- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-618-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32515-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“
- Atsakovas
- Ž. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Švaros broliai“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas ginčą pagal vartotojo Ž. P. (toliau ir atsakovas) reikalavimą ieškovui atlyginti automobiliui „Volvo S60“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 19 d. plovimo metu padarytą žalą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą vartotojo skundą atmesti.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2020 m. sausio 19 d. atsakovui suteikė minėto automobilio plovimo paslaugą, po kurios atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, nes ant automobilio kėbulo pastebėjo įbrėžimus, taip pat atsakovas prašė atlyginti žalą. Ieškovo įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti atlikęs įvykio tyrimą ir įvertinęs surinktą medžiagą, automobilio apgadinimus bei jų pobūdį nustatė, jog ant atsakovo automobilio esantys įvairių krypčių įbrėžimai galėjo atsirasti šiam automobiliui kontaktuojant su kietais, aštriais, abrazyvinį paviršių turinčiais objektais ir pažymėjo, kad skirtingos įbrėžimų kryptys bei tai, jog tarp pažeidimų nėra vientisumo, tęstinumo ir tolygaus atsikartojimo. Pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti pretenzijoje nurodyti įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta. Ieškovas teigia, jog apgadinimai ant atsakovo automobilio atsirado ne plovimo tunelinėje plovykloje metu, o dėl atsakovo automobilio kėbulo dalių fizinio kontakto su kitais paviršiais turinčiais objektais automobilio eksploatacijos metu. Atsakovas inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
3. Ieškovas pažymėjo, kad šluostės sukasi pagal laikrodžio rodyklę (kairėje pusėje – prieš laikrodžio rodyklę), šluosčių sukimosi kryptis – pastovi ir nekinta. Vertinant šluosčių sukimosi kryptį ir sugadinimų pobūdį (pažeidimų) kryptį, objektyviai techniniu pobūdžiu nebūtų įmanoma, jog besisukančios šluostės galėtų sukelti tokio pobūdžio sugadinimus, kurie nustatyti atsakovo automobilio apžiūros metu. Kita vertus, šluostės sukimosi kryptis esminės reikšmės neturi dėl to, kad ieškovo plovykloje naudojamos minkštos šluostės, kurios pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio), ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus (jos nėra kietos, abrazyvios).
4. Nurodė, kad Tarnyba 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą 10E-2308, kuriuo nutarė tenkinti vartotojo (atsakovo) prašymą pilna apimtimi. Atsakovo prašymas ieškovui ir ginčą neteismine tvarka nagrinėjusiai tarnybai grindžiamas teiginiu, jog ieškovas suteikė atsakovui nekokybišką paslaugą ir automobilio plovimo metu sukėlė žalą – apgadino automobilį (atsakovas kreipėsi dėl sutartinės atsakomybės už atsakovo turto sugadinimą taikymo). Ieškovas neneigia, kad pagal sutartį ir bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas turėtų atsakyti, jei būtų nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas būtent plovimo metu. Konkrečiu atveju jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio kėbulo subraižymai kilo būtent 2020 m. sausio 19 d. plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis, nėra, todėl nėra ir jokio pagrindo susieti ant kėbulo esančius subraižymus ir naudojimąsi plovyklos paslaugomis.
5. Atsakovas į atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš ieškovės UAB „Švaros broliai“ atsakovui Ž. P. 428,18 Eur žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo santykiai ir nustatė, kad byloje kilo klausimas, ar ieškovas turi atlyginti žalą atsakovui, kuris teigia, kad jo automobilio apgadinimai buvo padaryti automobilį plaunant ieškovo tunelinėje plovykloje.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. sausio 19 d. ieškovo plovykloje adresu, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), užsakė automobilio Volvo S60, v. n. (duomenys neskelbtini) kėbulo plovimo paslaugą. Tą pačią dieną atsakovas pateikė pretenziją dėl 2020 m. sausio 19 d. 16 val. plovimo metu pažeisto automobilio, t. y. subraižyto stogo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad iki automobilio registracijos jo paties iniciatyva buvo atliktas automobilio, kuris įsigytas po eismo įvykio, remontas (kuris pirktas po eismo įvykio). Iš byloje pateikto UAB „Finance property“, kuris yra ieškovo įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti, 2020 m. sausio 23 d. automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad tarp remontuojamų detalių nurodytas ir stogas (dažymas). Bylos duomenimis, 2020 m. sausio 31 d. raštu UAB „Finance property“ atsakovo pretenziją pripažino nepagrįsta, kadangi įbrėžimai atsirado ne dėl neteisėtų ieškovo veiksmų ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, o dėl automobilio eksploatacijos, bet ne plovimo ieškovo tunelinėje plovykloje metu. UAB „Finance property“ nurodžiusi, kad tyrimui buvo pateiktos fotonuotraukos bei vaizdo medžiaga, 2020 m. sausio 20 d. automobilis buvo papildomai apžiūrėtas, užfiksuoti įvairių krypčių ant skirtingų kėbulo plokštumų esantys įbrėžimai, kurie būdingi pažeidimams, atsirandantiems transporto priemonei kontaktuojant su kietais, aštriais, abrazyvinį paviršių turinčiais objektais. Tokio pobūdžio pažeidimai plovimo tunelinėje plovykloje metu techniniu požiūriu yra neįmanomi. Plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir/ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus, besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su automobilio kėbulu. Skirtingos įbrėžimų kryptys ir tai, jog tarp pažeidimų nėra vientisumo, tęstinumo ir tolygaus atsikartojimo, nors šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, rodo, kad įbrėžimai skirtingose vietose atsirado dėl skirtingų poveikių. Pašalinių daiktų, kurie galėtų padaryti pretenzijoje nurodytus įbrėžimus, plovimo metu nepastebėta. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, jog pageidauja, kad jam būtų atlyginta 1021,24 Eur žala pagal 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autodaktaras“ darbų ir detalių sąmatą Nr. 170032. Atsakovas papildomai pateikė Tarnybai 2019 m. gruodžio 13 d. darytą automobilio nuotrauką iš galo, kurią komentuodamas 2020 m. gegužės 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, ji nepagrindžia, jog automobilio būklė iki plovimo buvo techniškai tvarkinga, be to, nuotrauka neatskleidžia jokios informacijos apie automobilio būklę plovimo dieną, negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada nuotrauka buvo padaryta.
10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas į bylą pateikė filmuotą medžiagą apie atsakovo atvykimą į plovyklą, kuomet atsakovas su automobiliu sustoja prie kasos, sumoka už paslaugą, ir nuo kasos nuvažiuoja į plovyklą, tačiau iš pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobilio stogas dar iki plovimo paslaugos suteikimo jau buvo subraižytas dėl prastos vaizdo kokybės.
11. Teismas vertino, kad į bylą nepateikti duomenys, kad iki plovimo plovyklos personalas būtų apžiūrėjęs ar kitaip užfiksavęs automobilio išorinę būklę. Į bylą pateiktos ieškovo tunelinės plovyklos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 41 skiltyje „pagrindinės funkcijos ir užduotys“ nurodyta, kad, dirbant ne kasoje, plovyklos operatorius prieš automobiliams įvažiuojant į plovyklą, turi atlikti jų apžiūrą, įvertinti būklę ir galimą įrangos/automobilio apgadinimo riziką. Įspėti klientus apie galimą riziką ir neleisti naudotis plovyklos paslaugomis, jei klientas nenori prisiimti rizikos ir /arba nepašalina priežasčių, dėl kurių gali būti padaryta žala plovyklos įrangai. Teismas priėjo išvados, jog į bylą pateikta vaizdinė medžiaga nepatvirtina, kad plovyklos operatorius būtų atlikęs nurodytą užduotį. Teismas pažymėjo, kad ir pats ieškovas neteigė, jog automobilis prieš plovimą buvo apžiūrėtas, įvertina jo būklė, atsakovas įspėtas apie galimas rizikas. Įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas teismas sprendė, k dalis stogo subraižymo (brūkšninio tipo) yra daugiau nei akivaizdus, tad jo nepastebėti būtų tiesiog neįmanoma, jei plovyklos operatorius būtų tinkamai vykdęs pareiginius nuostatus. Neapžiūrėjus ar kitu būdu neužfiksavus atsakovo automobilio būklės, ieškovui nepateikus kitų įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog transporto priemonė buvo apgadinta jau iki plovimo.
12. Teismas nurodė, kad byloje buvo skirta ekspertizė, siekiant nustatyti automobilio pažeidimų susidarymo mechanizmą, ar sugadinimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, ar galėjo kilti dėl kitų aplinkybių, susijusių su eksploatavimu. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. liepos 9 d. ekspertizės akto išvadose nurodė, kad atsakovo 2020 m. sausio 19 d. pretenzijoje nurodyti automobilio kėbulo (stogo) pažeidimai yra mechaninio pobūdžio įbrėžimai, nugremžimai, įspaudimai, kad nustatyti, ar foto nuotraukose užfiksuoti automobilio kėbulo pažeidimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, tuo labiau ar pažeidimai susidarė jo plovimo „MINI“ programos metu 2020 m. sausio 19 d. ieškovo automatinėje tunelinėje plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), negalima dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Akte nurodoma, kad apibendrinant vaizdo įraše užfiksuotus valymo įrenginio atskirų šepečių, šluosčių algoritmus galima teigti, kad automobilio valymo tunelyje metu jo vertikalūs, horizontalūs, kiti paviršiai šepečiais (jų plaušais), šluostėmis veikiamas mechaniškai (braukiamas, trinamas, valomas) įvairiomis kryptimis – tiek horizontaliai, teik vertikalia, tiek sudėtingos formos kreivėmis. Pasak eksperto, pažeidimai ant automobilio stogo užsifiksavę vietose, su kuriomis plovimo metu šepečiai, plaušai taip pat kontaktuoja. Sutampa pažeidimų išsidėstymo ir šepečių, šluosčių judėjimo kryptys. Sutampantys požymiai yra bendrieji, pažeidimus palikusio objekto nenurodantys. Duotuoju atveju iš foto nuotraukų, video įrašų nėra galimybės pilnai įvertinti tiriamųjų objektų, pažeidimuose užsifiksavusių požymių, sumodeliuoti konkrečios situacijos, atlikti ekspertinius eksperimentus, lyginamąjį variantą. Akte taip pat nurodoma, kad nėra galimybės įvertinti automobilio iki plovimo, kaip ir įvertinti plovimo metu buvusių šepečių, šluosčių būklės.
13. Teismas vertino, kad ekspertizės aktas neatsakė į esminius ieškovo iškeltus klausimus, konkreti situacija nebuvo modeliuojama, ekspertai nebuvo nuvykę į plovyklą, neanalizavo plovyklos mechanizmo veikimo aspektų ir kita. Ieškovui teigiant, kad ekspertas tyrimo neatliko, teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašė teismo ekspertizės aktą grąžinti papildyti/taisyti, skirti pakartotinę ekspertizę, neteikė kitų leistinų įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad kurį laiką šluostės „guli“ ant automobilio stogo jam judant į priekį. Taigi, nors ieškovas teigia, kad šluostės negali „įspausti“ automobilio paviršiaus, tačiau įvertinus, kad šluostėms nugulus ant stogo jos tam tikrą atstumą buvo tempiamos/braukiamos per stogą, teismas sprendė, kad ant šluosčių buvus tam tikrų abrazyvų, tempimo metu galėjo būti padaryti epizodiniai brūkšniniai įbrėžimai, kuriuos nurodė atsakovas. Nustatęs, kad brūkšniniai įbrėžimai galėjo atsirasti plovimo metu, teismas dėl kitų įbrėžimų nepasisakė, kadangi ieškovas neneigė, kad turi būti perdažomas visas stogas, nors ten būtų ir kitų pažeidimų, nesusijusių su ieškovo teiktomis paslaugomis. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad plovimo metu negalėjo atsirasti atsakovo automobilio stogo įbrėžimai, juolab, neįrodė, kad atsakovo automobilio stogas jau buvo su įbrėžimais iki plovimo.
14. Sprendime pažymima, kad nors byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovo automobilis buvo subraižytas ir kitose vietose, kad atsakovas automobilį buvo įsigijęs po eismo įvykio (sugadinta priekinio bamperio zona), tačiau tai savaime nepatvirtina, kad ir automobilio stogas buvo subraižytas, tuo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, subraižymo pobūdis ant stogo akivaizdžiai skiriasi nuo kitų subraižymų, tad negalima vienareikšmiškai spręsti, kad stogo sugadinimai jau buvo iki jo plovimo ieškovo plovykloje. Teismas, įvertinęs 2019 m. gruodžio 13 d. darytą automobilio nuotrauką, pažymėjo, kad stogo zona nuotraukoje nėra gerai įžiūrima tam, kad spręsti apie automobilio stogo įbrėžimų (ne)buvimą. Pažymėjo, kad nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti stogo įbrėžimų matavimus, o ieškovą šluosčių nuotraukas ir matavimus, tačiau iš šių duomenų spręsti apie galimus buvusius stogo įbrėžimus ir jų atsiradimo priežastis taip pat nėra įmanoma. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. paslaugų teikimo metu apgadino atsakovo automobilį, tuo sukeldamas jam žalą.
15. Pasisakydamas dėl padarytos žalos dydžio teismas nurodė, kad atsakovas žalą grindžia 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autodaktaras“ darbų ir detalių sąmata Nr. 170032 1021,24 Eur sumai, ieškovas su 2021 m. vasario 24 d. prašymu pateikė 2021 m. vasario 11 d. UAB „Smart claims“ transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimą 428,18 Eur sumai. Teismas vertino, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis nebuvo remontuotas, tad negalėjo pateikti faktiškai patirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Laiko tarpas tarp šalių pateiktų sąmatų yra beveik metai laiko (atsakovo sąmata senesnė), atsakovo sąmata nors ir yra pasirašyta, tačiau nenurodyta, kas ją rengė, tad atsakovas ir prisiima atsakomybę už jos turinį. Ieškovas pateikė remonto darbų išlaidas, paskaičiuotas naudojant DAT sistemą, kuri, pasak ieškovo, pagal Transporto priemonių sugadinimų nustatymą reglamentuojančias taisykles yra priimtina sugadinimų vertei nustatyti. Kadangi atsakovas neįrodinėjo, kad ir kodėl ieškovo nurodytoje sąmatoje sumos yra per mažos, teismas sprendė, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos remonto išlaidos (428,18 Eur) yra adekvačios sugadinimams ir jų remonto išlaidoms, tad pagrįstos. Dėl nurodytų argumentų teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovo 428,18 Eur sumą žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
16. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymu prašo priteisti iš atsakovo 1 036 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, 650 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti ir 363 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Kartu su prašymu pateiktos sąskaitas ir jų apmokėjimą parvirtinantys mokėjimų nurodymai. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 11 d. pavedimu sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį, o 2021 m. kovo 16 d. - 650 Eur užstatą už ekspertizę. Iš 2021 m. liepos 9 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, jog už ekspertizės atlikimą buvo išrašyta sąskaita 582,35 Eur sumai. Kadangi ieškovė sumokėjo didesnį užstatą nei sudarė ekspertizės išlaidos, ieškovui iš teismo sąskaitos grąžino 67,65 Eur nepanaudoto užstato dalis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, nutarė iš ieškovės priteisti 428,18 Eur žalą. Dėl bylos nagrinėjimo ypatumų, atsakovas šioje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio/priešieškinio. Žalos dydį nustatė Tarnyba pagal atsakovo pateiktus įrodymus, todėl teismui šioje byloje išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus priteisti iš ieškovo 428,18 Eur žalą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikytina, jog priimtas sprendimas atsakovo naudai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisimos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovas UAB „Švaros broliai“ (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui sprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo išsprendimo iš esmės nepakeistu, prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į atsakovo reikalautos ir pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimo sumos proporciją.
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl netinkamai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantas nesutikimą su sprendimo motyvais grindžia sekančiais motyvais:
19.1. teismas ieškovo pareigą sumokėti atsakovui kompensaciją nustatė nusprendęs, kad ieškovas neįrodė, jog transporto priemonė buvo apgadinta iki plovimo. Teismo išvada, kad iš vaizdo medžiagos nėra įmanoma nustatyti automobilio būklės iki plovimo ir ieškovo atsakomybės siejimas su išvada, kad ieškovas neįrodė, jog tokių sugadinimų buvo iki plovimo, yra grindžiami tik prielaidomis;
19.2. teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir paties atsakovo pripažintoms aplinkybėms, kad automobilis dar iki plovimo nebuvo techniškai tvarkingas. Be to, pats teismas sprendė, kad ne visi pažeidimai galėjo atsirasti plovimo metu, tačiau nelaikė šių duomenų reikšmingais ir dėl kitų subraižymų nepasisakė. Nesutampančių su šluosčių judėjimo kryptimi pažeidimų faktas užfiksuotas ir ekspertizės išvadoje. Apelianto įsitikinimu, jeigu iš pateiktos vaizdo medžiagos negalima įžiūrėti stogo įbrėžimų, tai nereiškia, jog jų nebuvo. Nesutinka su teismo nuomone, kad nėra pagrindo manyti, kad įbrėžimus galėjo dengti storas nešvarumų sluoksnis, nes nuotraukose ant automobilio stogo matomas namo atspindys. Pažymi, kad nuotraukos darytos UAB „Finance property“ specialistų apžiūros dieną, kuri buvo ne iš karto po plovimo, todėl apžiūros dieną automobilio nešvarumų sluoksnis skyrėsi nuo plovimo dieną buvusio. Be to, ekspertizę atlikęs ekspertas nurodė, kad nustatyti, ar nuotraukose užfiksuoti automobilio kėbulo pažeidimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, tuo labiau ar pažeidimai susidarė jo plovimo MINI programos metu, negalima. Tai reiškia, kad nėra įrodymų, kad automobilio sugadinimai kilo būtent ieškovo plovykloje;
19.3. anot apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo automobilis nebuvo techniškai tvarkingas iki plovimo, tą pripažino pats atsakovas teismo posėdyje, be to, tai užfiksuota ir automobilio apžiūros akte, tai reiškia, kad stogo subraižymai galėjo būti net ir automobilio įsigijimo metu;
19.4. akcentuoja, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. buvo pirmasis automobilio plovimas, o pats automobilis didžiojoje dalyje buvo perdažytas, automobilio perdažymas vyko maždaug savaitę prieš registruojant automobilį. Pabrėžia, kad pats atsakovas nurodė, kad stogas nebuvo perdažytas, taigi iki automobilio pirkimo buvę stogo pažeidimai nebuvo šalinami. Be to, iš ieškovo pateiktų nuotraukų matosi, jog ant automobilio stogo matosi įvairaus pobūdžio pažeidimų, kurie tiek sutampa, tiek nesutampa su plovimo šluosčių judėjimo kryptimis šios dalies atžvilgiu. Nurodo, kad skirtingomis kryptimis išsidėstę trumpi, tarpusavyje lygiagretūs įbrėžimai, kurių pradžia išsidėsčiusi lygioje linijoje, kas galėtų būti padaryta tik dėl kontakto su kietą, lygią briauną turinčiu išoriniu objektu. Taip pat, defektai yra lokalūs, o plovimo šluostės kontaktuoja per visą automobilio išorinių detalių plotą. Plovyklos šluostės yra vienodo pločio, sukabintos vienodais atstumais, o tarp išilgų subraižymų ant stogo, nuotraukose matosi, kad tarpai nevienodi. Taip pat matomi du brūkšniai visiškai vienas šalia kito, technologiškai neįmanoma, kad 10 cm pločio šluostės, išsidėsčiusios panašiu atstumu viena nuo kitos, padarytų du įbrėžimus vieną šalia kito, 0,5 cm atstumu. Pažymi, kad nors teismas ir sutiko, kad ant stogo buvo ir kitų pažeidimų, kurių kryptis nesutampa su šluosčių judėjimo kryptimi, tačiau šių duomenų nepagrįstai nelaikė reikšmingais ir dėl jų nepasisakė. Anot apelianto, nurodyti duomenys patvirtina jo teiginius, kad atsakovo automobilio stogas jau buvo pažeistas iki plovimo;
19.5. apelianto teigimu, kitų sugadinimų buvimo faktas lemia, kad atsakovas atlygintinos žalos nepatyrė. Teigia, jog teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad šalinant stogo subraižymus, reikėtų bet kuriuo atveju perdažyti visą stogą. Šiuo atveju kitų sugadinimų, nesutampančių su šluosčių judėjimo kryptimi, nustatymas, patvirtina, kad jau iki plovimo atsakovo automobilis buvo tokios būklės, kuri lėmė poreikį perdažyti visą automobilio stogą. Todėl net jei plovimo metu galėjo atsirasti papildomi įbrėžimai, šiuo atveju atsakovo galimos stogo dažymo išlaidos dėl to nepadidėjo. Apeliantas tvirtina, kad stogo dažymo poreikį sukėlė ne pažeidimai, atsiradę plovimo proceso metu, todėl išlaidos stogo perdažymui dėl papildomų sugadinimų nepadidėtų ir laikytina, kad atsakovas jokių nuostolių nepatyrė;
19.6. teigia, kad teismas privalėjo vertinti kitus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo, kad pagal sugadinimų pobūdį jie negalėjo būti padaryti plovimo metu. Pažymi, kad UAB „Finance Property“ žalų vertinimo specialistai, atlikę gautos pretenzijos vertinimą, padarė išvadą, kad tokie apgadinimai, kokie buvo pastebėti ant automobilio kėbulo, techniniu požiūriu plovimo metu yra neįmanomi. Šio rašytinio įrodymo teismas nevertino, dėl jo net nepasisakė, taigi ir neatmetė;
19.7. apelianto nuomone, teismas klaidingai vertino, kad šluostėms nugulus ant stogo jos tam tikrą atstumą buvo tempiamos/braukiamos per stogą ir ant šluosčių buvus tam tikrų abrazyvų, tempimo metu galėjo būti padaryti epizodiniai brūkšniniai įbrėžimai, kuriuos nurodė atsakovas. Nėra jokių duomenų, kad ant šluosčių galėjo būti abrazyvo. Paaiškina, kad prieš įvažiuojant į šepečių zoną automobilis iš visų pusių padengiamas purvo tirpikliu, po to nuskalaujamas aukšto slėgio plovimu, vėliau automobilis gausiai padengiamas šampūnu, kuris papildomai lubrikuoja automobilį prieš įvažiuojant į šepečių zoną. Neaišku, kokiu pagrindu teismas daro išvadas, kad jeigu ant šluosčių buvo abrazyvo, tempimo metu galėjo būti padaryti epizodiniai brūkšniniai įbrėžimai;
19.8. teismas nepagrįstai sprendė, kad dienos pretenzijų skaičius nepaneigia automobilio apgadinimo galimybės. Pažymi, kad įrangos veikimo sutrikimų Tarnyba nenustatė. Tarnyba mini Valstybinės darbo inspekcijos (toliau ir VDI) atlikto patikrinimo metu nustatytus organizacinius trūkumus dėl darbo dokumentacijos vertimų į lietuvių kalbą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad paslauga buvo kokybiška ir saugi. Kaip nurodoma Tarnybos nutarime, VDI inspektavimų metu nustatytų pažeidimų pobūdis nėra nesusijęs su tiesiogine grėsme žmonių sveikatai ir saugai arba naminiams gyvūnams bei turtui. Taip pat Darbo inspekcijos specialistų išvadoje neatitikčių Reglamento reikalavimams, įgalinančių pradėti mašinų pašalinimo iš rinkos procedūras, neidentifikuota. Tai tik įrodo, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp paslaugų kokybės ir automobilio sugadinimų;
19.9. pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo darbuotojai turi pareigą atlikinėti kiekvieno automobilio, įvažiuojančio į plovyklą, detalią apžiūrą. Toks vertinimas buvo motyvuojamas ne sutartimi ar teisės aktais, o tik tuo, kad tai buvo nurodyta plovyklos operatoriaus pareiginėje instrukcijoje, kurios nuostatos aktualios darbuotojo santykyje su darbdaviu, bet nesukuria ir nenustato ieškovo ir atsakovo tarpusavio teisių ir pareigų bei nesukuria klientams jokių teisių ar paslaugos teikėjo pareigų klientų atžvilgiu. Darbuotojų pareiginių instrukcijų turinys negali būti teisiškai reikšmingu vertinant, kokius veiksmus ieškovas privalėjo atlikti teikdamas paslaugą. Ieškovo ir atsakovo teises ir pareigas nustato sutartis ir tunelinės plovyklos taisyklės, kurių pagrindu ieškovas neprisiima pareigos vertinti ir kontroliuoti automobilio būklę iki plovimo;
20. Apelianto nuomone, ieškinį tenkindamas iš dalies, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantas pažymi, kad žalos dydį (1021,24 Eur) nustatė Tarnyba pagal atsakovo pateiktus įrodymus, tokiu būdu buvo nustatyta ginčo suma. Atsakovas viso proceso metu palaikė savo reikalavimą žalos atlyginimui pilna apimtimi, todėl ieškovas turėjo gintis nuo reikalavimo ne tik atsakomybės taikymo aspektu, bet ir atlygintinos žalos dydžio klausimu. Pažymi, kad jei ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, Tarnybos nutarimas įsigaliotų ir tokią sumą (1021,24 Eur) ieškovas privalėtų sumokėti atsakovui. Nurodo, kad šiuo atveju paties atsakovo procesinis elgesys lėmė poreikį ieškovui gintis ir atlygintinos žalos dydžio aspektu, todėl nėra teisinga ir sąžininga, kad apsigynęs dėl nepagrįstai didelio jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo, ieškovas netenka teisės į patirtų atstovavimo išlaidų proporciją. Skundžiamu sprendimu teismui tenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies, t. y. 41,93 proc. dalimi, atitinkama proporcija turėjo būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Ž. P. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu atsakovas nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, taigi būtent ieškovas turėjo įrodyti, jog transporto priemonė iki plovimo jau buvo apgadinta, taip paneigiant jos apgadinimo tikimybę plovimo metu, tačiau šios pareigos neįvykdė. Nurodo, kad:
22.1. nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas neatsako už byloje pateiktų vaizdo įrašų kokybę, už pastarąją yra atsakingas ieškovas, taigi, pateikta filmuota medžiaga ieškovas neįrodė, kad automobilio stogas buvo apgadintas iki automobilio plovimo paslaugos suteikimo;
22.2. pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių tunelinės plovyklos operatoriaus pareiginiai nuostatais, pažymi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, iš to galima daryti išvadą, kad viena iš pareiginių nuostatų paskirčių yra tinkamai apibrėžti darbo funkcijas. Darbo funkcija apibrėžia darbuotojo įsipareigojimą atlikti tam tikros apimties darbą, kartu nustatant, kokios pareigos vykdymo darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atsakovas akcentuoja, kad pareiginiuose nuostatuose plovyklos operatoriui yra numatyta atsakomybė už tinkamą plovykloje ir jos teritorijoje esančios įrangos priežiūrą bei savalaikį informavimą apie gedimus. Tuo atveju, kai darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas (arba dėl jų neatlikimo), padaro žalos tretiesiems asmenims, už šiems asmenims padarytą žalą visiškai atsako darbdavys. Atsiskaitęs tretiesiems asmenims darbdavys įgyja atgręžtinę teisę į žalą padariusį darbuotoją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo darbuotojo (tunelinės plovyklos operatoriaus) pareiginius nuostatus ir juose darbuotojui numatytas darbo funkcijas bei pareigas, nes šių pareigų netinkamas atlikimas (neatlikimas), tiesiogiai sąlygoja žalos tretiesiems asmenims atsiradimą ir turi esminės reikšmės paslaugų teikėjo atsakomybei prieš klientą.
Šalies argumentai
22.3. apeliantui teigiant, kad ieškovo ir atsakovo teises bei pareigas nustato sutartis ir tunelinės plovyklos taisyklės, atsakovas pažymi, kad šiuo atveju jokia sutartis, kurioje būtų nurodytos paslaugos teikėjo ir kliento teisės bei pareigos, sudaryta ir pasirašyta nebuvo, o tunelinės plovyklos taisyklėse, rengtose paties ieškovo, ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, apskritai sau nenusimatė jokių pareigų paslaugos gavėjo atžvilgiu;
22.4. anot atsakovo, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad automobilių plovimui naudojama įranga buvo tvarkinga, o įrangos veikimo sutrikimų Tarnyba nenustatė. Priešingai, Tarnybos 2020 m. spalio 16 d. nutarime Nr. 10E-2308 nurodyta, kad ginčo nagrinėjimo metu teikdamas tarnybai paaiškinimus dėl vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių, paslaugos teikėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiūra (reguliavimas, priežiūra, valymas, aptarnavimo darbai pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas ir kita), atitinkamai neįrodė ir fakto, jog įranga yra prižiūrima laikantis gamintojo nurodymų, t. y. prižiūrima tinkamai, laikantis gamintojo rekomendacijų, o jei rekomendacijų nėra laikomasi, nepateikė kitų dokumentų, įrodymų, kuo vadovaujantis ir kaip yra vykdoma įrenginių priežiūra. Atsakovo manymu, tai kelia abejonių dėl ieškovo teikiamų paslaugų kokybės bei mechanizmų eksploatavimo. Nors ieškovas pateikė sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, tačiau šie aktai sudaryti atitinkamai 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d., kai tuo tarpu įvykis, dėl kurio yra kilęs ginčas, įvyko 2020 m. sausio 19 d. Taigi, jie nepatvirtina ieškovo atlikto tinkamo ir savalaikio plovyklos mechanizmų eksploatavimo. Šių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovo pateikta objekto aptarnavimo žurnalo suvestinė, kadangi joje pateikti duomenys tik nuo 2020 m. balandžio mėn. Ieškovas nepateikė duomenų, kada paskutinį kartą prieš įvykį ir iš karto po jo buvo keisti šepečiai ir šluostės (plaušai). Pažymi, kad ieškovas į bylą pateikė dokumentą, įvardintą kaip „Dienos patikrinimų grafikas“, iš kurio matyti, kad nepaisant apie 16.30 val. iš atsakovo gautos pretenzijos, kitas galimai atliktas plovyklos mechanizmų patikrinimas tą dieną įvyko tik 18.00 val., t. y., pagal numatytą grafiką, todėl ieškovas neįrodė, kad atliko papildomą plovyklos mechanizmų apžiūrą;
22.5. atsakovo nuomone, ieškovo pateikti vaizdo įrašai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovo automobilis plovimo tunelinėje plovykloje metu galėjo turėti sąlytį su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais todėl ieškovas neįrodė, kad tinkamai įvykdė pareigą atlikti eksploatuojamų įrenginių priežiūrą ir suteikė atsakovui kokybišką paslaugą. Šios išvados nepaneigia ir UAB ,,Finance Property“ 2020 m. sausio 31 d. raštas, kadangi šis asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas palaikyti ieškovo interesus, todėl jos pateikti dokumentai vertinti kaip subjektyvūs ir teismas pagrįstai jais nesirėmė;
22.6. apelianto nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną jis daugiau nebuvo gavęs jokių pretenzijų, nepaneigia transporto priemonės apgadinimo tikimybės. Teigia, kad VDI rašte Nr. SD-129-991 nurodoma, kad darbo inspekcijos specialistų nuomone, atsižvelgiant į Tarnybos gaunamų pareiškėjų skundų turinį, siekiant nustatyti, ar mašinos, kurioms taikomas Reglamentas ir kurios turi ženklą CE bei EB atitikties deklaracijas, gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai arba tam tikrais atvejais naminiams gyvūnams bei turtui, o taip pat ar faktiškai atitinka Reglamento 11 punkto nuostatas, būtų tikslinga plėsti tyrimo aprėptis, inicijuojant Paslaugos teikėjo atitinkamų įrenginių ekspertizes. Atsakovo nuomone tai patvirtina, kad būtent dėl ieškovo teikiamų paslaugų kokybės Tarnyboje yra gaunami skundai.
23. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo motyvų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas pažymi, kad tuo metu, kai ginčas buvo nagrinėjamas Tarnybos, ieškovas neginčijo atsakovo pateikto žalos paskaičiavimo dydžio, neteikė dėl to jokių paaiškinimų (ieškovo paaiškinimai pateikti tik dėl neteisėtų veiksmų), atsikritimų, kitokių, nei atsakovo pateikti, žalos dydžio paskaičiavimų. Toks ieškovo neveikimas sąlygojo, kad nagrinėjant ieškinį teisme pats ieškovas turėjo gintis nuo Tarnybos priteisto žalos dydžio, kurio jis neginčijo ikiteisminėje stadijoje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) buvimo faktą ir nusprendus iš ieškovo atsakovo naudai priteisti žalos atlyginimą, pagrįstai laikyta, jog tokiu atveju sprendimas yra laikomas priimtu atsakovo (vartotojo) naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas tokio pobūdžio bylose reikštų vartotojo teisės kreiptis į ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas dėl pažeistų teisių gynimo suvaržymą, nes vartojimo ginčas dėl sąlyginai nedidelės sumos dėl didelės priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos tampa (gali tapti) neproporcingas ginčo sumai. Atsakovas taip pažymi, kad šioje byloje daugiau nei pusę ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (650,00 Eur iš bendros 1036,00 Eur sumos) sudaro išlaidos už byloje atliktą ekspertizę, kuri buvo paskirta ieškovo prašymu. siekiant paneigti neteisėtų veiksmų buvimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ieškinį, pagal ieškovo reikalavimą išspręsti vartojimo ginčą iš esmės ir atmesti vartotojo (atsakovo) skundą, tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo atsakovui 428,18 Eur žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į ji išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl bylos aplinkybių
27.1. atsakovas 2020 m. sausio 19 d. ieškovo plovykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)s, užsakė automobilio „Volvo S60“, v. n. (duomenys neskelbtini) kėbulo plovimo paslaugą. Atsakovas 2020 m. sausio 19 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl plovimo metu pažeisto automobilio, t.y. subraižyto stogo;
27.2. ieškovo įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti UAB „Finance property“ 2020 m. sausio 31 d. raštu atsakovo pretenziją pripažino nepagrįsta, kadangi įbrėžimai atsirado ne dėl ieškovo veiksmų, kuomet automobilis buvo plaunamas tunelinėje plovykloje, o dėl automobilio eksploatacijos. Iš automobilio nuotraukų, vaizdo įrašo iš tunelinės plovyklos bei papildomos apžiūros nustatyta, kad ant automobilio kėbulo esantys subraižymai būdingi pažeidimams, atsirandantiems transporto priemonei kontaktuojant su kietais, aštriais, abrazyvinį paviršių turinčiais objektais, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai plovimo tunelinėje plovykloje metu techniniu požiūriu yra neįmanomi, kadangi plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir/ar kitaip negadinant kėbulo paviršiaus, besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su automobilio kėbulu;
27.3. nesutikdamas su ieškovo atsakymu į pretenziją, atsakovas 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir Tarnyba), prašydamas atlyginti 1 021,24 Eur žalą pagal 2020 m. vasario 28 d. UAB „Autodaktaras“ darbų ir detalių sąmatą Nr. 170032. Ieškovas nesutiko su atsakovo reikalavimu. Tarnyba 2020 m. spalio 16 d. nutarimu tenkino atsakovo reikalavimą atlyginti atsakovo automobiliui padarytą žalą, t. y. 1 021,24 Eur. Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu;
27.4. byloje buvo paskirta ekspertizė: Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. liepos 9 d. ekspertizės akto išvadose nurodė, kad atsakovo pretenzijoje nurodyti automobilio kėbulo (stogo) pažeidimai yra mechaninio pobūdžio, ir, kad nustatyti, ar nuotraukose užfiksuoti automobilio kėbulo pažeidimai susidarė jo plovimo automatinėje tunelinėje plovykloje metu, negalima. Akte nurodoma, kad pagal valymo įrenginio atskirų šepečių, šluosčių algoritmus galima teigti, kad automobilio valymo tunelyje metu jo vertikalūs, horizontalūs, kiti paviršiai šepečiais (jų plaušais), šluostėmis veikiamas mechaniškai (braukiamas, trinamas, valomas) įvairiomis kryptimis – tiek horizontaliai, tiek vertikalia, tiek sudėtingos formos kreivėmis. Pasak eksperto, pažeidimai ant automobilio stogo užsifiksavę vietose, su kuriomis plovimo metu šepečiai, plaušai taip pat kontaktuoja. Sutampa pažeidimų išsidėstymo ir šepečių, šluosčių judėjimo kryptys. Sutampantys požymiai yra bendrieji, pažeidimus palikusio objekto nenurodantys. Akte taip pat nurodoma, kad nėra galimybės įvertinti automobilio iki plovimo, kaip ir įvertinti plovimo metu buvusių šepečių, šluosčių būklės.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
28. Apeliantas ginčija pirmos instancijos sprendimą, teigdamas, jog nėra įrodymų, kad automobilio sugadinimai kilo būtent plovykloje, be to, jau iki plovimo atsakovo automobilis buvo tokios būklės, kuri lėmė poreikį perdažyti visą automobilio stogą, todėl net jei plovimo metu galėjo atsirasti papildomi įbrėžimai, šiuo atveju atsakovo galimos stogo dažymo išlaidos dėl to nepadidėjo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti, jog transporto kėbulo išorės įbrėžimai (konkrečiai – stogo subraižymai) buvo iki atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos. Šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, savaime nepagrindžia apelianto pozicijos, kad automobilio stogas buvo subraižytas. Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad iki automobilio pirkimo buvę stogo pažeidimai nebuvo šalinami, kadangi, atsakovui įsigijus automobilį, tam tikrose vietose buvo atlikti automobilio dažymo darbai, tačiau stogas nebuvo perdažytas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, subraižymo pobūdis ant stogo akivaizdžiai skiriasi nuo kitų subraižymų, tad negalima vienareikšmiškai spręsti, kad stogo sugadinimai jau buvo iki automobilio plovimo ieškovo plovykloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti labiau priešingą, nei nurodo apeliantas, išvadą, t. y., kad iki atsakovo apsilankymo tunelinėje plovykloje automobilio stogas nebuvo subraižytas, juolab, kad atsakovas, įsigijęs automobilį, nematė poreikio dažyti automobilio stogo, kadangi ši kėbulo detalė buvo be esminių apibraižymų. Taigi, atsižvelgiant į apeliantui tenkančią įrodinėjimo pareigą pripažintina, kad jis neįrodė stogo subraižymų iki atliktos transporto priemonės plovimo paslaugos (CPK 178 straipsnis).
30. Aptariamu atveju pripažinus, kad apeliantas neįrodė stogo subraižymų atsiradimo iki plovimo paslaugos fakto, apelianto argumentai, kad atsakovo galimos stogo dažymo išlaidos dėl to nepadidėjo ir dėl to laikytina, kad atsakovas jokių nuostolių nepatyrė, neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pabrėžtina, kad įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo automobilio stogas jau buvo su įbrėžimais iki jo plovimo, tačiau apeliantas šios teismo išvados nepaneigė bei nenurodė (neįrodė) pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimo pažeidimų.
31. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo vertinti kitus įrodymus, konkrečiai –byloje esantį UAB „Finance Property“ apžiūros protokolą, kuriame konstatuota, kad tokie apgadinimai, kokie buvo pastebėti ant automobilio kėbulo, techniniu požiūriu plovimo metu yra neįmanomi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Pastebėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra išsamiai aptartas UAB „Finance property“ automobilio apžiūros protokolo turinys, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas šio įrodymo apskritai nevertino. Vien tai, kad teismas, motyvuodamas padarytas išvadas nesirėmė UAB „Finance property“ automobilio apžiūros protokolu, kuris iš esmės sutampa su ieškovo deklaruojama pozicija, nereiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, apskritai šio įrodymo nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
32. Apeliantas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad dienos pretenzijų skaičius nepaneigia automobilio apgadinimo galimybės, kadangi, pasak apelianto, jo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos atlikti patikrinimų duomenys pagrindžia tinkamą plovimo įrangos priežiūrą ir eksploatavimą. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais argumentais, o vien aplinkybė, kad transporto priemonės plovimo dieną iš viso buvo atlikti 624 plovimai, o nuo 15 val. iki 17 val. atlikti 169 plovimai, tačiau gauta tik atsakovo pretenzija, nepaneigia tikimybės dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės apibraižymo ieškovo plovykloje, pastarajam nepagrindus, kad atsakovo transporto priemonė buvo su kėbulo pažeidimais įvažiuojant į plovyklą.
33. Dėl apelianto argumento, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo darbuotojai turi pareigą atlikinėti kiekvieno automobilio, įvažiuojančio į plovyklą, detalią apžiūrą, kadangi tai įtvirtinta tik plovyklos operatoriaus pareiginėje instrukcijoje, kurios nuostatos nėra aktualios šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjant ginčą, kylantį iš paslaugos teikėjo (ieškovo) ir kliento (atsakovo) santykių, pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą visiškai pagrįstai akcentuoja DK 151 straipsnio nuostatą, numatančią, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atlyginęs žalą darbdavys atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Pabrėžtina, kad nors šiuo atveju ginčo įvykio metu plovykloje buvusio darbuotojo atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, įvertinus galimą darbuotojo atsakomybės apimtį, pripažintina, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo darbuotojo (tunelinės plovyklos operatoriaus) pareiginius nuostatus ir juose darbuotojui numatytas darbo funkcijas bei pareigas, nes šių pareigų netinkamas atlikimas (neatlikimas), kaip teisingai nurodo atsakovas, tiesiogiai sąlygoja žalos tretiesiems asmenims atsiradimą ir turi esminės reikšmės paslaugų teikėjo atsakomybei prieš klientą.
34. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad byloje neįrodyta, kad plovimo metu negalėjo atsirasti atsakovo automobilio stogo įbrėžimai, juo labiau, neįrodyta, kad atsakovo automobilio stogas jau buvo su įbrėžimais iki jo plovimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo (ne)teisėtumo
35. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliantas nurodo, kad viso proceso metu turėjo gintis nuo reikalavimo ne tik atsakomybės taikymo aspektu, bet ir atlygintinos žalos dydžio klausimu. Papildomai nurodo, kad šiuo atveju paties atsakovo procesinis elgesys lėmė poreikį ieškovui gintis ir atlygintinos žalos dydžio aspektu, todėl neteisinga, kad apsigynęs nuo nepagrįstai didelio reikalavimo, ieškovas netenka teisės į patirtų atstovavimo išlaidų proporciją.
36. Pasisakydamas dėl teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
37. Pirmosios instancijos teismas nutarė iš ieškovės priteisti 428,18 Eur žalą, o spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio pareiškimo bei pabrėžė, jog atsižvelgiant į materialųjį bylos rezultatą, priimtas sprendimas yra atsakovo naudai, todėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai iš esmės pritaria.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Tarnyba neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo, kilusio tarp ieškovės ir atsakovės šalis, ji negali būti traukiama į bylą nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja, kad šiuo atveju procesas pirmosios instancijos teisme yra savarankiškas šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės procesas, kuriam esminės įtakos nedaro procesas, kuriame tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiame procese priimtas sprendimas yra atsakovo naudai ir pagrįstai atsisakė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės ir proceso teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
43. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinančius dokumentai nurodė pateiksianti CPK nustatyta tvarka ir terminais. 2022 m. vasario 24 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, jog iš viso patyrė 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. sausio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ŽSM 1/2022; 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu).
44. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“, juridinio asmens kodas 122538045.