Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja UAB „Julisa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2D-2371 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 2 d. skundo“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pašalinti pažeidimus, padarytus tiriant pareiškėjos UAB „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą.

Pažymėjo, jog padalinus nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kelis (tris) nekilnojamus daiktus, nuo 2020 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti keli nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir pareiškėjos aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri suskirstyta į dalis: 1b1 (1844 kv. m), 1b2 (2408 kv. m), 1b3 (11190 kv. m), 1b4 (1841 kv. m), aikštelės kategorija – neypatingasis statinys, plotas – 17283 m², danga – asfaltbetonis, žymėjimas plane – 1b.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl statinių – tvoros ir metalinių polių / karkaso (toliau – ir stoginės) – statybos teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, minėtų statinių statyba neteisėtai vykdoma ant pareiškėjai priklausančios aikštelės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios 5,8211 ha valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 0,3358 ha dalis Nuomos sutarties pagrindu išnuomota statytojui E. Š..

Ginčo dalykas yra pareiškėjos skundžiamas Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2D- 2371 teisėtumas ir pagrįstumas bei reikalavimas įpareigoti Inspekcija pašalinti pažeidimus, padarytus tiriant pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundą.

Pažymėtina, jog Skundžiamas raštas buvo priimtas, atsakovei iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundą pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-280-422/2021.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2020 m. birželio 2 d. pateikė Inspekcijai skundą, prašydama nustatyti pažeidimus ir imtis teisės aktais nustatytų priemonių. Skunde pareiškėja nurodė, jog 2020 m. gegužės mėnesį pastebėjo, kad kito statinio savininkas E. Š. ant pareiškėjai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatęs tvorą bei stoginę be pareiškėjos rašytinio sutikimo. Skunde pareiškėja teigė, jog savo veiksmais E. Š. blogina aikštelės būklę, pažeisdamas ją fiziškai.

Inspekcija, atlikusi 2022 m. sausio 4 d. pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundo, Skundžiamame rašte konstatavo, jog pažeidimų, susijusių su stoginės statyba nenustatė. Inspekcija išvadą dėl stoginės statybos teisėtumo grindė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, STR 1.05.01:2017 50 punktu, 3 priedo 1 punktu ir Nuomos sutarties 5.2 papunkčiu. Teigė, kad stoginės statyba atlikta turint susitarimą su valstybinės žemės patikėtiniu ir stoginės statybos darbams atlikti nereikalingas nei projektas, nei leidimas. Taip pat nurodė, jog stoginės statybos darbai pradėti anksčiau, nei buvo parengti skunde minimos žemės sklypo ir statinių jame išdėstymo planai. Inspekcija dėl tvoros statybos teisėtumo Skundžiamame rašte nurodė, jog, vadovaujantis Taisyklių 30.1.3 papunkčiu, pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundo dalis dėl tvoros statybos persiųsta nagrinėti NŽT Raseinių skyriui pagal kompetenciją, kadangi tvoros statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Teismo vertinimu, stoginė yra statoma valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant pareiškėjai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos aikštelės dalyje, pažymėtoje indeksu 1b4 (1841 kv. m). Šią faktinę aplinkybę patvirtina Stoginės supaprastinto projekto duomenys, iš kurių matyti, kad projektuojamos stoginės statybos vieta yra pažymėta ant asfaltuotos dangos. Taip pat iš Patikrinimo akto situacijos plano duomenų matyti, jog stoginė statoma indeksu 1b4 pažymėtoje teritorijoje, kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Atsakovė Skundžiamą raštą dėl stoginės statybos teisėtumo grindė iš esmės STR „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunkčiu ir VI skyriaus antro skirsnio 2 lentelės 4.2 papunkčiu, vertindama, jog ginčo stoginė priskirta II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statybos darbams atlikti nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat atsakovė nurodė aplinkybę, jog sklypo dalis, pažymėta indeksu 1b4, UAB „Solaneksa“ 2018 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo plane nurodyta kaip „šiukšlynas“, o pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis, aikštelės dalis iki 2018 m. matoma kaip augalais apželdinta teritorija.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neįvertino stoginės statybos teisėtumo iš esmės, kadangi stoginė statoma ant pareiškėjos asfaltuotos aikštelės dalies, pažymėtos 1b4 indeksu.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte numatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių.

Atsakovės argumentai, jog ginčo sklypo dalis UAB „Solaneksa“ 2018 m. spalio mėnesį parengtame žemės sklypo plane nurodyta kaip „šiukšlynas“, ir tai, kad pagal geoportal.lt žemėlapio duomenis, aikštelės dalis iki 2018 m. matoma kaip augalais apželdinta teritorija, nepakankami konstatuoti faktą, jog pareiškėjos aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja ar jis faktiškai sunykęs. Taip pat nepaneigia Nekilnojamo turto registro duomenų apie pareiškėjos aikštelę kaip nekilnotąjį turto objektą.

Pažymėtina, jog 2016 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 95/4365, patvirtina, kad pareiškėja 1987 metais pastatytą kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. vasario 9 d. Pirkimo – paravimo sutarties Nr. ASR211 pagrindu, kuri pareiškėjos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010 m. vasario 17 d. Taip pat 2020 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. 95/43651, patvirtina, jog pareiškėjai priklausantys inžinieriniai statiniai – aikštelės 1b1 (1844 kv. m), 1b2 (2408 kv. m), 1b3 (11190 kv. m), 1b4 (1841 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos 2000 metais padalinus inžinierinį statinį (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų kadastro duomenų nustatymo data yra 2020 m. vasario 9 d.

Taigi nurodyti Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos inžinieriniai statiniai – kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelės dalis pažymėta indeksu 1b4, kurioje buvo statoma stoginė ir tvora, niekada nebuvo išnykę ir jų išoriniai duomenys (išorinės ribos) nesikeitė net ir aikštelę 2020 metais padalinus į pirmiau minėtas aikštelių dalis.

Aplinkybės, jog ant pareiškėjos aikštelės statoma stoginė ir tvora, nepaneigė ir liudytojo G. A., kuris kaip Inspekcijos specialistas atliko 2002 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei surašė Patikrinimo aktą, parodymai. Minėtas liudytojas teismo posėdyje paaiškino, kad stoginė statoma toje vietoje, kurioje buvo pareiškėjos aikštelė, tačiau nurodė, jog toje vietoje buvusi asfalto danga sunykusi, jos kitokia struktūra.

Taigi atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ginčo stoginė statoma būtent ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies, pažymėtos 1b4 indeksu. Atsakovė Skundžiamame rašte visiškai neįvertino aplinkybės ir teisiniais argumentais nepagrindė trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. teisės statyti tvorą ir ginčo stoginę ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio inžinierinio statinio – aikštelės.

Pažymėtina, jog pareiškėja 2020 m. vasario 2 d. skunde Inspekcijai nurodė vienintelę ir esminę skundo aplinkybę, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. tvorą ir stoginę stato ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies, pažymėtos 1b4 indeksu.

Pažymėtina, jog atsakovei priskirta statybos valstybinė priežiūra (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 str. 1 d.). Inspekcijos kompetencija atliekant statybos valstybinę priežiūrą pagal TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalį, apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Taisyklėse, kurių trečio ir ketvirto skirsnio 18–33 punktuose, galiojusiuose skundžiamo sprendimo priėmimo metu, buvo numatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas apima asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą, faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo, nustatytais terminais, parengimą ir išsiuntimą asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos skundo faktinis pagrindas buvo susijęs su statytojo galimai neteisėtais veiksmais statant stoginę ir tvorą ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio statinio – aikštelės. Atsakovė pareiškėjos skundą išnagrinėjo neįvykdžiusi pareigos įvertinti, ar faktiškai vykdomi statytojo veiksmai statant ginčo statinius ant pareiškėjai priklausančios aikštelės atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir Skundžiamą raštą motyvavo argumentais, nesusijusiais su pareiškėjos skundo esme. Taigi atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė teisiškai neįvertinusi, ar pagal teisės aktų reikalavimus stoginės ir tvoros statyba galima ant pareiškėjos valdomo statinio – aikštelės.

Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, tarp jų ir statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, turi pareigą vadovautis Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje išvardintais principais. Būtent šiame straipsnyje įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, t. y. individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (VAĮ 3 str. 5 p., 10 str. 5 d. 6 p.).

Atsakovės skundžiamame sprendime nurodyti nesudėtingo statinio statybą reglamentuojančių ir nesudėtingo statinio statybai taikytinų teisės aktų pavadinimai ir jų normos nėra ir negali būti laikomas tinkamu motyvavimo pareigos įvykdymu, nes viešojo administravimo subjektas privalo aiškiai pagrįsti, kodėl būtent vienas ar kitas teisės aktas yra taikytinas, o šio ginčo atveju privalėjo nurodyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. turėto teisę statyti tvorą ir stoginę ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės dalies.

Nagrinėjamu atveju Skundžiamame rašte atsakovė nurodė nesudėtingų statinių statybą reglamentuojančias teisės normas, tačiau nėra aišku, kaip nurodyti teisės aktai ir teisės normos yra susijusios su konkrečiu ginčo atveju ir pareiškėjo skundo turiniu, kuriame iš esmės buvo keliamas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. teisės būti statytoju statant stoginę ir tvorą ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio statinio – asfaltuotos aikštelės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, nurodytų teisės aktų reglamentavimą, Skundžiamas raštas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Panaikinus skundžiama sprendimą, kuriuo nepagrįstai išnagrinėtas pareiškėjos skundas, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 2 d. skundą. Nors pareiškėja skunde teismui prašė įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pašalinti pažeidimus, padarytus tiriant pareiškėjos UAB „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą, tačiau atsakovės padaryti pažeidimai tiriant pareiškėjos UAB „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą gali būti pašalinti tik iš naujo atsakovei nagrinėjant pareiškėjos skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. atstovė advokatė A. Ž. į bylą pateikė prašymus priteisti iš UAB „Julisa“ trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos, o ne trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. naudai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2D-2371 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 2 d. skundo“.

Įpareigoti atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Julisa“ 2020 m. birželio 2 d. skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.