Alytaus apylinkės teismo nutartis

Administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų byla

2018 m. balandžio 30 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. Ž. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimu nubaustas už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, kuris nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems ATPK 329 straipsnyje nustatytiems pagrindams, teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, gali atsisakyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad formaliai pareiškėjas yra įvykdęs ir atitinka reikalavimus, numatytus ATPK 329 straipsnyje, tačiau ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, atsižvelgti į tai, ar pažeidėjas praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, į nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Kauno apygardos teismo 2015-06-05 nutartis byloje Nr. ATP-526-175/2015, 2016-02-22 nutartis byloje ATP-152-348/2016, 2016-04-28 nutartis byloje Nr. ATP-367-634/2016).

Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertinamas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Nagrinėjamu atveju prašymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą pareiškėjas grindė tuo, kad paskirta nuobauda jam kelia tam tikrus suvaržymus vykstant į darbą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria nepatogumų, dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu iš tiesų yra pasiekti. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, melagingai nurodė, jog tai yra pirmasis jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. Ž. praeityje buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už nustatyto greičio viršijimą, tai laikytina šiurkščiu pažeidimu, sukėlusiu pavojų ne tik kelių eismo saugumui bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šios aplinkybės rodo atsainų pažeidėjo požiūrį į nustatytą tvarką bei neigiamai jį charakterizuoja.

Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėjas nuo minėtos nuobaudos paskyrimo nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad nuobaudos tikslai pažeidėjo atžvilgiu jau yra pasiekti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į likusį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą B. Ž., todėl jo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

B. Ž. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.