Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daliaus Jocio ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams; pagal 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, 6 dalimi, A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį 1 metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į A. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 27 d. 01.29 val. iki 2021 m. gruodžio 27 d. 14.04 val. (1 diena).

Nurodyta laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį vykdymo pradžią A. D. skaičiuoti nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio vykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje dienos.

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkintas.

Priteista iš A. D. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1 196, 07 Eur žalos atlyginimui.

Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, – paketą su vaizdo įrašais iš dėvimųjų kamerų kompaktiniuose diskuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2021 m. gruodžio 27 d., apie 0.15 val., (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., namuose, svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 3,16 prom. girtumas), tyčia pargriovė nukentėjusįjį brolį E. D. ant grindų, užsėdo jam ant nugaros ir rankomis suėmęs galvą tris kartus veidą trenkė į grindis, taip padarė kirstinę žaizdą veide, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nukentėjusiajam E. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: 2021 m. gruodžio 27 d., apie 0.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 3,16 prom. girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojo – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo R. S. – reikalavimų, vengdamas sulaikymo, pavartojo fizinį smurtą: kojos keliu trenkė vyresniajam patruliui R. S. į dešiniąją koją, muistėsi, aktyviais veiksmais bandė ištrūkti, taip vyresniajam patruliui traumavo dešinės plaštakos I pirštą, tokiu būdu, pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui R. S. ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar kaltės klausimai nėra keliami, taip pat nėra ginčo dėl teismo nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių. Apeliaciniu skundu prokuroras tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. D. taikytu bausmių subendrinimo būdu, taip pat nurodo, jog teismas netinkamai nurodė bausmės vykdymo pradžią ir neteisingai išsprendė kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK. Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).???

8. Nagrinėjamu atveju A. D. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ginčo dėl šių bausmių rūšies ar dydžio nėra. Tačiau prokuroras teisingai nurodo, jog minėtos už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės nepagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą, be to, pirmosios instancijos teismas tokio pasirinkto bausmių subendrinimo būdo visiškai nemotyvavo.

9. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

10. Įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Pagal teismų praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, išskyrus atvejus, nustatytus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

11. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytas veikas – nesunkų savo šeimos nario sužalojimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir pasipriešinimą policijos pareigūnui (BK 286 straipsnis) – sieja tik ta pati šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, tačiau šie veiksmai nebuvo padaryti tuo pačiu metu ir viena veika. Be to, nors visi šie veiksmai buvo atlikti per pakankamai trumpą laiką (juos skiria maždaug pusė valandos), bet jie nėra nei neatskiriami, nei padaryti įgyvendinant bendrą sumanymą, o tai reiškia, kad veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

12. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami klausimą, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2K-95-511/2022).???

13. Aptariamu atveju A. D. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamos gretimoms kategorijoms, nes BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, o BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skirtųsi pagal pavojingumą. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, susijusios su fizinio smurto pavartojimu nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtaką nusikalstamų veikų padarymui, o už kiekvieną veiką atskirai nuteistajam apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes.

14. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 286 straipsnyje numatytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o tai reiškia, kad minėtos nusikalstamos veikos nuteistajam A. D. turėjo būti bendrinamos taikant ne bausmių apėmimą, o bausmių dalinį sudėjimą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms prie A. D. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina švelnesnės pagal BK 286 straipsnį paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės minimali dalis – 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 punktas, 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė. Iš naujo subendrinus bausmes taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

15. Pažymėtina, kad nors subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas A. D. paskirtas bausmes bausmių dalinio sudėjimo būdu nuteistojo teisinė padėtis šiek tiek pasunkėjo (vietoje galutinės subendrintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės A. D. nustatoma 1 metų 6 mėnesių galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė), vis dėlto šiuo nuosprendžiu yra paliekamas galioti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

16. BPK 339 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas visos bausmės vykdymas, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį vykdymo pradžią nuteistajam A. D. skaičiuoti nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio vykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje dienos. Teismas turėjo nurodyti, kad laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį vykdymo pradžia nuteistajam skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

17. BPK 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija negali nesutikti su prokuroro argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuspręsta A. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teismas turėjo nurodyti A. D. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. 2022-10-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš A. D. valstybei priteistinos 86,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės K. Marčienės užmokestis.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis iš dalies keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistasis A. D. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-08-02 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gražvydo Žebelio apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį vykdymo pradžią A. D. skaičiuoti nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio vykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnės pagal BK 286 straipsnį paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės minimalią dalį – 3 (tris) mėnesius, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagal BK 75 straipsnį vykdymo pradžią A. D. skaičiuoti nuo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 86,67 Eur – priteisimo iš A. D. atmesti.