- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-143-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03385-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Anvus“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Balgresta“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Anvus“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Balgresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anvus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Balgresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anvus“ 1002,57 Eur skolos, 17,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Atsakovė UAB „Anvus“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškiniu prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino: priteisė iš UAB „Anvus“ 1002,57 Eur skolos, 17,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1019,87 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų MB „Balgresta“.
4. Atsakovė UAB „Anvus“ padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimą grindė tuo, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas neišklausius kitos šalies, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių – jai nebuvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą. Taip pat nurodė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstus reikalavimus, kadangi pati ieškovė nevykdė arba netinkamai vykdė 2022 m. lapkričio 14 d. finansinės apskaitos paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl buhalterinių paslaugų teikimo pagal sutarties priede Nr. 1 (Teikiamų paslaugų sąrašas) nurodytas paslaugas, taip pat nevykdė arba netinkamai vykdė ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė MB „Balgresta“ su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių nesutiko. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neteikė dalies paslaugų – tam tikrų paslaugų atsakovei iš viso nereikėjo, kai kurios paslaugos negalėjo būti suteiktos dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl 2025 m. kovo 3 d. įvykusios kibernetinės atakos ir dingusių duomenų iš apskaitos programos „Rivilė“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Anvus“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovės atstovui. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti per atsakovės atstovo LITEKO VEP posistemio paskyrą, kuri aktyvi, atsakovės atstovas prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės teikė tokiu pačiu būdu, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad procesiniai dokumentai, juos išsiuntus minėtu būdu, nebus įteikti. CPK 118 straipsnio 2 dalyje numatyta atstovo pareiga nedelsiant apie gautus procesinius dokumentus pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jai buvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą ir atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė ne dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių, todėl byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
8. Teismas, vertindamas atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu, už kurį išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo ir kuriomis buvo grindžiamas ieškinio pagrindas. Teismas nustatė, kad pagal sutartį ir jos pakeitimus šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei moka 300,00 Eur už mėnesį ir 30,00 Eur už papildomus darbus, nenumatytus sutartyje. Pirma neapmokėta sąskaita faktūra išrašyta 2025 m. balandžio 1 d., paskutinė – 2025 m. gegužės 23 d. (sutarties nutraukimo diena), todėl teismas vertino, kad atsakovė neapmokėjo už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 1 d. iki gegužės 23 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigė, kad ieškinio nepagrįstumą įrodo pareiškimo 16.1, 16.2 p. nurodytos 2025 m. sausio 16 d., 2025 m. vasario 27 d. įvykusios aplinkybės, tačiau atsakovė už 2025 m. sausio ir vasario mėn. suteiktas paslaugas apmokėjo ir sprendimu už akių nebuvo sprendžiama dėl šiuo laikotarpiu suteiktų paslaugų. Dėl atsakovės teiginio, kad nebuvo suteiktos dalis paslaugų, numatytų šalių sutartyje, teismas nurodė, kad atsakovės pateiktų dokumentų pagrindu negalima vertinti, kad ieškovė nesuteikė paslaugų, už kurias atsakovė neatsiskaitė, kadangi atsakovė pateikė tik susirašinėjimų ištraukas, kuriose nebuvo nurodyta konkrečių duomenų apie tai, kad paslauga nebuvo suteikta.
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė iš esmės tik deklaratyvius teiginius, nenurodydama įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, kad byloje galėjo būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. ieškinys nebūtų tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Anvus“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7164-405/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių, kadangi jai nebuvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą. Pagal suformuotą teismų praktiką vien tai, kad juridinis asmuo yra prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, „nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir pirmiau nurodytiems EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami atskiruosius skundus, panašiomis aplinkybėmis (kai juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai yra teikiami tik per EPP sistemą) atnaujina terminus procesiniams dokumentams paduoti (pvz., Vilniaus apygardos teismas 2025-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1508-661/2025, Vilniaus apygardos teismas 2025-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-275-803/2025, Kauno apygardos teismas 2025-01-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-124-657/2025 ir kt.).
10.2. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių, pakanka sukelti pagrįstas abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui išdėstė argumentus bei motyvus, sukeliančius pagrįstas abejones teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Atsakovė pareiškime nurodė, kad: 1) ieškovė neteikė didžiosios dalies paslaugų; 2) ieškovė nevykdė arba vykdė netinkamai ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti teismo sprendimą už akių, nors atsakovė neabejotinai sukėlė pagrįstas abejones teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo nutartį.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nesuteikė paslaugų atsakovei. Ieškovė nesuteikė didžiosios dalies sutartyje ir jos priede aiškiai apibrėžtų paslaugų, nors sutarties kaina buvo nustatyta už visą paslaugų apimtį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių paslaugų suteikimą, todėl, vadovaujantis CK 6.665 str., 6.720 str. ir CPK 178 str., neturi teisės reikalauti apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, pažeisdamas bendrąją įrodinėjimo taisyklę ir probatio diabolica draudimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė suteikė visas sutartyje nurodytas paslaugas, kai atsakovė aiškiai nurodė teismui, kad net devynių paslaugų grupių ieškovė nesuteikė. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė finansinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 22/103, kurios priede Nr. 1 „Teikiamų paslaugų sąrašas“ buvo konkrečiai išvardintos paslaugos, kurias turi teikti ieškovė. Viso šalys susitarė dėl 18 paslaugų grupių, tačiau atsakovė nesuteikė lygiai pusės (50 proc.) paslaugų, t. y. 9 paslaugų grupių - likučių suderinimas su klientais (sausio 1 d., liepos 1 d.); reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); kuro nurašymas (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių, įmonių ir akcininkų dokumentų sutvarkymas (iki 30 d.); pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Ieškovė byloje nei su ieškiniu, nei su kitais procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, jog iš tiesų suteikė minėtas paslaugas. Vien tai leidžia spręsti apie teismo sprendimo už akių nepagrįstumą.
10.4. Atsakovė neginčija, kad dalį sutartyje numatytų paslaugų ieškovė teikė, tačiau vien ši aplinkybė negalėjo būti pagrindas visiškai patenkinti ieškinį. Ieškovė paslaugas teikė netinkamai ir su esminiais trūkumais: buvo nuolat vėluojama vykdyti mokestinius pavedimus, vilkinamas ir neteisingai vykdomas sąskaitų išrašymas, nepateikiami privalomi biudžetai, ataskaitos ir algalapiai, ignoruojami atsakovės nurodymai, negrąžinti dokumentai ir neatstatyti prarasti buhalteriniai duomenys. Šie pažeidimai patvirtinti rašytiniais įrodymais byloje ir rodo esminį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei netinkamą vykdymą. Kadangi ieškovė nesuteikė visų sutartyje numatytų paslaugų, o suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir pavėluotos, CK 6.720 str. 3 d. pagrindu ji neturi teisės reikalauti viso atlygio iš atsakovės, todėl teismo sprendimas už akių privalėjo būti panaikintas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) į atskirąjį skundą ieškovė MB „Balgresta“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį laiku. Atsakovė yra juridinis asmuo, yra prisijungusi prie EPP sistemos, atsakovės nurodyta EŽTT praktika netaikytina, kai ginčai nagrinėjami tarp juridinių asmenų.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad dalis paslaugų atsakovei nebuvo suteiktos ar suteiktos netinkamai. Finansinių paslaugų sutarties 1 priede „Teikiamų paslaugų sąrašas” buvo išvardintos konkrečios paslaugos, kurios, esant poreikiui, bus teikiamos už sutartą paslaugos kainą, t.y. papildomai neapmokestinant. Bet tai nereiškia, kad būtent tokia paslauga bus teikiama kiekvieną mėnesį. Pvz.: jei atsakovė konkretų mėnesį nepateikė paskolos sutarties, tai paskola ir nebus įtraukta į apskaitą. Atsakovė privalėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus, o tik tada reikalauti, kad jie būtų įtraukti į apskaitą. Šalių susitarimuose tiek raštu, tiek žodžiu nebuvo numatyta, kad bus teikiamos atliktų darbų ataskaitos, kurias priėmus atsakovė apmokės už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta konkreti suma už mėnesio paslaugas. Jei atsakovas manė, kad paslaugos teikiamos netinkamai, turėjo galimybę nutraukti sutartį. Pretenzijų neturėjo ir tokio noro nepareiškė. Tuo tarpu ieškovė ne kartą ragino atsakovą tinkamai ir laiku tvarkyti ir teikti pirminius dokumentus, laikytis LR įstatymų, nurodė klaidas, siuntė įspėjimus apie galimą sutarties nutraukimą, jei padėtis nepasitaisys. Ir galutinį pranešimą apie sutarties nutraukimą taip pat pateikė ieškovė.
11.3. Dėl atsakovės argumentų dėl konkrečių paslaugų netinkamo teikimo, pažymėtina, kad pagal suvestus duomenis, ataskaitos VMI ir Sodrai buvo pateiktos laiku. Teiginys, kad likučiai nebuvo derinami dėl MB „Balgresta“ darbuotojų kaltės neatitinka realybės, kadangi, esant poreikiui, likučiai buvo derinami nuolat, neatsižvelgiant į terminus. Likučių derinimo aktai klientams buvo siunčiami iki 2024 m., tačiau po 2025 m. kovo 3 d. įvykusios kibernetinės atakos, praradus visus duomenis apskaitos programoje, derinimas tapo neįmanomas dėl duomenų nebuvimo. Dėl reprezentacinių aktų - 2025 sausio - gegužės mėnesiais atsakovė nei reprezentacinių aktų, nei sąskaitų, kuriose matytųsi reprezentacijai patirtos išlaidos, nepateikė, todėl ieškovė neturėjo pagrindo įtraukti į programą šių išlaidų. Dėl prekių nurašymo - UAB „Anvus“ prekių nepirko, kurios būtų pajamuojamos ir kurias reikėtų nurašyti, todėl nurašymo aktų rašyti nereikėjo. Dėl kuro nurašymo – ieškovė kuro nepirko, nepateikė nei vienos sąskaitos faktūros, nei vieno kelionės lapo, pagrindžiančio automobilių eksploatavimą, todėl nebuvo ką įtraukti į apskaitą. Dėl paskolų - laikotarpiu 2025 kovo 1 d. - 2025 m. gegužės 23 d. paskolų nebuvo gauta ir suteikta, todėl tokie duomenys į apskaitos programą nebuvo įtraukti. Dėl pelno nuostolių ataskaitų ir balansų - kas savaitę, antradieniais iki 17 val. buvo siunčiamos pinigų srautų ataskaitos, mėnesiui pasibaigus - balansai ir pelno ataskaitos. Dėl įvykusios kibernetinės atakos dingus 2024 m. birželio – 2025 m. vasario apskaitos duomenims programoje Rivilė, pateikti atnaujintus biudžetus buvo neįmanoma dėl duomenų nebuvimo. Mokėjimo pavedimas VMI buvo įkeltas laiku, atsakovės patvirtintas laiku, tačiau dėl VMI sistemos trikdžių 2025 m. sausio 16 d daugeliui klientų VMI išsiuntė neteisingus pranešimus apie nesumokėtus mokesčius. Patikrinus banką, atsakovė apie situaciją buvo informuota raštu, o atsinaujinus VMI sistemos veikimui - telefonu, kad viskas tvarkoje. Atsakovės teiginys, kad negaudavo algalapio, yra neteisingas. UAB „Anvus“ buvo tik vienas darbuotojas - direktorė. Kiekvieną mėnesį buvo siunčiamas atlyginimo priskaitymo žiniaraštis. Tik atsakovei jį patvirtinus, buvo keliami atlyginimo, Sodros ir VMI mokėjimo pavedimai į banką. Dėl po kibernetinės atakos prarastų duomenų atstatymo – pagal žodinį susitarimą nuo 2025 m. kovo 20 d. buvo pradėti duomenų apskaitos programoje atstatymo darbai, tačiau 2025 m. balandžio 30 d. jie buvo nutraukti, nes nepavyko suderinti darbų atlikimo terminų, apimties ir apmokėjimo sąlygų su atsakinga už šį darbą UAB „Parkinta“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
14. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovė per nustatytą dvidešimtie dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių – jai nebuvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas (šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys), ieškovės MB „Balgresta“ ieškinys atsakovei UAB „Anvus“ dėl skolos priteisimo priimtas teisme 2025 m. liepos 21 d. 2025 m. liepos 25 d. atsakovės UAB „Anvus“ atstovas, veikiantis pagal 2025 m. liepos 25 d. sutartį, per EPP sistemą pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kuris tą pačią dieną teisėjos rezoliucija buvo tenkintas. 2025 m. liepos 25 d. atsakovės atstovui per EPP sistemą išsiųsti atsakovei skirti procesiniai dokumentai – ieškinio bei jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriuo atsakovei nustatytas dvidešimties dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip įrodančias, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jai buvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą ir atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė ne dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių.
16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovės atstovui atitiko CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju susidariusi situacija, kuomet atsakovės atstovas laiku neinformavo atsakovės apie gautus procesinius dokumentus ir šie atstovo veiksmai sukėlė atsakovei dideles neigiamas pasekmes, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės galimybės įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą buvo apribotos ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių.
17. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020). Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).
18. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, padarė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).
21. Šiuo atveju iš atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne tik dėl nepamokėtų sąskaitų, bet ir dėl suteiktų paslaugų kokybės, taip pat atsakovė įrodinėja, kad dalies paslaugų ieškovė iš vis nesuteikė. Savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė elektroninių laiškų kopijas. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paslaugos buvo teikiamos kokybiškai laiku ir tokios kokios buvo reikalingos pagal poreikį. Rašytiniuose paaiškinimuose į atskirąjį skundą ieškovė papildomai nurodė, kad gali pateikti tik dalį su atsakove vykusio susirašinėjimo, kadangi pagal atsakovės nurodymą nuo 2024 m. vasario 1 d. laiškus privalėjo rašyti tik iš atsakovės sukurto Outlook pašto ir nutraukus paslaugų sutartį, prieiga prie pašto buvo panaikinta. Taip pat atsakovė nurodo, kad negali pateikti duomenų apie laiku pateiktas ataskaitas VMI ir Sodrai, kadangi, pateikus užklausą Sodrai ir VMI dėl šio patvirtinimo, gavo atsakymą, kad nebėra įgaliotas atstovas šiose institucijose. Atsakovės teigimu, šiuos patvirtinimus gali pateikti atsakovė arba VMI ir Sodra. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad priėmus sprendimą už akių dalis faktinių aplinkybių nebuvo ištirtos ir nustatytos, kas suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės prašoma priteisti skola galimai nebuvo pagrįsta pakankamais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir laikytinas pakankamu pagrindu peržiūrėti sprendimą už akių.
22. Kasacinio teismo išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).
23. Šios nutarties 16, 21 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą teismo nutartį ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.