Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (šiuo metu – bankrutuojanti) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl procesinių teisių perėmimo

19. Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020 35 punktas).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

21. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „NT paslaugos“ su prašymu pakeisti ją procesinių teisių perėmėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog perėmė materialiąsias subjektines teises iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas materialusis reikalavimas pagal savo pobūdį nėra neatsiejamai susijęs su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šioje byloje pakeičiama jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kita linija“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 07/09/18, kuria atsakovė dešimties metų laikotarpiui išsinuomojo ieškovės 72,89 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių sutartimi numatyta, kad nuomos mokestis – 11 000 Lt (3 185,82 Eur) per mėnesį už visą nuomojamą plotą bei papildomai mokamas nustatyto dydžio PVM. Šių patalpų nuomos mokestis pagal sutarties 6.3 punkto nuostatas turėjo būti indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu, lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų VKI, pradedant nuo 2008 m. Pagal nuomos sutarties 6.6 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sąskaitą, pateiktą iki to paties mėnesio 5 dienos. Pasibaigus nuomos sutarčiai 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė išsikėlė iš ginčo patalpų.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už negyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas, tačiau ginčas kilo dėl atsakovės nesumokėto įsiskolinimo už nuomos paslaugas dydžio, be to, atsakovė prašė taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d.

Dėl ieškinio senaties termino

25. Ieškinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.

26. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinį pareiškė 2019 m. liepos 1 d., todėl nuomos mokestis (arba jo padidinimas dėl indeksavimo) ieškovei gali būti priteistas už laikotarpį, prasidedantį mokėjimais, kurie turėjo būti sumokėti ne anksčiau kaip 2014 m. liepos 1 d. Pagal nuomos sutarties Nr. 07/09/18 6.6 punkto nuostatas nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sąskaitą, pateiktą iki to paties mėnesio 5 dienos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl nuomos mokesčio (padidintos dalies), pareikšti dėl nuomos mokesčio už laikotarpį, ankstesnį kaip 2014 m. liepos 7 d., negali būti patenkinti dėl ieškinio senaties pritaikymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog vienas iš ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi, šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Analogiškos nuomonės yra laikomasi ir žemesnės instancijos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-643-196/2018).

29. Taigi, periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Šiuo atveju, kaip jau minėta, šalys 2007 m. rugsėjo 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 07/09/18 6.6 punkte sulygo, kad nuomininkas sumoka nuomos mokestį iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos pagal sąskaitą, pateiktą iki to paties mėnesio 5 dienos. Tai reiškia, kad šalys aiškiai susitarė dėl periodinių kasmetinių išmokų mokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė apie jos teisės pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) iki kiekvieno mėnesio 15 d., kai sutarto nuomos mokesčio atsakovė nesumokėdavo. Ieškovė ieškinį dėl nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 18 d. pareiškė tik 2019 m. liepos 1 d., vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus priteisti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. pritaikęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, kuris šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra praleistas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 išaiškinimais dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino taikymo, kadangi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ginčas kilo ne dėl periodinių išmokų mokėjimo, o iš nuosavybės teisinių santykių ir jų įregistravimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė šia praktika remiasi nepagrįstai.

Dėl atsakovės įmokų paskirstymo

32. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Taigi, šiais atvejais, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

33. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad nuomos mokesčio, mokamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė ir šalių susitarimu yra mokama kas mėnesį iki mėnesio, už kurį atsiskaitoma, 15 dienos (nuomos sutarties 6.6 punktas), tačiau atsakovei šią pareigą vykdant iš dalies susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 18 d.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, viena vertus, šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovės atliekamais mokėjimais bus užskaitomos atsakovės seniausios skolos už ieškovės teikiamas nuomos paslaugas. Kita vertus, byloje pateikti atsakovės sąskaitų, esančių AB SEB banke ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, išrašai patvirtina, jog atsakovė kiekviename mokėjime aiškiai nurodydavo pagal kokias PVM sąskaitas faktūras yra atliekamas pavedimas, vadinasi, apeliantė neturėjo teisės mokėjimų skirstyti kitaip nei nurodyta jų paskirtyje. Be to, apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kokia seniausia skola ir kokiais atsakovės atliktais mokėjimais buvo užskaityta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl susidariusios skolos dydžio

35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimą taikant VKI nepagrįstai rėmėsi ne ieškovės pateikta Konsultacine išvada, o atsakovės pateiktos Ataskaitos skaičiavimais, kadangi Ataskaita pagrįsta selektyviais atsakovės duomenimis, todėl negali būti patikimu įrodymu byloje.

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo patalpų nuomos mokestis pagal nuomos sutarties 6.3 punkto nuostatas turėjo būti indeksuojamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu VKI, lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų VKI, pradedant nuo 2008 m. Nuomos mokestis turėjo būti mokamas pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas, kurias nuomotojas įsipareigojo pateikti iki mėnesio, už kurį mokama, 5 dienos (nuomos sutarties 6.5 punktas).

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad sąskaitos neišrašymas negali paneigti ar panaikinti atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį už naudojamas patalpas, kadangi nuomos sutartis yra atlygintinė, o tai suponuoja atsakovės pareigą nuomos mokestį mokėti kiekvieną mėnesį. Tačiau šiuo atveju laikotarpis, kai ieškovė nebuvo išrašiusi sąskaitų atsakovei ir pateikusi apmokėti už 2011 m. ir 2012 m. pagal VKI indeksuotai nuomos mokesčio daliai, patenka iki to laikotarpio, kuriam pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senaties terminą (iki 2014 m. liepos 1 d.), todėl šis laikotarpis nedaro įtakos susidariusios atsakovės skolos už nuomos paslaugas dydžiui, nes patenka po ieškinio senaties terminu.

38. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad, rengiant Ataskaitą, buvo vertinamos tik Ataskaitos priede Nr. 3 išvardintos PVM sąskaitos faktūros, o kitos sąskaitos vertintos nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fiksuotos nuomos mokesčio dalies dydžio, kuris per visą nuomos laikotarpį sudarė 460 599,51 Eur, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl indeksuotos nuomos dalies.

39. Viena vertus, apeliantė kvestionuodama Ataskaitos nepatikimumą, galimai selektyvų įrodymų vertinimą ir apeliaciniame skunde pateikdama teiginius, nedetalizuoja, kokios atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros indeksuotai nuomos mokesčio daliai nebuvo neįtrauktos į Ataskaitos priedą Nr. 3. Priešingai, apeliacinio skundo 6.2 punkte pati apeliantė patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. atsakovė buvo gavusi visas sąskaitas, tai neabejotinai patvirtina Ataskaitos priedai Nr. 2 ir Nr. 3; be to, abi šalys taikė tą patį VKI. Kita vertus, Konsultacinę išvadą parengęs asmuo P. M. nėra įtrauktas į auditorių ar teismo ekspertų sąrašą, tuo tarpu Ataskaitą parengė auditoriai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateikta Ataskaita apie faktinius pastebėjimus ir vertino, kad už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei indeksuoto nuomos mokesčio 199 726,66 Eur (su PVM); atsakovė nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo ieškovei 185 992,99 Eur, vadinasi, atsakovės skola ieškovei sudaro 13 733,67 Eur (199 726,66 – 185 992,99).

40. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, ieškovė prašomos priteisti skolos dydį keliskart tikslino – ieškovė nagrinėjamoje byloje 2019 m. birželio 12 d. pareiškė ieškinį dėl 40 306,29 Eur skolos, t. y. beveik penkis kartus mažesnei (nors per tą laikotarpį jokie atsakovės mokėjimai nebuvo vykdomi) nei reikalauta sumokėti 2019 m. vasario 21 d. ieškovės atsakovei atsiųstame pranešime dėl nuomos mokesčio, kuriame buvo reikalaujama sumokėti 200 710,23 Eur sumą už patalpų nuomą. 2020 m. lapkričio 6 d. patikslinusi ieškinį ieškovės prašoma priteisti suma sumažėjo iki 34 197,95 Eur. Be kita ko, 2020 m. liepos 14 d. ieškovė į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – atsakovės neapmokėtų sąskaitų sąrašą (dokumento Nr. DOC-25563), kuriame nurodė, kad bendra neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma sudaro 21 634,11 Eur, kokiomis neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis yra grindžiama likusi reikalavimo suma 2020 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti (34 197,95–21 634,11=12 563,84 Eur). Teisėjų kolegija, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad papildomus rašytinius įrodymus apeliantė pateikė jau po priimto jos patikslinto ieškinio, kuriuo iš atsakovės prašoma priteisti suma buvo 34 197,95 Eur, tai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė pirminiais įrodymais pagrindė ne visą patikslintame ieškinyje prašomą iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už patalpų nuomą. Kita vertus, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas reikalaujamos priteisti skolos daliai, susidariusiai už laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d. taikė ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Kita linija“ 13 733,67 Eur nuomos mokestį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 13 733,67 Eur nuomos mokestį; 988,82 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 722,49 Eur) nuo 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

43. Atsakovė UAB „Kita linija“ pateikė teismui prašymą dėl 990 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, atlyginimo. Teismui pateikti duomenys (2021 m. vasario 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. RKS01803 ir banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 990 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ 8.11 papunktyje nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 990 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovę bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, civilinėje byloje Nr. e2A-607-450/2021 pakeisti jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457).

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, juridinio asmens kodas 304491457, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“ (juridinio asmens kodas 126231079) 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.