Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-426-798/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-29
Bylos Nr.: e2-426-798/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00217-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Rudzinskas
Ieškovas: viešosios įstaigos „Bruneros“
Atsakovas: Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-426-798/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00217-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl įrangos perdavimo ir (ar) nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, dubliku prašo priteisti ieškovei iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2 171 418,31 Eur skolą, 260 392,05 Eur palūkanas, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę VšĮ „Bruneros“ vykdyti ieškovės ir atsakovės sudarytos 2014 m. balandžio 18 d. viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.460 (toliau – ir sutartis) prisiimtus įsipareigojimus natūra – per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti atsakovės nuosavybėn, pasirašant turto perdavimo–priėmimo aktą (aktus), virtuvės įrangą 407 986,50 Eur pagal inventorizavimo aprašus Nr.1-11, o nesant inventorizavimo aprašuose Nr. 1–11 nurodytos virtuvės įrangos ar jos esant nepakankamai, atlyginti trūkstamą įrangos vertę pinigais. Teismui netenkinus šio reikalavimo – įpareigoti ieškovę įvykdyti 2014 m. balandžio 18 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.460 prisiimtus įsipareigojimus natūra, tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 407 986,50 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 16 d. prašymu prašė priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo virtuvės įrangą, naudojamą paslaugų teikimui Jurbarko rajono savivaldybės mokyklose (esančią mokyklų valgyklų patalpose) pagal sutartį, uždraudžiant virtuvės įrangą paimti, perleisti, išvežti ar kitaip apsunkinti ar sumažinti jos vertę.

4. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės susijusios su priešieškiniu ir yra prevencinės, t. y. siekiant išvengti galimai atsakovės palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepatirs nuostolių.

Atsiliepimas

5. Ieškovė VšĮ „Bruneros“ atsiliepimu prašė atmesti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Nurodė, kad sutartis baigėsi 2024 m. balandžio 22 d., todėl ieškovė ėmėsi veiksmų, kad VšĮ „Bruneros“ nuosavybės teise priklausančio turto mokyklose neliktų. Dalis įrangos jau yra išvežta. Atsakovė nenurodė, kokią konkrečią virtuvės įrangą prašo areštuoti. Atsakovė iš esmės pripažino, kad ginčo virtuvės įranga priklauso ieškovei, nes galimas tik atsakovei priklausančių daiktų areštas, o tretieji asmenys gali turėti šiuos daiktus, bet jie nuosavybės teise vis tiek turi priklausyti atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo virtuvės įrangą buvo įsigijusi. Ieškovės pozicija – ginčo virtuvės įranga nuosavybės teise priklauso VšĮ „Bruneros“. Taigi, priešieškinis laikytinas preliminariai nepagrįstu. Atsakovė yra pareiškusi du alternatyvius reikalavimus – priteisti virtuvės įrangą natūra arba nuostolius, dėl to neegzistuoja jokia grėsmė galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Savo galimai pažeistas teises Jurbarko rajono savivaldybės administracija gina ir kitais būdais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 16 d. prašymą ir priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo virtuvės įrangą, naudojamą 2014 m. balandžio 18 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 460 paslaugų teikimui Jurbarko rajono savivaldybės mokyklose (esančią mokyklų valgyklų patalpose): 1) Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje (Vydūno g. 15, Jurbarkas), 2) Jurbarko r. Eržvilko gimnazijoje (Šaltuonos g. 14, Eržvilkas, Jurbarko r.), 3) Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje (Dariaus ir Girėno g. 22, Veliuona, Jurbarko r.), 4) Jurbarko r. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciniame centre (J. Marcinkevičiaus g. 1, Seredžius, Jurbarko r.), 5) Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje (Kalninės g. 39, Jurbarkas), 6) Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijoje (Vytauto Didžiojo g. 53A, Jurbarkas, 7) Jurbarko r. Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje (A. Daugėlos g. 24, Klausučių k., Seredžiaus sen., Jurbarko r.), 8) Jurbarko r. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje (Šaltinio g. 22, Skirsnemunės k., Jurbarko r.), 9) Jurbarko r. Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje (Stoties g. 7, Smalininkai, Jurbarko r.), 10) Jurbarko r. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinėje mokykloje (Liepų g. 7, Šimkaičiai, Jurbarko r.) ir 11) Jurbarko r. Viešvilės pagrindinėje mokykloje (Klaipėdos g. 76, Viešvilė, Jurbarko r.), uždraudžiant virtuvės įrangą paimti, perleisti, išvežti ar kitaip apsunkinti ar sumažinti jos vertę; areštuoto turto saugotoja paskyrė atsakovę arba jos pavedimu atitinkamos mokyklos administraciją ir apribojo atsakovei teisę disponuoti areštuoti turtu, neuždraudžiant jo valdyti ir naudoti. Nustatė surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesti atsakovės pasirinktam antstoliui. Nutarties vykdymą pavedė atsakovės pasirinktam antstoliui. Areštuoto turto saugotoja paskirti atsakovę Jurbarko rajono savivaldybės administraciją (arba jos pavedimu atitinkamos mokyklos administraciją) ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudoti. Atsakovei išaiškino, kad ji atsakinga už nustatytų apribojimų pažeidimą.

8. Teismas nustatė, kad priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovė 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. R4-524 kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti paslaugų teikimo ataskaitą 2014 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. 460 vykdymo laikotarpiui, taip pat parengti ir pateikti paslaugų teikimo rezultatų (virtuvės įrangos ir patalpų remonto) galutinio perdavimo–priėmimo akto projektą iki 2024 m. balandžio 10 d. Ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 8217 nurodė, kad nenumatytas joks privalomas virtuvės įrangos ir patalpų remonto perdavimas užsakovui, o paslaugų teikėjas turėjo pasirūpinti įranga ir remontu savo iniciatyva tiek, kiek buvo reikalinga suteikti paslaugas ir pasiekti programos rezultatus, ką jis ir padarė. Jurbarko rajono savivaldybės 2023 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 01-2.1E-982 sudaryta komisija atliko pagal sutartį ieškovės savo lėšomis įsigytos įrangos atskirai kiekvienoje mokykloje patikrinimus. Buvo surasta 220 466,94 Eur vertės virtuvės įrangos, kita 187 519,56 Eur vertės virtuvės įranga nerasta. Atsakovė sumokėjo 407 986,50 Eur virtuvės įrangos įsigijimo išlaidas ir tokios vertės virtuvės įranga kaip paslaugų teikimo rezultatas turėjo (turi) būti atsakovės nuosavybėn arba turi būti priteista atitinkama nuostolių (trūkstama virtuvės įrangos) suma. Atsakovė privalo užtikrinti mokinių nemokamo maitinimo tęstinumą, todėl ieškovei atsisakius perduoti apmokėtą virtuvės įrangą, atsakovė patirs nuostolius, nes turės skirti Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto atitinkamo dydžio lėšas naujos virtuvės įrangos įsigijimui.

9. Teismas konstatavo, kad yra įrodyta pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, atsakovė suformulavo priešieškinio pagrindą, išdėstė teisinius reiškiamų reikalavimų ieškovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

10. Atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė ketina iki sutarties vykdymo pabaigos išsivežti mokyklų valgyklose esančią virtuvės įrangą, kuri yra įsigyta ir apmokėta iš savivaldybės biudžeto lėšų. Ieškovė 2024 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku pranešė mokykloms, kad paskutinę sutarties vykdymo savaitę (nuo 2024 m. balandžio 15 d.) mokiniams bus išduodamas tik sausas davinys (mokyklos nesutiko) ir apie tai, bei siekdama nuslėpti savo planus išsivežti virtuvių įrangą, ieškovė neinformavo atsakovės. Ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 8217 nurodė, kad neketina pagal sutartį perduoti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn jokios virtuvės įrangos. 2024 m. balandžio 11 d. el. laišku pranešė, kad virtuvė įranga reikalinga vykdyti tolimesnei viešosios įstaigos veiklai.

11. Teismas padarė išvadą atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, kadangi yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus ieškovei paimti, išsivežti iš ginčo mokyklų virtuvės įrangą, priešieškinio tenkinimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei suvaržytų ieškovės teisių daugiau, nei būtina. Atsakovės priešieškinio reikalavimai nukreipti į prašomą areštuoti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė VšĮ „Bruneros“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Nurodo, kad pagal priešieškinį nagrinėjamas ginčas kam (ieškovei ar atsakovei) ginčo virtuvės įranga priklauso nuosavybės teisėmis. Atsakovė, prašydama ginčo virtuvės įrangos arešto, iš esmės pripažino, kad prašomas areštuoti turtas priklauso ieškovei, nes jokio kito turto areštuoti negalima. Priešieškinio reikalavimas grindžiamas išimtinai jo klaidingu faktinių aplinkybių ir teisinių dokumentų interpretavimu, nepateikiant visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių bent jau tikėtiną jo reikalavimo pagrįstumą. Priešieškinis laikytinas prima facie nepagrįstu. Taip pat neegzistuoja grėsmė galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas yra suformulavęs du alternatyvius reikalavimus – priteisti virtuvės įrangą natūra arba 407 986,50 Eur nuostolius.

Atsiliepimas

14. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15. Atsikerta, kad, pirmiausia, byloje egzistuoja viešasis interesas. Antra, atsakovė pateikė visus būtinus įrodymus, nurodė sutarties straipsnius, kuriais grindžia priešieškinio reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo virtuvės įranga nuosavybės teise priklauso VšĮ „Bruneros“. Konsoliduoto balanso duomenimis atsakovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 20 817 Eur vertės nenudėvėtos įrangos ir prietaisų. Trečia, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės grindžiamas ieškovės realiu ketinimu iki sutarties vykdymo pabaigos išsivežti vienuolikoje mokyklų valgyklose esančią virtuvės įrangą, apmokėtą iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Ketvirta,. Atsakovė nuosekliai, nuo sutarties vykdymo pradžios laikėsi Maitinimo programoje ir viešojo pirkimo sąlygose bei sutartyje nurodytų sąlygų, kurios numatė, kad Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšomis apmokama virtuvės įrangos įsigijimai (ir patalpų remonto darbai), kurie, pasibaigus sutarčiai, kaip paslaugų teikimo rezultatas, privalo būti perduoti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

18. Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas įvertino priešieškinio tikėtiną pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; priešieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai (pagrindinis ir alternatyvus), nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, priešieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti (pridėti) jas pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad preliminarus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje įvertinti bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei tai buvo padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Antra, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo (bylos) iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl klausimo, susijusio su šalių teisėmis į ginčo virtuvės įrangą pagal sutartį ir inventorizavimo aprašus Nr.1 –11. Pažymėtina, kad atsakymai į apeliantės keliamus klausimus (pavyzdžiui: kam (apeliantei ar atsakovei) priklauso ginčo virtuvės įranga; kokios šalių teisės ir pareigos nustatytos sutartimi bei susijusios su ginčo virtuvės įrangos įsigijimu bei jos perdavimu (neperdavimu) pasibaigus sutarčiai) bus pateikti galutiniame teismo sprendime. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad visa ginčo virtuvės įranga priklauso apeliantei, atitinkamai byloje nėra ginčo, kurio kontekste buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantė iš atitinkamų mokyklų gavo raštus dėl galimybės iš jos nupirkti jų valgyklų patalpose esančią ginčo virtuvės įrangą nepagrindžia, kad ginčo virtuvės įranga, įgyta apeliantės VšĮ „Bruneros“ ir atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos sudarytos viešosios sutarties pagrindu, priklauso apeliantei. Trečia, apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (be likusios ginčo virtuvės įrangos) negali teikti viešosios srities paslaugų visuomenės nariams arba tokių paslaugų teikimas pasunkėjo (laikinosiomis apsaugos priemonėmis kaip priešieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonėmis žlugdoma VšĮ „Bruneros“ veikla).

20. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliantės cituojama („Įstatyme yra aiškiai suformuluota, kad galimas tik pačiam atsakovui priklausančių daiktų areštas, tuo tarpu tretieji asmenys gali turėti šiuos daiktus, bet jie nuosavybės teise vis tiek turi priklausyti atsakovui“) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-321-803/2023 dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su viešosios paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytos ir visuomenės poreikiams ilgą laiką naudota ir naudojama virtuvės įranga. Be to, laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo išspręstos bylos) galios. Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės teismų praktikoje pripažįstamos kaip prevencinės, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

23. Apeliantė VšĮ „Bruneros“ pateikė prieštaringus argumentus: atsiliepime į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad dalis virtuvės įrangos iš mokyklų jau yra išvežta, o atskirajame skunde nurodo, jog ginčo virtuvės įrangos iš mokyklų neveža, be kita ko neteisingai teigia, kad to nenurodo ir atsakovė. Priešingai, Jurbarko rajono savivaldybės administracija įvardino, ką laiko grėsme jos teisėtiems interesams (galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui) sukeliančiais apeliantės veiksmais – VšĮ „Bruneros“, neinformavusi atsakovės ir iki sutarties vykdymo pabaigos (2024 m. balandžio 22 d.), išvežė iš mokyklų valgyklų patalpų ginčo virtuvės įrangą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VšĮ „Bruneros“ 2024 m. kovo 27 d. pranešė mokykloms, kad paskutinę sutarties vykdymo savaitę (nuo 2024 m. balandžio 15 d.) mokiniams bus išduodamas tik sausas davinys, 2024 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 8217 išreiškė valią neperduoti Jurbarko rajono savivaldybei ginčo virtuvės įrangos bei 2024 m. balandžio 11 d. pranešė, kad ginčo virtuvės įranga VšĮ „Bruneros“ reikalinga vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą.

24. Konstatuojama, kad atsakovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus užtikrintas status quo (faktinės arba teisinės padėties) padėties išsaugojimas. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija siekia vienuolikoje mokyklų ilgą laiką (dešimt metų) viešosioms mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms teikti naudotos ir likusios naudojamos virtuvės įrangos išsaugojimo (neišgabenimo iš mokyklų virtuvių patalpų). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštu priešieškinio reikalavimu (ne alternatyviu) ir gali užtikrinti būsimo byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jeigu šis reikalavimas būtų patenkintas. Tai yra teismui įpareigojus VšĮ „Bruneros“ perduoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn virtuvės įrangą pagal inventorizavimo aprašus Nr.1-11, teismo sprendimas reikalautų jo vykdymo. Apeliantei ginčo objektą iš mokyklų paėmus, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas ne tik teismo sprendimo įvykdymas, bet ir viešojo intereso įgyvendinimas – sutriks ir (ar) pasidarys negalimas viešosios mokinių nemokamo maitinimo paslaugos teikimas. Atsižvelgiant į viešojo pirkimo objektą, turi būti ginamas visuomenei reikšmingas viešasis interesas (ginčo metu mokiniai turi gauti nemokamą maitinimą Jurbarko rajono savivaldybės mokyklose, t. y., atsakovės paaiškinimu, daugiau kaip 16 000 vienetų porcijų per mėnesį mokinių nemokamo maitinimo. Iki sutarties vykdymo pabaigos Jurbarko rajono savivaldybės mokyklos buvo įtrauktos į Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, kad galėtų užtikrinti nemokamą mokinių maitinimą pasibaigus sutarčiai, ir kuriam organizuoti numatyta panaudoti sutarties vykdymo metu įsigytą virtuvės įrangą (stalai, kėdės, kt.), kurią apeliantė iki sutarties pabaigos siekė ir siekia išsivežti iš mokyklų patalpų, taigi, egzistuoja realus poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

27. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

28. Bylinėjimosi išlaidų, įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas bus išspręstas teismo sprendimu. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas