Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27805-752/2024 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 15 115,50 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove kurį laiką puoselėjo romantiškus santykius, tikėjosi būsimo šeimyninio gyvenimo, (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko. Šalys 2022 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį buto už 227 000 Eur. Šalys 2022 m. lapkričio 21 d. su Luminor Bank AS sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2500-2022-169498, pagal kurią šalims buto įsigijimui buvo suteiktas 190 680 Eur kreditas iki 2047 m. spalio 16 d.

2. Kol šalys palaikė romantiškus santykius ieškovas į atsakovės sąskaitas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. spalio 5 d. iš viso pervedė 13 868 Eur. Dalį šių lėšų ieškovas paskolino atsakovei, nes jos finansinė padėtis buvo bloga, kita dalis buvo skirta kredito įmokų už abu bendraskolius mokėjimui. Dėl to atsakovės skola ieškovui sudaro 11 384 Eur. Šalys pradinį įnašą pardavėjams sumokėjo nelygiomis dalimis – ieškovas sumokėjo 21 320 Eur, o atsakovė – 15 000 Eur, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovui 3 160 Eur. Atsakovė gavo 2 433 Eur pajamų iš buto nuomos, todėl pusę šių lėšų – 1 216,50 Eur – turi perduoti ieškovui. Atsakovės skola mažintina ieškovui tenkančia buto išlaikymui skirta 645 Eur suma, todėl atsakovė ieškovui yra skolinga 15 115,50 Eur (11 384 + 3 160 + 1 216,50 – 645).

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 15 115,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2024 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340,00 Eur žyminį mokestį.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

5. Kauno miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. išdavė vykdomąjį raštą.

6. Atsakovė A. J. 2024 m. spalio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2017 m. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas su atsakove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Gyvendamos kartu šalys buvo susitarę, kad ieškovas skirs lėšas būsto kredito grąžinimui, o atsakovė savo lėšas skirs nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kai šalys nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo gyventi atskirai, minėtas susitarimas nutrūko ir paskolą bankui šalys pradėjo mokėti per pusę, t. y. kiekviena mokėjo savo dalį. Tuo tarpu ieškovas turėjo pradėti teikti išlaikymą vaikui, tačiau savo pareigos nevykdė ir nevykdo iki šiol. Atsakovė beveik metus siekė susitarti su ieškovu dėl buto pardavimo, vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

7. Šalys (duomenys neskelbtini), bet taikaus sprendimo rasti nepavyko. Ieškovas nei karto atsakovei neužsiminė apie teisme nagrinėjamą bylą. Atsakovė apie teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. spalio 4 d., gavusi antstolio patvarkymą. Ieškovas, matydamas, kad teismui nepavyksta įteikti atsakovei procesinių dokumentų, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teisėmis, nes neinformavo teismo apie faktinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Dėl to atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Atsakovė nagrinėjamoje byloje ketina pateikti priešieškinį, nes ieškovo reikalaujama suma už atsakovės nemokėtas kredito įmokas yra betarpiškai susijusi su vaiko išlaikymo laikotarpiu, kai šalys vedė bendrą ūkį. Dėl to ieškovo reikalaujama 15 115,50 Eur suma turėtų būti pripažįstama vaikui skirtu išlaikymu, kai šalys dar gyveno kartu.

8. Ieškovas nesutiko su atsakovės pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas už akių priimtas teisėtai, nes atsakovė nepateikė atsiliepimo. Atsakovė yra elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotoja, todėl sutiko gauti šia sistema siunčiamus procesinius dokumentus. Atsakovė nenurodė, kad ji būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ar deaktyvavusi savo EPP paskyrą. Tai reiškia, kad atsakovė žinojo, jog teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą, ir dokumentus gavo. Atsakovės teiginiai apie šalių susitarimus dėl šeimos finansinės atsakomybės pasidalijimo visiškai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Atsakovės teisė reikšti priešieškinį nėra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškinio patenkinimas neriboja atsakovės teisės kreiptis į teismą su savo reikalavimais ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/24/01801 stabdymą.

10. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2024 m. liepos 17 d. CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP sistemą tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1.) (toliau – Taisyklės). Atsakovė yra EPP vartotoja, todėl, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė, kad ji Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir (ar) deaktyvavusi EPP paskyrą.

11. Atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet ir į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje. Dėl to atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nenurodė procesinio dokumento nepateikimo priežasčių, neprašė pratęsti nustatyto termino (CPK 77 straipsnis) ar atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis). Atsakovė teisminiuose procesuose dalyvauja ne pirmą kartą, todėl atsakovei neabejotinai buvo žinomos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės. Atsakovės elgesys procese buvo pasyvus, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas be pateisinamų priežasčių, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

12. Atsakovė pripažino, kad laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu, ji būsto kredito įmokų nemokėjo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28186-959/2024 pagal atsakovės ieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taigi atsakovės reikalavimai ieškovui dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bus išspręsti minėtoje civilinėje byloje. Atsakovė suprato ir supranta, kad vaiko išlaikymo ir kredito įmokų mokėjimo klausimai nėra tarpusavyje susiję, o bylos pagal nurodytus reikalavimus priskiriamos atskiroms kategorijoms. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai, susiję su vaiko išlaikymu, yra visiškai neaktualūs, sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kano apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės pateiktas galiojantis sutikimas gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP paskyroje patvirtina, jog procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai ir atsakovė žinojo apie civilinę bylą. Atsakovė apie ieškinį ir pradėtą civilinę bylą nieko nežinojo, o apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo iš antstolio atsiųsto pranešimo. Atsakovė elektronine teismų sistema nesinaudoja, tik vieną kartą 2022 m. buvo prisijungusi, nes reikėjo gauti teismo leidimą. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį.

13.2. Teismas nesiaiškino ir netyrė, ar atsakovė gavo pranešimą apie teismo procesinius dokumentus į savo elektroninį paštą. Būtent šį aplinkybė yra reikšmingiausia, nes teismo sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, kai teismas įsitikina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą. Prisijungimas prie EPP nėra pakankamas tam, kad paskyra būtų pilnai aktyvuota. Priešingai, negu nurodyta teismo nutartyje, neužtenka vieną kartą prisijungti prie EPP, kad sistema automatiškai pradėtų siųsti pranešimus apie visus teisme vykstančius procesus prisijungusiam asmeniui. Atsakovė nebuvo tinkamai aktyvavusi savo EPP paskyros, nes pranešimo apie nagrinėjamą bylą ir gautus procesinius dokumentus negavo.

13.3. Ieškovas nepagrįstai ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 11 384 Eur skolą. Ieškovas ir atsakovė nuo 2017 m. iki 2023 m. vedė bendrą ūkį, todėl ieškovas į atsakovės sąskaitą pervesdavo ieškinyje nurodytas sumas. Ieškovas niekada neskolino piniginių lėšų atsakovei ir tokio susitarimo tarp jų niekada nebuvo, todėl šalių nesieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas nepateikė pagal CK 6.871 straipsnį privalomos šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties. Nei ieškovas, nei teismas nenurodė, kurią dalį iš 11 384 Eur sumos atsakovė pasiskolino iš ieškovo, kuri šios sumos dalis buvo skirta atsakovės kredito dalies grąžinimui. Dėl to nėra aišku, kurią priteistos sumos dalį atsakovė pasiskolino iš ieškovo, o kurią – ieškovas pervedė atsakovei dėl buvusių romantinių santykių. Ieškovas, pervesdamas pinigus, nei karto mokėjimo dokumente nenurodė, kad pinigų paskirtis yra paskola.

13.4. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovei skolino pinigus dėl jos prastos finansinės padėties. Atsakovės 2022–2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis tuo metu buvo gera. 2022 m. atsakovės pajamos buvo 4 506 Eur per mėnesį, 2023 m. – 1 400 Eur per mėnesį. Dėl to ieškovo teiginys apie prastą finansinę atsakovės padėtį yra išgalvotas ir neatitinka buvusios situacijos. Teismas nevertino šių aplinkybių, todėl neteisingai nustatė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai negali būti laikomi patikimais įrodymais, paneigiančiais ieškinyje nurodytas ir sprendime už akių nustatytas aplinkybes, ir galinčiais turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

13.5. Bendra bylos šalių skola bankui buvo mokama iš atsakovės sąskaitos, todėl ieškovas lėšas, skirtas bendro kredito grąžinimui, pervesdavo atsakovei, kuri mokėjo pinigus šalių kreditorei. Ieškovas pinigus atsakovei pervesdavo, nes šalys vedė bendrą ūkį, šios lėšos buvo naudojamos bendro ūkio vedimui ir bendro kredito grąžinimui. Visi mokėjimai šalių kreditorei yra atlikti iš atsakovės banko sąskaitos. Atsakovės pateikti duomenys apie sąskaitos papildymus ieškovui patvirtina, kad ne tik ieškovas pervesdavo atsakovei pinigus, tačiau ir atsakovė pervesdavo ieškovui pinigines lėšas. Dėl to ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis skolino pinigus atsakovei, yra išsigalvotos ir nepagrįstos.

13.6. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, kad šalys turėjo pareigą proporcingai savo įsigyjamai daliai sumokėti buto kainą, kad šalys skirtingomis dalimis sumokėjo pirminį įnašą buto pardavėjams, o atsakovė neatlygino ieškovui 3 160 Eur skirtumo. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad pardavėjams pirkėjai (ieškovas ir atsakovė) 15 000 Eur sumokėjo į pardavėjų banko sąskaitą, sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad 21 320 Eur pirkėjai, prieš šios sutarties pasirašymą, sumokėjo pardavėjų kreditorei, t. y. AB SEB bankui. Taigi pradinį įnašą pardavėjams ir jų kreditorei ieškovas ir atsakovė pervedė bendrai, todėl atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovui 3 160 Eur skolos.

13.7. Ieškovas nėra pagrindęs aplinkybės, kad atsakovė gavo 2 433 Eur nuomos pajamų. Taip pat nėra aišku, už kokį nuomos laikotarpį ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės už buto nuomą gautus pinigus. Iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio šalys vedė bendrą ūkį, nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, nutrūkus šalių santykiams, atsakovė ir ieškovas pradėjo mokėti savo paskolos dalis atskirai. Teismas neteisingai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie bendro ūkio vedimą neturi jokios įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. ?

14. Ieškovas K. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovo ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo sprendimas už akių atsakovei buvo įteikti per EPP. Atsakovė, aktyvuodama paskyrą pirmą kartą, turėjo patvirtinti, kad susipažino su Taisyklėmis, ir sutikti gauti teismų siunčiamus procesinius dokumentus EPP paskyroje. Atsakovė nenurodo, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, ar, kad ji Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukė sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP ar procesinių dokumentų įteikimo metu būtų deaktyvavusi savo LITEKO VEP paskyrą. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė teisminiuose procesuose dalyvauja ne pirmą kartą, todėl jai turėjo būti žinomos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės.

14.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atsakovė kiekviename procesiniame dokumente kelia vis naują gynybinę versiją. Ieškovas teismo priteistų lėšų niekuomet nedovanojo atsakovei nei dėl juos siejusių romantiškų santykių, nei dėl kitų priežasčių. Ieškovas su atsakove nevedė bendro ūkio, nebuvo sudaręs susitarimo dėl finansinės naštos paskirstymo. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent iš dalies patvirtintų, kad šalys vedė bendrą ūkį ar egzistavo kokie nors susitarimai dėl šalių finansinių įsipareigojimų mokėjimo. Atsakovė nepateikė ir jokių duomenų apie tai, kad būtų vykdžiusi jos nurodomą šalių susitarimą ir viena išlaikiusi šalių nepilnametį vaiką.

14.3. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė pati pripažino, jog šalys gyveno kartu, o atsakovė būsto kredito nemokėjo. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovės inicijuotą savarankišką bylą dėl vaiko išlaikymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė supranta, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo ir kredito įmokų mokėjimo klausimai nėra tarpusavyje susiję. Šių aplinkybių atsakovė neginčija ir atskirajame skunde. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad šalių sandoriai nebuvo tinkamai įforminti, nedaro šio susitarimo dėl paskolos negaliojančiu, nes pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Paskolos teisnius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyta tokių šalių sudarytų sandorių negaliojimo pagrindų.

14.4. Atsakovės nurodomą gerą finansinę padėtį patvirtina tik jos 2022-2023 m. pajamų mokesčių deklaracijos, tuo tarpu priteistas lėšas ieškovas atsakovei pervedė 2019-2023 m. laikotarpiu. Ieškovas jam tenkančią kredito įmokos dalį pervesdavo į atsakovės banko sąskaitą tam, kad ji padengtų šalims suteiktą kreditą. Tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su galimu bendro ūkio vedimu. Atsakovės pateikti draudimo polisas, mokėjimai, konsultavimo sutartis su UAB „Paskolų tarpininkai“, PVM sąskaita faktūra nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto ir nepaneigia ieškovo reikalavimų bei teismo sprendimo už akių pagrįstumo. Atsakovė tik deklaratyviai ginčija pirminio įnašo pardavėjams sumokėjimo aplinkybes, nepateikdama jokių įrodymų, kad ji prisidėjo prie šio įnašo mokėjimo.

14.5. Atsakovė ieškinyje, kuris nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28186-959/2024, pati pripažino, kad iš šalims priklausančio buto gaunamos nuomos pajamos atitenka jai, taip pat nurodė, kad iš nuomos gautų pinigų klausimas yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15831-752/2024. Tačiau ieškovas nagrinėjamoje byloje reikalauja tik iki 2024 m. gautų lėšų už nuomą, o nuo 2024 m. kovo mėnesio atsakovės gautų pajamų už nuomą ieškovas neprašo, nes pripažįsta, kad jos yra skirtos vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovo ieškinį, priėmė 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.

17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei

18. Sąlygos, kurioms esant teismas gali priimti sprendimą už akių, nustatytos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. liepos 15 d. priėmęs ieškovo ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo 2024 m. liepos 16 d. išsiuntė atsakovei per EPP. Teismo pranešime atsakovei buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi teismo pranešimas atsakovei turėjo būti įteiktas 2024 m. liepos 17 d. o 20 dienų terminas suėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, o ieškovas ieškinyje buvo nurodęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą už akių.

20. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d., Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismo siųstų procesinių dokumentų nebuvo gavusi, o apie teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. spalio 4 d. gavusi antstolio patvarkymą.

21. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui savo elektroninio pašto ekrano nuotrauką, kuri patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 23 d. ji gavo pranešimą iš EPP dėl elektroninio pašto aktyvavimo, tačiau paties šio laiško turinys teismui nėra atskleistas. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai aktyvavusi savo paskyros EPP, nes pranešimo apie pradėtą civilinę bylą ir gautus procesinius dokumentus negavo.

22. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo, nurodydama, kad 2024 m. gruodžio 17 d. ji gavusi Nacionalinės teismų administracijos atsakymą, patvirtinantį, jog atsakovė faktiškai negavo teismo siųstų procesinių dokumentų per EPP. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji 2024 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teismo prašė pateikti informaciją, ar atsakovė gauna į savo elektroninį paštą informaciją apie EPP sistemoje gautus procesinius dokumentus. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. atsakė, kad teismas nedisponuoja informacija, kokiu elektroniniu paštu yra registruota atsakovės paskyra EPP ir į kokį elektroninį paštą gauna EPP sistemos automatinius pranešimus apie atsakovei siunčiamus procesinius dokumentus, nurodė, kad atsakovė turėtų kreiptis į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo administratorių.

23. Atsakovė 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo Nacionalinei teismų administracijai, kuri 2024 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad atsakovės EPP paskyra yra registruota elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė į šį elektroninį paštą negauna EPP sistemos automatinių pranešimų apie naujus EPP paskyros įvykius ar jos vardu gautus procesinius dokumentus EPP sistemoje: jos elektroninio pašto adresas yra aktyvuotas, bet informacinių pranešimų siuntimas atsakovės paskyroje nėra užsakytas; atsakovė į savo elektroninį paštą negavo EPP sistemos pranešimų apie gautus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-27805-752/2024 (e2-15831-752/2024), nes informacinių pranešimų siuntimas jos EPP paskyroje nėra užsakytas (el.b., failas 2, l. 123-124).

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

25. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė savo EPP paskyros ir naudojamo elektroninio pašto sąsajos tinkamu veikimu pradėjo domėtis tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nebuvo patikrinęs, ar atsakovė faktiškai gavo į savo elektroninį paštą per EPP sistemą siųstus teismo procesinius dokumentus, bet, remdamasis tik aplinkybe, kad atsakovė turėjo aktyvią LITEKO VEP paskyrą, pripažino, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, nes EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie procesinius dokumentus nukreipiamas ir į elektroninį paštą, nurodytą paskyroje. Tuo tarpu Nacionalinė teismų administracija yra LITEKO valdytoja ir tvarkytoja (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 10 punktas ir 13.1 papunktis), todėl jos pateikta informacija apie tai, ar atsakovė faktiškai į savo elektroninį paštą gavo teismo siųstus procesinius dokumentus, yra tiesiogiai susijusi su aplinkybės, ar nagrinėjamoje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustatymu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus duomenis ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

27. Pagal CPK 175¹ straipsnio 1 dalį be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.

28. Pagal Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

29. Pagal Aprašo 24 punktą, jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

30. Pagal Aprašo 25 punktą naudojimosi LITEKO VEP posistemiu, taip pat procesinių dokumentų teikimo per LITEKO ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos integracinę sąsają sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra fizinis asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ji buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nėra deaktyvavusi savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Taip pat pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis atsakovė nėra užsakiusi savo paskyroje informacinių pranešimų siuntimo ir paskyroje nurodytu savo elektroninio pašto adresu negauna automatinių EPP sistemos pranešimų apie naujus EPP paskyros įvykius ar jos vardu gautus procesinius dokumentus EPP sistemoje. Dėl to atsakovė negavo į savo elektroninį paštą EPP pranešimų apie gautus procesinius dokumentus nagrinėjamoje civilinėje byloje, tarp kurių ir ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

32. Pagal Taisyklių 34 punkto nuostatas atsakovė, būdama pateikusi galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Tačiau nagrinėjamoje byloje viena iš esminių aplinkybių yra tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis iki nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto ieškinio atsakovė tik vieną kartą 2022 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, t. y. EPP paskyra buvo sukurta ir naudojama tik minėtame procese, kuris yra nagrinėjamas supaprastinta tvarka, ne ilgiau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo priėmimo dienos. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė teisminiuose procesuose dalyvauja ne pirmą kartą, todėl jai neabejotinai buvo žinomos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės, yra nepagrįstas.

33. Kita reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą, ar atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, yra tai, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje inicijavo ieškovas, o ne atsakovė. Nuo atsakovės EPP paskyros aktyvavimo ir dalyvavimo byloje dėl teismo leidimo išdavimo iki teismo procesinių dokumentų išsiuntimo nagrinėjamoje byloje per EPP buvo praėję daugiau nei vieneri metai su puse. Šios dvi bylos tarpusavyje nėra susiję. Dėl to atsakovė, prieš tai neužsakiusi informacinių pranešimų siuntimo EPP sistemoje, neturėjo pagrindo periodiškai tikrinti savo EPP paskyros, siekdama įsitikinti, ar jai nėra išsiųsta naujų procesinių teismo dokumentų. Vien tik formali aplinkybė, kad atsakovė po teismo leidimo gavimo nedeaktyvavo savo EPP paskyros ir vėliau aktyviai prie jos nesijungdavo, nepripažintina pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovės procesinį pasyvumą.

34. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, ar pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, tikrino LITEKO sistemoje, kada atsakovė paskutinį kartą buvo prisijungusi per EPP prie nagrinėjamos bylos. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendime už akių šių duomenų nenurodė, taigi detaliai netikrino visų aplinkybių, susijusių su realiu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei. Dėl to, atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, pripažintina, kad pagal CPK 285 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu.

Dėl atsakovės pateiktų duomenų ir argumentų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

35. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: atsakovės vardu sudarytą 2022 m. lapkričio 23 d. Būsto draudimo liudijimą (el.b., failas 2, l. 84-87), 2022 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo 114,78 Eur dydžio draudimo įmoką (el.b., failas 2, l. 89), atsakovės ir ieškovo 2022 m. spalio 10 d. su UAB „Paskolų tarpininkai“ sudarytą tarpininkavimo ir (ar) konsultavimo sutartį (el.b., failas 2, l. 90-97), mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 12 d. UAB „Paskolų tarpininkai“ sumokėjo 2 360,20 Eur (el.b., failas 2, l. 98-99). Atsakovė prašė priimti šiuo naujus įrodymus, nurodydama, kad šie duomenys patvirtina, jog ji taip pat yra atlikusi mokėjimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytu būstu.

36. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismo sprendimą už akių ginčijo, teigdama, kad šalys nuo 2017 m. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. kūrė bendrą ūkį, kartu gyveno ir buvo susitarę, jog ieškovas mokės paskolą, o atsakovė visiškai išlaikys šalių vaiką. Šalių santykiai nutrūko ir jos pradėjo gyventi atskirai nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2023 m. spalio mėnesio nutrūko ir šalių susitarimas dėl paskolos grąžinimo ir vaiko išlaikymo. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. spalio 8 d. patikslintu pareiškimu nurodė, kad ketina pareikšti priešieškinį dėl ieškovo reikalaujamos priteisti 15 115,50 Eur sumos pripažinimo vaiko išlaikymu. Papildomai atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė pirmosios instancijos teismui naujus įrodymus ir nurodė, kad ieškovo teiginius apie jos sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jai buvo skolinami pinigai, paneigia jos 2022-2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos.

37. Atskirajame skunde atsakovė papildomai ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ginčijo, remdamasi paskolos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.871 straipsniu), teigė, kad pinigus ieškovas pervesdavo atsakovei bendro ūkio vedimui, taip pat atsakovė pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad ir ji pati 2022 m. lapkričio 13 d. pervedė ieškovui 600 Eur. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 3 160 Eur už sumokėtos pradinės įmokos pardavėjams skirtumą, kad atsakovė už buto nuomą gavo 2 433 Eur pajamų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nuo pradinio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikia vis naujus argumentus ir duomenis, kuriais ginčija ieškovo pareikštus reikalavimus.

38. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

39. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

40. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės 15 115,50 Eur, kuriuos sudaro 11 384 Eur, ieškovo paskolintų atsakovei nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. spalio 5 d., 3 160 Eur pradinio įnašo dalis, kurią ieškovas už atsakovę sumokėjo buto pardavėjams, 1 216,50 Eur buto nuomos pajamų dalis, sumažinta 645 Eur atsakovės už buto išlaikymą sumokėta suma. Ieškovas savo reikalavimą grindė teismui pateikta 2022 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria šalys asmeninės dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį buto už 227 000 Eur (el.b., failas 1, l. 7-19), 2022 m. lapkričio 21 d. kreditavimo sutartimi Nr. 2500-2022-169498, pagal kurią kreditorė Luminor Bank AS suteikė šalims buto įsigijimui 190 680 Eur kreditą iki 2047 m. spalio 16 d. (el. b., failas 1, l. 20-46), ir sąskaitų išrašais, pagal kuriuos ieškovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. spalio 5 d. pervedė atsakovei 13 868 Eur (el. b., failas 1, l. 57-68).

43. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje faktiškai netyrė šių ieškovo pateiktų įrodymų turinio, t. y. motyvuotai neatskleidė, ar šių įrodymų turinys patvirtina ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybes (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad atsakovės argumentai ir pateikti duomenys gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, vertindamas tik vieną atsakovės nurodytą aplinkybę dėl galimo šalių susitarimo, pagal kurį atsakovė viena išlaikys šalių vaiką, o ieškovas mokės bendras kredito įmokas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad Kauno apylinkės teisme pagal atsakovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo jau yra iškelta civilinė byla Nr. e2-381-959/2025.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 11 384 Eur reikalaujamą priteisti sumą įrodinėja jo nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. spalio 5 d. atliktais 13 868 Eur pervedimais į atsakovės sąskaitą. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad 1 700 Eur ieškovas pervedė atsakovei iki pirkimo–pardavimo ir kreditavimo sutarčių sudarymo 2022 m. lapkričio mėnesį, o 11 868 Eur atsakovei pervedė po minėtų sutarčių sudarymo. Taigi 1 700 Eur sumos pervedimo priežastis atsakovei nėra pagrįsta bendro buto įsigijimu ir bendrų suteikto kredito įmokų grąžinimu kreditorei. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti ieškovo teiginį apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, dėl kurios jis skolino pinigus atsakovei, ir atsakovės pateiktus duomenis apie jos 2022-2023 m. gautas pajamas, o taip pat ir aplinkybę, kad šalys (duomenys neskelbtini) jau buvo susilaukusios vaiko.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad ieškovo ieškinyje yra aritmetinių skaičiavimo klaidų, nes ieškovas ieškinyje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalims tenka po ½ dalį kredito įmokų, o ieškovo atsakovei pervestos lėšos, kurios buvo skirtos kredito įmokoms, sudaro 4 988 Eur, atsakovės skolą dėl jos iš ieškovo gautų ir jam negrąžintų lėšų bankiniais pavedimais sudaro 11 384 Eur (13 868 Eur – 4 988 Eur * ½). Tačiau ½ dalis nuo 4 988 Eur yra lygi 2 494 Eur, todėl 13 868 Eur – 2 494 Eur yra lygu 11 374 Eur, t. y. suma yra 10 Eur mažesnė, negu nurodė ieškovas. Pažymėtina, kad sprendimu už akių, atliekant formalų įrodymų vertinimą, turėtų būti patikrinami ir pateikti prašomų priteisti sumų apskaičiavimas.

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovo pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina jo prašomų priteisti 3 160 Eur, kuriuos sudaro šalių sumokėto pardavėjams pradinio įnašo skirtumas, nes ieškovas teigia, kad jis pardavėjams sumokėjo 21 320 Eur, o atsakovė – tik 15 000 Eur. Pagal 2022 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sumokėti už butą po 113 500 Eur (3.2.1.1-3.2.1.2 punktai). Sutarties 4.2-4.3 punktuose nurodyta, kad pirkėjai 15 000 Eur sumokėjo pardavėjams prieš sutarties pasirašymą, o 21 320 Eur pirkėjai sumokėjo prieš sutarties pasirašymą į pardavėjų kreditorės AB SEB bankas sąskaitą. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos patvirtina aplinkybę, kad abi šalys iki šios sutarties pasirašymo pardavėjams sumokėjo 15 000 Eur, o pardavėjų kreditorei – 21 320 Eur. Tačiau šios sąlygos neatskleidžia, kuri iš šalių ir kokio dydžio įmoką sumokėjo pardavėjams ir kreditorei. Ieškovas mokėjimo dokumentų, galinčių patvirtinti, kokio dydžio sumą jis sumokėjo pardavėjams ir jų kreditorei, nepateikė.

47. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti argumentai apie jos ieškovui pervestas sumas ir įrodymai apie jos prisidėjimą prie bendro buto įsigijimo savo lėšomis mokant būsto draudimo įmokas ir atlygį už konsultavimą ir tarpininkavimą dėl buto įgijimo ir paskolos jo pirkimui gavimo gali turėti įtakos sprendimu už akių priteistos sumos dydžio pagrįstumui ir teisėtumui.

48. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-381-959/2025 atsakovė ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui, teikiamą periodinėmis išmokomis po 860 Eur per mėnesį, priteisti iš ieškovo 18 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Minėtoje byloje atsakovė ieškinyje taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su buvusiu šalių susitarimu dėl vaiko išlaikymo ir paskolos kreditorei grąžinimo.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteistą 15 115,50 Eur sumą sudaro ne tik ieškovo jai pervestos lėšos, susijusios su buto įsigijimu ir kredito įmoku grąžinimu, bet ir kitos jo pervestos lėšos, kurių pervedimo pagrindas nėra tinkamai atskleistas, t. y. nėra nustatyta, kokių teisinių santykių pagrindu šios sumos buvo pervedamos. Be to, atsakovės pateikti duomenys gali turėti įtakos ir jos prievolės, susijusios su buto įsigijimu, ieškovui dydžiui. Dėl to aplinkybė, kad ieškovės reikalavimai, susiję su ieškovo pareigos išlaikyti vaiką vykdymu, bus išnagrinėti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-381-959/2025, nepatvirtina nagrinėjamoje byloje iš atsakovės priteistos visos 15 115,50 Eur sumos pagrįstumo.

50. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra nustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti atsakovės A. J. atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.