25 pasiūlymą dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2013-11-20 atsakovei pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, ginčo dalyką bei atsižvelgdamas į reikalavimų specifiškumą konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Sutiktina su apeliantų pozicija, jog priešieškinio reikalavimo patenkinimas yra nesuderinamas su ieškinio reikalavimo patenkinimu, kadangi iš šių reikalavimų kyla skirtingos teisinės pasekmės, kurios yra nesuderinamos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturtės. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. J. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje P. K. v. N. K. , bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010).

Šalys iš esmės pateikė skirtingas teisines pasekmes sukeliančius reikalavimus. Ieškovai siekia nustatyti naudojimosi abiem žemės sklypais tvarką, tuo tarpu atsakovė siekia pertvarkyti vieną iš sklypų, bei nurodo, kad siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia jos interesus naudotis lygiavertėmis ieškovams žemės sklypų dalimis. Nei ieškovai, nei atsakovė nepateikė alternatyvios nei į bylą pateikta naudojimosi žemės sklypais tvarkos ar alternatyvaus žemės sklypo pertvarkymo projekto.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atmeta ieškovų apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovės pateiktas projektas pažeidžia bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, o pateikto plano atsakovė su ieškovais nederino. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovė išsiuntė pranešimą ieškovams apie siūlomą žemės sklypo pertvarkymo projektą, šį projektą ieškovams bandė įteikti ir antstolė. Taip pat atmestini apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovės reikalavimas turėtų būti atmestas tuo pagrindu, jog ieškovai yra žemės sklypo bendrasavininkų dauguma, ir jie atsakovės pateiktam sklypo pertvarkymo planui nepritaria. Kaip jau pažymėta, ieškovai nepateikė alternatyvaus žemės sklypo pertvarkymo projekto, o vien ieškovų nesutikimas nėra pagrindas spręsti, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai nurodė hipotetines priežastis, dėl ko atsakovės reikalavimas turėtų būti atmestinas, nurodydami, kad patekinus atsakovės reikalavimą kils daugiau ginčų.

Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad dauguma sklypo savininkų nesutinka su atsakovės parengtu planu, neužkerta kelio atsakovei ginti savo teises. Ieškovams nesutinkant atsakovei siekiamu būdu įgyvendinti savo teisių, turi būti vertinama, ar ieškovai pagrįstai neduoda sutikimo, kadangi visi bendrasavininkai turi lygias teises įgyvendinti savo nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju, ieškovai pripažino, kad su planu net nėra susipažinę, nors atsakovė įvairiais būdais bandė tiek projektą, tiek kitus dokumentus ieškovams įteikti. Ieškovų pasirinkta pozicija - ignoruoti siunčiamus pranešimus, nebendradarbiauti negali būti vertinama atsakovės nenaudai, kadangi ji savo pareigą informuoti ir pranešti vykdė. Projektas parengtas atsižvelgiant į šalims nuosavybės teise priklausančius objektus – statinius, kuriuos valdo tik ieškovas J. M. ir atsakovė.

Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog atsakovės pateiktas projektas atitinka įstatymų reikalavimus, atsakovė turi leidimą vykdyti šį projektą, ieškovams nepateikus savo sklypo pertvarkymo plano bei motyvuotų argumentų, kaip šis projektas pažeidžia jų teises, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, laikytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priešieškinį tenkino.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, kad sklypo naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į istoriškai susiformavusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. visgi šių savo teiginių jokiais kitais duomenimis, išskyrus liudytojo R. I. parodymus, neįrodinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog tik ieškovai realiai naudojosi ir tvarkė žemės sklypą, dėl ko nusistovėjo naudojimosi tvarka, nepaneigia ir neapriboja atsakovės teisės į lygiavertę, ne tik pinigine išraiška, sklypo dalį. Ieškovai, naudodamiesi sklypu savo nuožiūra, be jokio susitarimo su atsakove, veikė savo rizika. atsakovės teisės į nuosavybę negali būti pažeidžiamos vien todėl, kad ji anksčiau sklypu nesinaudojo, o ieškovai juo naudojosi, dėl faktinės naudojimosi tvarkos nesitardami su atsakove. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovai, išskyrus S. J., tiek atsakovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2008-05-26, tuo tarpu nuosavybės teises į statinius atsakovė įgijo 2008-05-26, o J. M. tik 2013-07-22, todėl kalbėti apie istoriškai susiformavusią ieškovų naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra pagrindo.

Ieškovai teigia, kad atsakovė, rengdama sklypo pertvarkymo planą, siekė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančio sklypo dalį, tačiau nepaaiškino, kuri žemės sklypo dalis tektų kuriam bendrasavininkui. Nors atsakovė nurodė, kad žemės sklypo pertvarkymo projektą rengė atidalinimui, tokio reikalavimo ji nepareiškė. Kaip matyti iš priešieškinio reikalavimo, atsakovė priešieškinio reikalavimu siekia pertvarkyti žemės sklypą, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovė nepaaiškino, kuri žemės sklypo dalis tektų kuriam bendrasavininkui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovai, pateikdami naudojimosi žemės sklypu projektą neaptarė visų su naudojimosi tvarka susijusių aspektų, pavyzdžiui atsakovės patekimo prie sklypo dalies, kurioje yra pirtis, per ieškovo J. M. žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „II“. Nors plane pavaizduotas kelias, tačiau jokių juridinių faktų apie šį kelią nėra, dėl ko ieškovas netrukdomas galėtų neleisti šiuo keliu naudotis ir pan.

Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų pateikta naudojimo žemės sklypu tvarka nepažeis nei vieno iš bendraturčių interesų.

Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kokių priežasčių nevertino liudytojo UAB „Žemės matavimų grupė” specialisto-matininko V. J., kuris rengė ieškovų pateiktą planą, parodymų. Minėtas liudytojas 2014-11-13 teismo posėdžio metu parodė, kad jis žemės sklypą buvo apžiūrėjęs kuomet atliko kadastrinius, geodezinius matavimus, jam apžiūrint sklypą atsakovė nedalyvavo, šalia pastatų yra sutvarkyta aplinka, kitus ne. Sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypų ribų nustatymo, situacija buvo aptarta su sklypo savininkais – ieškovais. Liudytojas parodė, kad ieškovų užsakymų parengtame plane žemės sklypo dalys pažymėtos indeksas „VIII“ ir „VI“ yra apipelkėjęs ežeras ir status šlaitas. Žemės sklypo II dalyje pažymėtoje indeksu „IV“ yra kalnas, nors kalnas nesudaro visos teritorijos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos įrodymais, šalių paaiškinimais nėra paneigtos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai itin reikšmingi sprendžiant, ar ieškovų pateikta naudojimo žemės sklypais tvarka nepažeidžia kitų bendrasavininkų teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės - liudytojo V. J. parodymai patvirtina, kad kitų bendrasavininkų atžvilgiu, atsakovei tenka mažiau naudojimui patogios žemės sklypų dalys.

Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į kasacinio teismo išaiškinimus bei ginčo dalyko specifiškumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, dėl ko yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo naikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš atsakovės nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme.

Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos metu patyrė bylinėjimosi išlaidas: 724 EUR (2500 Lt) už advokato teisinę pagalbą bei 42 EUR už sumokėtą žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į tai, kad nagrinėtina byla teisiniu požiūriu nėra itin sudėtinga, bei į tai, kad apeliacinis skundas pagrįstas iš esmės panašiais motyvais kaip ir priešieškinis, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą mažintina iki 500 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:.

„Ieškovų J. M., J. K., S. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš J. M., J. K. ir S. J. į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų: iš kiekvieno po 2 EUR“.

Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. M., J. K., S. J. V. K. 542 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.