- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1888-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04209-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9135-861/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., T. B., A. S., J. S., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Mano Būstas Neris prašė priteisti iš atsakovės 293,10 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), savininkė. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi Butą, todėl atsakovei taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo priežiūra. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Atsakovės įsiskolinimas už nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas – 293,10 Eur. Šalys nesudarė susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į atsakovės turimas skolas. Ieškovė negali identifikuoti konkretaus asmens, kuris mokėjo už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi ieškovas iš gautų įmokų neturi galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka, o atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą į ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
2.1. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Bute, ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31, gyveno J. G., J. B., T. B., A. S. ir J. S. Su aptartais asmenimis gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nesudaryta, tačiau jie užėmė Butą ir Butu naudojosi. Tą patvirtina Buto patikrinimo aktai, pranešimai dėl skolų apmokėjimo, registro duomenys. Tarp atsakovės ir J. G., J. B., T. B., A. S. ir J. S. susiklostė faktiniai nuomos santykiai.
2.2. Pareiga mokėti už administravimo, komunalines, eksploatavimo paslaugas tenka nuomininkui. Nuomininkas kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka moka visus mokesčius, nurodytus sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Net jeigu asmenys nėra teisėti buto nuomininkai, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai naudojasi paslaugomis. Kadangi faktiniai buto naudotojai skolos laikotarpiu buvo J. G., J. B., T. B., A. S. ir J. S., todėl jie turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-11 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė Lietuvos Respublikos naudai iš ieškovės 33,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apylinkės teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše nurodyta, jog Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė tam, kad įrodytų reikalavimo teisę į atsakovę pateikė pačios sudarytą skolų valdymo ataskaitą, kurioje nurodoma, jog atsakovės skola – 293,10 Eur. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė iš ko susidarė skola, nepateikė teismui sąskaitų, kuriose būtų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovei, taip pat suteiktų paslaugų kaina, nepateikti kiti įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei jos sudarytoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB Mano Būstas Neris apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ieškinio netenkinus – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais. Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės, kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus ir galėtų būti įterpiamos į bet kurį sprendimą, nepateikiant papildomų detalių paaiškinimų ar konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, nėra tinkamas motyvavimas. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą. Sprendimo motyvavimas būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovės atsiliepime nebuvo ginčijamos aplinkybės nei susijusios su skolos dydžiu, nei kelti klausimai dėl skolos atsiradimo fakto, nebuvo kvestionuotos aplinkybės dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Atsakovė formaliais teiginiais nesutiko su ieškinio reikalavimu vertindama, kad reikalavimas neva turėjo būti reiškiamas nuomininkams. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčijamos. Teismo nurodytos aplinkybės dėl neva nepateiktų įrodymų susijusios su atsakovės prašymu dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kuris buvo pateiktas likus 4 darbo dienoms iki teismo posėdžio. Teismas 2020-06-08 paskyrė teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2020-08-11. Atsakovė 2020-08-04 pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Atsakovės prašymas išreikalauti įrodymus nesusijęs su aplinkybėmis, kurios buvo ginčijamos atsiliepime. Atsakovės procesinis prašymas, kai iki posėdžio buvo likusios vos kelios dienos, galimai rodo prašymo nepagrįstumą bei galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas atsakovės prašymą tenkino, t. y. 2020-08-06 išsiuntė įpareigojimą iki 2020-08-10 patekti papildomus įrodymus. Teismo nustatytas procesinis terminas pateikti papildomus įrodymus neatitiko objektyvumo kriterijaus: 2020-08-06 pirmoje dienos pusėje ieškovė tikrino portalą „e.teismas.lt“, tačiau pranešimo dar nebuvo gavusi, 2020-08-08 – 2020-08-09 buvo nedarbo dienos, o 2020-08-10 dėl didelio užimtumo neprisijungė prie portalo „e.teismas.lt“. Teismo nustatytas procesinis terminas neatitiko protingumo kriterijaus. Vien pagrindu, jog ieškovė nepateikė dokumentų, teismas priėmė sprendimą ieškinio reikalavimą atmesti. Tai neatitinka teisingumo kriterijaus. Teismas turėjo sudaryti objektyvias galimybes tokius įrodymus pateikti. Nustatydamas itin trumpą terminą, teismas neužtikrino rungimosi principo įgyvendinimo.
4.3. Atsakovė nebuvo sudariusi nuomos sutarties, ieškovei nebuvo žinomos aplinkybės, jog Bute gyvena tretieji asmenys, todėl pareiga atlyginti administravimo išlaidas tenka turto savininkui. Pareiga apmokėti administravimo išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę. Teisė sulygti nuomos sutartyje, jog nuomininkas apmoka ne tik nuomos mokestį, bet ir už komunalines paslaugas, turi būti įrodyta. Nuomos sutartis tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų nesudaryta. Atsakovė neįrodė, jog tretieji asmenys turi pareigą apmokėti už suteiktas administravimo paslaugas. Kadangi nėra rašytinės nuomos sutarties, tai neaišku kokia apimtimi buvo susitarta mokėti už komunalines paslaugas. Atsakovės teiginiai neįrodo, jog su trečiaisiais asmenims buvo susitarta. Atsakovė neįrodė savo teiginių pagrįstumo, todėl mokėjimo pareiga tenka Buto savininkei (atsakovei). Už tinkamai suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas negali būti eliminuota įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais motyvais:
Šalies argumentai
5.1. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsakovė ieškinyje nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas už nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovės nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 293,10 Eur, tačiau ieškinį grindė tik laisvos formos skolų valdymo ataskaita, kurioje, 2015-01-01 skiltyje, likučio periodo pradžios grafoje jau nurodoma susidariusi 395,81 Eur skola, kurioje identifikuoti nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio ieškovės gaunami mokėjimai už teiktas paslaugas Bute. Prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Ieškovė ieškinį pateikė 2020-02-12, byla rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama 2020-08-11. Ieškovė sąmoningai pusę metų neteikė nė vieno papildomo dokumento, kuris pagrįstų skolos dydį. Teisminį ginčą inicijavęs asmuo privalo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, rūpintis bei domėtis bylos eiga. Ieškovę atstovauja advokatas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalėjo sekti teismo siunčiamų elektroninių dokumentų turinį, aktyviai domėtis civilinės bylos eiga. Pasiteisinimai dėl didelio užimtumo nepateisinami.
5.2. Net ir tuo atveju, jeigu asmuo nėra teisėtu buto nuomininku ar savininku, toks asmuo privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, nes tomis paslaugomis naudojasi. Neteisėtai savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis besinaudojančio asmens padėtis negali būti geresnė, nei teisėtai tokiomis patalpomis besinaudojančio asmens. Vien ta aplinkybė, kad atsakovei priklauso Butas, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovės skolos už Buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Faktinis vartotojas, iš kurio ieškovė priėmė mokesčius (nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio ieškovė gaudavo atitinkamus mokėjimus už teikiamas paslaugas), išvengtų atsakomybės ir neigiamų padarinių našta nepagrįstai būtų perkeliama gyvenamųjų patalpų savininkui. Faktiniais Buto naudotojais skolos laikotarpiu buvo nurodomi tretieji asmenys, kurie turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 293,10 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Butas), nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčui
9. Apylinkės teismas nustatė ir ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Aptartą aplinkybę pagrindžia ir byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-16 išrašas.
10. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovė teikia namui, kuriame yra Butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y. ieškovė yra bendro naudojimo objektų administratorė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalis).
11. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Butas patikėjimo teisės pagrindu perduotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Tai, kad Butą patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130 patvirtinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimas Nr. 1-474.
12. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 1 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4063-967/2018 (sprendimas įsiteisėjęs) priteisė solidariai iš J. G., J. B., A. S. ir J. S. 1 419,59 Eur skolą, 41,19 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 460,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ naudai. Sprendime už akių nustatyta, kad:
12.1. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas;
12.2. su J. G., J. B., A. S. ir J. S. nesudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau atsakovai užima Butą ir naudojasi Butu, todėl tarp jų yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
13. Susipažinus su ieškovės apeliacinio skundo argumentais matyti, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas iš esmės kvestionuojamas dviem grupėmis aplinkybių: dėl proceso teisės pažeidimų ir dėl pareigos mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas ir dėl tinkamo atsakovo byloje, t. y. asmens, kuris turėtų atsakyti pagal pareikšto ieškinio reikalavimus – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ar tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., T. B., A. S., J. S., todėl visų pirma pasisakoma dėl tinkamo atsakovo byloje.
14. Nustatyta, kad Buto savininkė yra atsakovė, kuri patikėjimo teisės pagrindu Butą yra perdavusi valdyti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4063-967/2018 buvo nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. G., J. B., A. S. ir J. S. užima Butą, todėl yra faktiniai Buto nuomininkai. Atsakovė taip pat teismui pateikė Buto patikrinimo 2017-01-06, 2017-08-02, 2018-06-25, 2019-05-15, 2019-06-07, 2019-09-04 aktus, iš kurių matyti, kad Bute gyvena J. B., R. S., T. B. ir J. S. Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad J. B., T. B. ir J. S. yra deklaravę gyvenamąją vieta Bute.
15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
16. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) CK 4.82 straipsnio 3 dalis nedraudžia savininkui, t. y. savivaldybei, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad nuomininkas apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota; ii) tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017, nutarties 17–18 punktai).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors rašytiniai bylos duomenys ir duoda pagrindo išvadai, kad Butu faktiškai naudojasi (nuomojasi) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., T. B., A. S., J. S., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp Buto savininkės, taip pat ir patikėtinės bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, koks nors susitarimas dėl Butui priklausančių bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų išlaidų buvo sudarytas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė ir teikė duomenis apie tai, kad ne atsakovė, o patikėtinė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ koordinuoja bei vykdo Buto eksploatavimo patikrinimą bei rūpinasi nuomos mokesčio rinkliavos surinkimu, tačiau pateiktuose atsakovės Buto patikrinimo aktuose, pranešimuose dėl įsiskolinimo apmokėjimo už Buto nuomą, Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje nenurodyta, kad tiek atsakovė, tiek atsakovės turto patikėtinė, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (faktiniais Buto nuomininkais), būtų susitarę dėl Butui priklausančių bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų išlaidų apmokėjimo. Dėl šios priežasties, nesant šalių susitarimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patiriamų išlaidų apmokėjimo tvarkos, laikytina, jog atsakovė yra tinkamas subjektas, kuris turi atsakyti pagal pareikšto ieškinio reikalavimus.
18. Visgi, nors atsakovė ir turi atsakyti pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, tačiau tokia aplinkybė neatleidžia ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas teikiančio subjekto, nuo pareigos įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė atsakovės 293,10 Eur piniginę prievolę grindė tik pačios sudaryta skolų valdymo ataskaita, kuri parengta Exel kompiuterinės programos formate. Skolų valdymo ataskaita nepasirašyta, ataskaitoje nenurodyti pirminiai duomenys, kurių pagrindu fiksuojama informacija (pvz., apmokėti teiktų sąskaitų numerių ir serijų, sąskaitų išrašymo datų ir apmokėjimo terminų). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) (2015-08-05 Nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2015-08-13) reguliavimas numato, kad vykdydama pagrindinį uždavinį (pagrindinis uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus – Nuostatų 3 punktas), administratorė atlieka šias funkcijas: i) apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir Nuostatų 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims (Nuostatų 4.10 papunktis); ii) administratorė privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir(ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais (Nuostatų 7.3 papunktis). Tai reiškia, kad aptariamu atveju ieškovė turėjo net tik proceso įstatyme numatytą įrodinėjimo pareigą, tačiau reikalaujamą priteisti piniginę prievolę, atsakovei reikalaujant, privalėjo pagrįsti ir Nuostatuose nurodytais dokumentais (Nuostatų 4.10 ir 7.3 papunkčiai).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme 2020-08-04 gautas atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, kuriame atsakovė iš ieškovės prašė išreikalauti: i) sąskaitas ar kitus dokumentus, kurių pagrindų buvo sudaroma skolų valdymo ataskaita; ii) ieškovės banko išrašus nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio, identifikuojančius asmenis, kurie nurodomu laikotarpiu mokėjo už ieškovės teikiamas paslaugas Butui (el. b. l. 66–68). Atsakovė prašymą išreikalauti įrodymus grindė tuo, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas ieškinys, yra skolų valdymo ataskaita, tačiau ji negrindžiama pirminiais dokumentais, o joje užfiksuoti duomenys nepagrindžia, kodėl susidarė skola (piniginė prievolė). Apylinkės teismo teisėja prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tenkino ir įpareigojo ieškovę pateikti prašomus išreikalauti įrodymus iki 2020-08-10. Apie tenkintą prašymą ieškovė per elektroninių paslaugų portalą buvo informuota tą pačią 2020-08-05 dieną. Sutiktina, kad faktiškai ieškovė prašomus pateikti dokumentus turėjo per 5 kalendorines dienas, iš kurių dvi buvo nedarbo dienos. Visgi, ieškovė teismui nenurodė, kad aptarto termino nepakanka prašomiems dokumentams pateikti. Objektyvių aplinkybių, kurios būtų sudariusios priežastį bent jau teismui pateikti prašymą dėl termino įrodymų pateikimui pratęsimo ieškovė nenurodė. Sutiktina su atsakove, kad didelis ieškovės užimtumas ar klientų skaičius savaime nėra objektyvi aplinkybė nesirūpinti bei nesidomėti civilinės bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Juolab, vertinama ir tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris teikia administravimo paslaugas ir, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), turi patirties teisminių būdu išieškodama pinigines prievoles (skolas) iš skolininkų. Ieškovės procesinius dokumentus rengė (ir teismui juos padavė) ieškovės samdomi darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali ignoruoti ir aplinkybės, kad net ir priėmus nepalankų ieškovei sprendimą, ieškovė turėjo galimybę teikti prašytus pateiktus dokumentus ir su apeliaciniu skundu arba net ir po apeliacinio skundo padavimo tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis), tačiau papildomi įrodymai neteikti, nenurodyta aplinkybių, kodėl aptartų dokumentų negalima pateikti apeliaciniame procese. Skundžiamas sprendimas priimtas 2020-08-11, apeliacinis skundas gautas 2020-09-11, apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme paskirtas nagrinėti 2020-11-17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo daugiau nei pakankamai laiko pateikti dokumentus, kurių prašė atsakovė, ir kuriuos išreikalavo apylinkės teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad pateikti netiesioginiai duomenys, nesant pirminių duomenų, neįrodo apskaičiuotos skolos (piniginės prievolės) pagrįstumo. Analogiškos pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1615-656/2020, nutarties 18 punktą).
20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas taip pat pažeidė proceso įstatyme numatytą reikalavimą motyvuoti priimtą sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismo procesinis dokumentas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė reikalavimus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-08-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutartis 40 punktą). Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvai ir lakoniški, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas atsakė į esminius byloje keltus klausimus, išsprendė visus pareikštus reikalavimus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovei buvo aišku, kokiais motyvais ir kokiais pagrindais ieškinys buvo atmestas. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo atmesti dėl to, kad nepateikti prašyti pateikti įrodymai, todėl ir sprendimo tekstas yra lakoniškas. Nesant pateiktų pirminių suteiktas paslaugas pagrindžiančių dokumentų, apylinkės teismas neturėjo galimybės aptarti nepateiktų dokumentų turinio ir plačiau motyvuoti skundžiamo sprendimo, dėl ko ieškinio reikalavimai ir buvo netenkinti dėl įrodymų trūkumo. Be aptartų aplinkybių vertinama ir tai, kad su apylinkės teismo sprendimo išvadomis sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Tai reiškia, kad aptariamu atveju net ir plačiau motyvavus teismo sprendimą teisinis rezultatas byloje nesikeičia.
21. Kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (teisės normų subjektyvus interpretavimas, faktinių aplinkybių aprašymas) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti proceso dalyviai apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu neteikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.