- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-188-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00991-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Julisa“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-210-476/2024 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Julisa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčijamas Aktas) ir 2023 m. birželio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jo pradėti statybos darbai, priešingai nei atlikdama tyrimą nustatė Inspekcija, laikytini naujo statinio statyba, kuriai pradėti ieškovas turėjo visus būtinus leidimus, pritarimus ir projektus, o ne savavališka Aikštelės, kurios net fiziškai nėra, rekonstrukcija. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad Ginčijamas Aktas ir Privalomasis nurodymas yra teisėti, kadangi ieškovas atliko Aikštelės rekonstrukciją neturėdamas šiai statybos rūšiai būtinų rekonstravimo projekto ir statybą leidžiančio dokumento.
3. Atsakovė Inspekcija, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad Ginčijamas Aktas ir Privalomasis nurodymas yra teisėti, kadangi ieškovas atliko Aikštelės rekonstrukciją neturėdamas šiai statybos rūšiai būtinų rekonstravimo projekto ir statybą leidžiančio dokumento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovas Stoginės statybas padėjo ant trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausančios Aikštelės, nebeįrodinėtina, kadangi tai nustatyta jau įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu nepareiškė reikalavimo nuginčyti VĮ Registrų centro duomenų, susijusių su Aikštele, todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais, dėl ko Aikštelės teisėtumo klausimas šioje byloje nespręstinas.
7. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausanti Aikštelė yra neypatingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ), STR 1.01.08:2002 įtvirtinta naujo antžeminio statinio statybos definicija, Aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (SĮ 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti Stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba, tuo labiau Stoginės statybai taikomos naujo statinio statybą reglamentuojančios teisės normos.
8. Teismas nurodė, jog SĮ 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Aikštelė yra inžinerinis statinys, ji turi laikančiąsias konstrukcijas (konstrukcinį statinio elementą, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (SĮ 2 straipsnio 23 dalis), t. y. po asfaltbetonio sluoksniu yra kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, kuri nagrinėjamu atveju buvo fiziškai paveikta ieškovo įgręžtų 18 polių laikančių 18 metalinių kolonų. Teismas darė išvadą, kad ieškovui, siekiančiam dalį Aikštelės uždengti/paslėpti stogine, buvo būtina atlikti Aikštelės rekonstrukciją.
9. Teismas sprendė, jog ieškovas atliko Aikštelės rekonstrukciją (įgręžiant metalinių kolonų polius tiesiogiai paveiktos Aikštelės laikančiosios konstrukcijos, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas – kolonas ir stogo konstrukciją, pakeisti Aikštelės matmenys), kuriai pradėti pirmiausia turėjo turėti teisėtą pagrindą ją valdyti ir naudoti, turėti, kaip nurodė Inspekcija, parengtą rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį, tačiau pastarųjų ieškovas neturėjo. Teismas nurodė, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (SĮ 27 straipsnio 22 dalis) ir tokia statyba atitinka savavališką statybą kaip ji apibrėžta SĮ 2 straipsnio 46 dalyje.
10. Teismas vertino, kad bylos įrodymų visetas sudaro pagrindą spręsti, jog Ginčijamas Aktas ir Privalomasis nurodymas yra pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra – ieškovas šioje byloje neįrodė ginčijamų Inspekcijos aktų nepagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apelianto E. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punktus, kuriuose numatyta, jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinamas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
11.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų normas dėl statinio rekonstrukcijos. Ieškovui priklausanti stoginė pradėta statyti 2018 metais pagal Nuomos sutartį išnuomotoje žemės sklypo dalyje, kuri pagal Planą priskirta ieškovui. Stoginė statoma žemės sklypo dalyje, kuri Nuomos sutarties pagrindu išnuomota ieškovui ir Nuomos sutarties 5.2 papunktyje numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai reikalingi vystyti statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“. Stoginės statyba pradėta turint visus atitinkamus leidimus ir pagal parengtus projektus ant valstybinės žemės sklypo, kuriame aikštelė buvo nesuformuota (toje Žemės sklypo dalyje, kurioje dabar yra UAB ,,Julisa“ 2020 metais užregistruota aikštelė). Statyba teisėta, statomas naujas statinys – stoginė, o ne rekonstruojamas esantis statinys – aikštelė, kadangi stoginės statybos buvo vykdomos dar prieš suformuojant bei įregistruojant aikštelę.
11.3. Aikštelė įregistruota pažeidžiant įstatymines normas, kadangi padalinus aikštelę į keturias aikšteles, neatliekant statybos darbų, nekeičiant paskirties (118.6.), remiantis 120 punktu, turi būti patikrinta, ar yra gautos pažymos iš administracinę priežiūrą/kontrolę atliekančių asmenų, t. y. NŽT prie AM ir vietos savivaldybės. Duotuoju atveju įmonė byloje nepateikė duomenų: ar yra gauti atitinkami leidimai/sutikimai iš valstybinės žemės patikėtinio (NŽT); ar UAB „Julisa“ turi gavusi iš vietos savivaldybės pažymą apie galimybę/leidimą eksploatuoti įregistruotą aikštelę.
11.4. Neatliekant jokių statybos darbų (remonto ar paprastojo remonto), įregistruojant ginčo aikštelę turėjo būti vadovaujamasi STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kadangi vienas turtinis vienetas buvo išskaidytas į keturis naujus turtinius vienetus. Šiuo atveju trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausančią aikštelę padalinus į atskirus turtinius vienetus, t. y. atlikus dviejų ar daugiau tos pačios paskirties statinių perdalijimą (amalgamaciją), nekeičiant statinių paskirties (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus118.6. p.), neatlikus jokių įsivaizduojamų paprastojo remonto darbų, buvo privaloma suderinti naujus turtinius vienetus su NŽT prie AM kaip žemės sklypo patikėtine ir savivaldybe. Tačiau šie veiksmai įmonės nebuvo atlikti. Taigi, šiuo atveju įmonės veiksmams privalo būti taikoma taisyklė ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
11.5. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus antro skirsnio 2 lentelės 4.2 punktu, stoginė priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą, sklypas, kuriame pradėta statyti stoginė, nepatenka į teritorijas, kuriose vykdant naujo II grupės nesudėtingo statinio statybas būtinas statybos leidimas, be to, vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir įvertinus 2016 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties punktą bei atsižvelgiant į tai, jog stoginės statyba atlikta turint susitarimą su valstybinės žemės patikėtiniu, o stoginės statybos darbams atlikti nereikalingas nei projektas, nei leidimas, bei stoginės statybos darbai pradėti anksčiau nei parengti minimos žemės sklypo ir statinių jame išdėstymo planai, ieškovo nauja statyba, t. y. stoginė, yra teisėta.
11.6. 2018 metais pradėta stoginės statyba pradėta vykdyti neužimtame statiniais žemės plote ir ai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punktą. Byloje pagal pateiktus rašytinius įrodymus akivaizdu, jog ieškovas atliko naują statybą, o ne Aikštelės rekonstrukciją. Atsakovės įvardinti darbai niekaip neatitinka įtvirtintos rekonstrukcijos sąvokos ir jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atlikti, kas Aktą ir Nurodymą daro neteisėtais dokumentais. Ieškovo stoginės statybos buvo ir yra atliekamos turint visus atitinkamus leidimus/suderinimus, pritarimus ir projektus. Aikštelės fiziškai nėra, ji tik formaliai įregistruota viešajame registre be atitinkamų leidimų, t. y koordinatės nėra suderintos su NŽT prie AM ir vietos savivaldybe.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Inspekcija prašo atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023-12-31) įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati nuostata įrašyta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su aikštelės galimai neteisėtu įregistravimu NTR, atmestini.
12.2. Aplinkybės, kad stoginė pastatyta ne ant statiniais neužimto žemės sklypo, bet ant UAB „Julisa“ nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies, jau yra išnagrinėtos bei dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiuose Administracinio teismo 2021-09-08 sprendime bei 2023-03-28 sprendime.
12.3. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju stoginės konstrukcijos įrengtos ne žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o ant kito, NTR įregistruoto statinio, t. y. aikštelės, laikytina, jog šiuo atveju stoginės statybos darbai priskirtini neypatingojo statinio – aikštelės rekonstravimo - darbams.
12.4. Apeliantas statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto rekonstruoti aikštelę Inspekcijos įgaliotiems pareigūnams nepateikė, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2023-12-31), vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, kuri, be kita ko, apėmė statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai) bei Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu, surašė skundžiamus aktus.
12.5. Priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo.
13. Trečiasis asmuo UAB „Julisa“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o trečiajam asmeniui priteistos visos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Faktinė aplinkybė, jog ieškovas stoginę pastatė ant trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės, ir kad ji nėra išnykusi, yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, vykusioje tarp šioje byloje dalyvaujančiu asmenų, todėl turi prejudicinę galią.
13.2. Jei apeliantas kvestionuoja trečiajam asmeniui priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) (1841 kv. m)., duomenų įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto kadastre teisėtumą, turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl aikštelės duomenų įregistravimo nuginčijimo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
13.3. Trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausanti Aikštelė yra neypatingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis SĮ, STR 1.01.08:2002 įtvirtinta naujo antžeminio statinio statybos definicija, Aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (SĮ 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti Stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba, tuo labiau Stoginės statybai taikomos naujo statinio statybą reglamentuojančios teisės normos.
13.4. Apeliantas, manydamas, kad po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023-03-28 sprendimo Nr. eI3-79-428/2023 paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, todėl nurodytoje byloje neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir priimtas neteisėtas sprendimas, turėjo inicijuoti proceso atnaujinimo procesą nurodytoje byloje, o ne dabar nagrinėjamoje byloje iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos tarp šalių vykusioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. lapkričio 14 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad E. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – dispečerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (4.1., 2.9 punktai); UAB „Julisa“ nuo 2010 m. vasario 9 d. nuosavybės teise, be kita ko, priklauso 100 procentų baigtumo kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos pabaigos metai – 1987 m., kadastro duomenų nustatymo data – 1996 m. kovo 15 d., esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (4.3, 2.15 punktai). 2020 m. birželio 1 d., 2023 m. gegužės 15 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 9 d. inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinta į dalis, kurių viena – kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio kategorija – neypatingasis statinys, plotas – 17 283 m², danga – asfaltbetonis, žymėjimas plane 1b, pastabose pažymėta, kad aikštelė suskirstyta į dalis (duomenys neskelbtini) (1 844 m²), (duomenys neskelbtini) (2 408 m²), (duomenys neskelbtini) (11 190 m²), (duomenys neskelbtini) (1 841 m²) (toliau – ir Aikštelė) (2.41 punktas).
16. 2016 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centras NTR duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 2016 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) 0,3358 ha žemės sklypo iki 2064 m. vasario 24 d. išnuomota E. Š., 2007 m. balandžio 24 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) 2,3437 ha žemės sklypo iki 2022 m. sausio 2 d. išnuomota UAB „Julisa“. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. iki 2064 m. vasario 24 d. išnuomotas 0,3358 ha žemės sklypas, plane pažymėtas „N“-2 ir ¼ „R“. 2016 m. UAB „PROidėja“ ieškovo E. Š. užsakymu parengė naujos statybos, neypatingojo statinio – Sandėliavimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. naujos statybos, I grupės nesudėtingo statinio – kitos paskirties inžinerinio statinio – stoginės, (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą Nr. (duomenys neskelbtini).
17. UAB „Julisa“ Inspekcijai pateikė 2020 m. birželio 2 d. skundą dėl ant jai nuosavybės teise priklausančios Aikštelės ieškovo E. Š. pastatytų metalinių polių/karkaso be jos rašytinio sutikimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-280-422/2021 patenkino UAB „Julisa“ skundą, panaikino Inspekcijos 2020 m. birželio 29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Inspekcija UAB „Julisa“ skundo nagrinėjimą nutraukė, įpareigojo Inspekciją iš naujo nagrinėti UAB „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą. 2023 m. kovo 28 d. Regionų apygardos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 patenkintas UAB „Julisa“ skundas, panaikintas Inspekcijos 2020 m. vasario 7 d. raštas Nr. 2D-2371 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 2 d. skundo“, Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą. 2023 m. gegužės 12 d. atlikus statybos patikrinimą, 2023 m. gegužės 17 d. Inspekcijos surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktos išvados, jog UAB „Julisa“ skundas pagrįstas, kadangi žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstruota aikštelė (duomenys neskelbtini), t. y. ant jos pastatyta stoginė, kurią sudaro 18 metalinių kolonų ir stogo konstrukcija ant 14 kolonų (matmenys 33,95 m x 6,05 m, aukštis 3,56 m); darbai atlikti be parengto rekonstrukcijos projekto ir statybą leidžiančio dokumento. 2023 m. gegužės 17 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2023 m. birželio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas.
19. CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. CPK 14 straipsnio 2 dalies nuostatose, atskleidžiant civilinio proceso betarpiškumo principą, taip pat įtvirtinta, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindžia, kuo konkrečiai pasireiškė CPK straipsnio 2 dalies normos pažeidimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje.
20. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos sprendime, be kita ko, turi būti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
21. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).
22. Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame yra nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, išdėstyti motyvai, susiję su ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino esminius šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog nėra pasisakyta dėl visų ieškovo argumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir byla buvo išspręsta neteisingai.
23. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės tik kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus bei jų pagrindu padarytas išvadas, tačiau apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, įrodymus interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
25. Nors apeliantas nurodo, kad stoginės statyba pradėta 2018 metais turint visus atitinkamus leidimus ir pagal parengtus projektus ant valstybinės žemės sklypo, kuriame aikštelė buvo nesuformuota, šiuo metu aikštelės fiziškai nėra, ji tik formaliai įregistruota viešajame registre be atitinkamų leidimų, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų dėl šių aplinkybių skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus. Dar daugiau pažymėtina, kad vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog stoginės statyba pradėta 2018 metais turint visus atitinkamus leidimus ir pagal parengtus projektus ant valstybinės žemės sklypo, kuriame aikštelė buvo nesuformuota, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą.
26. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai įsiteisėjusiu 2023 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-79-428/2023 konstatavo, jog stoginė yra statoma valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos aikštelės dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) (1 841 m²). Šią faktinę aplinkybę patvirtina Stoginės supaprastinto projekto duomenys, iš kurių matyti, kad projektuojamos stoginės statybos vieta yra pažymėta ant asfaltuotos dangos. Taip pat iš Patikrinimo akto situacijos plano duomenų matyti, jog stoginė statoma indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtoje teritorijoje, kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Argumentai, jog ginčo sklypo dalis UAB „Solaneksa“ 2018 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo plane nurodyta kaip „šiukšlynas“, ir tai, kad pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis, aikštelės dalis iki 2018 m. matoma kaip augalais apželdinta teritorija, nepakankami konstatuoti faktą, kad pareiškėjos aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja ar jis faktiškai sunykęs, taip pat nepaneigia Nekilnojamo turto registro duomenų apie pareiškėjos aikštelę kaip nekilnojamojo turto objektą.
27. Teismas minėtu sprendimu taip pat konstatavo, jog 2016 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėja 1987 metais pastatytą kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. vasario 9 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuri pareiškėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010 m. vasario 17 d. Taip pat 2020 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog pareiškėjai priklausantys inžinieriniai statiniai – aikštelės (duomenys neskelbtini) (1 844 m²), (duomenys neskelbtini) (2 408 m²), (duomenys neskelbtini) (11 190 m²), (duomenys neskelbtini) (1841 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos 2000 metais padalinus inžinierinį statinį (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenų nustatymo data yra 2020 m. vasario 9 d. Taigi, nurodyti Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos inžinieriniai statiniai – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ta faktinė aplinkybė, jog ieškovas stoginės statybas 2018 metais pradėjo ant trečiajam asmeniui UAB „Julisa“ priklausančios Aikštelės, nebegali būti ginčijama (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantas, 2018 metais jau egzistavo suformuota aikštelė.
29. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia tapačius argumentus dėl Aikštelės įregistravimo (ne)teisėtumo, kokius buvo nurodęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo nuginčyti VĮ Registrų centras duomenis, susijusius su Aikštele, todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą vertinimą.
30. Apeliantas, teigdamas, kad jis atliko naują statybą, o ne Aikštelės rekonstrukciją, ir jokie statybos leidimai jam nebuvo privalomi, apeliaciniame skunde atkartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs ieškinyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų normas dėl statinio rekonstrukcijos. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Aikštelės užimtame žemės paviršiaus plote negali būti statomi jokie nauji statiniai (SĮ 2 straipsnio 26 dalis), dėl ko ieškovo pradėti stoginės statybos darbai negali būti kvalifikuojami kaip naujo statinio statyba. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Aikštelė yra inžinerinis statinys, ji turi laikančiąsias konstrukcijas (SĮ 2 straipsnio 23 dalis), t. y. po asfaltbetonio sluoksniu yra kita laikanti viršutinį statinio sluoksnį konstrukcija, kuri nagrinėjamu atveju buvo fiziškai paveikta ieškovo įgręžtų 18 polių laikančių 18 metalinių kolonų, ieškovui, siekiančiam dalį Aikštelės uždengti/paslėpti stogine, buvo būtina atlikti Aikštelės rekonstrukciją. Kaip jau nustatyta byloje, ieškovas stoginę pastatė valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „Julisa“ aikštelės dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) (1 841 m²). Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, atlikdamas rekonstrukciją, pirmiausia turėjo turėti teisėtą pagrindą ją valdyti ir naudoti, turėti parengtą rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Julisa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.