Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ (toliau – UAB „Mano Būstas Dainava“) ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“), dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8.4. Dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieškovė. Tai, kad ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei 5 metams nuo palikimo atsiradimo, rodo, jog ieškovė nebuvo rūpestinga. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6. 248 straipsnio 4 dalis, 6. 259 straipsnis, 6. 282 straipsnio 1 dalis).

9. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti atliktas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė prašo prijungti prie bylos 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą (not. reg. Nr. 5445) ir kreditoriaus VMI 2015 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie palikimo atsiradimą, nes jų pateikimo būtinybė iškilo rengiant apeliacinį skundą.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme bei jų svarbą nagrinėjamam ginčui, pripažįsta, kad nėra pagrindo juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

14. Byloje nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovei priteista skola už jos teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., iš valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, kaip mirusio asmens (palikėjo) Buto paveldėtojos, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Byloje nekvestionuojama valstybės kaip palikimą priėmusio subjekto prievolė mokėti ieškovei skolą, susidariusią po palikėjo mirties, t. y. nuo 2015 m. gegužės 25 d. Apeliantė yra pateikusi duomenis, kad yra sumokėjusi 278,63 Eur sumą už ieškovės teiktas paslaugas pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras bei tvirtina, kad ieškovė nėra pateikusi sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė nebūtų apmokėjusi. Apeliaciniame skunde nesutinkama su ieškinyje nurodyta atsakovės (apeliantės) 1 183,30 Eur skolos suma tuo pagrindu, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo apskaičiuotos skolos dydžio, jos atsiradimo momento bei skolos pagrįstumo. Apeliantės tvirtinimu, skolos susidarymo momentas (iki palikėjo mirties ar po palikėjo mirties) yra reikšmingas, nes iki palikėjo mirties atsiradusioms skoloms išieškoti yra taikytinas 3 mėnesių terminas mirusio palikėjo įpėdiniams reikalavimui pareikšti (CK 5.63 str. 1 d.) bei naikinamasis 3 metų terminas (CK 5.63 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimas.

17. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė valstybės kaip paveldėtojos įsiskolinimą grindžia išimtinai skolų valdymo ataskaita (Exel formatu). Ši ataskaita nėra patvirtinta jį rengusio asmens rekvizitais ar antspaudu, joje nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pateikti netiesioginiai duomenys, nesant pirminių duomenų (sąskaitų faktūrų ar kt.), neįrodo apskaičiuotos skolos pagrįstumo, jos atsiradimo momento.

19. Be to, net ir skolų valdymo ataskaitos turinys neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl atsakovės prievolės ieškovei buvimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, buvęs Buto savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 5445 išduotas 2016 m. spalio 14 d. Ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita (Exel formatu) už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Ataskaitoje skolos likutis 2016 m. spalio pradžioje nurodomas 0 Eur, o 2016 m. spalio pabaigoje – 1 053,91 Eur, skolą detalizuojant taip: 1,04 Eur – administravimas; 0,77 Eur – kaupiamosios lėšos; 1,36 Eur – priežiūra / eksploatacija; 1,09 Eur – teritorijų ir laiptinių valymas; 1 049,65 Eur – skola. Iš aptartos detalizacijos spręstina, kad, valstybei priėmus palikėjo Butą 2016 m. spalio 14 d., jau buvo susidariusi 1 049,65 Eur skola. Nesant kitų duomenų apie skolos susidarymo aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo 1 049,65 Eur sumą pripažinti atsakovės kaip paveldėtojos prievole ieškovei.

20. Ieškovės teiktos ataskaitos duomenimis atsakovės skola 2020 m. vasario pabaigoje sudarė 1 183,30 Eur. Atsakovė nesutinka ne tik su ieškovės nurodyta 1 049,65 Eur skolos suma, bet ir išaugusiu atsakovės įsiskolinimu iki 1 183,30 Eur sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir skolą iš atsakovės priteisė neišsiaiškinęs bylai reikšmingų aplinkybių, neišsireikalavęs reikšmingų duomenų, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 185 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

22. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

23. Įvertinęs visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo bylą neturėdamas tam pakankamai faktinių duomenų, ko pasėkoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, nusprendė ieškinį tenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje iš ieškovės išreikalautini pirminiai duomenys skolų ataskaitoje nurodytai 1 049,65 Eur skolai pagrįsti, pateikiant teismui pirminius duomenis apie skolos susidarymo aplinkybes. Tuo atveju, jei skola susidariusi iki palikėjo mirties, išreikalautini iš ieškovės duomenys, kada ir kokių veiksmų ieškovė ėmėsi skolai išieškoti. Šie duomenys svarbūs vertinant ieškovės veiksmus CK 5.63 straipsnio 1 dalies ir CK 5.63 straipsnio 4 dalies normų kontekste. Esant šalių nesutarimui ir dėl likusios ieškovės nurodytos skolos dydžio, turi būti išreikalauti ir vertinami šalių tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys jų dėstomas aplinkybes dėl skolų atsiradimo, jų dydžio bei atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgiant į iš naujo vertintinų įrodymų apimtį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.