Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui M. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalių sūnus faktiškai gyvena su ieškove, ji juo rūpinasi, jį prižiūri, užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą, ugdymą. Vaiko tėvas nuo faktinio rūpinimosi vaiku nusišalinęs. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina dar dviejų metukų neturintį sūnų. Į ugdymo įstaigą vaikas pradėjo eiti nuo 2024 m. lapkričio 25 d. Iki 2024 metų lapkričio mėn. gavo nedarbo išmoką apie 231 Eur (šiuo metu nutraukta) ir 140 Eur vaiko pinigus iš Airijos, kurie bus nutraukti vaikui pradėjus eiti į mokyklą. Tai šiuo metu visos jos pajamos. Jai materialiai padeda artimieji. Turi apie 3 000,00 Eur piniginių santaupų. Jos vardu registruotas automobilis „Ford Mustang, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat turi vieno kambario butą Kaune. Atsakovo tiksli turtinė padėtis jai nežinoma. Jos žiniomis atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, turi nusipirkęs trijų miegamųjų namą be paskolos, gauna nemažą atlyginimą. Jos draugavimo su atsakovu metu, jis uždirbdavo apie 700,00 Eur į savaitę, t. y. apie 2 800,00 Eur per mėnesį. Nors abiejų tėvų pareigos vaikui lygios, nagrinėjamu atveju atsakovui gyvenant užsienyje ir objektyviai negalint (nenorint) pasirūpinti vaiku, absoliučiai jai vienai tenka nepilnamečio vaiko buities, išlaikymo, rūpinimosi našta ir pareiga 24/7 per parą. Dėl šios priežasties nukryptina nuo abiejų tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovo priteista 2/3 dalys išlaikymo, t. y. 425 Eur per mėnesį. Po vaiko gimimo yra iš atsakovo gavusi 200 Eur, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2025 m. sausio 31 d. sudaro 8 725,00 Eur (425 Eur * 21 mėn – 200,00 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad apie prasidedantį teismo procesą informavo atsakovą. Jis pasakė, kad planuoja trumpam grįžti į Lietuvą ir norėtų pamatyti sūnų. Tikėtina, kad buvo grįžęs, bet sūnaus neaplankė.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė Z. R. netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu ir vaiko R. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų vaiko interesams. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Renata Kizienė paaiškino, kad lankėsi ieškovės namuose. Jautėsi, kad tarp mamos ir sūnaus nuoširdus ir artimas ryšys, namuose tvarkinga, sūnui sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Kai vaiko tėvas nepalaiko jokių ryšių su mažamečiu vaiku, todėl bendravimo tvarka nebūtų įgyvendinama. Situacijai pasikeitus, visada galima bendravimo tvarką nustatyti. Ieškovės ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. R. R. gimė abiems jo tėvams gyvenant Airijoje. Ieškovė kartu su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą, kai R. R. buvo trys savaitės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad mažametis R. R. nuo gimimo gyvena kartu su motina. Atsakovas su ieškove ir vaiku kartu negyvena, iki sūnui sukako trys savaitės jis jį matė vos du kartus. Ieškovės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų Institucijai nėra žinoma. Šių aplinkybių visuma, Institucijos pateikta išvada, kartu pridėtas 2025 m. vasario 11 d. Šeimos aplankymo sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-33 suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl R. R. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Institucija išvadoje nurodė, kad skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nenustatymas neatitiktų mažamečio vaiko interesų.

Tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, Institucija konkrečių pasiūlymų dėl galimos bendravimo tvarkos, kuri atitiktų R. R. interesus, nepateikė, aiškių, pagrįstų priežasčių apriboti galimybes šalims savarankiškai, lanksčiai spręsti klausimą dėl tėvo ir vaiko bendravimo su vaiku būdo pasirinkimo taip pat nenurodė, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir teismo iniciatyva spręsti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos klausimo.

Teismas pažymi, kad Institucijai nustačius galimą vaiko teisių pažeidimą, ji privalo imtis teisinių priemonių (inicijuoti administracinės, būtinybei esant civilinės, atsakomybės taikymą, inicijuoti atvejo vadybą ir kt.), kad apsaugotų bei gintų vaiko teises ir geriausius jo interesus.

Teismas išaiškina, kad kilus ginčui dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, teismas šį klausimą galės spręsti pareiškus atitinkamą ieškinį (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis 1 038,00 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius yra apie 770,00 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepilnamečio vaiko R. R. išlaikymui būtiną sumą prilygina nustatytam orientaciniam kriterijui – minimaliam mėnesiniam atlyginimui, į tai, kad apskaičiuodama kiekvienam iš tėvų tenkančią vaiko išlaikymo dalį, iš būtinųjų poreikių patenkinimui būtinos sumos išskaito gaunamą išmoką vaikui, į ieškovės sunkią materialinę padėtį (turi vieno kambario butą Kaune, yra registruota Užimtumo tarnyboje, už 2024 m. rugpjūčio mėn. gavo 496,16 Eur nedarbo draudimo išmoką, 2024 m. rugsėjo mėn. – 231,54 Eur., iki 2023 m. lapkričio 26 d. Airijos Išmokų tėvams skyrius mokėjo 262 Eur išmoką tėvams, 2023 m. vasario 28 d. Airijos Socialinės rūpybos paslaugų tarnybos rašte nurodyta, kad išmokai gali turėti įtakos, jei išvyksta iš šalies, įvertinus ieškovės finansinę padėtį, jai skirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba), į tai, kad atsakovas byloje buvo pasyvus, neteikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių apie jo gaunamą darbo užmokestį (2 800 Eur per mėnesį), nuosavybės teise turimą būstą, į tai, kad yra jauno amžiaus, duomenų apie aplinkybes, kurios sudarytų kliūtis atsakovui dirbti, nepateikta, į tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, į tai, kad atsakovas visą sūnaus priežiūros naštą iki šiol paliko išskirtinai tik ieškovės atsakomybei, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. R. priteistina po 425,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 3 d. (ieškinio pateikimo teismui) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas neginčijo ieškovės nurodyto, kad jis vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2025 m. sausio 31 d. yra skyręs tik 200,00 Eur, todėl iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 8 725,00 Eur (425 Eur x 21 mėn – 200,00 Eur) materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-09741 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 422,00 Eur žyminis mokestis (111,00 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 311,00 Eur dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo), 465,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios priteistinos sumos, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 425,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) per mėnesį materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2025-05-08) iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 725,00 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę Z. R..

Nuo 2025-05-08 panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-02-04 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo po 320,00 per mėnesį išieškojimo nepilnamečiui sūnui R. R. gim. 2023-04-22.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 465,01 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 01 ct) už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (Įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 422,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.