Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2216-1077/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-08-02
Bylos Nr.: e2-2216-1077/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29656-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Ranceva
Ieškovas: P. A.
Atsakovas: R. P., D. P.
Advokatai: Audronė Rimienė, Nikas Borneika

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-2216-1077/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29656-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.14.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.20.4.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 2 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva

sekretoriaujant Aušrai Daukantienei,dalyvaujant ieškovui P. A. ir jo atstovui advokatui Nikui Borneikai,atsakovui R. P., bendraatsakoviui D. P. ir jų atstovei advokatei Audronei Rimienei,liudytojams V. B., F. M., P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 7 810,41 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dienomis ieškovas su draugais (iš viso 35 asmenys) susiplanavo išvyką baidarėmis Merkio upe su nakvyne stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – stovyklavietė). Šioje stovyklavietėje ieškovas su draugais apsistoja jau keletą metų iš eilės. Stovyklavietę nuomojasi iš D. P., kurio kontaktus yra gavę iš asmens, kuris nuomojo baidares. Nurodytomis datomis stovyklavietę draugų kompanija rezervavo iš anksto. Rezervacija buvo atlikta ir patvirtinta ieškovo draugui V. B. kontaktuojant SMS žinutėmis su D. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas ir visa grupė asmenų atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V. B. buvo sutaręs su D. P. susitikti ir atsiskaityti už stovyklavietę. Toje vietoje V. B. grynaisiais pinigais perdavė D. P. sutartą mokestį už stovyklavietę (70 Eur), tuomet D. P. automobiliu palydėjo stovyklautojus iki stovyklavietės, kuri nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie 10 km. Atvykę į stovyklavietę stovyklautojai savo automobilius pastatė ten, kur savo automobilį paliko juos atlydėjęs D. P., t. y. ant žolės, šalia iki stovyklavietės vedusio miško keliuko, specialios automobilių stovėjimui skirtos vietos stovyklavietėje nebuvo. Stovyklautojams pasistačius palapines apie 15 val. pradėjo lyti ir kilo stiprus vėjas, tuomet lūžo stovyklavietės teritorijoje esanti pušis ir užvirto ant stovyklautojų automobilių. Dėl šio įvykio buvo stipriai apgadintas ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio padarinius ieškovas užfiksavo fotonuotraukose bei filmuotoje medžiagoje. V. B. nedelsiant apie įvykį telefonu informavo D. P.. Netrukus į įvykio vietą atvyko asmuo, kuris prisistatė esantis šio žemės sklypo savininkas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P.. Atsakovas į įvykio vietą iškvietė ugniagesius, kurie medį nuo automobilio pašalino panaudodami grandininį pjūklą. Ieškovas apie įvykį pranešė policijai bendrosios pagalbos telefonu. Kadangi sužalotų asmenų nebuvo, pareigūnai į įvykio vietą nevyko. Pranešimo apie įvykį faktas užregistruotas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ugniagesiams pašalinus medį nuo automobilio, ieškovas pasiteiravo žemės sklypo savininku prisistačiusio atsakovo R. P. telefono numerio. Praėjus savaitei po įvykio ieškovas paskambino ir pasiteiravo atsakovo, galbūt jis turi turto savininko ir/ar vykdomos veiklos civilinės atsakomybės draudimą, tačiau atsakovas nurodė tokio draudimo neturintis. Apie žalos atlyginimą atsakovas nesileido į kalbas, aiškindamas, jog neįmanoma visų medžių apžiūrėti. Remiantis autoserviso UAB „Nagis“ pateikta remonto sąmata automobilio remonto kaina yra 6914,48 Eur. Remonto kaina apima detalių taisymą, keitimą ir dažymą. Dėl automobiliui padarytų sugadinimų ieškovas patyrė 6914,48 Eur dydžio turtinę žalą. Po šio įvykio ieškovas kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, prašydamas pateikti pažymą apie įvykio vietoje tuo metu buvusias oro sąlygas. (duomenys neskelbtini) pažymoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Artimiausia meteorologinė stotis yra (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) meteorologinės stoties duomenis (duomenys neskelbtini) iki 15 valandos fiksuotas duomenų trūkis, o nustatytas didžiausias vėjo greitis laikotarpiu tarp 15 ir 16 valandos toje vietovėje buvo 4,4 m/s. Kitoje artimiausioje meteorologinėje stotyje, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini), fiksuotas didžiausias vėjo greitis laikotarpiu tarp 15 ir 16 valandos buvo 21,7 m/s, kas yra pavojingas meteorologinis reiškinys (stiprus vėjas). Aiškindamasis medžio lūžimą sąlygojusias priežastis ieškovas taip pat kreipėsi į specialistus – VĮ „Lietuvos arboristikos centrą“. (duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje (toliau – arboristo išvada) arboristas S/ A. D. nustatė, kad medžio (pušies) kamienas maždaug 2,5 metrų aukštyje buvo išsišakojęs (skilęs), dėl ko jam buvo reikalinga didesnė priežiūra. Specialistas nustatė, kad vėjo spaudžiamas vienas iš išsišakojusių pušies kamienų atskilo ir sužalojo stovyklautojų turtą. Arboristo vertinimu, net ir nesant itin stipriam vėjui, aplinkos veiksnių veikiamas medis galėjo bet kuriuo metu „subyrėti“ į dvi dalis. To buvo galima išvengti, jei šio medžio priežiūrai būtų buvę skirta daugiau dėmesio. Anot arboristo, siekiant išvengti panašių nelaimių, medžio kamieno dalys turėjo būti sujungtos dinaminėmis arba statinėmis jungtimis, arba medis pašalintas. Siekdamas nustatyti už medžio priežiūrą atsakingus asmenis ieškovas rinko duomenis ir nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra įkurta stovyklavietė iš tiesų priklauso atsakovui R. P.. Kaip paaiškėjo, atsakovui priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Ieškovas nerado duomenų, jog šiame žemės sklype būtų oficialiai registruota stovyklavietė. Ieškovui pateikus pretenziją, (duomenys neskelbtini) ieškovui atsakymą į pretenziją pateikė atsakovą R. P. atstovaujanti advokatė Audronė Rimienė. Atsakyme nurodoma, kad tame sklype, kuriame įvyko įvykis, atsakovas jokių turistų aptarnavimo ar panašios veiklos nevykdo, stovyklavietės paslaugų neteikia, neima ir nurodytu atveju neėmė jokio stovyklavietės mokesčio. Pažymima, kad atsakovui priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas susideda ir iš pievų bei natūralių ganyklų ploto, tačiau natūralios pievos nėra stovyklavietė. Nurodoma, kad atsakovas nedavė sutikimo parkuoti transporto priemonių jam priklausančiame miške, taip pat, kad ieškovas be atsakovo leidimo pastatęs automobilį neleistinoje vietoje pats prisiėmė su tuo susijusias rizikas, juolab, kad buvo akivaizdžios su oro sąlygomis susijusios rizikos – stipri audra. Atsakyme taip pat pažymima, kad nuvirtęs medis augo miško teritorijoje, todėl tai yra miško medis, o nėra želdinys, kurio priežiūrai taikomi kitokie reikalavimai nei miško medžiui. Po gauto atsakymo ieškovo atstovas atsakovės atstovės pasiteiravo, ar atsakovas yra kaip nors susijęs su D. P., kuriam buvo perduoti pinigai už stovyklavietę. Atsakovo atstovė nurodė, kad D. P. yra atsakovo sūnus, tačiau jis dirba visai kitą darbą ir stovyklavimo paslaugomis neužsiima. Pažymėjo, kad atsakovo žemėje apskritai nėra jokios stovyklavietės, tad jokio derinimo ir/ar jokių rezervacijų būti negalėjo, juolab, be jo žinios. Atsakovo teiginys, kad jo žemėje nėra įrengta jokia stovyklavietė, neatitiko tikrovės, todėl ieškovas antstolio G. S. pagalba užfiksavo, kad atsakovo žemėje stovyklavietė yra įrengta, joje yra sudarytos visos sąlygos poilsiui su palapinėmis. Ieškovo atstovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovui, tačiau atsakovo atstovė į tai atsakė, kad faktinių aplinkybių protokole fiksuoti objektai yra įrengti asmeniniam atsakovo ir jo šeimos naudojimui bei pabrėžė, kad ieškovas atsakovo žemėje stovyklauti apsistojo be atsakovo žinios, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas R. P. atsiliepime nurodo, kad atsakovas R. P. jokios turistų aptarnavimo ar panašios veiklos nevykdo, stovyklavietės/poilsiavietės paslaugų neteikia, turimą sklypą naudoja išimtinai tik savo ir savo šeimos narių bei giminių reikmėms, įskaitant įrengtas poilsiui skirtas vietas. Jokia stovyklavietė atsakovo sklype nėra įregistruota, nėra įrengta, kaip teisingai nurodo ir ieškovas, atsakovo žemėje nėra automobilių stovėjimo aikštelės, nes tokia nėra reikalinga. Atsakovas R. P. niekam nedavė sutikimo parkuoti transporto priemonių jam priklausančiame miške. Atsakovo įrengtos trumpalaikio poilsio vietos savo reikmėms (galimai būtų galima pavadinti poilsiaviete, bet ne stovyklaviete, skirtumas tarp stovyklavietės ir poilsiavietės yra nurodomas viešame aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje: stovyklavietė yra skirta ilgesniam, kelių parų, poilsiui su palapinėmis, poilsiavietė yra skirta trumpalaikiam poilsiui be nakvynės) nėra viešos ir skirtos stovyklavimui. Nei su ieškovu, nei su kitais asmenimis iki medžio nuvirtimo įvykio atsakovas niekada jokia forma nekontaktavo, naudotis savo sklypu niekam teisės nesuteikė, jokių mokesčių už pasinaudojimą žemės sklypu ir/ar kitokių pinigų niekada neprašė ir negavo. Prieš daugiau nei 5 metus atsakovo sūnus D. P. buvo pradėjęs baidarių nuomos verslą, ir tuomet atsakovas buvo leidęs sūnui naudotis pieva baidarėms išleisti/pasiimti, pailsėti turistams po plaukimo – jokiu būdu ne stovyklauti, tačiau D. P. pasitraukus iš šio verslo, žemės sklypas buvo naudojamas išimtinai savoms reikmėms. Daugiau nei 5 metus D. P. baidarių neturi, tokios veiklos nevykdo ir atsakovo sklypu baidarių nuomos paslaugai teikti nesinaudoja, kaip ir neturi jokių kitų teisių į atsakovo sklypą. Jokios atsakovo sklypo reklamos ir/ar informacijos apie kokią nors stovyklavietę/poilsiavietę jo sklype jokiuose interneto puslapiuose ar kituose šaltiniuose nėra. Duotuoju atveju, kaip atsakovui paaiškino sūnus D. P., įvykio dieną jo draugui P. B., kuris nuomoja baidares, paprašius, D. P. palydėjo P. B. turistų grupę iki upės, parodydamas, kur yra servitutinis kelias, kuriuo galima nuvažiuoti iki Merkio, ir kur galima iškelti baidares po plaukimo, trumpai pailsėti, ir būtent už šią palydėjimo paslaugą gavo 40 Eur, tai yra buvo kompensuotos kuro ir laiko sąnaudos. Atsakovas R. P. neatsako už savo pilnamečio sūnaus D. P. kokius nors su kuo nors susitarimus, jeigu kokie nors ir buvo, nes atsakovas tokiuose nedalyvavo ir nieko apie juos nežinojo iki šio ginčo. Byloje nėra aiškių ir pakankamų įrodymų, kas ir dėl ko tarėsi, kokios paslaugos ir/ar pagalbos tarėsi/susirašinėjo su D. P.. Bet kuriuo atveju D. P. stovyklavimo paslaugų atsakovo žemėje neteikia, tokio atsakovo leidimo neturi ir tokie faktai atsakovui nėra žinomi. Anot atsakovo, apie tai, kad jo asmeninėms reikmėms įrengtoje poilsiavietėje (duomenys neskelbtini) apsistojo turistų kompanija, atsakovui tapo žinoma visiškai atsitiktinai, kai (duomenys neskelbtini), nurimus lietui jis nutarė aprodyti savo žemės sklypą ir jame esančią poilsiavietę pas jį atvykusiam svečiui. Atsakovas teigia, jog tuomet jis pamatė, kad ant neteisėtai jo žemėje įsikūrusių turistų automobilių yra užvirtęs medis. Remiantis atsakovo pateikta įvykių versija, ieškovui su draugais buvo leista tik trumpam pasinaudoti upės pakrante (įsikelti / išsikelti baidares ir trumpam pailsėti), tačiau ieškovo draugų kompanija, neatsiklausę nei juos iki atsakovo sklypo palydėjusio D. P., nei paties atsakovo, nusprendė įsikurti šalia upės pakrantės esančioje poilsiavietėje. Anot atsakovo, ieškovas su draugais ten savavališkai pasistatė automobilius bei palapines ir tokiu būdu patys pažeidė teisės aktus. Akivaizdu, kad nei 40 Eur, nei 70 Eur pinigų suma negali būti adekvati už stovyklavimo paslaugą 35 žmonių grupei stovyklavietėje, kas papildomai įrodo, kad dėl tokios paslaugos nebuvo susitarta ne tik su atsakovu, bet ir su D. P.. Iš pridėtų prie ieškinio SMS žinučių turinio taip pat matyti, kad buvo tartasi dėl palydėjimo paslaugos, o jose taip vadinama stovyklavietė siejama su baidarių išplaukimu, o ne kitais poilsio tikslais. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad D. P. buvo sumokėta ir būtent 70 Eur suma, o ne 40 Eur, kaip atsakovui teigia pats D. P.. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas, be miško savininko sutikimo dalyvaudamas renginyje miške ir atvykdamas automobiliu į miško paskirties žemę bei pasistatydamas automobilį ne kelio pakraštyje, o miške ant miško paklotės, t. y. neleistinoje vietoje, pažeidė Lankymosi miške taisykles ir tuo pats prisiėmė riziką bei atsakomybę už žalą, kuri galėjo atsirasti ir atsirado lūžus medžiui. Ieškovas elgėsi labai neapdairiai bei nerūpestingai dar ir atsižvelgiant į su oro sąlygomis susijusias rizikas – smarkią liūtį bei smarkius vėjo gūsius.

Šalies argumentai

5. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo prašė: 1) įtraukti į bylą bendraatsakoviu D. P.; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 7 810,41 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad D. P. grynaisiais pinigais buvo perduota ne 40 Eur, kaip teigia atsakovas, bet 70 Eur suma. Šią aplinkybę ieškovas įrodinės liudytojų V. B. ir F. M. parodymais. Ieškovas pateikia išrašus iš (duomenys neskelbtini) metais organizuotos išvykos susirašinėjimo grupėje, kurioje buvo derinami išvykos organizaciniai klausimai. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (taip savo Facebook paskyrą yra pavadinęs V. B.), įkėlė pranešimą grupės nariams apie išvykos kainas ir nurodė, jog baidarės nuoma su transportavimu kainuos 22 Eur, o stovyklavietė – 70 Eur. Ieškovas tą pačią dieną sumokėjo sau tenkančią išlaidų dalį, pervesdamas į V. B. sąskaitą 30 Eur. Kaip matyti, stovyklavietės kaina ieškovui ir jo draugams buvo žinoma vėliausiai (duomenys neskelbtini) ir kaina nepriklausė nuo žmonių ar palapinių skaičiaus. Kaip vėliau ieškovui paaiškino V. B., stovyklavietės kaina su D. P. buvo suderinta žodžiu (telefonu) ir kad pokalbio metu D. P. tiesiog nurodė kainą už visą stovyklavietę. Ieškovui nežinoma, kuo remiantis D. P. nustatė tokią stovyklavietės kainą, taip pat ieškovui sunku vertinti, ar pareikalauta suma laikytina adekvati ir teisinga už turistinės stovyklos nuomos paslaugą. Vertinant atsakovo argumentą, jog 70 Eur kaina už stovyklavietės nuomos paslaugą yra neįtikėtina, reiktų atsižvelgti į tai, kad ieškinyje jau aptartame (duomenys neskelbtini) puslapyje, kuriame anksčiau atsakovo sūnus D. P. viešino savo teikiamas turizmo paslaugas, nurodoma labai panaši stovyklavietės kaina, kokią mokėjo ieškovas su draugais. Ieškovas į bylą pateikia išrašą iš (duomenys neskelbtini) Facebook grupės susirašinėjimo, kuriame matyti, jog tais metais už tą pačią stovyklavietę buvo renkamas 60 Eur mokestis. Atsakovas teigia, jog susirašinėjimas neva aiškiai parodo, kad buvo tartasi dėl palydėjimo paslaugos, bet ne dėl stovyklos nuomos. Tačiau būtų nelogiška manyti, kad nurodydamas laisvas stovyklavietės vietas ir patvirtindamas rezervaciją (duomenys neskelbtini) bei nurodydamas pasiimti savo kamuolius, D. P. tarėsi dėl upės pakrantės rezervacijos ir palydėjimo iki šios vietos paslaugos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuvirtęs medis augo miškų ūkių paskirties žemės sklype, tačiau reikia turėti omenyje, kad „miškų ūkių paskirties žemė“ ir „miško žemė“ nėra tapačios sąvokos. Kaip matyti iš byloje esančio NTR išrašo, iš (duomenys neskelbtini) ha atsakovui priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo miško žemė sudaro kiek mažiau nei pusę sklypo ploto ((duomenys neskelbtini)). Likusią sklypo dalį sudaro pievos ir natūralios ganyklos. Turint omenyje minėtą Želdynų įstatymo 19 straipsnio nuostatą, siekiant įvertinti, kokios teisės normos taikytinos nuvirtusio medžio priežiūrai, svarbu nustatyti, kurioje atsakovui priklausančio sklypo dalyje šis medis augo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad stovyklavietė yra įrengta toje sklypo dalyje, kurioje yra išsidėsčiusios pievos ir natūralios ganyklos. Atsakovas pats ne kartą tai akcentavo savo pateiktame atsiliepime į ieškinį. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad medis augo šalia tos sklypo dalies, kurioje yra įrengta stovyklavietė. Iš sklypo plano aiškiai matyti, kad stovyklavietė yra išsidėsčiusi toje sklypo dalyje, kurioje yra pievos bei krūmynai. Miško žemė yra išsidėsčiusi gerokai toliau nuo stovyklavietės. Kita vertus, net jei medis būtų augęs toje dalyje, kuri priskirtina miško žemei, tai jokiu būdu nereikštų, kad atsakovas nėra atsakingas už šioje dalyje augančių medžių priežiūrą. Tokiu atveju atsakovo pareigos, susijusios su augalų priežiūra, kiltų iš Miškų įstatymo, pagal kurio 9 straipsnio 2 dalį miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, neva ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai palikdamas automobilį prie medžio buvusiomis oro sąlygomis. Kaip jau buvo minėta ieškinyje, teismų praktikoje yra konstatuota, kad normalios fiziologinės būklės medžiai nelūžta net ir veikiami itin stipraus vėjo. Į bylą pateikta arboristo išvada patvirtina, kad ginčo medis nebuvo normalios fiziologinės būklės, būtent todėl veikiamas vėjo jėgos jis ir nulūžo. Solidarią bendraatsakovių atsakomybę ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi.

Atsiliepimas

7. Atsakovas R. P. pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas R. P. triplike papildomai nurodo, kad dublike nurodomas teiginys, kad ieškovas su draugais atsakovo žemėje (įvardindami ją stovyklaviete) apsistoja jau keletą metų iš eilės, nėra pagrįstas ir įrodytas, atsakovui tokie faktai nėra žinomi. Susirašinėjimas su D. P. SMS žinutėmis nepatvirtina tokio fakto – žinutės yra tik (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) metais D. P. buvo rašomos 3 žinutės kas antrą dieną vis su tuo pačiu klausimu dėl stovyklavietės, ir į žinutes nebuvo atsakoma (atsakyta tik po trečios žinutės dar po dienos), tai yra adresatas neturėjo intereso atsakyti į žinutes, kas leidžia daryti išvadą, kad jokio verslo nebuvo vykdoma. Jeigu asmenys būtų atostogavę ten ne vienerius metus iš eilės, kaip ieškovas tą teigia, pagalbos parodyti kelią iki upės nebūtų reikėję. Tai, kad ieškovas ir/ar jo draugai buvo sukūrę „Facebook“ socialinio tinklo grupes išvykoms baidarėmis organizuoti niekaip nepatvirtina, kad tos išvykos vyko atsakovo žemėje. Vertinant dubliko argumentus, kad ieškinyje jau aptartame (duomenys neskelbtini) puslapyje, kuriame anksčiau D. P. viešino savo teikiamas turizmo paslaugas, nurodoma labai panaši stovyklavietės kaina, kokią mokėjo ieškovas su draugais - dienos poilsis ar nakvynė stovyklavietėje 60 Eur, pasakytina, kad kaip teisingai nurodoma dublike, ta informacija yra 2016 metų ir visiškai nereiškia, kad stovyklauti buvo siūloma būtent atsakovo miško žemėje. Be to, informacijoje aiškiai nurodoma, kad kaina yra 8-12 žmonių grupei, tai yra kaina žmogui – ne mažiau kaip 5 Eur (jei 12 žmonių, ir atitinkamai daugiau, jeigu mažiau žmonių). Priešingai nei teigiama dublike, stovyklaviečių, poilsiaviečių ir kitokių poilsio vietų gamtoje/kaime kainos labai kilo, ir per pandemiją poilsis Lietuvoje pabrango ženkliai. Smarkiai buvo išaugusi ir paklausa, užimtumas. Kaip matyti iš pridėto prie ieškinio(duomenys neskelbtini) metų susirašinėjimo SMS žinutėmis, D. P. nurodo, kad visi savaitgaliai yra laisvi, vieta neužimta, kas papildomai patvirtina, kad jokio verslo atsakovo žemėje nebuvo vykdoma. Pažymėtina, kad atsakovui R. P. nekyla jokia su niekuo solidari civilinė atsakomybė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. P. būtų susijęs su kokiu nors kam nors paslaugų teikimu, būtų vykdęs bendrą jungtinę veiklą ar su kuo nors bendrai padaręs kam nors žalą. Ieškovo motyvai, kad jis stovyklavo ir automobilį pastatė toje sklypo teritorijoje, kurioje yra pievos bei krūmynai, bet ne miškas, todėl Lankymosi miške taisyklės neturi būti taikomos, atmestini. Visas žemės sklypas, kuriame įvyko įvykis, yra miškų ūkio paskirties, ir visam sklypui taikomos tos pačios taisyklės, reglamentuojančios lankymąsi miškuose. Be to, ekstremaliomis oro sąlygomis pasistatyti mašiną po medžiu miške (nešnekant jau apie tai, jog nuvažiavus nuo kelio, neleistinoje vietoje, pažeidus lankymosi miške taisykles) buvo itin nerūpestinga.

9. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas D. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad D. P. visiškai pritaria atsakovo R. P. procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, argumentams bei motyvams. Papildomai D. P. paaiškina, kad šio konkretaus įvykio atveju, jo draugas P. B., kuris nuomoja baidares, paprašė, ar negalėtų jo turistų baidarininkų grupė baigti plaukimą D. P. tėvo sklype, išsikelti iš vandens baidares būtent šioje teritorijoje. Nors teoriškai prieštarauti sklypų savininkai tokiems išplaukimams – išsikėlimams negali, tačiau baidarių nuomotojai žino, kad realiai sklypų savininkai pyksta dėl tokio naudojimosi jų žeme, nes turistai palieka daug šiukšlių, niokoja pakrantes, sklype esantį inventorių, dėl to ir buvo paprašytas toks tarsi sutikimas. Kadangi D. P. tą savaitgalį planavo praleisti pas tėvus kaime, kur būtent (duomenys neskelbtini) dieną buvo numatytas giminių susibūrimas jo 40 gimtadienio proga, jis P. B. pasakė, kad tegu išlipa tie turistai, jis po to atvažiuos apžiūrėti (reikalui esant, sutvarkyti) sklypo, kad tėvas nepyktų. Po šio pokalbio su juo susisiekė kažkuris iš turistų, ir jo paprašytas D. P. sutiko palydėti turistus iki sklypo. D. P. palydėjo grupę turistų su automobiliais iki sklypo, visos mašinos važiavo keliu ir sklype sustojo kelio pakraštyje. Vienas iš turistų padavė D. P. 40 Eur kaip kompensaciją už benziną ir D. P. apsisukęs išvažiavo, nes skubėjo, turėjo reikalų, o grupė liko laukti P. B.. Jokių kalbų apie tai, kad grupė nori likti nakvynei, nebuvo. Kiek D. P. buvo žinoma, baidarės buvo išnuomotos vienai dienai, neilgam plaukimui. (duomenys neskelbtini) dienos pavakarę, po lietaus, D. P. tėvas R. P. su vienu iš svečių nusprendė nuvažiuoti iki sklypo, aprodyti savo valdas ir ten rado turistus bei ant dviejų automobilių nuvirtusį medį. Kiek D. P. pamena, pirmiausia jis iš tėvo sužinojo apie sklype likusius turistus ir medžio nuvirtimo įvykį, o tik po to jis kalbėjo su kažkuriuo iš turistų telefonu. D. P. atsakingai patvirtina teismui, kad nei jis vienas, nei, juo labiau, su tėvu, jokios turistų aptarnavimo veiklos nevykdo. Daugiau nei prieš 5 metus pora metų bandė užsiimti baidarių nuomos veikla, tačiau vasaros buvo lietingos, veikla nesisekė ir jis šią veiklą nutraukė. Bet net ir tuo metu, kai nuomojo baidares, tėvo žemėje turistai niekada neapsistodavo, norintiems pasilikti nakčiai, D. P. parūpindavo greta esančias kaimo turizmo sodybas arba stovyklavietes, nes tėvas nesutiko leisti stovyklauti savo žemėje, sakė, kad pakanka jau ir tų nuostolių, kuriuos patiria dėl pro šalį plaukiančių ir trumpam išlipančių turistų, visada piktinosi pridaromais nuostoliais (išbraižytais stalais, pavėsine, sulaužytais suolais, paliktom šiukšlėm ir pan.).

Šalies argumentai

11. Ieškovas 2022 m. liepos 13 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimą, nurodė, jog jis palaiko visus ieškinyje bei dublike išdėstytus argumentus, jų nekeičia ir nepapildo, o šiuo pareiškimu ieškovas tik mažina savo reikalavimo apimtį atsižvelgiant į atsakovo užsakymu atlikto automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. 2022NV146 nustatytą nuostolių dydį. Ieškovas šiuo atveju nekeičia ieškinio dalyko ar pagrindo. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai 6 345,93 Eur nuostoliams atlyginti; priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus; grąžinti ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalį sumažintų ieškinio reikalavimų (1 464,48 Eur) apimtyje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad trejus metus iš eilės nuomojasi baidares, tą pačią stovyklavietę, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. Susitikdavom (duomenys neskelbtini), mus pasitikdavo D. P. ir mus palydėdavo į stovyklavietę. Mes ten palikdavom mašinas, mus atvažiuodavo pasiimti P. B., kuris nuomojo baidares, ir nuveždavo į baidarių tašką, plaukdavom iki stovyklavietės. Lijo ir šioks toks vėjas buvo, nebuvo stipraus vėjo. Prieš penkias minutes iki nukrentant medžiui toje mašinoje sėdėjo draugė. V. B. sakau, skambink savininkui, mes nepajėgsime patys nukelti tos pušies. V. B. skambino D. P., R. P. numerio nežinojo, galvojo, kad D. P. yra savininkas. Už 10 m. privažiavo D. P. tėvas su gaisrininkais, kurie pašalino medį. Skambinau policijai. Likom ten pernakvoti. Kitą dieną išsikviečiau tralą ir išvykom. Tada bandžiau skambinti R. P., jis atsakė: „Aš – ne Dievas, sukis be manęs“. (duomenys neskelbtini) praleidom vienoj stovyklavietėj, o (duomenys neskelbtini) m. praleidom kitoj stovyklavietėj, ten šalia yra kelios stovyklavietės, kokių 30 m atstumas tarp jų. Visada būdavo žmonių ir toje kitoje stovyklavietėje, vadinasi, vertėsi paslaugų teikimu. Su antstoliu registravau tik tą vietą, kur buvo įvykis. Kiekvienoje stovyklavietėje viskas vienodai padaryta, kad galėtų būti dvi kompanijos vienu metu. V. B. visą laiką būdavo kuriama grupė Facebooke, pervesdavom pinigus jam į sąskaitą. Visus trejus metus viskas identiškai buvo, tik skirtingos grupės. Paskutinį kartą susirinkome (duomenys neskelbtini) aikštelėje, autobusiuke buvo D. P., V. B. padavė jam 70 Eur į rankas. D. P. įvažiavo į pačią stovyklavietę. Nebuvo priekaištų, kad ne ten mašinas statom, aikštelės statyti mašinoms nebuvo. Aš pats nemačiau, kaip perdavė pinigus, bet V. B. taip sakė. Kai virto medis, aš stačiau palapinę. Pas mane sodyboje stovi automobilis, (duomenys neskelbtini) atvežiau į sodybą ir jis stovi tokios pačios būklės. Aš asmeniškai su D. P. niekada per tuos 3 m. nebendravau. Aš nesigilindavau į kainą, viskuo pasirūpindavo V. B., kiek V. B. pasakydavo, tiek ir pervesdavom. Aš asmeniškai stovyklavau visus trejus metus, tik kad skirtingose stovyklavietėse. Čia yra draugų grupė, ne iš darbovietės. Mano išsilavinimas – nebaigtas aukštasis. Nebuvo kasko draudimo.

13. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atsakovo R. P. atžvilgiu atmesti. Papildomai paaiškino, kad poilsinės skirtos savam ratui. P. B. – D. P. bičiulis. Pas mus buvo baisi vėtra, turiu sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, netiesa, kad buvo silpnas lietutis. Tualetus pastatėm, kad būtų tvarka, nes tie baidarininkai ištisai lipa į krantus, mūsų nei klausia, nei ką. Vertinu, kad čia yra paprasčiausias žmonių nenuovokumas, kaip jie galėjo neįvertinti šitų dalykų, susvyravo pušis ir turėjo bėgti. Pas mus daug bičiulių susirenka, šašlykus kepam. Aš nevaikau baidarininkų, į ginčus nenoriu veltis. Aš asmeniškai nesitariau dėl nuomos, sėdėjau namuose (duomenys neskelbtini) kaime, nes buvo audra, buvo D. P. gimtadienis. Su ieškovu neteko bendrauti iki to laiko nė kartą. Ten yra draustinis. Čia buvo mano pomėgis ruošti malkas, tvarkytis. Malkų ruošimas yra mano pagrindinė veikla. D. P. irgi man padėdavo tvarkyti mišką. P. B. nuomoja baidares. Svečiai man pasakė, kad nuvažiuokim apžiūrėti stovyklavietę po audros, atsitiktinai ten atsidūriau. Mašinų buvo daug apstatyta, ir žmonių buvo daug. 2,5-3 km aplinkui važiuoti nuo sodybos (duomenys neskelbtini) kaime iki stovyklavietės, iš savo sodybos to stovyklavietės ploto nematau. Aš gyvenu (duomenys neskelbtini) miestelyje, 10-12 km iki stovyklavietės. (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė ten yra, kur stovyklavietė, (duomenys neskelbtini) kaimas – kitoje Merkio pusėje. Aš mašinas palieku properšose, ne po medžiais. Aš – pensininkas, buvęs policijos pareigūnas, turiu miškui labai stiprų pomėgį. Aš neimu pinigų už tai, kad žmonės apsistoja. Sūnus dabar turi savo statybinį verslą.

14. Teismo posėdžio metu bendraatsakovis D. P. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atsakovo D. P. atžvilgiu atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovą buvo paprašyta poilsiautojus palydėti iki poilsiavietės. Susitiko (duomenys neskelbtini), P. B. užsiima baidarių nuoma, P. B. paprašė, kad leisčiau išleisti savo grupę pasiplaukioti. Sužinojau apie medį iš tėvo, jis man pasakė, kad bėda, tuomet ir V. B. paskambino, bet aš jau tuo metu žinojau iš tėvo. Tėvui nelabai pasisekė pagalbos prisišaukti, tada ir aš paskambinau. V. B. man sumokėjo už palydėjimą, 40 Eur sumokėjo, bet ne (duomenys neskelbtini), o miške, tai vyko tik atvažiavus. Su V. B. tariausi tik dėl palydėjimo. Apie 12 km palydėjau. Poilsiavietės nerodžiau, tik kur jų atvažiuos P. B. paimti. Dėl nakvynės su manimi niekas nesitarė. Pinigų už nakvynę neėmiau. Anksčiau esu nuomojęs baidares, gal prieš 10 metų, bet tas verslas nepavykęs, užsidirbti nepavykdavo dėl sezono trumpumo. Teikiau tik baidarių nuomą. Prieš dieną gal paskambino ir paklausė, ar galėsiu palydėti, kainos klausimas nebuvo anksčiau derintas. Gal ir pirmą kartą tokią palydėjimo paslaugą teikiau, nors P. B. ir anksčiau gal prašė. V. B. ne pirmą kartą mačiau, nes jis kasmet pas P. B. nuomojasi baidares. Ankstesniais metais lyg ir nelydėjau V. B. kompanijos. Rašydamas žinutę, kada stovyklavietė laisva, turėjau omenyje, kad laisva, kad aš ten nieko nedarau, nevyksta gimtadieniai ir pan. Iš tų žinučių nesupratau, kad bus su nakvyne, būna, kad žmonės dvi dienas plaukia. Nemačiau, kur pasistatė mašinas, nes aš iš karto išvažiavau. Tėvui nepasakoju apie baidarininkus, nemačiau reikalo. Pats į įvykio vietą nevykau. (duomenys neskelbtini) buvo mano puslapis. Stovyklaviečių nenuomojau, būdavo, kad pernuomodavau kitas stovyklavietes. Buvo naujas kelias, kad nereiktų per tiltą važiuoti, nes tiltas buvo avarinės būklės. Todėl ir lydėjau šį kartą V. B. kompaniją. Buvo škvalas, didelis vėjas, dėl perkūnijos neatsimenu. Baidarininkai statosi mašinas prie kelio. Šitoje vietoje tik prie kelio galima pasistatyti, pievos dar yra.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad su ieškovu P. A. yra draugai daugiau kaip 10 metų, atsakovas D. P. – žmogus, pas kurį apsistodavo po baidarių. Nuo (duomenys neskelbtini) m. gavau P. B. kontaktą, kuris užsiima baidarėmis. P. B. pasiūlė, kur galima apsistoti. Trejus metus iš eilės važiuodavome. Mus pasitikdavo D. P. arba jo draugas, kurie palydėdavo iki stovyklavietės. Išlipdavom toje stovyklavietėje, kurioje palikdavom daiktus. Pernai susitikome (duomenys neskelbtini), ten buvo susirinkimo vieta. Sulaukus visų, D. P. palydėjo iki stovyklavietės, grįžus po baidarių, dėliojome daiktus. Pradėjo pūsti vėjas, kažkiek lyti, užėjo smarkesnis lietus su vėju ir pasigirdo lūžtančio medžio garsas. Pamatėm, kaip krenta medis ant automobilio. Dar kažkiek stipriai lijo, paskui nurimus lietui, visi pradėjom žiūrėti, labiausiai kliudė P. A. automobilį, kito draugo šiek tiek irgi kliudė. „(duomenys neskelbtini) stovyklavietė“, telefone taip esu įsivedęs D. P. kontaktus. Kai susitikome (duomenys neskelbtini), 70 Eur padaviau grynais per autobusiuko langą, už stovyklavietę. Šią kainą buvome suderinę iš anksto su D. P.. Ten šalia yra dvi stovyklavietės. Pavėsinė, šašlykinė, sūpynės ir t.t. įėjo į šį užmokestį, tik kamuolius savo reikia turėti. Yra kelios pievutės tarp medžių, tai vieni prie medžių statė, prie krūmų, kas kur statėsi, atskiros aikštelės statymui nėra. Manau, kad tikrai matė, kur statomės automobilius. Nebuvo priekaištų iš D. P. dėl parkavimo. Ankstesniais metais gal D. P. pažįstamas palydėdavo iki stovyklavietės. Ankstesniais gal buvo 60 Eur, paskui pakilo iki 70 Eur. Niekada nebuvo kalbos apie palydėjimo mokestį. D. P. tėvelio niekada iki to nebuvau matęs. Tris kartus buvome toje stovyklavietėje, trejus metus. R. P. atvažiavo su gaisrininkais. Palydėti reikėjo, nes neatsimenam kelio, o dar būdavo kelias uždarytas. Esu sakęs D. P., kad mes ten būsime su palapinėmis dvi dienas, telefoninio pokalbio metu. P. A. prieš nukrentant medžiui statė palapinę, griaudėjo, bet ne dažnai. Visais metais būdavo užimtos abi stovyklavietės, ir pernai buvo abi užimtos. Stovyklavietės nėra aptvertos. Pievų nemačiau, kad jose būtų galima pasistatyti automobilius, nebent jos toli. Keliukas siauras.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas F. M. paaiškino, kad ieškovas P. A. yra jo draugas, o atsakovą pažįstu, kai nuomodavo baidares. Nuo (duomenys neskelbtini) m. važiuodavom į tą stovyklavietę. Už stovyklavietę mokėdavom 70 Eur, ir aš visus tris kartus esu ten buvęs. Pradėjom įsikūrinėti, prasidėjo lietus, nebuvo jis smarkus, medis nulūžo, iš pradžių pagalvojom, kad žaibas trenkė, o paskui paaiškėjo, kad nuo vėjo. Mes iš karto supratom, nes nebuvo tokio griaustinio, o iš arti matėsi, kad medis papuvęs. Viską organizavo V. B.. Mačiau, kad V. B. ėjo pas D. P., pačio pinigų perdavimo fakto nemačiau, tik mačiau, kad šnekėjosi. Aikštelės mašinoms nebuvo, D. P. nesakė, kur statyti. Stovykla neaptverta tvora. Šalia pievų neatsimenu, kad jose būtų galima statyti mašinas. Keliukas labai siauras. Visuomet stovyklavietėse būdavo dvi kompanijos.

17. Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. paaiškino, kad su D. P. yra iš vieno kaimo, nėra labai geri draugai, bet pažįstami. Ieškovą iš matymo pažįstu, bet gatvėje nepažinčiau. Mes su žmona turim šeimos verslą, nuomojam baidares, neturim jokių sodybų, stovyklų. Šiuo atveju buvo labai didelė grupė, apie 18 baidarių. Žinojau, kad D. P. yra (duomenys neskelbtini), ketino švęsti gimtadienį. Paprašiau, ar negalima išlipti jų žemėje. Išimtiniais atvejais D. P. prašau, nes ten, kiek žinau, yra jo tėvo žemė. Baidares nuomojo vienai dienai. Baidares derino V. B.. Ar jie prašė sodybos, neatsimenu, nes daug žmonių. Čia buvo be nakvynės, tiesiog plaukimas. Pamenu, kad paprašiau D. P., kad juos pasitiktų ir palydėtų. Nuo 22 iki 25 Eur už baidarę turėjo būti. Nieko nežinau, ar D. P. ėmė pinigus, mes esam draugai, tiesiog paprašiau, kad palydėtų. D. P. tėvas savo reikmėms yra pasidaręs pavėsinę, laužavietę. Aš nežinau, ar tarėsi dėl nakvynės. Kažkada seniai D. P. irgi yra bandęs nuomoti baidares. Apie stovyklavietės nuomos faktą nežinau, žinau tik, kad nuomodavo baidares. Ten nėra jokios vietos automobiliams statyti. Pievų šalia stovyklavietės nėra, kur galima pasistatyti mašinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stovyklavietėje, (duomenys neskelbtini), nuskilo vienas iš pušies kamienų ir nukrito ant ieškovui P. A. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį apgadindamas. Šio įvykio metu ieškovas ir jo draugai nurodytoje stovyklavietėje buvo apsistoję po baidarių žygio. Žemės sklypas, kuriame buvo įrengta stovyklavietė ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P., Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio. Stovyklavietės buvimo faktas ir tiksli vieta užfiksuoti antstolio G. S. 2021 m. rugsėjo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-21-194. Jame, be kita ko, užfiksuota, kad stovyklavietė yra šalia Merkio upės, atskiros automobilių stovėjimo aikštelės stovyklavietėje nėra įrengta. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės nėra įrengta ir kurioje nors kitoje netoli aptariamos stovyklavietės esančioje vietoje. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (duomenys neskelbtini), pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje meteorologiniai stebėjimai nevykdomi, todėl pateikiami artimiausių (duomenys neskelbtini) meteorologijos stočių duomenys (duomenys neskelbtini). Remiantis šia pažyma, Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, didžiausias vėjo greitis tą dieną siekė 17,6 m/s ir 21,7 m/s, paaiškinant, kad tai yra pavojingas meteorologinis reiškinys smarkus vėjas.

19. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių dėl minėto įvykio atlyginimą. Sumažinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6 345,93 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 5 450 Eur dydžio turtinė žala dėl automobilio sunaikinimo bei papildomos 895,93 Eur dydžio išlaidos, kurios patirtos renkant įrodymus bei siekiant ginčą išspręsti ikiteismine tvarka.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

20. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas spręsti esant abiejų atsakovų neteisėtiems veiksmams. Atsakovas R. P. kaip žemės sklypo, kurioje yra stovyklavietė, savininkas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytas jam tenkančias pareigas, taip pat bendrąją CK 6.263 straipsnyje numatytą rūpestingumo pareigą, o atsakovas D. P. pažeidė jam kaip paslaugos teikėjui tenkančias pareigas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

22. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų atstovės pozicija, jog teismų praktikoje civilinė atsakomybė dėl nuvirtusių medžių taikoma tik esant Želdynų įstatymo pažeidimui, ir atsakomybė netaikytina nuvirtus miškų ūkio paskirties žemėje augusiam medžiui. Dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią nuvirtus miške augusiam medžiui, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1826-13, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-308-525/2016, 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3491-502/2018 ir kt.

23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į žalą sukėlusio medžio augimo vietą, t. y. kad jis augo šalia stovyklavietės, vietos, kur atvykę į stovyklavietę asmenys statosi palapines, žaidžia, poilsiauja, manytina, jog atsakovams yra taikoma ir bendroji CK 6.263 straipsnyje numatyta rūpestingumo pareiga.

24. Atsakovui D. P., teismo vertinimu, civilinė atsakomybė kyla ir kaip paslaugos teikėjui. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog atsakovas D. P. šiuo atveju ieškovui ir jo draugams suteikė atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad stovyklavietę reikėdavo rezervuoti iš anksto. Teismo neįtikino atsakovų paaiškinimai, jog rezervacija buvo reikalinga dėl to, kad stovyklavietę atsakovai naudodavo savo reikmėms, švęsdavo gimtadienius ir pan. Šiuos paaiškinimus paneigė atsakovų neginčyta aplinkybė, kad aptariamoje teritorijoje buvo įrengtos dvi stovyklavietės, kad vienu metu galėtų ilsėtis dvi žmonių kompanijos. Byloje apklausti liudytojai V. B. ir F. M. parodė, jog visus trejus metus, kiek ieškovas su draugais šioje vietoje yra stovyklavęs, ginčo teritorijoje visuomet būdavo užimtos abi stovyklavietės. Teismas nesivadovauja liudytojo P. B., nuomojusio baidares, parodymais, kad atsakovą D. P. kaip draugą prašydavo leisti išlipti į krantą prie ginčo stovyklavietės tik išimtiniais atvejais, nes šiuos parodymus paneigia kita byloje surinkta medžiaga, pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo ir jo draugų kompanija stovyklavo toje pačioje stovyklavietėje kasmet (duomenys neskelbtini) m., taigi tai nebuvo išimtinis atvejis. Liudytojai V. B. ir F. M. taip pat parodė, kad visuomet už stovyklavietės nuomą būdavo imamas tam tikro dydžio mokestis, praėjusiais metais, kuomet ir įvyko ginčo įvykis, tai buvo 70 Eur. Liudytojų parodymus apie stovyklavietės nuomos kainą ir tai, jog ji buvo suderinta iš anksto, patvirtina ir su dubliku pateikta V. B. (duomenys neskelbtini) žinutė Facebook, kurioje nurodytos baidarių nuomos ir stovyklavietės kainos, pažymint „stovyklavietė – 70 Eur“. Teismas nesivadovauja atsakovo D. P. paaiškinimais, jog jis praėjusiais metais paėmė ne 70 Eur, o 40 Eur ir jie buvo skirti ne už stovyklavietės nuomą, o už palydėjimo paslaugą, nes šių paaiškinimų nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga, o atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog atsakovai turėjo įvertinti aptariamoje teritorijoje augusių medžių būklę, ir grėsmės atveju juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovai ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog būtų vykdoma tinkama ginčo stovyklavietėje augančių medžių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio priežiūros ar pašalinimo.

26. Į bylą ieškovo pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. arboristo pažymoje kaip pagrindinė išvada nurodoma, jog pušis, nuo kurios atskilęs kamienas nukrito ant ieškovo automobilio, dėl nepriežiūros buvo pavojinga aplinkai, stovyklautojų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kritulių ir vėjo spaudžiamas pušies vienas iš kodominantinių kamienų per gilų bifurkacinį skilimą atskilo ir sužalojo stovyklautojo turtą. Šios arboristo pažymos 6 punkte nurodoma, kad medis buvo blogos statinės būklės ir pastaraisiais metais reikalavo gerokai didesnio dėmesio ir priežiūros. Tokio fiziologinio gyvybingumo ir biomechaninio stabilumo medis turėjo būti pastoviai stebimas ir prižiūrimas, surišant kamienus dinaminėmis arba statinėmis jungtimis, arba pašalintas, aptikus jo pažaidos faktą, anksčiau nei 2021 metais. Pažymos 4 punkte nurodyta, kad net ir nesant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodytam vėjo stiprumui, abiotinių ir biotinių veiksnių paveiktas medis galėjo bet kuriuo metu „subyrėti“ į dvi dalis. Nors atsakovai nesutiko su šiomis arboristo išvadomis, tačiau jas paneigiančių įrodymų atsakovų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

27. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, žala ieškovui nebūtų kilusi. Teismas negali sutikti su atsakovų argumentu, kad šiuo atveju žalingų padarinių nebuvo galima protingai numatyti, todėl verslininko civilinė atsakomybė netaikytina: atsakovai, įvertinus arboristo išvadas, galėjo ir turėjo pareigą, įvertinę žalą sukėlusio medžio būklę, numatyti, kad vienas iš jo kamienų gali atskilti ir padaryti žalos stovyklautojų turtui ar gyvybei. Byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti žalą kilus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Nors aptariamoje vietovėje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba meteorologinių stebėjimų nevykdo, tačiau įvertinus artimiausių (duomenys neskelbtini) meteorologijos stočių duomenis, taip pat liudytojų V. B., F. M., ieškovo P. A., tiesiogiai buvusių įvykio vietoje ir mačiusių situaciją, nuoseklius paaiškinimus, darytina išvada, kad stiprus lietus su vėju nepasiekė nenugalimos jėgos reiškinio aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo ir liudytojo V. B. paaiškinimų nustatyta, kad prieš atskylant vienam iš medžio kamienų, ieškovas statė palapinę, iš to galima spręsti nebuvus itin smarkiam vėjui, kurį būtų galima vertinti kaip nenugalimą jėgą.

28. Atsakovai remiasi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, taip pat CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostata, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Atsakovai prašo atsižvelgti į nukentėjusio ieškovo elgesį, mano, kad jis su draugais apsistojo poilsiui netinkamoje vietoje, pasistatė automobilį neleistinoje vietoje – ne kelio pakraštyje, o ant miško paklotės, remiasi Laikymosi miške taisyklėmis.

29. Su tokiais atsakovų argumentais teismas nesutinka. Teismų praktikoje pažymėta, kad Lankymosi miške taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, skirtos užtikrinti, kad miškai nebūtų teršiami ir jiems nebūtų daroma žala. Būtent tuo tikslu įtvirtintas taisyklių 6 punktas, numatantis, kad fiziniai asmenys gali apsistoti poilsiui miškuose tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Taigi, tokio reikalavimo laikymasis ar nesilaikymas nėra susijęs su grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei išvengimu. Pažymėtina, kad pagal Lankymosi miške taisykles, fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus miškus, kuriuose lankymasis apribotas teisės aktuose nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4758-790/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo uždraustas lankymasis miško dalyje, kurioje įvyko įvykis. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog ieškovui negali būti perkeliama atsakomybė dėl to, kad atsakovas D. P. teikė stovyklavietės nuomos paslaugas neįregistravęs šios veiklos. Vertinant iš nukentėjusiojo perspektyvos, jis neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad būdamas poilsiui įrengtoje stovyklavietėje, kurioje tuo pačiu metu stovyklavo ir kitų žmonių kompanija, nesant jokio atsakovo draudimo ar nurodymų dėl automobilių parkavimo, jis elgėsi neatsargiai. Priešingai, asmuo, būdamas tokioje vietoje, pagrįstai galėjo tikėtis, kad šioje vietoje esantys medžiai tinkamai tvarkomi ir nekelia pavojaus. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su argumentais, jog ieškovas elgėsi itin neatsargiai, palikdamas automobilį, siaučiant audrai. Remiantis ieškovo ir liudytojo V. B. paaiškinimais, ieškovas prieš nuskylant vienam iš medžio kamienų, statė palapinę, buvo smarkesnis lietus su vėju, medžio kamienas atskilo netikėtai. Dėl to negalima įžvelgti nukentėjusiojo elgesyje neatsargumo kaip aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą mažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo arba jį atmesti.

30. Nagrinėjamoje byloje yra atsakovų daugetas, ieškovas prašo priteisti jo patirtos žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir atsakovams taikyti solidariąją civilinę atsakomybę.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008. Teismų praktika. 2008, 29).

32. Šiuo atveju atsakovui R. P. taikytina deliktinė, o atsakovui D. P. – sutartinė civilinė atsakomybė. Tiek vienas, tiek kitas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie bendrai nulėmė žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju dalinės atsakomybės taikymui protingo pagrindo nėra, nes neįmanoma atskirti, jog kurio nors iš atsakovų veiksmai būtų labiau prisidėję prie žalos kilimo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, egzistuoja pagrindas atsakovams taikyti solidariąją civilinę atsakomybę.

33. Atsakovo R. P. užsakymu atlikus ginčo automobilio vertinimą ir surašius ataskaitą Nr. 2022NV146, kuriame nuostolių dydis nustatytas 2022 m. birželio 9 d., tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl aptariamo įvykio padarytos žalos dydžio, atsakovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinio visiško ar dalinio tenkinimo atveju prašė atsižvelgti į šios ataskaitos išvadą, ieškovų atstovas taip pat, įvertindamas ataskaitos išvadas, 2022 m. liepos 13 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus. Šioje išvadoje nepriklausomas turto vertintojas daro šias išvadas: transporto priemonės vertė prieš apgadinimą – 8 050 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos – 11 670 Eur, kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas, transporto priemonės likutinė vertė – 2 600 Eur, nuostolio dydis – skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės – 5 450 Eur. Būtent šią sumą (5 450 Eur) dėl automobilio sunaikinimo ieškovas nagrinėjamoje byloje ir prašo priteisti. Nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ši suma ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų.

34. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų papildomas 895,93 Eur dydžio išlaidas, kurios patirtos renkant įrodymus bei siekiant ginčą išspręsti ikiteismine tvarka: 185 Eur techninės pagalbos kelyje (automobilio nuvilkimo) išlaidos; 121 Eur remonto darbų įvertinimo / žalos nustatymo išlaidos; 50 Eur išlaidos už arboristo išvados pateikimą; 22,13 Eur išlaidos už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos pateikimą; 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už pretenzijos parengimą; 217,80 Eur išlaidos, kurias ieškovas patyrė samdydamas antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas pateikė įrodymus, jog jis faktiškai patyrė visas šias išlaidas, teismo vertinimu, jos yra protingo dydžio, todėl jos ieškovui priteistinos solidariai iš atsakovų.

35. Ieškovui iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 345,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo

37. Ieškovas 2022 m. liepos 13 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nurodė, kad ieškovas sumažina ieškinio reikalavimus, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti ne 7 810,41 Eur, o 6 345,93 Eur nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu ieškovas iš esmės atsisakė dalies (1 464,48 Eur) reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. 2022 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės ieškovui žinomos.

38. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas gali bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Nenustatyta, kad ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų 1 464,48 Eur nuostolių atlyginimą, grąžintina 75 proc. nuo žyminio mokesčio skirtumo tarp ieškovo sumokėto 176 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 143 Eur žyminio mokesčio, kuris būtų mokėtinas nuo sumažintos ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 24,75 Eur (33 Eur x 0,75 = 24,75 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 ir 5 dalys).

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė iš viso 2 081,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 900 Eur teisinių paslaugų išlaidos, 176 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį ir 5,70 Eur už Gyventojų registro pažymos išdavimą. Ieškovo teisinių paslaugų išlaidas sudaro: ieškinio parengimas, dubliko surašymas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo parengimas (2022 m. liepos 12 d. ieškovo prašymas ir prie jo pridėti įrodymai). Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.

42. Atsakovai šioje byloje patyrė iš viso 2 153,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 14,75 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą, 338,80 Eur už vertinimo paslaugą ir 1 800 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovų teisinių paslaugų išlaidas sudaro atsiliepimo ir tripliko parengimas, susijusios konsultacijos, užklausos, atstovavimas teismo posėdyje. Atsakovų patirtos teisinių paslaugų išlaidos taip pat neviršija minėtose rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

44. Teismas nagrinėjamu atveju šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kad ieškinio dalies atsisakymą būtų nulėmusios priežastys, susijusios su atsakovų elgesiu, todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovų naudai. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad atlikus nepriklausomą vertinimą, paaiškėjo, kad transporto priemonės remonto kaštai gerokai didesni negu su ieškiniu pateiktoje remonto sąmatoje. Tačiau pažymėtina, kad ir ieškovo su ieškiniu pateiktoje sąmatoje nurodyti remonto kaštai viršijo 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, todėl ši ieškovo nurodyta aplinkybė nelaikytina priežastimi, kuri pateisintų nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos. Tarp šalių ginčas buvo kilęs ne tik dėl pagrindo civilinei atsakomybei taikyti buvimo, tačiau ir dėl žalos dydžio, atsakovai su ieškinyje nurodytu žalos dydžiu nesutiko, teikė atsiliepime į ieškinį su tuo sietinus atsikirtimus, rinko įrodymus. Todėl teismas, nustatydamas patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, atsižvelgia į pradinę ieškinio sumą – 7 810,41 Eur. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 81,25 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 548,38 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir išlaidų už Gyventojų registro pažymą (1 905,70 Eur x 66,95 proc.) ir 122,89 Eur žyminio mokesčio (151,25 Eur (žyminio mokesčio suma, atėmus ieškovui grąžintiną žyminio mokesčio dalį) x 81,25 proc.), iš viso 1 671,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo priteistina 403,79 Eur (2 153,55 Eur x 18,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 267,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 633,74 Eur iš kiekvieno.

45. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,78 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 16,07 Eur, t. y. 8,04 Eur iš atsakovo D. P. ir 8,03 Eur iš atsakovo R. P., o iš ieškovo – 3,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įskaičius iš ieškovo priteistiną procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą į ieškovui grąžintiną žyminio mokesčio dalį, ieškovui grąžintina žyminio mokesčio suma sudaro 21,04 Eur (24,75 Eur – 3,71 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 1 464,48 Eur nuostolių atlyginimą atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Tenkinti likusius ieškinio reikalavimus.

Priteisti ieškovui P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 345,93 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 93 centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 345,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 267,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 633,74 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus 74 centus) iš kiekvieno atsakovo.

Ieškovui P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 21,04 Eur (dvidešimt vieno euro, 4 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 24 d., dalį (mokėjimo užduoties kodas – ZK03452). Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 centus) iš atsakovo D. P. ir 8,03 Eur (aštuonis eurus 3 centus) iš atsakovo R. P.. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva