Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Laukuva“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” pareiškimą skolininkei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Laukuva“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Laukuva“, Telšių apylinkės teisme 2024 m. spalio 8 d. buvo priimtas teismo įsakymas dėl 2735,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės kreditorei.

2. Skolininkei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2024 m. spalio 8 d. per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikyti įteiktais 2024 m. spalio 9 d.

3. Telšių apylinkės teisme 2025 m. kovo 24 d. gautas skolininkės DNSB „Laukuva“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir priimti skolininkės prieštaravimus.

4. Prašyme nurodyta, kad teismo įsakymas skolininkei buvo siunčiamas išimtinai per EPP ir skolininkei realiai nebuvo įteiktas. Bylos kortelėje nėra duomenų apie teismo išsiųstų procesinių dokumentų pristatymo skolininkei datą ir laiką, jų perskaitymo datą, taigi nėra duomenų, kad su šiais dokumentais būtų faktiškai susipažinta. Skolininkė apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2025 m. kovo 13 d., kada antstolė nurašė iš skolininkės sąskaitos 3282,33 Eur sumą. Skolininkė yra EPP vartotoja, t. y. ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, tačiau skolininkė nėra asmuo, kuris turi imperatyvią pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismas turėjo imtis papildomų priemonių, siekdamas informuoti skolininkę apie prasidėjusį procesą. Atsižvelgiant į tai, skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir priimti skolininkės prieštaravimus, nes skolininkė nėra subjektas, atsakingas už padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi atmestas prašymas dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo ir prieštaravimus atsisakyta priimti.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog skolininkei kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi procesiniai dokumentai buvo siųsti skolininkei per EPP ir laikomi tinkamai įteiktais. Skolininkė neginčija, kad teismo procesiniai dokumentai buvo pristatyti į jos LITEKO VEP posistemio paskyrą, o vien tai, kad skolininkė laiku neperskaitė jai siunčiamų procesinių dokumentų nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Skolininkė atskiruoju skundu prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkės DNSB „Laukuva“ praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, priimti skolininkės DNSB „Laukuva“ 2025 m. kovo 24 d. pateiktus prieštaravimus dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-7105-1081/2024, civilinę bylą grąžinti Telšių apylinkės teismui CPK 439 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skolininkė yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), o tai pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Nors šiuo atveju procesiniai dokumentai skolininkei galėjo būti siunčiami per EPP, tačiau skolininkė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį turi imperatyvią pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Skolininkei procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami vieninteliu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP.

7.2. Nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie skolininkei LITEKO VEP posistemiu išsiųstų procesinių dokumentų pristatymo skolininkei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą. Vadinasi, procesiniai dokumentai į skolininkės LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo pristatyti, tačiau nėra jokių duomenų, kad su šiais dokumentais būtų faktiškai susipažinta, jie būtų perskaityti, taip pat nėra duomenų, kad skolininkė būtų žinojusi apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

7.3. Teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jo LITEKO VEP posistemį, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, teismas negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį. Teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininkės informavimą apie prasidėjusį procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotu adresu.

7.4. Kadangi skolininkė nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie išduotą teismo įsakymą, tai ji neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo.

7.5. Prieštaravimus skolininkė pateikė per protingą laiką, t. y. mažiau nei per 20 dienų nuo sužinojimo. Skolininko sužinojimo faktą objektyviai pagrindžia 2025 m. kovo 13 d. įvykusi bankinė operacija, kai buvo nuskaičiuotos skolininkės piniginės lėšos.

7.6. Taigi nebuvo pagrindo spręsti, kad savo procesines teises skolininkė įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, jog ji piktnaudžiauja procesine teise paduoti prieštaravimus, siekdama vilkinti procesą. Todėl teisės paduoti prieštaravimus ribojimas termino praleidimo pagrindu prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, paneigia asmens teisę į teisminę gynybą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skolininkės prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir priimti skolininkės prieštaravimus.

10. Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tuo, kad skolininkė yra prisijungusi prie EPP sistemos, todėl, remiantis CPK 175¹ straipsnio nuostatomis, per šią sistemą išsiųstas 2024 m. spalio 8 d. teismo įsakymas laikomas tinkamai išsiųstu skolininkei, taigi skolininkė, tik 2025 m. kovo 24 d. kreipusis į teismą, praleido CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prieštaravimams pareikšti. Skolininkė su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nurodo, kad ji nėra subjektas, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį privalo nuolat tikrinti savo paskyrą EPP sistemoje, todėl teismas procesinius dokumentus jai turėjo siųsti ne tik per EPP sistemą, bet ir registruotu laišku ir įsitikinti, kad skolininkė išsiųstus dokumentus tikrai gavo. Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl CPK 175¹ bei 439 straipsnių bei Taisyklių taikymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pritaria skolininkės, o ne pirmosios instancijos teismo pozicijai.

12. CPK 439 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. <...> Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

13. Pažymėtina, kad nei ši, nei kitos CPK normos tiesiogiai nenumato naikinamojo termino, po kurio jau nebegali būti pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo. T. y. jeigu prieštaravimai pateikti per protingą laiko tarpą ir jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta pagrįstomis, terminas pateikti prieštaravimus turi būti atnaujinamas.

14. Kaip minėta, šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl CPK 175¹ straipsnio nuostatų taikymo. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir <...> EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

16. Skolininkė yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), o tai pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Taigi šioje byloje procesiniai dokumentai skolininkei galėjo būti ir buvo siunčiami per EPP, tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad skolininkė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Kadangi skolininkė nėra asmuo, kuris privalo nuolat tikrinti savo EPP paskyrą ir jeigu ji šiuo metu nedalyvavo jokioje teismuose nagrinėjamoje byloje, visiškai pateisinama, kad ji ir netikrino savo paskyros paskutiniu metu. T. y. asmuo, nedalyvaujantis jokioje aktyviai nagrinėjamoje byloje, neturi jokio pagrindo nuolat tikrinti savo paskyrą, vien tik tam, kad įsitikintų, jog jo atžvilgiu nėra užvesta naujų bylų. Taigi nors skolininkė ir buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, tai savaime nereiškia, jog ji būsimose bylose (įskaitant ir nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eL2-7105-1081/2024) buvo davusi sutikimą teismo procesinius dokumentus gauti tik per EPP sistemą.

18. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkei turėjo įteikti ne tik per EPP sistemą, bet ir CPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Taigi šiuo atveju skolininkė nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie išduotą teismo įsakymą, todėl ji neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo.

20. Skolininkė nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2025 m. kovo 13 d., kada antstolė nurašė iš skolininkės sąskaitos 3282,33 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkei siuntė tik per EPP sistemą, tačiau skolininkė neturėjo pagrindo nuolat tikrinti savo EPP paskyros, labiau tikėtina, jog skolininkė apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik kai antstolė nuo jos banko sąskaitos nurašė 3282,33 Eur sumą.

21. Skolininkės prieštaravimai pirmosios instancijos teisme gauti 2025 m. kovo 24 d. t. y. iš esmės nepraleidus 20 dienų termino nuo tada, kai skolininkė sužinojo apie priimtą teismo įsakymą. Taigi nenustatyta, kad savo procesines teises skolininkė įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, jog ji piktnaudžiauja procesine teise paduoti prieštaravimus, siekdama vilkinti procesą. Todėl teisės paduoti prieštaravimus ribojimas termino praleidimo pagrindu prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 175¹, 439 straipsnius ir Taisyklių nuostatas bei su šiais teisės aktais susijusią teismų praktiką, todėl nepagrįstai užkirto kelią skolininkei pateikti prieštaravimus dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. teismo įsakymo.

23. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir: atnaujinamas skolininkės DNSB „Laukuva“ praleistas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, o skolininkės DNSB „Laukuva“ 2025 m. kovo 24 d. pateiktų prieštaravimų dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skolininkės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Laukuva“ atskirąjį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti skolininkės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Laukuva“ praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, o skolininkės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Laukuva“ 2025 m. kovo 24 d. pateiktų prieštaravimų dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-7105-1081/2024 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.