- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-8345-1090/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03983-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leratus“
- Suinteresuotas asmuo
- notaras Mindaugas Kačergis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Leratus“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo notaras Mindaugas Kačergis,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Leratus“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro Mindaugo Kačergio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti notaro Mindaugo Kačergio 2023 m. kovo 9 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. 23/62. Nurodo, jog 2023 m. vasario mėn. pradžioje UAB „Leratus“ kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarą Mindaugą Kačergį dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, kuria pareiškėja įsigytų pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 15/100 dalį ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį (0,0261 ha) iš jų savininko (pardavėjo) R. A. Notaras 2023 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. tvirtinti turto perleidimo sandorį, nurodydamas, kad patikrinęs turto duomenis nustatė, jog žemės sklypas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 49K-1650-(14.49.109.), priimtą vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, buvo padalintas į du žemės sklypus, o po atidalinimo pasikeitę ketinamo perleisti žemės sklypo (jo dalies) duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, t. y. esamas žemės sklypo planas, kaip būtinas žemės sklypo sandorio priedas, neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjos nuomone, nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas bei priimtas nesant teisėto pagrindo.
2. Pareiškėja, nesutikdama su notaro nutarimu, pažymi, jog žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, t. y. į žemės sklypą, pažymėtą Nr. 16B, ir į žemės sklypą, pažymėtą Nr. 13, tačiau įregistruota tik viena pertvarkomo žemės sklypo dalis, o būtent, pažymėta Nr. 16B, kita pertvarkomo žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 13, neįregistruota. Ši neįregistruota pertvarkomo žemės sklypo dalis priklauso trims bendrasavininkams: 261/1831 žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso R. A., 430/1831 – N. D. ir 332/1831 – Lietuvos Respublikai. Ant neįregistruotos pertvarkomo žemės sklypo dalies, pažymėtos Nr. 13, stovi gyvenamasis namas, kurio 5 gyvenamosios patalpos – butai (kurių adresai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o likusios 15/100 Gyvenamojo namo dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso R. A. Taigi, pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su R. A. priklauso gyvenamasis namas, kurio dalis, visa priklausanti R. A., parduodama kaip pagrindinis nekilnojamasis turtas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos teisės aktus buto ar kitos patalpos, esančios pastate, savininkai privalo parduoti žemės sklypą (ar jo dalį) asmenims, kurie perka butą ar kitas patalpas, esančias pastate, esančius žemės sklype. Taigi, šiuo atveju gyvenamojo namo dalies savininkas, norėdamas parduoti šią pastato dalį pareiškėjai, turi parduoti ir žemės sklypo dalį. Pareiškėja perka kaip pagrindinį nekilnojamąjį turtą dalį gyvenamojo namo, todėl, šios gyvenamojo namo dalies savininkas privalo parduoti ir žemės sklypo dalį, reikalingą šiam turtui eksploatuoti. Pažymėjo, jog notaras yra gavęs žemės sklypo planą, tik šiame plane neatvaizduota atidalinta žemės sklypo dalis, tačiau kartu paėmus ir atidalintos sklypo duomenis pareiškėjai, kaip pirkėjai, nekyla jokių abejonių, kurioje vietoje turtas, įskaitant, perkama žemės sklypo dalis ir kokia jos aritmetinė dalis. Šiuo atveju pareiškėjai (kaip pirkėjai) yra visiškai aišku, kokią dalį ir kur esančią ji perka, o pardavėjui – ką jis parduoda. Taigi, susidariusi situacija, kai dėl formalios priežasties – žemės sklypo plano, kuris būtų parengtas, atsižvelgiant į atidalintą jo dalį, o iki tol neįregistravimas VĮ Registrų centre, nėra pakankamai svari priežastis, kad būtų apribota pardavėjo R. A. teisė parduoti gyvenamojo namo dalį, pareiškėjos teisė ją įsigyti. Be kita ko, sudarius tokį sandorį, niekaip nebus pažeisti ir žemės sklypo bendrasavininkų interesai, t. y. pareiškėja nemato, kaip toks sandoris galėtų turėti neigiamos įtakos bet kokiems asmenims (CBP-3972).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo notaras Mindaugas Kačergis pateiktame atsiliepime į skundą prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog turto perleidimo sandorį buvo atsisakyta tvirtinti, atsižvelgus į aplinkybes, notaro vertinimu, darančias perleidimo sandorį negalimu, t. y. žemės sklypo savininko nuosavybės teise turimos aukščiau nurodyto žemės sklypo dalys nėra konkrečiai apibrėžtos ir nėra tiksliai pažymėtos žemės sklypo plane. Nustačius, kad žemės sklypas, kurio dalis ketinama perleisti pareiškėjui, yra padalintas, Nekilnojamojo turto registre nurodyti ketinamo perleisti žemės sklypo duomenys, neatitinka faktinių žemės sklypo duomenų, esamas žemės sklypo planas (būtinas žemės sklypo sandorio priedas) neatitinka faktinės situacijos, todėl buvo priimtas sprendimas, kad turto perleidimo sandoris yra negalimas. Pažymėjo, kad žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, o žemės sklypo plano buvimas privalomąja žemės sandorio dalimi nėra betikslis, nes žemės sklypo planas apibrėžia žemės sklypo ribas, nustato žemės sklypo vietą teritorijoje. Taigi, pasak notaro, esama situacija, kai pasikeitę žemės sklypo kadastro duomenys nėra įregistruoti, daro žemės sklypo sandorį negalimu (DOK-64577).
Šalies argumentai
5. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog šiuo atveju VĮ Registrų centras duomenis patikslino, kas reiškia, jog sandoris galėjo būti notaro tvirtinamas ir esant notaro nurodytoms aplinkybėms dėl žemės sklypo plano galimo netikslumo. Taip pat, pareiškėjos manymu, įstatyme numatytas reikalavimas, kad žemės sklypo schema turėtų būti pridėta prie pirkimo – pardavimo sutarties nėra savitikslis. Tokio reikalavimo tikslas yra tai, kad sandorio šalims nekiltų abejonių, koks žemės sklypas parduodamas, kokios jo ribos ir pan., t. y. kad visiems būtų aišku, kas perkama ir nebūtų ginčų ateityje. Šiuo atveju pareiškėjai (kaip pirkėjai) yra visiškai aišku, kokią dalį ir kur esančią ji perka, o pardavėjui – ką jis parduoda. Pažymėjo, jog pareiškėja iš pardavėjo siekia įsigyti butą ir norint įgyvendinti įstatyme nustatytą reikalavimą, pareiškėjai turi būti perleidžiama ir žemės sklypo dalis, taigi, būtų neteisinga ir neproporcinga riboti buto pardavimo galimybes dėl tokios formalios priežasties, kaip žemės sklypo plano netikslumas (DOK-65076).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo notaras Mindaugas Kačergis pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teigė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai. CK 4.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra registruojami daiktai, kurie turi būti registruojami viešame registre (2 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijama žemės sklypo dalis natūra, taip pat atliekamas žemės sklypų perdalijimas, prie žemės sklypo sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, o 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Notaro vertinimu, aukščiau nurodytų teisės aktų visuma lemia, kad tuo atveju kai iš žemės sklypo yra atidalinta dalis, kaip ir byloje nagrinėjamu atveju, turi būti atlikti naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, naujai suformuotų žemės sklypų planai ir atitinkami pasikeitę duomenys įregistruoti viešame registre. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teikiami ir išreikalauti duomenys neatitinka faktinės situacijos, nes žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1831 ha, nebėra, nes iš šio žemės sklypo atidalinus dalį, buvo suformuoti du nauji žemės sklypai, iš kurių vienas įregistruotas, o kitas žemės sklypas, kurio dalis ketinama perleisti, neįregistruotas (DOK-77354).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Leratus“ 2023 m. vasario mėn. kreipėsi į 19-ojo notarų biuro notarą Mindaugą Kačergį dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, kuria UAB „Leratus“ (pirkėja) ketino įsigyti 15/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 261/1831 (0,0261 ha) dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš jų savininko (pardavėjo) R. A. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. sausio 4 d. išrašų matyti, jog 0,1831 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R. A. (261/1831 dalys), N. D. (430/1831 dalys) ir Lietuvos Respublikai (332/1831 dalys). Minėto išrašo pastabose nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas padalintas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 49K-1650-(14.49.109.).
8. Iš byloje pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-797/2012, turinio nustatyta, kad teismas minėta nutartimi leido A. J. atlikti nuosavybės teise priklausančios [žemės] sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 808/1831 dalies, pažymėtos plane skaičiais 1-2-3-4-13-14-15-16-17-18-1, atidalijimo iš bendro 0,1831 ha ploto [žemės] sklypo, kuris pareiškėjui A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė kartu su bendraturčiais N. D., R. A. ir Lietuvos Respublika, procedūras. Nustatyta, kad minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 49K-1650-(14.49.109.) pagrindu iš 0,1831 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo atidalintas ir suformuotas naujas 0,0807 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis (-ęs) A. J., bei šio žemės sklypo duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nustatyta, kad atidalijus iš 0,1831 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformavus naują 0,0807 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi buvusi 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nebuvo suformuota ir naujai suformuoto žemės sklypo duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Minėtų aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja, taip pat minėtą aplinkybę patvirtina notarui pateiktas žemės sklypo planas, kuriame yra pažymėtas visas 0,1831 ha buvusio ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane neidentifikuojant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo atidalijus 0,0807 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinačių ir ribų.
9. Notaras Mindaugas Kačergis, įvertinęs jam pateiktus ir iš registrų išreikalautus dokumentus, 2023 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 23/62 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, motyvuodamas tuo, jog minėtas žemės sklypas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 49K-1650-(14.49.109.), priimtą vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo padalintas į du žemės sklypus, o po atidalinimo pasikeitę ketinamo perleisti žemės sklypo (jo dalies) duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, esamas žemės sklypo planas (būtinas žemės sklypo sandorio priedas) neatitinka faktinės situacijos.
10. Pareiškėja UAB „Leratus“ skundžia minėtą notaro Mindaugo Kačergio nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja skundą motyvuoja tuo, jog nepaisant to, kad perkamo žemės sklypo ribos nėra nustatytos, o žemės sklypo planas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nesant ginčo tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl perkamo žemės sklypo dydžio, jo buvimo vietos ir pan., kadangi pareiškėjai (kaip pirkėjai) yra visiškai aišku, kokią dalį ir kur esančią ji perka, o pardavėjui – ką jis parduoda, notaro atsisakymas patvirtinti tokį sandorį yra pernelyg formalus ir tokia priežastis nėra pakankamai svari, kad būtų apribota pardavėjo R. A. teisė parduoti gyvenamojo namo dalį su žemės sklypo dalimi.
11. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnius notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas Notariato įstatymo nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
12. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančių 15/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo pareiškėjai UAB „Leratus“ sandorio patvirtinimo. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl R. A. asmeninės nuosavybės teise 261/1831 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo pareiškėjai UAB „Leratus“ sandorio patvirtinimo.
14. Šios nutarties 8 punkte nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-797/2012, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 49K-1650-(14.49.109.) pagrindu iš 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo atidalintas ir suformuotas naujas 0,0807 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant šio žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atidalijus iš 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo ir suformavus naują 0,0807 ha ploto žemės sklypą, likusi buvusi 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo dalis nebuvo suformuota ir naujai suformuoto žemės sklypo duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl minėtų aplinkybių byloje ginčo nėra. Byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti perleistos nuosavybės teisės į nesuformuoto žemės sklypo dalį, kurio duomenys atitinkamai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
15. Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sandorių formą nustato CK ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Remiantis Žemės įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis CK, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.
16. Iš šios nutarties 15 punkte nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog sudarant žemės sandorius, prie tokio sandorio turi būti pridėtas žemės sklypo planas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Žemės sklypo planas turi būti parengtas taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje. Žemės įstatymas taip pat imperatyviai nustato, jog tuo atveju, kai žemės sklypas yra padalijamas ar atidalijamas, turi būti parengti padalijamų (atidalijamų) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių pagrindu nustatyta tvarka suformuojami padalintų (atidalintų) žemės sklypų planai ir šie duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto registre.
17. Nagrinėjamu atveju aukščiau minėti veiksmai iš 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo atidalijus ir suformavus naują 0,0807 ha ploto žemės sklypą, su likusia 0,1024 ha ploto žemės sklypo dalimi atlikti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad iš 0,1831 ha bendro ploto žemės sklypo atidalijus ir suformavus naują 0,0807 ha ploto žemės sklypą, pasikeitė po atidalijimo likusios 0,1024 ha ploto žemės sklypo dalies bendrasavininkų dalių proporcijos, tačiau jos nėra įregistruotos viešame registre. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota R. A. nuosavybės teisė į 261/1831 dalį 0,1831 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš tiesų šis žemės sklypas yra sumažėjęs iki 0,1024 ha ploto, todėl R. A. tenkanti žemės sklypo dalies proporcija pasikeitė, bet ji nėra įregistruota. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nesutinka su pareiškėjos UAB „Leratus“ teiginiu, jog sandorio šalims yra visiškai aiški perkamo žemės sklypo dalis (kiekis/plotas) ir jo vieta. Be to, kaip minėta įstatymo reikalavimas prie žemės sandorio pridėti žemės sklypo planą, kuris turi būti aktualus žemės sandorio sudarymo metu, yra imperatyvus ir notaras negali savo nuožiūra (ne)paisyti šio įstatymo reikalavimo.
18. Minėta, pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma bei ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju notaras Mindaugas Kačergis pagrįstai atsisakė tvirtinti ginčo sandorį, kadangi sandorio patvirtinimui nebuvo pateikti visi tokio pobūdžio sandoriui patvirtinti būtini pateikti dokumentai (po atidalijimo naujai suformuoto žemės sklypo planas).
19. Vadovaujantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismui konstatavus, kad notaras Mindaugas Kačergis pagrįstai atsisakė tvirtinti sandorį, kuriuo UAB „Leratus“ ketino įsigyti 15/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš jų savininko R. A., nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti notaro 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 23/62 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti pareiškėjos skundo, taip pat šalių rašytinių paaiškinimų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 511, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos UAB „Leratus“ skundo dėl notaro Mindaugo Kačergio veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.