Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atstovei advokatei Irinai Beleškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą. Nurodyta nutartimi teismas taip pat pakeitė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“.

11. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai mokėtina suma sudarė 16 029,85 Eur, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovės naudai mokėtina suma sudarė 2364,40 Eur, ieškovė, vadovaudamasis CK 6.130–6.131 straipsniais, įskaitė nurodytus priešpriešinius reikalavimus. Apie atliktą įskaitymą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo informuota registruotu paštu 2021 m. sausio 7 d. išsiųstu pranešimu, kuriame buvo nurodyta, jog po įskaitymo ieškovės mokėtina suma, t. y. 13 665,45 Eur (16 029,85 Eur – 2364,40 Eur), bus sumokėta vadovaujantis antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).

13. 2021 m. sausio 8 d. pranešimu ieškovė informavo antstolę B. P. apie atliktą įskaitymą ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą 13 665,45 Eur sumą, kurią paprašė pervesti į areštuotą skolininkės sąskaitą patvarkyme nustatyta tvarka ir lėšas paskirstyti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“ (atsakovė) 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d. pagal antstolės B. P. patvarkymą, bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus (antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės 2021 m. sausio 8 d. pranešimą antstolei B. P. ir mokėjimo nurodymą). 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė išieškotojai (atsakovei) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 733,67 Eur skolos, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (ieškovės).

15. Antstolė V. M. 2022 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priėmė vykdyti atsakovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo antstolę, kad sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d., o atsakovė, kaip teisių perėmėja, apie tai informuota 2021 m. gruodžio 22 d. Prie elektroninio laiško ieškovė pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir paklausė antstolės, ar būtų galima šį klausimą išspręsti be skundo rašymo. 2022 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) gražino išieškotojai (atsakovei).

16. Antstolis V. M. 2022 m. birželio 13 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priėmė vykdyti atsakovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo antstolį, kad sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d., o atsakovė, kaip teisių perėmėja, apie tai informuota 2021 m. gruodžio 22 d. Prie elektroninio laiško ieškovė pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. 2022 m. liepos 1 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad vykdom raštas yra įvykdytas, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) gražino jį išdavusiam Vilniaus apygardos teismui.

17. 2022 m. liepos 11 d. ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad dėl neteisėto bandymo inicijuoti vykdymo procesą ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 762,30 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolio veiksmų, pretenzijos parengimą ir kt.). Pretenzijoje ieškovės atstovas paprašė atsakovės per 3 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti ieškovės nuostolius, sumokant 762,30 Eur sumą į pretenzijoje nurodytą ieškovės banko sąskaitą.

18. Atsakovei netenkinus ieškovės pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 762,30 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl reikalavimų įskaitymo teisėtumo vertinimo

20. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

21. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė (nurodytoje byloje – atsakovė) UAB „Kita linija“ buvo skolinga UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo skolinga ieškovei 2364,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyti šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai (t. y. šalys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne tretiesiems asmenims), vienarūšiai (t. y. abiejų reikalavimų dalykas buvo prievolė sumokėti pinigus), galiojantys ir aiškiai apibrėžti. Taigi ieškovės atliktas įskaitymas atitiko sąlygas, būtinas prievolės pasibaigimui įskaitymu.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Jau nurodyta, kad ieškovė, atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, informavo apie tai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ registruotu paštu išsiųstu 2021 m. sausio 7 d. pranešimu, kuriame, be kita ko, buvo nurodytas įskaitymo pagrindas, suma bei po įskaitymo mokėtinos sumos sumokėjimo tvarka. Lietuvos apeliaciniam teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“, ieškovė elektroninio pašto adresu ntpaslaugos18@gmail.com informavo naująją kreditorę (atsakovę), kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas dar 2021 m. sausio 7 d. bei pateikė atliktą reikalavimų įskaitymą patvirtinančius dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė patvirtino aplinkybę, kad elektroninio pašto adresas ntpaslaugos18@gmail.com yra naudojamas atsakovės (2022 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 19 sek. iki 12 min. 45 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei atsiliepime į ieškinį teigia atsakovė, tiek pradinė kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek jos teisių perėmėja atsakovė buvo tinkamai informuotos apie ieškovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

25. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kurio pagrindu iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai buvo priteista 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, įsiteisėjo tik 2021 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė įskaitymą atliko 2021 m. sausio 7 d., t. y. tuo metu, kai ginčas tarp šalių nebuvo išnagrinėtas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, kad ieškovės atliktas įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, draudžiančioms įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.

26. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

27. Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš ieškovės (nurodytoje byloje – atsakovės) UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokesčio, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines procesines; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė (iš viso pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti 34 197,95 Eur skolos ir 2462,25 Eur delspinigių).

28. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, pateikė dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą. Tuo tarpu UAB „Kita linija“ pripažino prievolę sumokėti teismo sprendimu priteistas sumas (13 733,67 Eur skolą, 988,82 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio metines procesines) ir teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taigi analizuojamu atveju apeliaciniu skundu buvo apskųsta tik sprendimo dalis, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, o likusi teismo sprendimo dalis, be kita ko, apimanti reikalavimus, kurie ieškovės buvo įskaityti, apskųsta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes ieškovė savo prievolę sumokėti teismo priteistas sumas pripažino ir jos neginčijo. Dėl to atsakovės argumentas, kad įskaitymo atlikimo metu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dar nebuvo įsiteisęs, laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo.

29. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė neturėjo pareigos vykdyti antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), o pasirinkusi jį vykdyti – veikė išimtinai savo rizika.

30. Minėta, kad antstolė B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu areštavo visas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu išmokėtinas lėšas bei nurodė ieškovei lėšas pagal turimą įsipareigojimą pervesti į skolininkei priklausančią banko sąskaitą, apie atliktą areštuotų lėšų mokėjimą raštu informuojant antstolę.

31. CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

32. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai buvo priteista 13 733,67 Eur skolos, 988,82 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, kaip minėta, nebuvo skundžiama, ieškovė prievolės sumokėti teismo priteistas sumas neginčijo, ją pripažino, todėl vykdyti šią prievolę privalėjo ne savo nuožiūra, bet vadovaudamasi antstolės B. P. patvarkymu (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodyta techninio / organizacinio pobūdžio aplinkybė, kad ieškovė teismo priteistą sumą sumokėjo ne į areštuotą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitą, bet į patvarkymą priėmusios antstolės depozitinę sąskaitą, laikytina teisiškai nereikšminga, nes ieškovė, atlikusi mokėjimą, raštu informavo antstolę apie tai bei paprašė antstolės sumokėtą sumą pervesti į areštuotą skolininkės sąskaitą patvarkyme nustatyta tvarka ir lėšas paskirstyti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriams.

33. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės 2021 m. sausio 7 d. atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

34. Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl neteisėtų atsakovės mėginimų inicijuoti vykdymo procesą ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 762,30 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolio veiksmų, pretenzijos parengimą ir kt.).

35. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, teigia, kad ieškovės nuostoliai atsirado ne dėl atsakovės neteisėto elgesio, bet dėl pačios ieškovės veiksmų – atlikto neteisėto įskaitymo, nepagrįsto lėšų pervedimo pagal antstolės patvarkymą, netinkamo atsakovės informavimo apie atliktą įskaitymą bei teismo sprendimo įvykdymo aplinkybės neišviešinimo iki pat Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo.

36. Nagrinėjamoje byloje teismas jau konstatavo šias aplinkybes: ieškovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo teisėtas (sprendimo 22, 28, 33 punktai); tiek pradinė kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek jos teisių perėmėja atsakovė buvo tinkamai informuotos apie ieškovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (sprendimo 24 punktas); ieškovė pagrįstai teismo priteistas sumas pervedė pagal antstolės patvarkymą (sprendimo 32 punktas). Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina tik dėl teismo sprendimo įvykdymo aplinkybės išviešinimo reikšmės.

38. CPK 646 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

39. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų atskirai informavusi teismą apie atliktą įskaitymą ir teismo sprendimo įvykdymą, teismas šiuo atveju būtų privalėjęs išduoti atsakovei vykdomąjį raštą, nes šioje proceso stadijoje, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, jokie ginčai, įskaitant dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nesprendžiami.

40. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nuostolių atsiradimą sieja ne su atsakovės kreipimusi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomojo rašto išdavimu, bet su vykdymo proceso inicijavimu, vykdomąjį dokumentą pateikiant vykdyti antstoliams. Kasacinis teismas, taip pat yra konstatavęs, kad vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Nors vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti, vien tik jo išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

41. Byloje nenustačius aplinkybės, kad ieškovė nuostolių būtų patyrusi dėl jos pačios atliktų neteisėtų veiksmų, spręstina dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

42. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, kuri kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Taigi, ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turi pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

43. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

44. Byloje nustatyta, kad tiek pradinė kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek jos teisių perėmėja atsakovė buvo tinkamai informuotos apie ieškovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (pradinė kreditorė informuota registruotu paštu išsiųstu 2021 m. sausio 7 d. pranešimu, o atsakovė, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, informuota 2021 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku). Informavusi apie teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei ir tai patvirtinančius dokumentus (antstolės B. P. 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės 2021 m. sausio 8 d. pranešimą antstolei B. P. ir mokėjimo nurodymą). Jau nurodyta, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo atsakovei buvo atsiųsta informacija apie teismo sprendimo įvykdymą, atsakovės yra naudojamas (2022 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 19 sek. iki 12 min. 45 sek.).

45. Taigi bylos medžiaga teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, inicijuodama vykdymo procesą pagal Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, žinojo (turėjo žinoti), kad nurodytas teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė vykdomąjį raštą skirtingiems antstoliams teikė net du kartus. Antstolei V. M. 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu užbaigus vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą gražinus atsakovei, atsakovė vykdomąjį raštą pateikė antstoliui V. M., kuris 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu taip pat užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą gražino jį išdavusiam teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, teikdamas antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, patvirtina, jog pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, taip pat prisiima atsakomybę dėl šių duomenų teisingumo. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys, kai ji, žinodama apie teismo sprendimo įvykdymą, teikė antstoliams jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, neatitinka sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Įrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumą, atsakovės kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

46. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje teisėje atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

47. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų atsižvelgusi į ieškovės atstovo 2021 m. gruodžio 22 d. pateiktą informaciją apie Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo įvykdymą ir nebūtų du kartus nepagrįstai teikusi šio sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdyti antstoliams, ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų už advokato teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolio veiksmų, pretenzijos parengimą). Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįstai inicijuotų vykdymo procesų) ir ieškovės patirtų nuostolių (išlaidų už advokato teisines paslaugas) egzistuoja priežastinis ryšys.

48. Pasisakydama dėl ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su skundo dėl antstolės V. M. veiksmų parengimu, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundo pateikimą lėmė tai, kad antstolė vengė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, o ne atsakovės veiksmai, todėl atsakovė nėra atsakinga už šių ieškovės nuostolių atsiradimą. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad vykdomoji byla buvo nutraukta, o ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų liko neišnagrinėtas, todėl nėra aišku, ar bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo surašymu, būtų priteistos, ar ne.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė, gavusi ieškovės atstovo informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą, delsė ir nesiėmė procesinių veiksmų situacijai išspręsti. Atsižvelgdama į tai, 2022 m. kovo 14 d., t. y. paskutinę CPK 512 straipsnyje nustatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti dieną, ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės 2022 m. vasario 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento gražinimo.

50. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju skundo dėl antstolės veiksmų pateikimas iš dalies buvo susijęs ir su pačios antstolės neveikimu, tačiau susiklosčiusią situaciją iš esmės lėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nepagrįstai pateikus antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal kurį skola jau buvo sumokėta, ieškovei iškilo būtinybė imtis papildomų teisinių priemonių pažeistoms teisėms apginti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėl neteisėtai inicijuoto priverstinio skolos išieškojimo ieškovei kilo ir kitų neigiamų pasekmių, nes antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, kartu buvo priimtas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas ieškovės turtas. Nors byloje nepateiktas pats turto arešto aktas, tačiau ši aplinkybė yra užfiksuota antstolės V. M. 2022 m. kovo 14 d. patvarkyme, kuriuo vykdomoji byla buvo nutraukta. Taigi ieškovės veiksmai, susiję su skundo dėl antstolės veiksmų parengimu ir pateikimu antstolei, nelaikytini nebūtinais ir pertekliniais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės patirti nuostoliai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto atsakovės veiksmo (CK 6.247 straipsnis).

51. Šiuo atveju ieškovės patirtų nuostolių – 762,30 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (už konsultacijas, atstovavimą santykiuose su antstolių kontoromis, skundo dėl antstolės veiksmų ir pretenzijos parengimą) – faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: advokato Roko Kairelio 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimų nurodymai.

52. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad ieškovės patirtos išlaidos už pretenzijos atsakovei parengimą laikytinos ne nuostoliais, o bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama byla. Išlaidas už pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo parengimą ieškovė patyrė dar kreipimosi į teismą, todėl jos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kartu pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi išlaidas, susijusias su pretenzijos parengimu, ieškovė pagrįstai priskyrė patirtiems nuostoliams.

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė byloje įrodė visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas (CPK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 762,30 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

56. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 762,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 888,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 871,12 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, susipažinimą su atsiliepimu ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, bei tai, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“ (j. a. k. 126231079) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ (j. a. k. 304491457) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 ct) nuotolių atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (762,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 888,12 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.