- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2552-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29656-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- R. P., D. P.
- Ieškovas
- P. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 7 810,41 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 17-18 dienomis ieškovas su draugais (iš viso 35 asmenys) susiplanavo išvyką baidarėmis (duomenys neskelbtini) upe su nakvyne stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – stovyklavietė). Šioje stovyklavietėje ieškovas su draugais apsistoja jau keletą metų iš eilės. Stovyklavietę nuomojasi iš D. P., kurio kontaktus yra gavę iš asmens, kuris nuomojo baidares. Nurodytomis datomis stovyklavietę draugų kompanija rezervavo iš anksto. Rezervacija buvo atlikta ir patvirtinta ieškovo draugui V. B. kontaktuojant SMS žinutėmis su D. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 17 d. ieškovas ir visa grupė asmenų atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V. B. buvo sutaręs su D. P. susitikti ir atsiskaityti už stovyklavietę. Toje vietoje V. B. grynaisiais pinigais perdavė D. P. sutartą mokestį už stovyklavietę (70 Eur), tuomet D. P. automobiliu palydėjo stovyklautojus iki stovyklavietės, kuri nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie 10 km. Atvykę į stovyklavietę stovyklautojai savo automobilius pastatė ten, kur savo automobilį paliko juos atlydėjęs D. P., t. y. ant žolės, šalia iki stovyklavietės vedusio miško keliuko, specialios automobilių stovėjimui skirtos vietos stovyklavietėje nebuvo. Stovyklautojams pasistačius palapines apie 15 val. pradėjo lyti ir kilo stiprus vėjas, tuomet lūžo stovyklavietės teritorijoje esanti pušis ir užvirto ant stovyklautojų automobilių. Dėl šio įvykio buvo stipriai apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Ford Fusion (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio padarinius ieškovas užfiksavo fotonuotraukose bei filmuotoje medžiagoje. V. B. nedelsiant apie įvykį telefonu informavo D. P. Netrukus į įvykio vietą atvyko asmuo, kuris prisistatė esantis šio žemės sklypo savininkas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P. Atsakovas į įvykio vietą iškvietė ugniagesius, kurie medį nuo automobilio pašalino panaudodami grandininį pjūklą. Ieškovas apie įvykį pranešė policijai bendrosios pagalbos telefonu. Kadangi sužalotų asmenų nebuvo, pareigūnai į įvykio vietą nevyko. Pranešimo apie įvykį faktas užregistruotas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ugniagesiams pašalinus medį nuo automobilio, ieškovas pasiteiravo žemės sklypo savininku prisistačiusio atsakovo R. P. telefono numerio. Praėjus savaitei po įvykio ieškovas paskambino ir pasiteiravo atsakovo, galbūt jis turi turto savininko ir/ar vykdomos veiklos civilinės atsakomybės draudimą, tačiau atsakovas nurodė tokio draudimo neturintis. Apie žalos atlyginimą atsakovas nesileido į kalbas, aiškindamas, jog neįmanoma visų medžių apžiūrėti. Remiantis autoserviso UAB „Nagis“ pateikta remonto sąmata automobilio remonto kaina yra 6914,48 Eur. Remonto kaina apima detalių taisymą, keitimą ir dažymą. Dėl automobiliui padarytų sugadinimų ieškovas patyrė 6914,48 Eur dydžio turtinę žalą. Po šio įvykio ieškovas kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, prašydamas pateikti pažymą apie įvykio vietoje tuo metu buvusias oro sąlygas. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Artimiausia meteorologinė stotis yra (duomenys neskelbtini). Pagal Varėnos meteorologinės stoties duomenis 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 15 valandos fiksuotas duomenų trūkis, o nustatytas didžiausias vėjo greitis laikotarpiu tarp 15 ir 16 valandos toje vietovėje buvo 4,4 m/s. Kitoje artimiausioje meteorologinėje stotyje, įsikūrusioje Vilniuje, fiksuotas didžiausias vėjo greitis laikotarpiu tarp 15 ir 16 valandos buvo 21,7 m/s, kas yra pavojingas meteorologinis reiškinys (stiprus vėjas). Aiškindamasis medžio lūžimą sąlygojusias priežastis ieškovas taip pat kreipėsi į specialistus – VĮ „Lietuvos arboristikos centrą“. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateiktoje išvadoje (toliau – arboristo išvada) arboristas S. A. D. nustatė, kad medžio (pušies) kamienas maždaug 2,5 metrų aukštyje buvo išsišakojęs (skilęs), dėl ko jam buvo reikalinga didesnė priežiūra. Specialistas nustatė, kad vėjo spaudžiamas vienas iš išsišakojusių pušies kamienų atskilo ir sužalojo stovyklautojų turtą. Arboristo vertinimu, net ir nesant itin stipriam vėjui, aplinkos veiksnių veikiamas medis galėjo bet kuriuo metu „subyrėti“ į dvi dalis. To buvo galima išvengti, jei šio medžio priežiūrai būtų buvę skirta daugiau dėmesio. Anot arboristo, siekiant išvengti panašių nelaimių, medžio kamieno dalys turėjo būti sujungtos dinaminėmis arba statinėmis jungtimis, arba medis pašalintas. Siekdamas nustatyti už medžio priežiūrą atsakingus asmenis ieškovas rinko duomenis ir nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra įkurta stovyklavietė iš tiesų priklauso atsakovui R. P. Kaip paaiškėjo, atsakovui priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Ieškovas nerado duomenų, jog šiame žemės sklype būtų oficialiai registruota stovyklavietė. Ieškovui pateikus pretenziją, 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovui atsakymą į pretenziją pateikė atsakovą R. P. atstovaujanti advokatė A. R. Atsakyme nurodoma, kad tame sklype, kuriame įvyko įvykis, atsakovas jokių turistų aptarnavimo ar panašios veiklos nevykdo, stovyklavietės paslaugų neteikia, neima ir nurodytu atveju neėmė jokio stovyklavietės mokesčio. Pažymima, kad atsakovui priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas susideda ir iš pievų bei natūralių ganyklų ploto, tačiau natūralios pievos nėra stovyklavietė. Nurodoma, kad atsakovas nedavė sutikimo parkuoti transporto priemonių jam priklausančiame miške, taip pat, kad ieškovas be atsakovo leidimo pastatęs automobilį neleistinoje vietoje pats prisiėmė su tuo susijusias rizikas, juolab, kad buvo akivaizdžios su oro sąlygomis susijusios rizikos – stipri audra. Atsakyme taip pat pažymima, kad nuvirtęs medis augo miško teritorijoje, todėl tai yra miško medis, o nėra želdinys, kurio priežiūrai taikomi kitokie reikalavimai nei miško medžiui. Po gauto atsakymo ieškovo atstovas atsakovės atstovės pasiteiravo, ar atsakovas yra kaip nors susijęs su D. P., kuriam buvo perduoti pinigai už stovyklavietę. Atsakovo atstovė nurodė, kad D. P. yra atsakovo sūnus, tačiau jis dirba visai kitą darbą ir stovyklavimo paslaugomis neužsiima. Pažymėjo, kad atsakovo žemėje apskritai nėra jokios stovyklavietės, tad jokio derinimo ir/ar jokių rezervacijų būti negalėjo, juolab, be jo žinios. Atsakovo teiginys, kad jo žemėje nėra įrengta jokia stovyklavietė, neatitiko tikrovės, todėl ieškovas antstolio G. S. pagalba užfiksavo, kad atsakovo žemėje stovyklavietė yra įrengta, joje yra sudarytos visos sąlygos poilsiui su palapinėmis. Ieškovo atstovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovui, tačiau atsakovo atstovė į tai atsakė, kad faktinių aplinkybių protokole fiksuoti objektai yra įrengti asmeniniam atsakovo ir jo šeimos naudojimui bei pabrėžė, kad ieškovas atsakovo žemėje stovyklauti apsistojo be atsakovo žinios, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas R. P. atsiliepime nurodė, kad atsakovas R. P. jokios turistų aptarnavimo ar panašios veiklos nevykdo, stovyklavietės/poilsiavietės paslaugų neteikia, turimą sklypą naudoja išimtinai tik savo ir savo šeimos narių bei giminių reikmėms, įskaitant įrengtas poilsiui skirtas vietas. Jokia stovyklavietė atsakovo sklype nėra įregistruota, nėra įrengta, kaip teisingai nurodo ir ieškovas, atsakovo žemėje nėra automobilių stovėjimo aikštelės, nes tokia nėra reikalinga. Atsakovas R. P. niekam nedavė sutikimo parkuoti transporto priemonių jam priklausančiame miške. Atsakovo įrengtos trumpalaikio poilsio vietos savo reikmėms (galimai būtų galima pavadinti poilsiaviete, bet ne stovyklaviete, skirtumas tarp stovyklavietės ir poilsiavietės yra nurodomas viešame aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje: stovyklavietė yra skirta ilgesniam, kelių parų, poilsiui su palapinėmis, poilsiavietė yra skirta trumpalaikiam poilsiui be nakvynės) nėra viešos ir skirtos stovyklavimui. Nei su ieškovu, nei su kitais asmenimis iki medžio nuvirtimo įvykio atsakovas niekada jokia forma nekontaktavo, naudotis savo sklypu niekam teisės nesuteikė, jokių mokesčių už pasinaudojimą žemės sklypu ir/ar kitokių pinigų niekada neprašė ir negavo. Prieš daugiau nei 5 metus atsakovo sūnus D. P. buvo pradėjęs baidarių nuomos verslą, ir tuomet atsakovas buvo leidęs sūnui naudotis pieva baidarėms išleisti/pasiimti, pailsėti turistams po plaukimo – jokiu būdu ne stovyklauti, tačiau D. P. pasitraukus iš šio verslo, žemės sklypas buvo naudojamas išimtinai savoms reikmėms. Daugiau nei 5 metus D. P. baidarių neturi, tokios veiklos nevykdo ir atsakovo sklypu baidarių nuomos paslaugai teikti nesinaudoja, kaip ir neturi jokių kitų teisių į atsakovo sklypą. Jokios atsakovo sklypo reklamos ir/ar informacijos apie kokią nors stovyklavietę/poilsiavietę jo sklype jokiuose interneto puslapiuose ar kituose šaltiniuose nėra. Duotuoju atveju, kaip atsakovui paaiškino sūnus D. P., įvykio dieną jo draugui P. B., kuris nuomoja baidares, paprašius, D. P. palydėjo P. B. turistų grupę iki upės, parodydamas, kur yra servitutinis kelias, kuriuo galima nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini), ir kur galima iškelti baidares po plaukimo, trumpai pailsėti, ir būtent už šią palydėjimo paslaugą gavo 40 Eur, tai yra buvo kompensuotos kuro ir laiko sąnaudos. Atsakovas R. P. neatsako už savo pilnamečio sūnaus D. P. kokius nors su kuo nors susitarimus, jeigu kokie nors ir buvo, nes atsakovas tokiuose nedalyvavo ir nieko apie juos nežinojo iki šio ginčo. Byloje nėra aiškių ir pakankamų įrodymų, kas ir dėl ko tarėsi, kokios paslaugos ir/ar pagalbos tarėsi/susirašinėjo su D. P. Bet kuriuo atveju D. P. stovyklavimo paslaugų atsakovo žemėje neteikia, tokio atsakovo leidimo neturi ir tokie faktai atsakovui nėra žinomi. Anot atsakovo, apie tai, kad jo asmeninėms reikmėms įrengtoje poilsiavietėje 2021 m. liepos 17 d. apsistojo turistų kompanija, atsakovui tapo žinoma visiškai atsitiktinai, kai 2021 m. liepos 17 d., nurimus lietui jis nutarė aprodyti savo žemės sklypą ir jame esančią poilsiavietę pas jį atvykusiam svečiui. Atsakovas teigia, jog tuomet jis pamatė, kad ant neteisėtai jo žemėje įsikūrusių turistų automobilių yra užvirtęs medis. Remiantis atsakovo pateikta įvykių versija, ieškovui su draugais buvo leista tik trumpam pasinaudoti upės pakrante (įsikelti / išsikelti baidares ir trumpam pailsėti), tačiau ieškovo draugų kompanija, neatsiklausę nei juos iki atsakovo sklypo palydėjusio D. P., nei paties atsakovo, nusprendė įsikurti šalia upės pakrantės esančioje poilsiavietėje. Anot atsakovo, ieškovas su draugais ten savavališkai pasistatė automobilius bei palapines ir tokiu būdu patys pažeidė teisės aktus. Akivaizdu, kad nei 40 Eur, nei 70 Eur pinigų suma negali būti adekvati už stovyklavimo paslaugą 35 žmonių grupei stovyklavietėje, kas papildomai įrodo, kad dėl tokios paslaugos nebuvo susitarta ne tik su atsakovu, bet ir su D. P. Iš pridėtų prie ieškinio SMS žinučių turinio taip pat matyti, kad buvo tartasi dėl palydėjimo paslaugos, o jose taip vadinama stovyklavietė siejama su baidarių išplaukimu, o ne kitais poilsio tikslais. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad D. P. buvo sumokėta ir būtent 70 Eur suma, o ne 40 Eur, kaip atsakovui teigia pats D. P. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas, be miško savininko sutikimo dalyvaudamas renginyje miške ir atvykdamas automobiliu į miško paskirties žemę bei pasistatydamas automobilį ne kelio pakraštyje, o miške ant miško paklotės, t. y. neleistinoje vietoje, pažeidė Lankymosi miške taisykles ir tuo pats prisiėmė riziką bei atsakomybę už žalą, kuri galėjo atsirasti ir atsirado lūžus medžiui. Ieškovas elgėsi labai neapdairiai bei nerūpestingai dar ir atsižvelgiant į su oro sąlygomis susijusias rizikas – smarkią liūtį bei smarkius vėjo gūsius.
5. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas D. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad D. P. visiškai pritaria atsakovo R. P. procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, argumentams bei motyvams. Papildomai D. P. paaiškino, kad šio konkretaus įvykio atveju, jo draugas P. B., kuris nuomoja baidares, paprašė, ar negalėtų jo turistų baidarininkų grupė baigti plaukimą D. P. tėvo sklype, išsikelti iš vandens baidares būtent šioje teritorijoje. Nors teoriškai prieštarauti sklypų savininkai tokiems išplaukimams – išsikėlimams negali, tačiau baidarių nuomotojai žino, kad realiai sklypų savininkai pyksta dėl tokio naudojimosi jų žeme, nes turistai palieka daug šiukšlių, niokoja pakrantes, sklype esantį inventorių, dėl to ir buvo paprašytas toks tarsi sutikimas. Kadangi D. P. tą savaitgalį planavo praleisti pas tėvus kaime, kur būtent (duomenys neskelbtini) buvo numatytas giminių susibūrimas jo 40 gimtadienio proga, jis P. B. pasakė, kad tegu išlipa tie turistai, jis po to atvažiuos apžiūrėti (reikalui esant, sutvarkyti) sklypo, kad tėvas nepyktų. Po šio pokalbio su juo susisiekė kažkuris iš turistų, ir jo paprašytas D. P. sutiko palydėti turistus iki sklypo. D. P. palydėjo grupę turistų su automobiliais iki sklypo, visos mašinos važiavo keliu ir sklype sustojo kelio pakraštyje. Vienas iš turistų padavė D. P. 40 Eur kaip kompensaciją už benziną ir D. P. apsisukęs išvažiavo, nes skubėjo, turėjo reikalų, o grupė liko laukti P. B. Jokių kalbų apie tai, kad grupė nori likti nakvynei, nebuvo. Kiek D. P. buvo žinoma, baidarės buvo išnuomotos vienai dienai, neilgam plaukimui. Liepos 17 dienos pavakarę, po lietaus, D. P. tėvas R. P. su vienu iš svečių nusprendė nuvažiuoti iki sklypo, aprodyti savo valdas ir ten rado turistus bei ant dviejų automobilių nuvirtusį medį. Kiek D. P. pamena, pirmiausia jis iš tėvo sužinojo apie sklype likusius turistus ir medžio nuvirtimo įvykį, o tik po to jis kalbėjo su kažkuriuo iš turistų telefonu. D. P. atsakingai patvirtina teismui, kad nei jis vienas, nei, juo labiau, su tėvu, jokios turistų aptarnavimo veiklos nevykdo. Daugiau nei prieš 5 metus pora metų bandė užsiimti baidarių nuomos veikla, tačiau vasaros buvo lietingos, veikla nesisekė ir jis šią veiklą nutraukė. Bet net ir tuo metu, kai nuomojo baidares, tėvo žemėje turistai niekada neapsistodavo, norintiems pasilikti nakčiai, D. P. parūpindavo greta esančias kaimo turizmo sodybas arba stovyklavietes, nes tėvas nesutiko leisti stovyklauti savo žemėje, sakė, kad pakanka jau ir tų nuostolių, kuriuos patiria dėl pro šalį plaukiančių ir trumpam išlipančių turistų, visada piktinosi pridaromais nuostoliais (išbraižytais stalais, pavėsine, sulaužytais suolais, paliktom šiukšlėm ir pan.).
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2022 m. liepos 13 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimą, nurodė, jog jis palaiko visus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, jų nekeičia ir nepapildo, o šiuo pareiškimu ieškovas tik mažina savo reikalavimo apimtį atsižvelgiant į atsakovo užsakymu atlikto automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. 2022NV146 nustatytą nuostolių dydį. Ieškovas šiuo atveju nekeičia ieškinio dalyko ar pagrindo. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai 6 345,93 Eur nuostoliams atlyginti; priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. ir D. P. ieškovo P. A. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus; grąžinti ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalį sumažintų ieškinio reikalavimų (1 464,48 Eur) apimtyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 1 464,48 Eur nuostolių atlyginimą atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Tenkino likusius ieškinio reikalavimus, t. y. priteisė ieškovui P. A. solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 6 345,93 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 345,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 267,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 633,74 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškovui P. A. grąžino 21,04 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 24 d., dalį. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. ir D. P. valstybės naudai 16,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8,04 Eur iš atsakovo D. P. ir 8,03 Eur iš atsakovo R. P.
9. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas spręsti esant abiejų atsakovų neteisėtiems veiksmams. Atsakovas R. P. kaip žemės sklypo, kurioje yra stovyklavietė, savininkas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytas jam tenkančias pareigas, taip pat bendrąją CK 6.263 straipsnyje numatytą rūpestingumo pareigą, o atsakovas D. P. pažeidė jam kaip paslaugos teikėjui tenkančias pareigas.
10. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į žalą sukėlusio medžio augimo vietą, t. y. kad jis augo šalia stovyklavietės, vietos, kur atvykę į stovyklavietę asmenys statosi palapines, žaidžia, poilsiauja, sprendė, jog atsakovams yra taikoma ir bendroji CK 6.263 straipsnyje numatyta rūpestingumo pareiga.
11. Atsakovui D. P., teismo vertinimu, civilinė atsakomybė kyla ir kaip paslaugos teikėjui. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog atsakovas D. P. šiuo atveju ieškovui ir jo draugams suteikė atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad stovyklavietę reikėdavo rezervuoti iš anksto. Teismo neįtikino atsakovų paaiškinimai, jog rezervacija buvo reikalinga dėl to, kad stovyklavietę atsakovai naudodavo savo reikmėms, švęsdavo gimtadienius ir pan. Šiuos paaiškinimus paneigė atsakovų neginčyta aplinkybė, kad aptariamoje teritorijoje buvo įrengtos dvi stovyklavietės, kad vienu metu galėtų ilsėtis dvi žmonių kompanijos. Byloje apklausti liudytojai V. B. ir F. M. parodė, jog visus trejus metus, kiek ieškovas su draugais šioje vietoje yra stovyklavęs, ginčo teritorijoje visuomet būdavo užimtos abi stovyklavietės. Teismas nesivadovauja liudytojo P. B., nuomojusio baidares, parodymais, kad atsakovą D. P. kaip draugą prašydavo leisti išlipti į krantą prie ginčo stovyklavietės tik išimtiniais atvejais, nes šiuos parodymus paneigia kita byloje surinkta medžiaga, pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo ir jo draugų kompanija stovyklavo toje pačioje stovyklavietėje kasmet 2019–2021 m., taigi tai nebuvo išimtinis atvejis. Liudytojai V. B. ir F. M. taip pat parodė, kad visuomet už stovyklavietės nuomą būdavo imamas tam tikro dydžio mokestis, praėjusiais metais, kuomet ir įvyko ginčo įvykis, tai buvo 70 Eur. Liudytojų parodymus apie stovyklavietės nuomos kainą ir tai, jog ji buvo suderinta iš anksto, patvirtina ir su dubliku pateikta V. B. 2021 m. liepos 8 d. žinutė Facebook, kurioje nurodytos baidarių nuomos ir stovyklavietės kainos, pažymint „stovyklavietė – 70 Eur“. Teismas nesivadovauja atsakovo D. P. paaiškinimais, jog jis praėjusiais metais paėmė ne 70 Eur, o 40 Eur ir jie buvo skirti ne už stovyklavietės nuomą, o už palydėjimo paslaugą, nes šių paaiškinimų nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga, o atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi.
12. Konstatavo, jog atsakovai turėjo įvertinti aptariamoje teritorijoje augusių medžių būklę, ir grėsmės atveju juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovai ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog būtų vykdoma tinkama ginčo stovyklavietėje augančių medžių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio priežiūros ar pašalinimo. Į bylą ieškovo pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. arboristo pažymoje kaip pagrindinė išvada nurodoma, jog pušis, nuo kurios atskilęs kamienas nukrito ant ieškovo automobilio, dėl nepriežiūros buvo pavojinga aplinkai, stovyklautojų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kritulių ir vėjo spaudžiamas pušies vienas iš kodominantinių kamienų per gilų bifurkacinį skilimą atskilo ir sužalojo stovyklautojo turtą. Šios arboristo pažymos 6 punkte nurodoma, kad medis buvo blogos statinės būklės ir pastaraisiais metais reikalavo gerokai didesnio dėmesio ir priežiūros. Nors atsakovai nesutiko su šiomis arboristo išvadomis, tačiau jas paneigiančių įrodymų atsakovų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).
13. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, žala ieškovui nebūtų kilusi. Teismas negali sutikti su atsakovų argumentu, kad šiuo atveju žalingų padarinių nebuvo galima protingai numatyti, todėl verslininko civilinė atsakomybė netaikytina: atsakovai, įvertinus arboristo išvadas, galėjo ir turėjo pareigą, įvertinę žalą sukėlusio medžio būklę, numatyti, kad vienas iš jo kamienų gali atskilti ir padaryti žalos stovyklautojų turtui ar gyvybei. Byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti žalą kilus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Nors aptariamoje vietovėje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba meteorologinių stebėjimų nevykdo, tačiau įvertinus artimiausių Varėnos ir Vilniaus meteorologijos stočių duomenis, taip pat liudytojų V. B., F. M., ieškovo P. A., tiesiogiai buvusių įvykio vietoje ir mačiusių situaciją, nuoseklius paaiškinimus, darytina išvada, kad stiprus lietus su vėju nepasiekė nenugalimos jėgos reiškinio aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo ir liudytojo V. B. paaiškinimų nustatyta, kad prieš atskylant vienam iš medžio kamienų, ieškovas statė palapinę, iš to galima spręsti nebuvus itin smarkiam vėjui, kurį būtų galima vertinti kaip nenugalimą jėgą.
14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo uždraustas lankymasis miško dalyje, kurioje įvyko įvykis. Sutiko su ieškovo pozicija, jog ieškovui negali būti perkeliama atsakomybė dėl to, kad atsakovas D. P. teikė stovyklavietės nuomos paslaugas neįregistravęs šios veiklos. Vertinant iš nukentėjusiojo perspektyvos, jis neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad būdamas poilsiui įrengtoje stovyklavietėje, kurioje tuo pačiu metu stovyklavo ir kitų žmonių kompanija, nesant jokio atsakovo draudimo ar nurodymų dėl automobilių parkavimo, jis elgėsi neatsargiai. Priešingai, asmuo, būdamas tokioje vietoje, pagrįstai galėjo tikėtis, kad šioje vietoje esantys medžiai tinkamai tvarkomi ir nekelia pavojaus. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su argumentais, jog ieškovas elgėsi itin neatsargiai, palikdamas automobilį, siaučiant audrai. Remiantis ieškovo ir liudytojo V. B. paaiškinimais, ieškovas prieš nuskylant vienam iš medžio kamienų, statė palapinę, buvo smarkesnis lietus su vėju, medžio kamienas atskilo netikėtai. Dėl to negalima įžvelgti nukentėjusiojo elgesyje neatsargumo kaip aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą mažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo arba jį atmesti.
15. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovui R. P. taikytina deliktinė, o atsakovui D. P. – sutartinė civilinė atsakomybė. Tiek vienas, tiek kitas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie bendrai nulėmė žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju dalinės atsakomybės taikymui protingo pagrindo nėra, nes neįmanoma atskirti, jog kurio nors iš atsakovų veiksmai būtų labiau prisidėję prie žalos kilimo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, egzistuoja pagrindas atsakovams taikyti solidariąją civilinę atsakomybę.
16. Nurodė, kad nepriklausomas turto vertintojas nurodė, kad: transporto priemonės vertė prieš apgadinimą – 8 050 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos – 11 670 Eur, kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas, transporto priemonės likutinė vertė – 2 600 Eur, nuostolio dydis – skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės – 5 450 Eur. Būtent šią sumą (5 450 Eur) dėl automobilio sunaikinimo ieškovas nagrinėjamoje byloje ir prašo priteisti. Nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ši suma ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovai R. P. ir D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese.
18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
18.1. Pažymėjo, kad atsakovas R. P. nepažeidė jokių teisės aktų, įskaitant ir LR Miškų įstatymo nuostatų bei bendrosios rūpestingumo pareigos, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas R. P. būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, o ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kokias konkrečiai LR Miškų įstatymo nuostatas atsakovas R. P. pažeidė.
18.2. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos tokios aplinkybės – nuvirtęs medis augo visiškame miške, net ne prie poilsiui skirtų įrenginių miškų paskirties sklype (pavėsinės, tinklinio aikštelės, tualeto ir kt.), kurie stovėjo gerokai toliau nuo virtusio medžio atvirose vietose (miško pievose) ir kuriuos teismas nepagrįstai įvardijo stovyklaviete; automobilį ieškovas pastatė po medžiais ant miško paklotės neleistinoje vietoje, be to, siaučiant audrai (stipriam vėjui ir lietui). Taigi, teismo išvada, kad nuvirtęs medis augo ten, kur atvykę į stovyklavietę asmenys statosi palapines, žaidžia, poilsiauja, visiškai neatitinka tikrovės ir byloje esančių įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų ir kt.).
18.3. Nuvirtęs medis nebuvo sausuolis, kas aiškiai matyti iš byloje esančių nuotraukų bei pridėtų vaizdo įrašų, tai buvo žalias medis, žaliuojanti pušis, todėl miškų ūkio paskirties žemėje tokio medžio kirtimas nėra ne tik privalomas, bet nėra ir galimas, atliekant sanitarinius kirtimus. Pažymėjo, jog Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204, detaliai reguliuoja sanitarinius kirtimus, kurių metu yra iškertami stipriai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, tuo tarpu kirsti žalių pušų sanitarinių kirtimų metu neleidžiama. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ir šioje byloje, analogiškai teismo nurodytai administracinei bylai Nr. A-858-1826-13, taikytina atsakovui R. P. bendroji CK 6.263 straipsnyje numatyta rūpestingumo pareiga. Šios bylos aplinkybių kontekste, vertintina, kad miško savininkas R. P. prižiūrėjo savo mišką pagal Miškų įstatymo reikalavimus, o taip pat ir nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos, nes nuvirtęs medis augo miške, pakankamai dideliu atstumu nuo visų poilsio objektų (poilsiui skirtų daiktų), ne tokioje teritorijoje, kurioje apskritai pagal teisės aktus leidžiamas automobilių parkavimas, ir protingai negalėjo numatyti, kad be jo žinios atvykusi gausi kompanija su daugybe automobilių parkuos transporto priemonę neleistinoje vietoje po miško medžiais audrai siaučiant.
18.4. Nesutiko su teismo vertinimu, kad atsakovui D. P. civilinė atsakomybė kyla kaip paslaugos teikėjui. Ieškovas byloje neįrodė, kad D. P. teikė stovyklavietės nuomos paslaugą. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovų į bylą pateiktų įrodymų, kokia yra reali stovyklaviečių nuomos paslaugų kaina, kokiomis kainomis yra nuomojamos greta esančios poilsiavietės ir stovyklavietės, kokia informacija buvo skelbiama viešoje erdvėje apie stovyklavimo kainas ankstesniais metais, vienpusiškai su išankstine nuostata priimdamas visus ieškovo ir jo draugų (apklaustų liudytojais) teiginius kaip teisingus, ir atmesdamas atsakovų bei liudytojo P. B. parodymus be jokios aiškios priežasties ar motyvų. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu D. P. būtų suteikęs stovyklavietės nuomos paslaugą, ši aplinkybė nenaikintų paties ieškovo ir kartu stovyklavusių asmenų atsakomybės už lankymosi miške taisyklių pažeidimus. Stovyklavietės nuomos paslauga, net jeigu tokia ir teikiama, savaime nereiškia, kad galima parkuoti automobilius ant miško paklotės neleistinoje vietoje, stovyklauti ten, kur pagal teisės aktus neleidžiama stovyklauti.
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo P. B., nuomojusio baidares, parodymais, kad atsakovą D. P., kaip draugą, prašydavo leisti išlipti į krantą jo tėvo žemėje tik išimtiniais atvejais. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei liudytojas F. M. nematė ir negalėjo patvirtinti, kada ir kokia suma V. B. buvo perduota ir ar apskritai buvo perduota D. P. O tinkle „Facebook“ V. B. rašytoje žinutėje nesutapo kompanijos nariams nurodytos ne tik vadinamos stovyklavietės, bet ir baidarių nuomos kainos. V. B. teisme paaiškino, kad likę pinigai buvo išleisti bendroms kompanijos reikmėms – maistui, gėrimams ir kt. Todėl, atsakovų nuomone, teismas be pakankamo pagrindo sprendė, kad D. P. buvo sumokėta 70 Eur už stovyklavietės nuomą, o ne 40 Eur už palydėjimą. D. P. paaiškinimus iš dalies patvirtino liudytojas P. B.. O ir pats V. B. teisme patvirtino, kad ankstesniais metais kompaniją pasitikdavo ir palydėdavo ne D. P., o kažkoks kitas asmuo, neva D. pažįstamas (neaišku koks), tad objektyviai vertinant, tokiais paties V. B. paaiškinimais yra paneigiama versija, kad D. P. už stovyklavimą ir ankstesniais metais buvo mokamos pinigų sumos.
18.6. Teismas pasisakydamas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo nevertino objektyvių rašytinių įrodymų byloje šiuo klausimu - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymų, kuriose nurodoma, jog vėjas įvykio apylinkėse siekė 21,7 m/s ir toks vėjas laikomas stipria audra, taip pat pridėtais viešojoje erdvėje esančiais straipsniais, informacija apie praūžusią audrą ir jos padarytus nuostolius, padarinius, išvirtusius medžius ir kt. Be kita ko, liudytojas V. B. pripažino, kad po plaukimo kompanija (dalis žmonių) buvo neblaivūs, galimai dėl to negalėjo išvykti iš miško prasidėjus audrai ar netinkamai vertino riziką ir aplinkybes.
18.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, vadinasi, netyrė ir nevertino atsakovų argumentų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų dėl paties ieškovo kaltės – teisės aktų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su žalos atsiradimu.
Atsiliepimas
19. Ieškovas P. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
20.1. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovui ir jo draugų kompanijai nagrinėjamu atveju buvo teikiama stovyklavietės nuomos paslauga byloje patvirtino vieno iš ieškovo draugų kompanijos narių (V. B.) susirašinėjimas SMS žinutėmis su D. P. Susirašinėjimo turinys akivaizdžiai parodo, kad vienas iš ieškovo draugų kompanijos narių užsakė stovyklavietės nuomos paslaugą (rezervavo stovyklavietę) 2021 m. liepos 17-18 dienoms, o D. P. užsakymą patvirtino, nurodydamas: „tik savo kamuolius reikia turėti“. Ieškovo nuomone šis susirašinėjimas negali būti interpretuojamas niekaip kitaip, kaip tik susitarimas dėl stovyklavietės nuomos paslaugos teikimo. Aplinkybę, kad 2021 m. liepos 17-18 dienoms ieškovas su draugais buvo užsakę atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą papildomai patvirtino ieškovo į bylą pateiktas ieškovo ir jo draugų susirašinėjimas Facebook socialinio tinklo grupėje, kurioje buvo organizuojama 2021 metų baidarių išvyka. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad rezervavęs stovyklavietę ir baidares V. B. 2021 m. liepos 8 d. apie tai paskelbė Facebook grupėje bei nurodė stovyklavietės kainą, o 2021 m. liepos 14 d. aprašė būsimos išvykos detales, iš kurių matyti, kad stovyklavietėje ketinama apsistoti 2021 m. liepos 17 d. su nakvyne. Stovyklavietės nuomos paslaugos teikimo faktą taip pat patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas V. B. nuosekliai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo sutarta su D. P. dėl stovyklavietės nuomos, nurodė, kad su D. P. buvo iš anksto aptarta 70 Eur stovyklavietės kaina, kurią V. B. D. P. sumokėjo grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini), t. y. ten kur D. P. 2021 m. liepos 17 d. pasitiko draugų kompaniją, kad palydėtų juos iki stovyklavietės. Tiek V. B., tiek F. M. paaiškino, kad šioje stovyklavietėje apsistoja jau trejus metus iš eilės, o D. P. posėdžio metu teikdamas paaiškinimus patvirtino, jog V. B. mato ne pirmą kartą. Aplinkybę, kad ir ankstesniais metais su D. P. buvo derinama stovyklavietės nuoma, patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – 2019 m. V. B. ir D. P. susirašinėjimas SMS žinutėmis.
20.2. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nesirėmė atsakovų bei P. B. paaiškinimais, kadangi atsakovų versija buvo grindžiama tik deklaratyviais paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovo ir liudytojų V. B. ir F. M. nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina objektyvūs duomenys – V. B. ir D. P. susirašinėjimas SMS žinutėmis, taip pat į bylą pateiktas Facebook grupės susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas su draugais 2021 m. liepos 17 d. vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną su tikslu ne tik pasiplaukioti baidarėmis, bet ir pasinaudoti atlygintine stovyklavietės nuomos paslauga. Pažymėjo, kad nors P. B. ir teigė, kad prašė palydėti ieškovą su draugais iki ginčo stovyklavietės, tačiau kartu jis nurodė nežinantis ar baidarininkai tarėsi su D. P. dėl nakvynės stovyklavietėje. Todėl P. B. parodymai apskritai negali būti traktuojami kaip paneigiantys stovyklavietės nuomos paslaugos suteikimo aplinkybę. Atsakovo D. P. iškelta versija, kad jis šiuo atveju baidarininkams teikė ne stovyklavietės nuomos, bet palydėjimo iki baidarių įkėlimo / iškėlimo vietos paslaugą yra ne tik niekuo nepagrįsta, bet ir nelogiška. Jeigu tikėti tokiais atsakovo paaiškinimais, tuomet sunku suprasti, kam tokiai paslaugai reikėjo iš anksto rezervuoti stovyklavietę dviem dienoms ir, apskritai, kokią prasmę galėtų turėti palydėjimo iki baidarių įkėlimo / iškėlimo vietos paslauga, kai toje vietoje jau susitarta susitikti su baidarių nuomos paslaugos teikėju. Kam tokiu atveju reikėjo samdyti trečiąjį asmenį susitikimo su baidarių nuomotoju vietai parodyti, ir kodėl iki tos vietos nebuvo galima vykti kartu su pačiu baidarių nuomotoju.
20.3. Pažymėjo, kad byloje esanti vizualinė medžiaga patvirtina visiškai priešingas aplinkybės nei nurodo atsakovai, t. y. tiek iš nuotraukų, tiek iš vaizdo medžiagos matyti, kad lūžęs medis augo pačioje stovyklavietėje, ten kur yra statomos palapinės ir kur yra stovyklavietės inventorius. Šalia nuvirtusio medžio buvo pastatytos palapinės, taip pat šalia yra pastatytas tualetas, supynės, futbolo vartai. Be to, aplinkybė, kad medis augo stovyklavietės teritorijoje nurodyta ir antstolio G. S. 2021 rugsėjo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
20.4. Pažymėjo, kad R. P., sukurdamas aplinką žmonėms ilsėtis ir pramogauti, privalėjo prižiūrėti ir stebėti stovyklavietės teritorijoje augančius augalus, taip pat turėjo numatyti riziką, kad netinkamos būklės medžiai gali nuvirsti ir padaryti žalą stovyklavietės lankytojų gyvybei, sveikatai ir turtui.
20.5. Išvadą pateikę arboristai nurodė, kad medis dėl išsišakojusio kamieno buvo labiau pažeidžiamas, kėlė pavojų aplinkai, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių tokiai rizikai pašalinti. Kadangi pažeistas medis augo sklypo dalyje, kurioje įrengta stovyklavietė, atsakovas turėjo suvokti, kad medis kelia pavojų stovyklavietės lankytojams. Numatydamas tokią riziką, atsakovas, kaip nurodoma arboristo išvadoje, turėjo suvirtinti išsišakojusius medžio kamienus, ar apskritai pašalinti pažeistą, pavojų aplinkai keliantį augalą. Ieškovo nuomone, mažiausiai ką atsakovas galėjo padaryti, tai įspėjamaisiais ženklais ar bent žodžiu įspėti lankytojus apie poilsio zonoje augantį pavojingą augalą, nurodyti nestatyti palapinių šiuo medžiu, arba nepalikti prie jo transporto priemonių.
20.6. Ieškovas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta LVAT praktika nagrinėjamai bylai svarbi dėl Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų miško savininko ar valdytojo pareigų aiškinimo, pagal kurį šios pareigos suprantamos kaip kartu apimančios ir pareigą rūpintis valdomu mišku ir jame augančiais medžiais tokiu būdu, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams. Be to, kaip matyti iš cituojamos LVAT praktikos, analizuojant miško savininko atsakomybę už nuvirtusio medžio sukeltą žalą, yra vertinama, kur konkrečiai miško medis augo, ir kokia buvo jo būklė, į ką nagrinėdamas šią bylą atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Iš sprendime pacituotų LVAT nutarčių taip pat matyti, kad miško savininko veiksmų teisėtumas tokiais atvejais kartu yra vertinamas ir bendrosios rūpestingumo pareigos vykdymo aspektu, kas šiuo atveju buvo įvertinta ir skundžiamame sprendime.
Šalies argumentai
20.7. Apeliantų argumentai dėl stovyklavimo neleistinoje vietoje, lankymosi miške taisyklių pažeidimo, automobilio parkavimo pažeidimų ir pan., dėstomi ignoruojant aplinkybę, kad ieškovui su draugais 2021 m. liepos 17 d. buvo suteikta atlygintinė turistinės stovyklavietės nuomos paslauga. Šie apeliantų argumentai turėtų prasmės tuo atveju, jeigu ieškovas į R. P. miške įrengtą stovyklavietę 2021 m. liepos 17 d. būtų užklydęs atsitiktinai, apsistojęs joje savo nuožiūra, tačiau nagrinėjamomis aplinkybėmis yra akivaizdu, jog taip nebuvo. Ieškovas apsistojo nakvynei su palapinėmis specialiai tam pritaikytoje vietoje ir dėl to tarp šalių net nebuvo ginčo. R. P. pats nurodė, kad jis sutvarkė aplinką taip, kad joje galima būtų leisti laisvalaikį (įrengė pavėsines, laužavietę, tualetus ir kitą inventorių) ir šią erdvę nuolat tvarko (prižiūri paupį, šienauja pievas, valo mišką). Todėl yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška teigti, kad užsisakydamas atlygintinę paslaugą ir jos pagrindu apsistodamas specialiai nakvynei palapinėmis pritaikytoje vietoje ieškovas prieš tai turėjo aiškintis kokios tai paskirties sklypas ir ar stovyklavietė yra įkurta teisėtai. Taip pat nepagrįsta teigti, jog atvykęs į tokią vietą ieškovas turėjo pats įsitikinti, ar joje nėra pavojų keliančių medžių.
20.8. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad stovėjimo aikštelė stovyklavietėje nėra įrengta. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra įrengta ir kurioje nors kitoje netoli aptariamos stovyklavietės esančioje vietoje. Atsakovai teigė, kad automobilį ieškovas turėjo palikti šalikelėje, servitutinio kelio pakraštyje, o ne ant miško paklotės, tačiau neįrodė, jog ieškovui buvo duoti kokie nors nurodymai dėl automobilio statymo vietos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo ieškovo P. A. naudai solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. priteista 6 345,93 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 17 d. stovyklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuskilo vienas iš pušies kamienų ir nukrito ant ieškovui P. A. priklausančio automobilio Ford Fusion (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to jį apgadindamas. Šio įvykio metu ieškovas ir jo draugai nurodytoje stovyklavietėje buvo apsistoję po baidarių žygio. Žemės sklypas, kuriame buvo įrengta stovyklavietė ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P., Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių dėl minėto įvykio atlyginimą. Sumažinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 6 345,93 Eur nuostolių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai nesutikdami su skundžiamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Dėl R. P. civilinės atsakomybės
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas R. P. nepažeidė jokių teisės aktų, įskaitant ir Miškų įstatymo nuostatų bei bendrosios rūpestingumo pareigos, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas R. P. būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, o ir pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kokias konkrečiai Miškų įstatymo nuostatas atsakovas R. P. pažeidė. Pažymėjo, kad miško savininkas R. P. prižiūrėjo savo mišką pagal Miškų įstatymo reikalavimus, o taip pat ir nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos, nes nuvirtęs medis augo miške, pakankamai dideliu atstumu nuo visų poilsio objektų (poilsiui skirtų daiktų), ne tokioje teritorijoje, kurioje apskritai pagal teisės aktus leidžiamas automobilių parkavimas, ir protingai negalėjo numatyti, kad be jo žinios atvykusi gausi kompanija su daugybe automobilių parkuos transporto priemonę neleistinoje vietoje po miško medžiais audrai siaučiant. Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovo argumentais nesutinka.
25. Iš skundžiamo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo R. P. atžvilgiu taikė deliktinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu atsakovas neigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
26. CK 6.245 straipsnio 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas R. P. pažeidė CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą bendrąją kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
29. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas turėjo bendro pobūdžio pareigą įvertinti jam priklausančioje stovyklavietės teritorijoje augusių medžių būklę, ir grėsmės atveju juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog tokių veiksmų būtų imtasi, t. y. būtų vykdoma tinkama ginčo stovyklavietėje augančių medžių priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio priežiūros ar pašalinimo.
30. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuvirtęs medis augo miške, net ne prie poilsiui skirtų įrenginių miškų paskirties sklype (pavėsinės, tinklinio aikštelės, tualeto ir kt.), kurie stovėjo gerokai toliau nuo virtusio medžio atvirose vietose (miško pievose), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos skundo teiginius paneigia byloje esanti medžiaga (foto nuotraukos). Iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad priešingai, nei teigia apeliantai, žalą sukėlęs medis augo stovyklavietėje, ten kur yra statomos palapinės ir kur yra stovyklavietės inventorius. Šalia nuvirtusio medžio buvo pastatytos palapinės, taip pat šalia yra pastatytas tualetas, supynės, futbolo vartai. Šios nustatytos aplinkybės, paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog miško savininkas R. P. prižiūrėjo savo mišką pagal Miškų įstatymo reikalavimus, o taip pat nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos, nes nuvirtęs medis augo miške, pakankamai dideliu atstumu nuo visų poilsio objektų (poilsiui skirtų daiktų).
31. Tai, kad atsakovas turėjo pareigą pašalinti arba kitu būdu prižiūrėti medį, kuris nulūžo, ir dėl kurio buvo sugadintas ieškovui priklausantis turtas (automobilis) patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Į bylą pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. arboristo pažymoje kaip pagrindinė išvada nurodoma, jog pušis, nuo kurios atskilęs kamienas nukrito ant ieškovo automobilio, dėl nepriežiūros buvo pavojinga aplinkai, stovyklautojų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kritulių ir vėjo spaudžiamas pušies vienas iš kodominantinių kamienų per gilų bifurkacinį skilimą atskilo ir sužalojo stovyklautojo turtą. Šios arboristo pažymos 6 punkte nurodoma, kad medis buvo blogos statinės būklės ir pastaraisiais metais reikalavo gerokai didesnio dėmesio ir priežiūros. Tokio fiziologinio gyvybingumo ir biomechaninio stabilumo medis turėjo būti pastoviai stebimas ir prižiūrimas, surišant kamienus dinaminėmis arba statinėmis jungtimis, arba pašalintas, aptikus jo pažaidos faktą, anksčiau nei 2021 metais. Pažymos 4 punkte nurodyta, kad net ir nesant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodytam vėjo stiprumui, abiotinių ir biotinių veiksnių paveiktas medis galėjo bet kuriuo metu „subyrėti“ į dvi dalis.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius tai, jog asmuo pažeidė bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Dėl atsakovo neveikimo (ginčo stovyklavietėje augančių medžių neprižiūrėjimo ar nepašalinimo) ieškovas patyrė žalą, t. y. dėl ieškovo turto (automobilio) sunaikinimo (sugadinimo) jis patyrė 6 345,93 Eur turtinę žalą. Kolegijos vertinimu, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, žala ieškovui nebūtų kilusi (CK 6.247). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagrįstai atsakovui R. P. taikė civilinę atsakomybę, t. y. solidariai iš atsakovo R. P. ieškovo naudai priteisė dėl turto sugadinimo patirtus nuostolius.
Dėl D. P. civilinės atsakomybės
33. Iš skundžiamo sprendimo motyvų nustatyta, kad teismas atsakovo D. P. atžvilgiu taikė sutartinę civilinę atsakomybę. Nurodė, kad atsakovui D. P. civilinė atsakomybė kyla kaip paslaugos teikėjui, kadangi atsakovas D. P. ieškovui ir jo draugams suteikė atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą.
34. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovui D. P. civilinė atsakomybė kyla kaip paslaugos teikėjui. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog D. P. teikė stovyklavietės nuomos paslaugą. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovų į bylą pateiktų įrodymų, vienpusiškai su išankstine nuostata priimdamas visus ieškovo ir jo draugų (apklaustų liudytojais) teiginius kaip teisingus, ir atmesdamas atsakovų bei liudytojo P. B. parodymus be jokios aiškios priežasties ar motyvų.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pagrįstai nustatė, kad atsakovas D. P. ieškovui ir jo draugams suteikė atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą, t. y. šalis siejo sutartiniai santykiai.
36. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas ieškovui ir jo draugams suteikė atlygintinę stovyklavietės nuomos paslaugą, patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas. Iš susirašinėjimo matyti, kad stovyklavietę ieškovui ir jo draugams reikėjo rezervuoti iš anksto. Be to, nustatyta, kad aptariamoje stovyklavietės teritorijoje buvo įrengtos dvi stovyklavietės, kad vienu metu galėtų ilsėtis dvi žmonių kompanijos, atsakovai šių aplinkybių neginčijo. Taip pat byloje apklausti liudytojai V. B. ir F. M. nurodė, jog ieškovo ir jo draugų kompanija stovyklavo toje pačioje stovyklavietėje kasmet 2019–2021 m., be to, kiek ieškovas su draugais šioje vietoje yra stovyklavęs, ginčo teritorijoje visuomet būdavo užimtos abi stovyklavietės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo P. B., nuomojusio baidares, parodymais, kad atsakovą D. P. kaip draugą prašydavo leisti išlipti į krantą prie ginčo stovyklavietės tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad šiuos liudytojo parodymus paneigia kita byloje surinkta medžiaga, pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo ir jo draugų kompanija stovyklavo toje pačioje stovyklavietėje kasmet 2019–2021 m., taigi tai nebuvo išimtinis atvejis. Liudytojai V. B. ir F. M. taip pat nurodė, kad visuomet už stovyklavietės nuomą būdavo imamas tam tikro dydžio mokestis, praėjusiais metais, kuomet ir įvyko ginčo įvykis, tai buvo 70 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų V. B. ir F. M. parodymais. Be to, liudytojų parodymus apie stovyklavietės nuomos kainą ir tai, jog ji buvo suderinta iš anksto, patvirtina ir su dubliku pateikta V. B. 2021 m. liepos 8 d. žinutė Facebook, kurioje nurodytos baidarių nuomos ir stovyklavietės kainos, pažymint „stovyklavietė – 70 Eur“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir atsakovo D. P. paaiškinimais, jog jis praėjusiais metais paėmė ne 70 Eur, o 40 Eur ir jie buvo skirti ne už stovyklavietės nuomą, o už palydėjimo paslaugą, nes šių paaiškinimų nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga, be to, atsakovo paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.
37. Kita vertus, nors teismas pagrįstai nustatė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui D. P. kyla ne sutartinė civilinė atsakomybė, o deliktinė civilinė atsakomybė.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Kolegija pažymi, kad nors, kaip minėta, šalis siejo atlygintinių stovyklavietės nuomos paslaugų teisiniai santykiai, tačiau byloje nenustatyta, kokias konkrečias šios sutarties nuostatas būtų pažeidęs atsakovas. Nesant duomenų, kad žala atsirado dėl sutarties pažeidimo, atsakovui D. P. negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
39. Kolegijos vertinimu, atsakovui D. P. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip stovyklavietės nuomos paslaugų teikėjas, turėjo pareigą užtikrinti, kad nuomojamos stovyklavietės teritorijoje augantys medžiai būtų prižiūrėti ir nepadarytų žalos stovyklautojų turtui ar gyvybei. Taigi atsakovas D. P. pažeidė CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą bendrąją kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pastebėtina ir tai, kad nors skundžiamoje nutartyje, teismas atsakovui taikė sutartinę atsakomybę, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad teismas vertindamas atsakovo D. P. civilinę atsakomybę taip pat konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą bendrąją kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės rūšį, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo solidariai iš atsakovo D. P. ieškovo naudai priteisė dėl turto sugadinimo patirtus nuostolius.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės
40. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.
41. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovų argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, t. y. nevertino objektyvių rašytinių įrodymų byloje šiuo klausimu - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymų, kuriose nurodoma, jog vėjas įvykio apylinkėse siekė 21,7 m/s ir toks vėjas laikomas stipria audra, taip pat pridėtais viešojoje erdvėje esančiais straipsniais, informacija apie praūžusią audrą ir jos padarytus nuostolius, padarinius, išvirtusius medžius ir kt. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, vadinasi, netyrė ir nevertino atsakovų argumentų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų dėl paties ieškovo kaltės – teisės aktų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su žalos atsiradimu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų skundo teiginius laiko nepagrįstais, todėl juos atmeta.
42. Pažymėtina, kad pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Įvertinęs byloje pateiktus Varėnos ir Vilniaus meteorologijos stočių duomenis, liudytojų V. B., F. M., ieškovo P. A., tiesiogiai buvusių įvykio vietoje ir mačiusių situaciją, nuoseklius paaiškinimus duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalos atsiradimo dieną buvęs stiprus lietus su vėju nepasiekė nenugalimos jėgos reiškinio aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis).
43. Taip pat sutiktina su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ieškovo (nukentėjusiojo) kaltų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala. Pritartina, kad ieškovas neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad būdamas poilsiui įrengtoje stovyklavietėje, kurioje tuo pačiu metu stovyklavo ir kitų žmonių kompanija, nesant jokio atsakovo draudimo ar nurodymų dėl automobilių parkavimo, jis elgėsi neatsargiai. Priešingai, ieškovas, pagrįstai galėjo tikėtis, kad šioje vietoje esantys medžiai tinkamai tvarkomi ir nekelia pavojaus.
44. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo sumažinti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo arba jį atmesti.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
48. Atmetus atsakovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su suteikta teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovas P. A. pateikė duomenis, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kolegija pažymi, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 0 ct) t. y. po 400 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) iš kiekvieno atsakovo, bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.