- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-1072-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17850-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT paslaugos“ 762,30 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš UAB „Kita linija“ buvo priteista 13 733,67 Eur skolos, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios 2021 m. sausio 7 d. sudarė 1 307,36 Eur, 2 364,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. sausio 6 d. ieškovė gavo antstolės B. P. patvarkymą Nr. S-452595, kuriuo buvo areštuotos visos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu išmokėtinos lėšos. Bendra ieškovės pagal sprendimą mokėtina suma 2021 m. sausio 7 d. sudarė 16 029,85 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130–6.131 straipsniais, įskaitė minėtus priešpriešinius reikalavimus (2 364,40 Eur ir 16 029,85 Eur), po ko ieškovės mokėtina suma sudarė 13 665,45 Eur. Apie atliktą įskaitymą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo informuota 2021 m. sausio 7 d. pranešimu. Tą pačią dieną, vykdant antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-452595, į jos depozitinę sąskaitą buvo pervesta 13 665,45 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“. Ta pačia nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020. Apie tai, kad nurodytas teismo sprendimas buvo įvykdytas 2021 m. sausio 7 d., atsakovė buvo informuota 2021 m. gruodžio 22 d. el. laišku.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. vasario 22 d. ieškovei el. paštu buvo įteikti antstolės V. M. dokumentai (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą ir turto arešto aktas) vykdomojoje byloje Nr. 0015/22/00250. Iš 2022 m. vasario 21 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ieškovė suprato, kad atsakovė pateikė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrindu. 2022 m. vasario 22 d. ieškovė el. laišku pateikė antstolei įrodymus apie tai, kad sprendimas yra įvykdytas. Kadangi vykdomoji byla Nr. 0015/22/00250 buvo pradėta neteisėtai (esant įvykdytam sprendimui ir atsakovei apie tai žinant), ieškovė 2022 m. kovo 14 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolė 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu vykdomąją bylą Nr. 0015/22/00250 užbaigė tuo pagrindu, kad išieškotoja (atsakovė) neapmokėjo antstolės pateiktos sąskaitos faktūros. Dėl šios priežasties ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų negalėjo būti išnagrinėtas. 2022 m. birželio 13 d. ieškovei buvo įteikti antstolio V. M. dokumentai (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą) vykdomojoje byloje Nr. 0013/22/00923, nes atsakovė vėl inicijavo vykdymo procesą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Dėl šios priežasties ieškovė vėl buvo priversta bendrauti su antstoliu ir teikti informaciją apie sprendimo įvykdymą. Antstolis 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0013/22/00923, konstatavęs, kad teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Dėl neteisėtų atsakovės mėginimų inicijuoti vykdymo procesą ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 762,30 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolio veiksmų, pretenzijos parengimą ir kt.). 2022 m. liepos 11 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl 762,30 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė į ją nereagavo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „NT paslaugos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės atliktas įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis, ieškovė niekada neinformavo atsakovės apie 2021 m. sausio 7 d. atliktą įskaitymą. Be to, 2021 m. sausio 7 d. dar nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas, todėl 2021 m. sausio 7 d. ieškovės dispozicijoje nebuvo jokių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėtinų piniginių lėšų, o ieškovė, vykdydama antstolės B. P. nurodymą, veikė savo rizika, be to, ji pagal patvarkymą privalėjo lėšas pervesti į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitą, tačiau to nepadarė. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Šio draudimo pagrindas yra paaiškinamas tuo, kad teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai buvo priteista 14 722,49 Eur suma ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos, įsiteisėjo tik 2021 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021. Tuo tarpu pati ieškovė nurodo, kad ji atliko įskaitymą 2021 m. sausio 7 d., t. y. tuo metu, kai ginčas jau buvo teisme ir ginčas tarp šalių nebuvo išnagrinėtas. Anot atsakovės, jeigu ieškovė būtų informavusi teismą, kad įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, tai atsakovei net nebūtų išduotas vykdomasis raštas. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovės tariami nuostoliai atsirado ne dėl atsakovės neteisėto elgesio, bet buvo sąlygoti pačios ieškovės veiksmų – atliktu neteisėtu įskaitymu, nepagrįstu piniginių lėšų pervedimu pagal antstolės patvarkymą, taip pat netinkamu atsakovės informavimu apie atliktą įskaitymą bei teismo sprendimo įvykdymo aplinkybės neišviešinimu iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties priėmimo.
5. Atsakovės teigimu, ji elgėsi teisėtai ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Ieškovė, gavusi antstolės raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, turėjo galimybę pateikti antstolei teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus, ko pasėkoje jokių neigiamų pasekmių nepatirtų. Ieškovei jokios neigiamos pasekmės negali kilti tuo atveju, kai ji laikosi teisės aktų reikalavimų ir vykdo savo pareigas, tačiau netinkamas pareigų vykdymas sukėlė ieškovei galimas neigiamas pasekmes ir galimus nuostolius. Dalis ieškovės patirtų nuostolių yra susiję su skundo dėl antstolės veiksmų surašymu, tačiau atsakovė nėra atsakinga už antstolės veiksmų teisėtumą, todėl ir pareigos atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, rengdama skundą dėl antstolės veiksmų, neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 762,30 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (762,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 888,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 ieškovė (nurodytoje byloje – atsakovė) UAB „Kita linija“ buvo skolinga UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo skolinga ieškovei 2 364,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyti šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai (t. y. šalys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne tretiesiems asmenims), vienarūšiai (t. y. abiejų reikalavimų dalykas buvo prievolė sumokėti pinigus), galiojantys ir aiškiai apibrėžti. Taigi ieškovės atliktas įskaitymas atitiko sąlygas, būtinas prievolės pasibaigimui įskaitymu. Ieškovė, atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, informavo apie tai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ registruotu paštu išsiųstu 2021 m. sausio 7 d. pranešimu, kuriame, be kita ko, buvo nurodytas įskaitymo pagrindas, suma bei po įskaitymo mokėtinos sumos sumokėjimo tvarka. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021 pakeitus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“, ieškovė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) informavo naująją kreditorę (atsakovę), kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 buvo įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d. bei pateikė atliktą reikalavimų įskaitymą patvirtinančius dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė patvirtino aplinkybę, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas atsakovės, todėl teismas darė išvadą, kad priešingai nei atsiliepime į ieškinį teigia atsakovė, tiek pradinė kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek jos teisių perėmėja - atsakovė buvo tinkamai informuotos apie ieškovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį patenkino iš dalies. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, pateikė dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą. Tuo tarpu UAB „Kita linija“ pripažino prievolę sumokėti teismo sprendimu priteistas sumas (13 733,67 Eur skolą, 988,82 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines procesines) ir teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taigi analizuojamu atveju apeliaciniu skundu buvo apskųsta tik sprendimo dalis, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, o likusi teismo sprendimo dalis, be kita ko, apimanti reikalavimus, kurie ieškovės buvo įskaityti, apskųsta nebuvo. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė neturėjo pareigos vykdyti antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-452595, o pasirinkusi jį vykdyti – veikė išimtinai savo rizika. Antstolė B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu areštavo visas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu išmokėtinas lėšas bei nurodė ieškovei lėšas pagal turimą įsipareigojimą pervesti į skolininkei priklausančią banko sąskaitą, apie atliktą areštuotų lėšų mokėjimą raštu informuojant antstolę. Atsakovės nurodyta techninio / organizacinio pobūdžio aplinkybė, kad ieškovė teismo priteistą sumą sumokėjo ne į areštuotą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitą, bet į patvarkymą priėmusios antstolės depozitinę sąskaitą, laikytina teisiškai nereikšminga, nes ieškovė, atlikusi mokėjimą, raštu informavo antstolę apie tai bei paprašė antstolės sumokėtą sumą pervesti į areštuotą skolininkės sąskaitą patvarkyme nustatyta tvarka ir lėšas paskirstyti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų atskirai informavusi teismą apie atliktą įskaitymą ir teismo sprendimo įvykdymą, teismas šiuo atveju būtų privalėjęs išduoti atsakovei vykdomąjį raštą, nes šioje proceso stadijoje, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, jokie ginčai, įskaitant dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nesprendžiami. Bylos medžiaga teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, inicijuodama vykdymo procesą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, žinojo (turėjo žinoti), kad nurodytas teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Atsakovė vykdomąjį raštą skirtingiems antstoliams teikė net du kartus. Antstolei V. M. 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu užbaigus vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą gražinus atsakovei, atsakovė vykdomąjį raštą pateikė antstoliui V. M., kuris 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu taip pat užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą gražino jį išdavusiam teismui. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys, kai ji, žinodama apie teismo sprendimo įvykdymą, teikė antstoliams jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, neatitinka sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Įrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumą, atsakovės kaltė yra preziumuojama.
10. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų atsižvelgusi į ieškovės atstovo 2021 m. gruodžio 22 d. pateiktą informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo įvykdymą ir nebūtų du kartus nepagrįstai teikusi šio sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdyti antstoliams, ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų už advokato teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolio veiksmų, pretenzijos parengimą). Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįstai inicijuotų vykdymo procesų) ir ieškovės patirtų nuostolių (išlaidų už advokato teisines paslaugas) egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad antstolė, gavusi ieškovės atstovės informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą, delsė ir nesiėmė procesinių veiksmų situacijai išspręsti, todėl ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju skundo dėl antstolės veiksmų pateikimas iš dalies buvo susijęs ir su pačios antstolės neveikimu, tačiau susiklosčiusią situaciją iš esmės lėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovės patirtų nuostolių – 762,30 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (už konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolės veiksmų ir pretenzijos parengimą) – faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Išlaidas už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimą ieškovė patyrė dar kreipimosi į teismą, todėl jos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „NT paslaugos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko nesilaikydama nustatytų privalomų sąlygų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė ieškovės teiginiams, neatsižvelgdamas į tai, kad egzistavo ne visos būtinosios sąlygos teisėtam įskaitymui atlikti. Nors teoriškai šalys turėjo viena kitai priešpriešinius reikalavimus, ieškovė neturėjo teisės 2021 m. sausio 7 d. atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi teismo sprendimas, kuriuo tiek ieškovei, tiek apeliantei buvo priteistos tam tikros sumos, dar nebuvo įsiteisėjęs, apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. Ieškovė, atlikdama įskaitymą nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, veikė savo rizika, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė teisės normų reikalavimų. Ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, niekinis ir nelaikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Jeigu ieškovė būtų informavusi teismą, kad įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą, tai apeliantei net nebūtų išduotas vykdomasis raštas. Pradėtas priverstinio vykdymo procesas savaime nesukelia skolininkui jokių neigiamų pasekmių ir jeigu skolininkas per antstolio nustatytą terminą pateikia įrodymus, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, vykdymo procesas yra nutraukiamas. Ieškovės nuostoliai atsirado ne dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, bet dėl antstolio neveikimo. Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimo išlaidos taip pat laikytinos nuostoliais. Apeliantės vertinimu, šios išlaidos yra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Kita linija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nors savo procesiniuose dokumentuose nepripažino, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau nenurodė, kad ieškovė jam būtų skolinga. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu atsakovė neteigė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. el. laiško apie VAT sprendimo įvykdymą negavo, neperskaitė ar pan., taigi, atsakovė apie VAT sprendimo įvykdymą buvo informuota dar prieš du mėnesius iki jai pirmą kartą inicijuojant vykdymo procesą antstolės V. M. kontoroje, tačiau šią informaciją dėl nežinomų priežasčių ignoravo. Jei ieškovės 2021 m. sausio 7 d. atliktas priešpriešinių 2 364,4 Eur ir 16 029,85 Eur reikalavimų įskaitymas iš tiesų būtų negaliojantis, atsakovė vis dar turėtų reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu 2 364,4 Eur. Antstoliui V. M. 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0013/22/00923 konstatavus, kad teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas, atsakovė šio patvarkymo neskundė, taip pripažindama, jog neturi jokio reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Nepagrįstai pateikus antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal kurį skola jau buvo sumokėta, ieškovei iškilo būtinybė imtis papildomų teisinių priemonių pažeistoms teisėms apginti. 2022 m. liepos 11 d. pretenzija buvo siekiama paraginti atsakovę atlyginti nuostolius ikiteismine tvarka, taigi ieškovės patirtos išlaidos pretenzijos parengimui yra priskirtinos nuostoliams. Dalis apeliacinio skundo argumentų prieštarauja vieni kitiems, atsakovė teigia, kad ieškovės atliktas įskaitymas bei lėšų pervedimas buvo neteisėti, kas turėtų reikšti, jog ieškovė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo ir yra skolinga atsakovei, tuo pačiu, apeliantė skunde kalba apie netinkamą teismo sprendimo įvykdymo išviešinimą, tuo pripažįstant, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Prieštaringais ir nenuosekliais argumentais grindžiamas skundas negali būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Kita linija“ dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies – priteisė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 722,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytu sprendimu teismas taip pat priteisė UAB „Kita linija“ naudai iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2364,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodyta nutartimi teismas taip pat pakeitė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“. 2021 m. sausio 6 d. ieškovė gavo antstolės B. P. patvarkymą areštuoti išmokėtinas lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-452595, kuriuo buvo areštuotos visos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu išmokėtinos lėšos 40 289,46 Eur sumai. Nurodytame patvarkyme antstolė nurodė ieškovei areštuotas lėšas atliekant mokėjimą pagal turimą įsipareigojimą pervesti į skolininkei priklausančią banko sąskaitą, apie atliktą areštuotų lėšų mokėjimą raštu informuojant antstolę, taip pat nurodant, kada ir kokia suma buvo pervesta į areštuotą skolininkės sąskaitą.
15. Ieškovė įskaitė nurodytus priešpriešinius reikalavimus, apie atliktą įskaitymą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo informuota registruotu paštu 2021 m. sausio 7 d. išsiųstu pranešimu, kuriame buvo nurodyta, jog po įskaitymo ieškovės mokėtina suma, t. y. 13 665,45 Eur (16 029,85 Eur – 2364,40 Eur), bus sumokėta vadovaujantis antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-452595. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. sausio 7 d., vykdydama antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-452595, ieškovė į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 13 665,45 Eur sumą. 2021 m. sausio 8 d. pranešimu ieškovė informavo antstolę B. P. apie atliktą įskaitymą ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą 13 665,45 Eur sumą, kurią paprašė pervesti į areštuotą skolininkės sąskaitą patvarkyme nustatyta tvarka ir lėšas paskirstyti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“ (atsakovė) 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 buvo visiškai įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d. pagal antstolės B. P. patvarkymą, bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus (antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-452595, ieškovės 2021 m. sausio 8 d. pranešimą antstolei B. P. ir mokėjimo nurodymą). 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė išieškotojai (atsakovei) vykdomąjį raštą Nr. e2-513-432/2020 dėl 13 733,67 Eur skolos, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (ieškovės).
17. Antstolė V. M. 2022 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-15-4200, kuriuo priėmė vykdyti atsakovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-513-432/2020. Tą pačią dieną ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo antstolę, kad sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d., o atsakovė, kaip teisių perėmėja, apie tai informuota 2021 m. gruodžio 22 d. Prie elektroninio laiško ieškovė pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir paklausė antstolės, ar būtų galima šį klausimą išspręsti be skundo rašymo. 2022 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-15-4200 ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0015/22/00250. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo Nr. S-22-15-6114, kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/22/00250 ir vykdomąjį raštą Nr. e2-513-432/2020 gražino išieškotojai (atsakovei).
18. Antstolis V. M. 2022 m. birželio 13 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-13-7932, kuriuo priėmė vykdyti atsakovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-513-432/2020. Tą pačią dieną ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo antstolį, kad sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d., o atsakovė, kaip teisių perėmėja, apie tai informuota 2021 m. gruodžio 22 d. Prie elektroninio laiško ieškovė pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. 2022 m. liepos 1 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo Nr. S-22-13-9826, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad vykdom raštas yra įvykdytas, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/22/00250 ir vykdomąjį raštą Nr. e2-513-432/2020 gražino jį išdavusiam Vilniaus apygardos teismui.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko nesilaikydama nustatytų privalomų sąlygų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė ieškovės teiginiams, neatsižvelgdamas į tai, kad egzistavo ne visos būtinosios sąlygos teisėtam įskaitymui atlikti. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 UAB „Kita linija“ buvo skolinga UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo skolinga UAB „Kita linija“ 2 364,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, šie reikalavimai buvo priešpriešiniai (t. y. šalys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne tretiesiems asmenims), vienarūšiai (t. y. abiejų reikalavimų dalykas buvo prievolė sumokėti pinigus), galiojantys ir aiškiai apibrėžti.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo tiek ieškovei, tiek apeliantei buvo priteistos tam tikros sumos, dar nebuvo įsiteisėjęs kadangi apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. CPK 279 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-513-432/2020 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines procesines; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė (iš viso pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti 34 197,95 Eur skolos ir 2462,25 Eur delspinigių). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, pateikė apeliacinį skundą tik dėl šios sprendimo dalies, kitoje dalyje teismo sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo.
21. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, atlikdama įskaitymą nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, veikė savo rizika, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip nustatyta byloje, antstolė B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu areštavo visas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu išmokėtinas lėšas bei nurodė ieškovei lėšas pagal turimą įsipareigojimą pervesti į skolininkei priklausančią banko sąskaitą, apie atliktą areštuotų lėšų mokėjimą raštu informuojant antstolę. CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Taigi, ieškovė, gavusi antstolės reikalavimą, privalėjo vykdyti jos patvarkymą ir pervesti mokėtinas sumas, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ji veikė savo rizika, yra nepagrįstas.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimo išlaidos taip pat laikytinos nuostoliais. Apeliantės vertinimu, šios išlaidos yra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, išlaidas už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimą ieškovė patyrė dar iki kreipimosi į teismą, todėl jos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė ieškovės teiginiams dėl atlikto įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
24. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
26. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovės UAB „Kita linija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 707,85 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės UAB „NT paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „NT paslaugos“, į. k. 304491457, ieškovės UAB „Kita linija“, į. k. 126231079, naudai 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.