Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M., V. T., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinį skundą pateikus tik atsakovei V. T., sprendžiamas teismo sprendimo dalies, kuria neterminuotai apribota motinos valdžia, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus iš (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) ligoninės, (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymas, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro sudarytą pagalbos planą, kurie, pasak apeliantės, įrodo, kad apeliantės sūnus yra ypač sunkiai auklėjamas vaikas, taip pat nurodo teikianti (duomenys neskelbtini) medicininį dokumentą, rodantį atsakovės pastangas įveikti priklausomybę.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia ir vertina juos kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Nors apeliantė nesuformulavo apeliaciniame skunde prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog pirmosios instancijos teisme jos teisės būti išklausytai pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, įvertinus byloje pirmosios instancijos teismo vertintus ir naujai pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo

20. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia netinkamą teismo proceso, neužtikrinant atsakovei jos procesinių teisių, klausimą, teigia, kad teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes nors apeliantė bylos nagrinėjimo dieną sunegalavo ir negalėjo dalyvauti posėdyje, nors jos atstovas advokatas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, teismas bylą išnagrinėjo vieninteliame teismo posėdyje, neleisdamas atsakovei pateikti savo paaiškinimų ir argumentų. Be to, apeliantė nesutinka su teismo sprendimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi, pasak apeliantės, jos sūnus yra sunkiai auklėjamas vaikas, jam nustatyti įvairūs sutrikimai ir dėl susidariusios situacijos atsakovės kaltės nėra.

21. Visų pirma, CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

22. Byloje nustatyta, kad apie pirmosios instancijos teisme 2025 m. rugpjūčio 5 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai 2025 m. liepos 15 d. (asmeniškai įteikiant teismo šaukimą), 2025 m. liepos 7 d. atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir skirtas advokatas, pastarajam prieiga prie bylos elektroninės kortelės suteikta 2025 m. liepos 9 d. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su byla, išsiaiškinti atsakovės poziciją, o atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti atstovui turimus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, kuria ji nesutiko su ieškovo ieškiniu neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė teigia, jog prieš teismo posėdį sunegalavo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, nepateikė (registracija, vizitas pas gydytoją ir pan.). Be to, nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, advokatas nurodė negalintis pasakyti, kodėl atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nurodė, kad ji nepasirodė ir konsultacijoje su advokatu.

24. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėjant iš esmės atvykus į posėdį tinkamam atsakovės atstovui – advokatui, kuris išreiškė savo atstovaujamosios valią, nes kaip jis pats nurodė, atsakovė išreiškė atstovui aiškų nesutikimą su ieškiniu, atsakovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie teismo posėdį, kad nepateikė teismui jokių dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, kad yra tinkamai atstovaujama advokato ir turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti tiek savo teises, tiek ir procesines pareigas, pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

25. Iš atsakovės apeliacinio skundo matyti, kad ji su priimtu skundžiamu sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad ne ji netinkamai įgyvendina motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, tačiau nepilnametis vaikas yra sunkiai auklėjamas, jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Apeliantė skunde, be kita ko, pažymi, kad dėl vaiko elgesio jo grįžimas į šeimą šiuo metu negalimas, nes atsakovė turi užtikrinti saugią aplinką kitiems dviems savo nepilnamečiams vaikams.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

27. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

28. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

29. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis, be kita ko, geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kurio turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės šeimai institucijų pagalba su pertraukomis teikiama nuo 2019 m., o 2021 m. – 2024 m. fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, susiję su atsakovės neblaivumu vaiko akivaizdoje ir kt. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi bei 2024 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi nepilnametis D. T. buvo paimtas iš šeimos, šiuo metu gyvena globoje. Byloje taip pat nustatyta, kad atvejo vadyba atsakovei teikiama nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki dabar, kad atsakovei sudarytas pagalbos planas, pagal kurį atsakovės šeima įpareigota spręsti alkoholio vartojimo problemą, teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. T., įsidarbinti, bendrauti su sūnumi, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) numatyta susitikimų tvarka, rekomenduojamos psichologo konsultacijos, taikyti šeimai konferencijos metodą. 2025 m. sausio 21 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdyje atsakovė pripažino, kad yra nepasirengusi savarankiškai pasirūpinti sūnumi, susitvarkyti su problemomis ir vaiko elgesiu.

31. Vaiko teisių specialistų teiginius, kad atsakovės šeima yra linkusi atsakomybę permesti vaiko elgesiui ir neįžvelgia savo netinkamo gyvenimo būdo, elgesio pasekmių vaiko atžvilgiu patvirtina ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi apeliantės teiginiai apie vaikui diagnozuotus sutrikimus ir jo paties elgesį, t. y. kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kaltas vaiko elgesys, o ne apeliantė. Nors apeliantė nurodo, kad ji savo problemas sėkmingai sprendžianti, yra lankiusi anoniminių alkoholikų grupę, lankė psichologo, priklausomybių ligų specialisto konsultacijas, gydėsi tiek terapiškai, tiek ir medikamentiškai, jokie byloje esantys ir net naujai atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Iš į bylą pateikto 2024 m. rugpjūčio 30 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovei buvo taikytas gydymas, tačiau ar jis buvo sėkmingas, ar apskritai buvo tęsiamas ir buvo laikomasi gydytojų rekomendacijų, ar iš tiesų buvo vartojami vaistai, lankomasi pas specialistus, t. y. ar atsakovė išsprendė alkoholio vartojimo problemą, byloje duomenų nėra.

32. Nors apeliantė akcentuoja sudėtingą vaiko elgesį, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pati nepriima jai siūlomos institucijų pagalbos tam, kad ji sugebėtų atliepti vaiko, kuriam nustatyti elgesio sutrikimai, poreikius. Bylos duomenys patvirtina ir apeliantė šių aplinkybių iš esmės neginčija, kad su specialistais šiuo metu ji nebendrauja, į paskirtus atvejo vadybos posėdžius, susitikimus neatvyksta, specialistai jos neranda namuose ir pan. Pagal ieškovo atstovo teisme duotus paaiškinimus, su atvejo vadybininke atsakovė paskutinį kartą bendravo 2025 m. sausio mėn., o trečiojo asmens atstovė nurodė, kad paskutinį kartą socialinė darbuotoja atsakovę matė 2025 m. vasario mėn. Kodėl atsakovė atsisako bendravimo ir bendradarbiavimo ar pagalbos, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodo.

33. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad vaiko nuomonės apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo 10 d., kurios metu vaikas kategoriškai atsisakė grįžti į šeimą, sutiko išvykti kartu su mama į Krizių centrą, jei tik ji nustotų gerti ir labiau jį mylėtų. Specialistų apsilankymo metu 2025 m. kovo 13 d. vaikas išreiškė norą grįžti pas mamą, nurodė nesipykstantis su ja, bendraujantis draugiškai, tačiau (duomenys neskelbtini) socialinio paslaugų centro 2025 m. balandžio 28 d. duomenimis, vaikas su motina dažnai konfliktuoja, prieš susitikimus būna nerimastingas. 2025 m. gegužės 8 d. vėl išklausyta vaiko nuomonė, D. T. nurodė norintis grįžti namo, tuo pačiu sutiko, kad specialistas dalyvautų jo susitikimuose su mama, kad padėtų jiems ramiau, be pykčio bendrauti, nes mama su juo bendrauja nemandagiai, įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius.

34. Visgi, nors vaiko teisių specialistams D. T. ir yra nurodęs, kad norėtų grįžti namo, kad pasiilgo mažesnių brolių, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji turi pasirūpinti kitų dviejų nepilnamečių vaikų saugia aplinka, todėl D. T. grįžimas su tuo būtų nesuderinamas, rodo, kad atsakovė negali pasirūpinti vaiku ir tinkamai įgyvendinti motinos valdžią jo atžvilgiu.

35. Tai, kad atsakovė pradėjo keisti savo elgesį (dažniau bendrauti su vaiku, jungtis prie internetinio mokyklos dienyno TAMO, vaikas nurodo, kad mama negeria), nėra pagrindas spręsti, kad atsakovės elgesys yra stabilus, pastovus ir keičiantis esamą situaciją, nes atsakovė, nebendraudama su specialistais ir nepriimdama valstybės pagalbos ir toliau neprisideda prie saugios aplinkos vaikui kūrimo, atsakovė nekeičia savo elgesio ir bendravimo su vaiku (vaikas specialistams skundžiasi motinos vadinamas necenzūriniais žodžiais, specialistai nurodo, kad bendravimas tik blogėja (2025 m. gegužės 13 d. Motyvuotas siūlymas)), neišlaiko savo vaiko (duomenų apie vaikui teikiamą išlaikymą atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė), byloje nėra duomenų, kad pastaruoju metu atsakovė būtų lydėjusi vaiką į gydymo įstaigas, pas specialistus, kad būtų bendravusi su vaiko pedagogais, domėjusis jo mokslais ir pan. Visos šios aplinkybės rodo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės veikimą priešingai vaiko interesams neužtikrinant tinkamos vaiko priežiūros, o duomenų, kad situacija ateityje iš esmės galėtų pasikeisti, byloje nėra.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (LAT 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (LAT 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Akivaizdu, kad, šiuo konkrečiu atveju, atsakovė savo motiniškų pareigų D. T. atžvilgiu nevykdo, apeliantės domėjimasis vaiku nėra pastovus ir visas sritis apimantis elgesys, t. y. byloje nenustatyta visas sritis apimančių apeliantės veiklos ir elgesio pokyčių.

37. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad byloje nenustatyta, jog vaikas gali būti grąžintas į atsakovės šeimą ir, kad ji yra pajėgi juo tinkamai pasirūpinti, atsakovė neįrodė, kad jos elgesys ir gyvenimo būdas yra iš esmės pasikeitęs, byloje nėra duomenų, kad atsakovė sugebėtų šiuo metu sudaryti nepilnamečiam vaikui tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas. Dėl to konstatuotina, kad, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės, kaip vaiko motinos, valdžią.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės elgesiui pasikeitus iš esmės, ji bet kada gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 2 dalis) ar pakeitimo laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

39. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio (ne)pagrįstumo, atsižvelgus į vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius ir gaunamas valstybės išmokas, taip pat į apeliantės amžių, jos galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš apeliantės tenkino visiškai ir priteisė iš apeliantės išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Skundžiama sprendimo dalimi byloje teisingai įvertinti joje esantys faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat jas aiškinanti kasacinio teismo praktika, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nuspręsta dėl iš apeliantės priteistino išlaikymo dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.