Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. (M. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11016-1196/2024, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Žaliasis žiogas“ iš atsakovo M. P. 1 488,00 Eur piniginę prievolę (nuomos mokestį) ir 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; iškeldino atsakovą M. P. iš ieškovei UAB „Žaliasis žiogas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais ir įpareigojo atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti patalpas ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo po 372 Eur nuostolių atlyginimą kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki priverstinio atsakovo iškraustymo faktinio momento arba patalpų perdavimo – priėmimo momento.

2. Atsakovas 2024 m. spalio 3 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Nurodė, kad atsakovas M. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis nemoka lietuvių kalbos, todėl nedalyvavo teismo posėdyje, teismo sprendimas už akių jam turėjo būti išverstas į jo gimtąją ar jam suprantamą kalbą. Apie apskundimo terminą ir pareiškimo už akių peržiūrėjimo terminą jis taip pat nebuvo supažindintas jo gimtąja kalba. Atsakovas, 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. kai tik sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, iškart kreipėsi į teisininką. Terminas praleistas nežymiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo M. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

5. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovui metu, kaip ir šiuo metu, atsakovas buvo ir yra LITEKO VEP posistemio (EPP) naudotojas, jo paskyra yra aktyvi. Atsakovas, aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose jis dalyvauja, todėl teismas jam procesinius dokumentus išsiuntė per EPP. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas papildomai procesinius dokumentus atsakovui siuntė ir elektroniniu paštu. Nors pareiškime akcentuojama, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, apie apskundimo terminą bei pareiškimo už akių peržiūrėjimo terminą jis nebuvo supažindintas jo gimtąja kalba, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4048-902/2024, kurioje atsakovui procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti lietuvių kalba. Minėtoje byloje atsakovas teikė procesinį dokumentą (atsiliepimą į atskirąjį skundą) lietuvių kalba.

6. Atsakovas pats nurodė, kad apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo 2024 m. rugsėjo 23 d., taigi, dar nepasibaigus terminui pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš kartu su pareiškimu pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad sutartis su advokatu sudaryta 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. taip pat nepasibaigus minėtam terminui, tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas nustatytu terminu nesikreipė į teismą pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti. Jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nenurodė.

7. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Netenkinus atsakovo prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip pateiktą pasibaigus jo pateikimo terminui, atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovas M. P. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti prašymo peržiūrėti sprendimą už akių priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9. Atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas. Šioje byloje atsakovas neteikė jokio procesinio dokumento, o kitoje civilinėje byloje, apie kurią teismas mini nutartyje, atsakovo atsiliepimas yra pateiktas netaisyklinga lietuvių kalba surašytas atsiliepimas, kuris akivaizdžiai yra išverstas „Google“ vertėjo pagalba, todėl teismo minimi faktai, jog atsakovas buvo prisijungęs prie EPP ir teikė procesinius dokumentus, negali būti motyvu atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. M. P. negavo nei teismo šaukimo, nei teismo sprendimo už akių, nei pranešimo apie atsiliepimo pateikimą per teismo nustatytą terminą, kurie turėjo būti išversti į jo gimtąją ar jam suprantamą kalbą, todėl turėjo būti taikomos CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos. CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas yra proceso kalbos taisyklių pažeidimas ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

10. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

14. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.

15. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

16. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį.

17. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas priėmė 2024 m. rugsėjo 11 d. Pats atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad apie priimtą sprendimą sužinojo 2024 m. rugsėjo 23 d. ir iš karto kreipėsi į teisininką. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2024 m. rugsėjo 23 d. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas teismui pateikė 2024 spalio 3 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo, nepasibaigus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytam pareiškimo dėl jo peržiūrėjimo pateikimo terminui. Tačiau nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas nežymiai – 2 dienas, be to, teisinės reikšmės turi ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

18. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

20. Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Sprendimas už akių priimamas teismui nežinant kitos šalies pozicijos, negavus jos nuomonės bei įrodymų dėl ieškinio dalyko. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovei yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).

21. Net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su Teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas, visus procesinius dokumentus jam siuntė per EPP bei papildomai juos išsiuntė elektroniniu paštu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik įsitikinęs, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą.

23. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 str.). CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis.

24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

25. Pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, taip pat atsakovui iki pareiškimo dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jo tiesioginio ar netiesioginio sutikimo procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje gauti į jo LITEKO VEP posistemį bei nesant kitų įrodymų, kad atsakovas neabejotinai žinojo apie jam išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į anksčiau minėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas M. P. yra užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis nurodė, kad savo procesinių teisių negalėjo tinkamai įgyvendinti, nes procesiniai dokumentai, tame tarpe ir 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo už akių, nebuvo išversti į jo gimtąją ar kitą jam suprantamą kalbą.

27. Pareiga pateikti asmeniui, nesuprantančiam valstybinės kalbos, į jam suprantamą kalbą išverstus dokumentus, nesaisto šalių tuo atveju, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nei CPK 118 straipsnio 1 dalyje išdėstytas reglamentavimas, pagal kurį procesiniai dokumentai yra įteikiami atstovui, nei pirmiau nurodyti išaiškinimai, nepaneigia byloje dalyvaujančio asmens teisės pirminius dokumentus, kuriuose išdėstytas bylos (ieškinio) dalykas ir pagrindas bei apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, gauti jam suprantama kalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-298-330/2022).

28. Skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantas jau buvo atstovaujamas advokato, suprantančio lietuvių kalbą, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos negaliojimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau apeliantui keliant klausimą dėl jam pakankamai suprantamos proceso kalbos reikalavimo pažeidimo, nustačius tokias aplinkybes, būtų teisinis pagrindas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Apeliantas, galimai neturėdamas pakankamo lietuvių kalbos, juo labiau – teisinės, supratimo, galėjo būti eliminuotas iš teisinio proceso ir dėl neišverstų procesinių dokumentų, kaip minėta, atstovavimo sutartis sudaryta tik 2024 m. rugsėjo 23 d. Jo realus procesinių teisių įgyvendinimas, efektyvi gynyba galėjo būti aiškiai apsunkinti.

29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovas pagrindė aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Šioje byloje esant pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis, nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės. Procesinių terminų paskirtis – skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti.

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pernelyg formaliai išsprendė klausimą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, kas lemia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.